investavimas

Tokiją aplenkęs Ciurichas pirmą kartą per 20 metų tapo brangiausiu pasaulio miestu, rodo organizacijos „Economist Intelligence Unit“ tyrimas.Anot pasaulinio pragyvenimo išlaidų tyrimo, į pirmąjį brangiausių miestų penketuką taip pat pateko Ženeva, Osaka ir Oslas, praneša CNN.

„Swedbank“ duomenimis, šalies ūkininkai vis labiau linkę investuoti į dirbamos žemės įsigijimą. Dažnas ūkininkas per pastaruosius kelerius metus pasinaudojęs ES pagalba jau įsigijo modernios technikos, todėl dabar dairosi, kaip padidinti turimus žemės plotus. „Mažėjant ES paramos lėšoms, kurios buvo skirtos žemės ūkiams modernizuoti, artėja laikas, kai ūkininkai patys turės mokėti visą kainą už techniką. O įsigytoji prieš kelerius metus dar sėkmingai tarnauja.

Taupyti pinigus vienokia ar kitokia forma jau tampa būtinybe. Ar lietuviai moka taupyti, ar žino, kur galima „įdarbinti“ pinigus, kad jie būtų ne tik saugūs, bet ir neštų pelną? Taupome konservatyviai Statistinio lietuvio, kuris nelaiko santaupų kojinėje, pagrindinė investavimo priemonė yra indėlis banke. Apžvelgus pastaruosius penkerius metus, kurie finansų rinkose nebuvo itin aktyvūs, indėliai buvo pati pelningiausia investicija Lietuvoje.

Sočios ir orios senatvės pažadais į kaupiamuosius pensijų fondus privilioti žmonės nusivylę: sulaukę pensijos jie negavo žadėtų aukso kalnų, o „Sodros“ pensijos dėl kaupimo smarkiai apkarpytos. Sočiai gyvena tik patys fondai. Pradūmę į bevertes akcijas investuotus šimtus milijonų svetimų litų, jų darbuotojai ir mėgaujasi milžiniškais atlyginimais būsimųjų pensininkų sąskaita. Fonduose ne visi darbuotojai tenkinasi mažiausia 5-9 tūkst. litų mėnesio alga.

„Rogers Holdings“ vykdantysis direktorius Jimas Rogersas teigia net nesvarstantis galimybės įsigyti „Facebook“ akcijų, nes jų kaina bus pernelyg aukšta, rašo CNBC. J.Rogersas sako nemėgstantis investuoti į tokio pobūdžio vertybinius popierius, nors daugelis žmonių neretai susigundo sparčiai brangstančiomis IT kompanijų akcijomis. Investuotojai atsižvelgia į jo nuomonę.

Čikagoje gyvenantis JAV lietuvis Algirdas Norkus šią savaitę buvo nuteistas kalėti 5 metus už tai, kad iš per 50 žmonių išviliojo 9 mln. litų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. 67-erių A.Norkui sugebėjo ne vienus metus rinkti pinigus iš pažįstamų, juos neva investuoti, o apgaulingą pelną mokėjo iš naujų indėlių.

Praėjusieji metai nepateisino investuotojų lūkesčių. Finansų rinkų dalyviams jie buvo blogesni nei tikėtasi.  Sėkmingiausios investicijos 2011 metais  buvo auksas (jo kainos kilo 10,1 proc.) ir nafta (fiksuotas 8,2 proc. augimas). Labiausiai krito Suomijos (28 proc.) ir Japonijos (18,9 proc.) akcijos. Neutralūs  rezultatai buvo fiksuojami  JAV akcijų rinkoje bei Europos aukšto pajamingumo obligacijų klasėje.

Lietuvos paštas išplėtė paštų, kuriuose platinami Vyriausybės taupymo lakštai, sąrašą. Dabar taupymo lakštus galima įsigyti 372-uose Lietuvos pašto skyriuose. Paštuose galima įsigyti vienerių arba dvejų metų trukmės taupymo lakštų. Mažiausia investavimo suma - 1000 litų. Taupymo lakštai paštuose parduodami atsiskaitant tik grynaisiais.

