investavimas

Šiltnamio efektas, tirpstantys ledynai, siaučiančios audros ir cunamiai – visa tai tik maža dalis žmogaus žalos gamtai pasekmių. Pastaraisiais metais vienas iš svarbiausių daugelio organizacijų, įmonių ir kitų subjektų tikslų – draugiška aplinkai veikla, kuri net jei padarytos žalos ir nesumažintų, tai bent jau nepadarytų jos dar didesnės. Ne išimtis ir ūkininkai, kurie savo veikloje turi įvairių galimybių ne tik naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, bet iš to dar ir uždirbti.

Pasaulyje ypač populiarėja dalinimosi ekonomika. Savo rinką ji atranda ir Lietuvoje. Nors nesame pažangiausia šalis šioje ekonomikoje, greitai tapsime pirmaisiais, kurie įstatymais reglamentuos tarpusavio skolinimąsi tarp įmonių ir galimų jų klientų. Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.

Aukso kainos pirmąjį ketvirtį kilo sparčiausiai per tris dešimtmečius – nuo 1986 metų, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Kainos pašoko 16,5 proc. ir tai, pasak ekspertų, rodo, kad investuotojai tebėra susirūpinę dėl rinkų ir ekonomikos būklės. Investicijos į didžiausią pasaulyje aukso fondą „SPDR Gold Shares“ pasiekė aukščiausią nuo 2013 metų gruodžio mėnesio lygį, o prekiautojai, kaip ir anksčiau, mano, kad auksas brangs.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį? Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Ketvirtadienį į Šiaulių policiją kreipėsi moteris, iš kurios sąskaitos buvo išviliota 80 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, iš 1949 metais gimusios moters sąskaitos pinigai pasisavinti elektroninėje erdvėje, juos išviliojo nepažįstamas asmuo. Kaip pranešė policija, Joniškio rajone, Pavirčiuvės kaime gyvenančiai moteriai užsiregistravus viename internetiniame tinklapyje, mobilaus ryšio telefonu paskambinęs asmuo. Jis kalbėjo rusų kalba ir prisistatė įmonės finansų ekspertu.

Vilnius, 2015 m. rugsėjo 8 d. Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ narių nuomone, sustabarėjęs darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų, o pažangus darbo kodeksas leistų ne tik pritraukti daugiau investicijų ir sukurti iki 90 tūkst.

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad Lietuvos gyvybės draudimo rinka išsilaikant žemų palūkanų normų aplinkai ir žmonėms ieškant galimybių įdarbinti pinigus, ir toliau augs, rašo portalas vz.lt. Gyvybės draudimo bendrovės "Swedbank Life Insurance SE" valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius sako, kad tebesitęsiančiam sparčiam Lietuvos gyvybės draudimo rinkos augimui įtakos turi atsigaunantis žmonių pasitikėjimas investavimo produktais.

Augant gyventojų atlyginimams, vis dažnesnis mėnesio pabaigoje nelaukia algos, mat lėšų lieka. Finansų ekspertų teigimu, labai dažnai reikia visai nedidelės sumos, kad pinigai pradėtų dirbti. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, apie investavimą galima pradėti galvoti net kai galite leisti sutaupyti apie 100 eurų. „Tai nėra sunku, tik reikia pasirinkti periodines investicijas. Taupymas veikia gerai tik tada, kai yra daromas nuosekliai ir ilgai.

Birželio mėnesį www.investavimas.lt organizuotoje apklausoje dalyvavo 50 investuotojų iš kurių jau tik 88% liepos mėnesį tikisi rizikingų turto klasių brangimo. Didžiausią investicijų portfelio dalį Lietuvos investuotojai nukreiptų į JAV akcijas (23%) bei Europos – Azijos regiono akcijas (19%). Tuo tarpu saugios turto klasės sudarytų net 12% bendro investicijų portfelio.

Gegužės mėnesį investavimas.lt organizuotoje apklausoje dalyvavo 61 investuotojas iš kurių net 94proc. birželio mėnesį tikisi rizikingų turto klasių brangimo. Didžiausią investicijų portfelio dalį Lietuvos investuotojai nukreiptų į Europos – Azijos regiono akcijas (22proc.) bei JAV akcijas (19proc.). Tuo tarpu saugios turto klasės sudarytų vos 6proc. bendro investicijų portfelio.