„Finansai – tai menas perduoti pinigus iš rankų į rankas, kol jie galiausiai išnyksta“, – buvęs NBC vadovas Robertas Sarnofas. Dauguma verslininkų kovoja su verslo plano finansinio prognozavimo dalimi. Jei ketina pateikti verslo planą investuotojams, nori parodyti, kad jų bendrovė yra patraukli. Net jei planas skirtas vidaus naudojimui, jūs vis tiek norėsite savo darbuotojams nustatyti rimtą, bet įveikiamą tikslą.

Kodėl investitoriai dažnai priima ne pačius naudingiausius sprendimus? „Nereikia pervertinti investitorių racionalumo, jie dažniausiai elgiasi tiesiog „kaip įprasta““, - teigia Meiras Statmanas, vienas iš įtakingiausių investuotojų elgsenos analitikų. Investuotojų elgsenos tyrimų tikslas yra išsiaiškinti, kas lemia vienokius ar kitokius investuotojų priimamus finansinius sprendimus.

„Danske“ bankas sukūrė paslaugų rinkinį jaunimui, į kurį įeina ir mokėjimo kortelė, skirta 7-18 metų amžiaus vaikams. Banko teigimu, rinkinys padės tėvams mokyti vaikus finansinio raštingumo ir atsakomybės. Rinkinį jaunimui sudaro mokėjimo kortelė, banko sąskaita ir Danske eBankas, o vyresni negu 14 metų vaikai turės ir galimybę dėti indėlius. Stebėti, kaip vaikai valdo savo finansus, tėvai galės per savo Danske eBanką arba SMS žinutėmis.

Politikai ir finansininkai panašūs tuo, kad vieni ir kiti investuoja į fiktyvų kapitalą – kiekvienas savo srityje. Investuotojai pilsto pinigus iš vieno burbulo į kitą, pavyzdžiui, ėmus bliūkšti nekilnojamojo turto kainoms, pinigai bėga pas auksą, naftą ir net avižas. Ideologijos burbulai Politikos dėsniai skiriasi nuo finansų, bet panašumai yra akivaizdūs. Piliečių galvose išsipūtę ideologijos burbulai.

Kiekvienas sutiks, kad dabar pasaulinei ekonomikai – sunkūs laikai, rašo BCC korespondentas Pekine Damianas Grammaticas. Kinijos prezidentas  Hu Jintao apie šį laiką Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Kanuose, kalbėjo šitaip: „Šiuo kritiniu metu, G20 lyderiai turi skirti visą savo dėmesį pagrindinėms problemoms, paskatinti pasaulinės ekonomikos augimą ir finansinių rinkų stabilumą“. Ką jis, sakydamas šiuos žodžius, iš tikrųjų turėjo galvoje? Kinija prieš kurį laiką pranešė tikinti E...

Buvusi Manheteno striptizo šokėja Niki Marx nutarė pakeisti profesiją, rašo „Business Insider“. Ji tapo rizikos draudimo fondo valdytoja. Fondo „Marx NY Capital LLC“ įkūrimui N. Marx paskyrė santaupas, kurias sukaupė šokdama vyriškai kompanijai. Jaunajai finansininkei šiuo metu vos 24 metai.

Kai investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ar įmonių akcijas nieko nebestebina, menas tebėra beveik nepažinta investicijų žemė. Meną investicija laiko net bankai Kodėl žmonės perka meną, Lietuvoje neseniai įkurto „Meno klubo“ iniciatorė Ilma Nausėdaitė paaiškino paprastai – vieni juo dekoruoja savo aplinką, kiti – jį kolekcionuoja arba investuoja.

Ekonominio pakilimo metais Lietuvoje buvo peršama nuomonė, kad indėliai – senamadiškas pinigų investavimo būdas, kuriuo naudojasi tik neišmanėliai. Šiandien neišprusėliais jaučiasi tie, kurie „įdarbinę“ nekilnojamąjį turtą ir investavę pinigus į obligacijas įklimpo į didžiules skolas. Dėl patirtų nuostolių žmonės bylinėjasi teismuose su bankais.

„Kapital bank“ tarybos pirmininkas, bendrovės „Prime investment“ valdybos narys Arturas Feiferas, žvelgdamas į investavimo perspektyvas, mato pozityvių dalykų. Į kokias šiuo metu saugias investicijų sritis reikėtų investuoti? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė bankininko A. Feifero. Diversifikacija yra saugios investicijos pagrindas. Investicijos likvidavimas laiku ir perėjimas į kitą investiciją gali užtikrinti geresnę grąžą trumpuoju laikotarpiu.

Šiuo metu finansų rinkos patiria nemažai svyravimų, kurie padidina pulsą ne vienam patyrusiam investuotojui. O neseniai pradėjusiems investuoti, tai gali būti tikras sumanumo ir šalto proto išbandymas. Juk šiuo metu tenka išvysti tai, apie ką seniau buvome tik girdėję. Pavyzdžiui, situacijas, panašias į „Juodąjį pirmadienį“, kai 1987 metų spalio 19 dieną pagrindinis JAV „Dow Jones“ indeksas nukrito net 22,61 proc.

Prekybą penktadienį pradėjusi augimu Europos akcijų rinka vis dėlto smunka, praneša BBC. Investuotojų nenuramino Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių pažadai padaryti viską, kad pasaulio finansų sistema būtų stabilizuota. G20 šalys dar kartą įsipareigojo imtis visų priemonių, reikalingų išsaugoti bankų sistemų ir finansinių rinkų stabilumą, teigiama oficialiame pranešime.

„GE Energy“ ir „URS Scott Wilson“ atstovai Lietuvoje ieškos galimų verslo partnerių ir verslo plėtros galimybių. Pasaulinių verslo milžinių vizitas vyks rugsėjo 25-27 d., pirmosios sertifikuotos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prekybinės misijos Lietuvoje metu. Joje „GE Energy“ ir „URS Scott Wilson“ atstovams bus pristatytos Lietuvos verslo sąlygos ir galimybės. „Tokio dydžio ir žinomumo kompanijų dalyvavimas misijoje rodo, kad mes JAV verslui esame įdomūs, bet iki šiol neatrasti.

Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas – visi prisimena, kad dar prieš 3-4 metus NT verslas ir rinka tiesiog klestėjo. Atėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją – šio verslo rinkos dalyviams atėjo sunkūs laikai, ir norinčių investuoti į šią sritį praktiškai nebeliko. Tačiau juodžiausi krizės laikai, tikėkimės, jau praeityje, tad ir investavimas į nekilnojamąjį turtą po truputį atsigauna. Pats metas susipažinti artimiau.

Kai kalbame apie asmeninius investavimo patarimus, reikia pripažinti, kad universalių receptų nėra. Tačiau visuomet naudinga pabandyti pažiūrėti „kito akimis“.  Įsivaizduokime jauną, vaikų dar neturinčią, šeimą, kurioje abi pusės dirba, reikšmingesnio turto dar nėra užgyvenę, bet yra sukaupę 20 000 litų santaupas ir svarsto, kaip su jomis derėtų pasielgti.

Rugpjūtį vidutinė svertinė II pakopos pensijų fondų vieneto vertė sumažėjo 2,84 proc., o III pakopos – 6 proc. Pasak Vertybinių popierių komisijos, neigiamus II ir III pakopos pensijų fondų vieneto vertės pokyčius lėmė prastėjantys pasaulio ekonomikų rodikliai, vis dar neišsisprendusios Europos šalių skolos problemos ir neaiški situacija dėl JAV skolos.

Visi investuojantys žino, kad šiame sudėtingame „žaidime“ vienas svarbiausių dalykų –  informacija. Jūsų pelnas arba nuostoliai tiesiogiai priklauso nuo to, kokios tikslios, operatyvios ir naudingos yra Jūsų nuolat gaunamos žinios.