Dabartinė situacija nekilnojamojo turto rinkoje pirkėjui yra itin palanki, tačiau, derėtų nepamiršti, kad investuoti reikia protingai. Tą pabrėžė Nekilnojamo turto konsultacijų bendrovės „NEWSEC/Re&Solution“ įkūrėjas Ričardas Čepas.

Balandžio mėnesį www.investavimas.lt organizuotoje apklausoje dalyvavo 57 investuotojai iš kurių net 95proc. gegužės mėnesį tikisi rizikingų turto klasių brangimo. Didžiausią investicijų portfelio dalį Lietuvos investuotojai toliau nukreiptų į JAV akcijas (net 25proc.), tuo tarpu antra didžiausia pozicija būtų Europos – Azijos regiono akcijos (23proc.). Saugios turto klasės sudarytų vos 5proc. bendro investicijų portfelio. Edukacinio portalo www.investavimas.

Istorines žemumas pasiekęs vyriausybių ir įmonių obligacijų pajamingumas, taip pat perpus atpigusi nafta ir kitų žaliavų kainų kritimas investuotojams nepalieka didelio pasirinkimo. Finansų rinkose susiklosčiusi situacija net ir konservatyvius investuotojus skatina prisiimti daugiau rizikos ir eiti į akcijų rinkas. Todėl net ir netylant kalboms apie neišvengiamą akcijų rinkų kritimą, brangstančios įmonių akcijos artimiausioje ateityje turėtų išlikti patrauklios.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš krizę DNB banko siūlytomis investicinėmis schemomis susigundę žmonės, užuot padoriai uždirbę, dabar vaikšto po teismus ir dėl įsiskolinimų bankui bijo netekti visko. Skolintus pinigus siūlęs investuoti bankas sako nenorėjęs klaidinti tyčia ir apgailestauja, kad klientai negavo norimo pelno. Keliolika žmonių širdgėlą dėl neteisybės antradienį liejo priešais banką ir jį iš dalies valdančios Norvegijos Vyriausybės ambasadą.

Vienas didžiausių Baltijos šalių koncernų „Achemos grupė“, vienijantis daugiau kaip 50 Lietuvoje ir užsienyje veikiančių bendrovių, veikiančių gamybos, krovos ir logistikos, energetikos, prekybos, apgyvendinimo ir sveikatinimo bei kitose srityse, vykdo ir viršija patvirtintus 2014 metų finansinius planus. Bendrovė vadovaujasi koncerno valdybos patvirtinta 2014-2016 metų strategija ir nedalyvauja akcininkų teisminiuose ginčuose, apie kuriuos pasirodė informacija viešojoje erdvėje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į „Maxima LT“ tinklo parduotuvių atnaujinimą Lietuvoje jau investuota 30 mln. litų. Atnaujintos 7 parduotuvės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Pakruojyje, šiuose miestuose papildomai sukurta ir 80 naujų darbo vietų. Antrąjį šių metų pusmetį „Maxima“ plėtros planuose dar 6 atnaujintos ir 5 naujos parduotuvės bei apie 400 naujų darbo vietų. „Šiais metais, įgyvendinant plėtros planus, mūsų prioritetu išlieka tinklo parduotuvių atnaujinimas.

Viena esminių pinigų vertės taisyklių teigia, kad litas šiandien yra vertingesnis už litą rytoj, nes dėl infliacijos poveikio jo vertė mažėja, t. y. „rytoj“ už prekes gali tekti mokėti daugiau nei šiandien. Ši auksinė taisyklė patvirtina faktą, kad santaupas (grynuosius pinigus) būtina investuoti. Pinigų kaupimo ir investavimo alternatyvų bei galimybių yra tikrai daug.

Rinkas pastarosiomis dienomis purto Rusijos ir Ukrainos konfliktas, be abejonės, tai kelia papildomų klausimų ir kaupiantiems pensijas. Vis dėlto, atsižvelgus tik į pastarųjų dienų pokyčius, priimti nepamatuotų sprendimų, pavyzdžiui, dėl to nuspręsti keisti investavimo krypčių, dalyvaujantiems II ar III pakopos pensijų kaupime nereikėtų – akcijų verčių kritimas šiandien reiškia galimybes gauti kur kas didesnę grąžą ilgalaikėje perspektyvoje, kuria ir yra paremtas kaupimas pensijai.