Sunku pasakyti, kaip gimsta investavimo mitai. Tačiau jie tikrai egzistuoja ir jų yra daugybė. Vieni  labiau panašūs į pokštus ir nedarantys didelės įtakos, tuo metu kiti labai ydingi ir galintys stipriai apkarpyti jūsų investicijas. Apžvelgsime kelis visiems svarbius mitus bei panagrinėsime, kiek juose yra tiesos. Pirmas mitas – investavimas yra lošimas.

Vieni investuotojai prieš priimdami sprendimus kruopščiai analizuoja kiekvieną detalę, remiasi analitikų prognozėmis ir viską apsvarsto, kiti apsisprendžia tiesiog „iš oro“. Įdomiausia tai, kad rezultatai, matyt, nėra tokie skirtingi, nes jei „oro“ investuotojams būtų labai blogai, tai laikui bėgant jų neliktų arba jie visi perbėgtų į rimtųjų pusę.

Grupės U2 vokalisto Bono investicijų bendrovė iš „Fecebook“ akcijų uždirbo beveik 800 mln. dolerių. Jo bendrovė „Elevation Partners“ „Facebook“ akcijų už 210 mln. dolerių įsigijo 2009 metų lapkritį. Nuo to laiko akcijų vertė išaugo daugiau kaip 400 proc. ir dabar siekia 975 mln.

Į klausimą, ar įmanoma praturtėti iš investavimo, remiantis daugelį šimtmečių žmonių kaupta patirtimi, galima vienareikšmiškai atsakyti – taip. Iškart svarbu paminėti, jog investavimas dažnai yra painiojamas su spekuliavimu ir dėl šios priežasties daugelis žmonių netgi šiandien  investuoti baiminasi. Spekuliavimas paprastai yra apibūdinamas kaip karštligiškas siekimas per kuo trumpesnį laiką užsidirbti pinigų perkant ir parduodant įvairiausias prekes.

Kol išsivysčiusios šalys giliai įklimpusios į finansines skolas, investuotojams vis aktualesnis tampa klausimas, kur kreipti savo investicijas: ar bėgant nuo Vakarų problemų galima išsigelbėti Rytuose? Prieš kelias savaites pasaulį sudrebinęs staigus kritimas akcijų biržose, privertė vieną didžiausių pasaulio bankų „HSBC“ atleisti 30 tūkst. savo darbuotojų Vakarų rinkose ir pasistamdyti 15 tūkst. naujų besivystančiose šalyse.

Vertybinių popierių birža kartais klaidingai vadinama akcijų birža. Taip atsitinka dėl to, kad akcijos biržoje yra vienas pagrindinių, tačiau tikrai ne vienintelis vertybinis popierius, kuriuo prekiaujama. Pati birža būna privati arba valstybinė institucija, kuri apjungia investicinius bankus, maklerius ir kitus prekiautojus bei investuotojus, taip palengvindama prekybą vertybiniais popieriais valstybėje.

Praėjusį kartą aptarėme, ką investuotojams reiškia buliai ir meškos. Apie tai dar kartelį galite pasižiūrėti čia. Šiandien norime aptarti dar keletą terminų, su kuriais pradedantys investuotojai tikrai susidurs, tačiau jų reikšmė tikriausiai nebus aiški. Tikimės, kad skaitytojas jau yra bent minimaliai susipažinęs su investavimo pradmenimis.

Jeigu tik pradedate domėtis investavimu, žodžiai „meškos“ ir „buliai“, nors ir intriguoja, turbūt nieko jums nesako. Vis dėlto tai - vieni svarbiausių investavimo simbolių, kuriais dažnai iliustruojami įvairūs pranešimai ir rinkų informacija. Puolantis bulius lengviausiai atpažįstamas kaip Volstryto – pagrindinio JAV finansų rajono - simbolis.

Kai kalba pakrypsta apie investavimą, dažniausiai įsivaizduojama, kad perkame tik akcijas, obligacijas ar investuojame į nekilnojamąjį turtą. Iš tikrųjų investavimas neapsiriboja tiktai tokiomis galimybėmis – sėkmingai investuoti galima ir į žaliavas.

Pradedančiajam investuotojui dažnai sunku greitai susigaudyti finansų rinkoje. Pirmieji investavimo žingsniai – savo investavimo galimybių įvertinimas, sprendimai, kokius vertybinius popierius reikėtų pirkti, kokia investicinių fondų informacija pasinaudoti – yra sunkesni, jei nusprendžiama veikti savarankiškai. Protingiau pasinaudoti finansinio tarpininko paslaugomis. Čia ir atsiranda finansų maklerio figūra.

Lietuvoje galimybė atsirasti pensijų fondams susidarė 2003-2004 m., kai buvo pradėta reformuoti pensijų kaupimo ir mokėjimo sistemą. Naujoji sistema yra paremta trimis pakopomis – pirmoji dalis yra įprastinė Sodros pensija, o antroji ir trečioji dalys remiasi investiciniais pensijų fondais, kurios paprastai atitinkamai ir vadinasi 2-os bei 3-ios pakopos pensijų fondais. Kuo jie skiriasi? Abiejų pakopų fondai investuoja ir siekia kuo daugiau „auginti“ valdomą turtą.

Obligacijos arba skolos vertybiniai popieriai – tai, paprastai tariant, finansinis įsipareigojimas sumokėti numatytą pinigų sumą sutartu laiku. Investuotojas įsigydamas obligacijas iš jų išleidėjo (jis vadinamas emitentu) paprasčiausiai paskolina pinigų tam obligacijų išleidėjui ir gauna pažadą, kad atgaus pinigus. Obligacijų patrauklumas priklauso nuo siūlomų sąlygų ir emitento reputacijos.

Tiesioginis investavimas į akcijas gali ir labai džiuginti, ir labai liūdinti. Pats investavimo procesas yra labai paprastas, tačiau rezultatai, kurie nulems ir nuotaiką, priklauso tik nuo jūsų, todėl savo sprendimus reikia priimti atsakingai. Didžiausią įtaką rezultatams daro investuotojo žinios, pastangos ir kantrybė. Todėl pasiruošimas ir noras toliau mokytis yra ypač svarbūs. Šiandien investuotojai Lietuvoje turi praktiškai neribotas galimybes investuoti visame pasaulyje.

Investicinių fondų palyginimas yra vienas svarbiausių sprendimų, nuo kurio priklauso Jūsų investicijos sėkmė. Jei mokėsite palyginti, tai mokėsite ir sėkmingai pasirinkti, tad aptarsime, į ką investuotojai kreipia dėmesį ir į ką reikėtų. Pelningumas paprastai būna pirmas dalykas, kurį stengiasi įvertinti kiekvienas investuotojas. Labai dažnai tai bandoma padaryti analizuojant praeities rezultatus. Deja, vertybinių popierių kainos nelinkusios kartotis ir nieko doro iš to neatspėsite.

Pirmasis šių metų ketvirtis investuotojus privertė prisiminti pagrindines investuotojų pamokas: išskaidyti savo portfelį, įvertinti riziką ir nepasiduoti masinei panikai. ,,Pirmas ketvirtis buvo toks spalvotas, kad norisi susidėlioti šiokias tokias pamokas. Visi įvykiai buvo klasikiniai. Japonijos tragedija parodė, kad koncentruoti vertybinių popierių portfelio vienoje šalyje negalima.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais prasidėjusi negatyvių įvykių grandinė išsiūbavo finansų rinkas ir artimiausiu metu stabilumas jose neprognozuojamas. Nors įvykių pasekmės nėra tokios, kaip buvo piešiama niūriausiuose scenarijuose, tačiau jų poveikis aiškus –  pasaulinei ekonomikai atsigauti reikės daugiau laiko negu buvo manoma anksčiau.

Pradėkim nuo to, kas tai yra ir kaip tai veikia. Investicinis fondas - tai daugelio investuotojų suneštos lėšos,  kurias bendrai valdo atsakingas valdytojas. Investuotojams – fondo dalyviams - nebereikia rūpintis, ką pirkti ir kada parduoti, viską už juos padaro profesionalus fondo valdytojas. Investavimas į fondus yra turbūt tinkamiausias sprendimas pradedantiems, neturintiems pakankamai žinių ar negalintiems skirti pakankamai laiko investicijų priežiūrai.