Vienas žymiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas prieš dešimtmetį savo mobiliųjų programėlių verslą pradėjo su 10 tūkst. JAV dolerių kišenėje. „GetJar“ JAV padalinys praėjusią savaitę parduotas kinams už 58,4 mln. JAV dolerių. Sulaukęs tarptautinio pripažinimo ir tapęs rimtu konkurentu „Apple“, šiandien jis „pinigine balsuoja už Lietuvą“. Pardavęs „GetJar“, pasitraukėte iš Silicio slėnio. Ar planuojate ten dar grįžti? Ir taip, ir ne.

Vismantas Žuklevičius „Europos rinkos atsigauna, o euras grįžta į madą“, – sakė banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, gerėjantys ekonominiai Vakarų Europos rodikliai teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Mūsų šalies augimui koją pakišti gali nebent galima Rusijos ekonomikos krizė. Nedarbo mažėjimas, atlyginimų kilimas ir didesnis investuotojų susidomėjimas mūsų šalimi rodo, kad Baltijos tigras iš tiesų bunda iš 5 metus trukusios letargijos.

Lietuvai reikia investuoti į infrastruktūrą, nes ji turi pasivyti senąją Europą, teigia už ES regioninę politiką atsakingas eurokomisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hahnas). "Norėčiau pabrėžti, kad bus koncentruojamasi į infrastruktūros investicijas, skatinant ekonomiką. Žinoma, ateityje tokios šalys, kaip Lietuva, turės reikšmingą dalį lėšų skirti infrastruktūrai, nes neabejotinai jums reikia pasivyti.

 Prieš dvi savaites apie pasirinkimą investuoti Lietuvoje paskelbęs internetinių puslapių kūrimo platformos kūrėjas „Wix.com“ pateikė prašymą vykdyti pirminį viešąjį pirkimą (IPO) Niujorko akcijų biržoje. Kompanijos platinamas akcijų paketas vertinamas 100 mln. JAV dolerių (266 mln. litų), rašo techcrunch.com. „Pasidaryk pats“ tipo tinklalapių kūrimo platforma iš privačių investuotojų sugebėjo pritraukti 60 mln. dolerių (156 mln.

Variklių ir automobilių detalių gamykla Kaiserslauterne turi didelę įtaką „Opel” produktų pasiūlos kampanijai. Tokią žinią paskelbė Dr. Karlas Thomas Neumannas, drauge su Pfalco regiono premjere Malu Dreyer bei ekonomikos ministre Evelin Lemke apsilankę Kaiserslauterno gamykloje. Neumannas pabrėžė, jog į šią gamyklą žadama investuoti 130 mln. eurų.

Rugpjūčio 15 d. „Aprangos” grupė Talino senamiestyje atidarė įvairių prekių ženklų parduotuvę, kurioje pristato žinomus prabangos prekės ženklus Gucci, Dolce & Gabbana, DSquared2 bei Ralph Lauren. Investicijos į 350 kv. m. parduotuvę sieks daugiau nei 1,7 mln. litų (0,5 mln. eurų). „Aprangos” grupė projektą kūrė kartu su žinoma Italijos architekte Ivana Ivernizzi. Šiuo metu, plėtra prabangos segmente yra viena strateginių „Aprangos“ grupės veiklos krypčių.

 Informacinių technologijų (IT) įmones vienijanti „Blue Bridge Baltic“ stiprina pozicijas debesų kompiuterijos rinkoje. IT įmonių grupę papildys pardavimų procesų ir ryšių su klientais valdymo bendrovė „Synergy Cloud“, kuri teikia programinės įrangos kaip paslaugos koncepcija (angl. Software as a Service, SaaS) paremtas paslaugas.

 Pirmąjį šių metų ketvirtį į recesiją pasinėrė ir antra pagal dydį euro zonos ekonomika – Prancūzija. Italijoje nuosmukis tęsėsi jau šeštą ketvirtį iš eilės, o ekonomistai prognozuoja, kad visos euro zonos ekonomika taip pat toliau traukėsi. Tarp didžiųjų euro zonos valstybių liko tik viena Vokietija, kurios ekonomika nuosmukio išvengė, tačiau ir jos BVP padidėjo mažiau nei tikėtasi – tik varganus 0,1 procento.