Investavimas yra normali darbinė veikla, todėl jos galima išmokti ir tikėtis pastangas atspindinčių rezultatų. Daugelis mėgsta pabrėžti sėkmės faktorių –  žinoma, sėkmė gali padaryti ir neįmanomus  dalykus, bet jeigu Jūsų planas bus paremta tik ja, tai bus lošimas. O lošimas ir investavimas skiriasi, sako Darius Kuzmickas, Danske banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius.

Aukštaitijos sostinė intensyviai ieško investuotojų – ypač norinčių kurtis pramonės parke. Tačiau tuo pat metu vyksta ir atvirkštinis procesas: ieškodamas, kur geriau, verslas iš Panevėžio keliasi į kitus miestus. Reiškinys, kai vietos verslas keliasi į Vilnių ar kitą didesnį miestą, tikriausiai visada verčia pasvarstyti, kokios priežastys tai lėmė. Tuo labiau kad jau kurį laiką kalbama apie atsigaunantį verslą, gerėjančius ekonominius rodiklius ir drąsesnes investicijas.

„Gaudykite momentą!“ – paleido iš tribūnos Viačeslavas Dovnoras, Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika verslo tarybos pirmininkas, ir negalėjo būti neišgirstas. Lietuvos verslininkai, praėjusį ketvirtadienį dalyvaudami VII Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume Druskininkuose, tylomis gaudė momentą, nes šį motyvą viena ar kita forma vis kartojo daugelis kalbėtojų ragindami investuoti Baltarusijoje.

Apie investavimą karts nuo karto tenka išgirsti iš įvairių žiniasklaidos priemonių, finansinių institucijų, tačiau dažnas nesiryžta rimčiau tuo domėtis, įsivaizduodamas, kad tai yra sunkus ir varginantis darbas, skirtas tik daug pinigų turintiesiams. „Balsas.lt“ pradeda naują investavimo pradžiamokslio rubriką, kurioje kas savaitę bus pateikiami smulkūs pirmieji žingsneliai, nuo ko pradėti ir kaip, kur galima būtų investuoti.

Bankininkas Arturas Feiferas nurodo, kad vangiai atsigaunant kreditavimui iš krizės išbristi sunkiau. – Bankai neskuba dalyti kreditų ir laukia, kol verslas pasigirs geresniais rezultatais. Investuotojų nedžiugina neigiamos pasaulinės ekonomikos tendencijos. Kaip vertinate dabartinę Lietuvos finansinę padėtį? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi A. Feifero. – Finansus kontroliuoja bankų politika. Jų noras kredituoti arba nekredituoti verslą atsiliepia visai ekonomikai.

Lietuvoje į nekilnojamą turtą investuojančius užsieniečius ėmė traukti ir netradiciniai būstai. Anot nekilnojamo turto vystytojų, užsieniečiai vis labiau domisi rekonstruotomis buvusių Vilniaus industrinių pastatų erdvėmis, jos traukia ir dalį užsienyje gyvenančių tautiečių. „Paskutinį ketvirtį ryškiai išaugo susidomėjimas loftais tarp užsieniečių, taip pat Londone, Berlyne gyvenančių lietuvių gretose.

Tarnybos „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas dalijasi dešimčia investavimo principų. „Investavimas – procesas, pagrįstas pakankamai paprastais dalykais. Lietuvoje matome liūdną tendenciją. Ar žmonės fantazijos neturi, kad pinigus į indėlius neša, kai jų palūkanų norma – 2,5 proc., o planuojama infliacija 3,5 proc.“, – „Verslo žinių“ konferencijoje „Investavimo orientyrai 2011-iesiems“ teigė T. Andrejauskas.

2009 m. kovą, kai dėl finansinės krizės akcijų vertė visame pasaulyje pasiekė ilgų metų minimumus, investicinės bendrovės ,,Marc Faber“ valdytojas Marcas Faberis pareiškė, kad atėjo laikas grįžti į vertybinių popierių rinkas. Mažiau kaip per dvejus metus po to S&P 500 indeksas išaugo 100 procentų.