“Išlaisvink savo potencialą – atėjo Tavo eilė laimėti” – taip dalyvius sveikina 16-asis Investavimo žaidimas. Didžiausias ir seniausiai rengiamas Baltijos šalyse internetinės vertybinių popierių biržos simuliacijos žaidimas prasidėjo kovo 11 dieną ir žada ne tik galimybę atrasti bei tobulinti savo investavimo įgūdžius, bet ir laimėti puikius prizus! Prisijungti ir varžytis niekada nevėlu! Investavimo žaidimas yra rengiamas Stokholmo Aukštosios Ekonomikos mokyklos Rygoje Investicinio fondo...

Investuotojų asociacija kreipėsi į kapitalo rinkas prižiūrintį Lietuvos banką ir prašė ištirti, ar Ūkio banko akcijas prieš sustabdant jo veiklą pardavinėję investuotojai neturėjo viešai neatskleistos informacijos. „Beveik visą vasario mėnesį Ūkio banko akcijomis buvo prekiaujama aktyviau nei įprastai, o jų kaina krito, kai kuriomis dienomis – itin smarkiai.

Mažos indėlių palūkanos bankuose gyventojus ir investuotojus verčia ieškoti alternatyvų, todėl vis daugiau žmonių susirengia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), tarp jų ir emigrantai, ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtoje konferencijoje sakė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. „Aktyvumas pernai, lyginant su ankstesniais metais, buvo pastebimas visuose NT sektoriuose.

Šešioliktoji Vyriausybė, pristačiusi savo naująją programą, ryžtasi ir visiškai „šviežiam“ žingsniui – skatinti gyventojų privačių santaupų investavimą į ekonomiką. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio manymu, tai gali būti labai pažangus dalykas. „To nebuvo anksčiau. Matyt, čia bus kuriami nauji mechanizmai, kaip pritraukti milžiniškas žmonių santaupas, kurios guli bankuose, į ekonomiką.

Verslo angelai – tai investuotojai, kurie padeda verslininkams įgyvendinti savo idėjas. Anot vieno iš Verslo angelų fondo valdytojų Algimanto Variakojo, verslo angelu gali būti kiekvienas žmogus, padedantis verslininkui ne tik finansiškai, bet ir patarimais, savo žiniomis ar patirtimi. Investavimo procesas prasideda nuo įmonės ar verslo idėjos, ieškančios investicijų. Jame taip pat dalyvauja žmogus – verslo angelas, ieškantis patrauklios investicijoms įmonės.

Nusprendus investuoti ir atsakius į svarbiausius klausimus, kuriuos aptarėme ankstesnėje publikacijoje, galima atsidurti aklavietėje: nuo ko pradėti? Norėdami neatsitrenkti į nežinomybės sieną galite vadovautis šiais keturiais Povilo Kaselio, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovo, rekomenduojamais pirmaisiais investavimo žingsniais.

Į  Lietuvą ateina 4 nauji tiesioginiai užsienio investuotojai. Lietuvoje atsiras  Vokietijos bendrovės „Bio-chem Cleante“ biologinių valymo produktų gamykla, taip pat „Danske bank“ finansinių operacijų centras. Norvegų elektroninės įrangos gamintojas „Kitron“ planuoja plėtrą Kaune. Taip pat iškils nauja „Intersurgical“ medicinos įrangos gamykla Alytuje. Bendra projektų vertė – mažiausiai 113 mln. litų.

Dažnas bent teoriškai supranta, kas yra investavimas. Vis dėlto praktiškai tai įgyvendinti drįsta ne visi – nesijaučia turintys pakankamai kompetencijų. Šis nepasitikėjimas savimi nėra racionalus, nes investavimas – veikla, kurios pagrindinius principus galima greitai ir nesunkiai perprasti. Į klausimus apie investavimą atsako Donatas Šetikas, „Danske“ banko Finansų rinkų departamento prekybos agentas.

Tauragės rajono savivaldybė galutinai nutraukė verslo „ryšius“ su Pietų Korėjos bendrove „LK Development“. Savivaldybės Taryba nusprendė nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, 2011-aisiais sudarytą su korėjiečiais. Viskas, kas liko iš garsių kalbų apie milijonines investicijas, – dvylika jų paliktų lempų.

Valstybė investuoja į energetiką ir pastatų renovavimą, bet daug gyventojų emigruoja, ir neaišku, ar šiomis gėrybėmis dar bus kam naudotis, –  tokią mintį pirmadienį surengtame Verslo forume iškėlė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas  Robertas Dargis.

Kokia yra turtuolių paslaptis? Priešingai nei daugelis mano, turtuoliai nebūtinai privalo turėti ypatingų gabumų ar žinių apie investavimą. Gebėjimas pasiekti jūsų finansinius tikslus labiau priklauso nuo charakterio savybių negu nuo talentų ar gebėjimų, rašo „Forbes“. Žinoma, talentai ir gebėjimai taip pat yra svarbūs, jūs galite turėti ir pačią geriausią investavimo strategiją visame pasaulyje, tačiau jei neturėsite kantrybės ja vadovautis iki galo, pralošite daugiau negu galite gauti.

Žmonėms, siekiantiems išvengti tradicinio planavimo, yra daugybė galimybių. Portalas Forbes.com šįkart pateikia dešimt keistų investavimo būdų. Karvės nuoma Tiems, kurie ciniškai žiūri į politikus, sukurtas Kongreso efktyvumo fondas, kuris investuoja į „S&P 500“ tomis dienomis, kai Kongresas nedirba ir investuoja laikosi atokiau nuo akcijų biržos, kai vyksta šios institucijos sesijos. Nuo 2010-ųjų fondas išaugo 6 proc.

Jungtinių Valstijų milijardierius Warrenas Buffettas, ko gero, yra vienas žinomiausių visų laikų investuotojų. Jo valdomo turto vertė, žurnalo „Forbes“ duomenimis, siekia 44 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu jis yra „Berkshire Hathaway“ investicijų bendrovės vadovas ir pagrindinis jos akcininkas. „Business Insider“ pateikia 15 geriausių investavimo guru vadinamo W. Buffetto patarimų apie pinigus ir investavimą. 1. Taisyklė numeris vienas – niekada nepraraskite pinigų.

Kol analitikai laužo galvas, kas čia bus su Europa, Amerika ir visu pasauliu, kol ieško naujų regionų investuoti, investicinių fondų valdytojai mielai dalijasi patirtimi saugiai išvesti kapitalą pro finansinės bei paskolų krizės rifus ir nepaskandinti laivo. Šiandien strategija „Pirk ir laikyk“ nėra pati geriausia. Ji tinka, kai rinka ramiai kyla ir jai niekas negresia. Kai akcijų kainos blogų naujienų paveiktos bet kurią akimirką gali staigiai nukristi, tokia strategija nepasiteisina.

Kad ir kokią verslo strategijos kryptį pasirinktumėte, jai įgyvendinti neabejotinai bus reikalingi pinigai. Pirmaisiais gyvavimo metais įmones varžo finansų trūkumas, tad vadovų komanda pinigus naudoja kūrybiškai ir efektyviai. Įmonei „įsibėgėjus“ ir didėjant grynajam pelnui, vadovai dažnai atleidžia „vadeles“ ir įdeda pinigus ne ten, kur reikia. Tai žmogiška pagunda, kuriai privalote atsispirti.

Kokie procesai vyksta įdėjus indėlį į banką? Kokių indėlių yra? Pagal ką rinktis indėlio rūšį? Šie ir kiti klausimai gali kilti norintiems pasirinkti vieną taupymo būdų – indėlį banke. Į dažniausiai kylančius klausimus apie indėlius banke atsako Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. Kas yra indėlis banke? Tai vienas populiariausių ir patogiausių taupymo būdų.

Nyderlandų pensijų fondai, investavę lėšas į „Facebook“ akcijas, galėjo prarasti milijonus eurų dėl didžiausio pasaulyje socialinio tinklo vertybinių popierių kainos sumažėjimo.

Finansų valdymas – dažnam nemažas iššūkis. Kaip ir kitose gyvenimo srityse, čia nuolat darome klaidų. Vis dėlto skiriant truputį laiko ir pastangų galima išmokti keletą esminių taisyklių, kuriomis vadovaujantis tikimybė klysti ryškiai sumažėtų. Į klausimus, kaip valdyti finansus ir kokių dažniausiai pasitaikančių klaidų vengti, atsako Povilas Kaselis, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas.

Šiandien kompiuteriai ir matematika įgalino maklerius akies mirksniu atlikti finansinius sandorius. Vis dėlto kartais informacinės technologijos klysta, o tuomet tenka skaičiuoti nuostolius, rašo BBC. Mėnesio pradžioje Niujorko akcijų biržoje buvo pristatyta nauja elektroninės prekybos platforma. „Knight Capital“ sukūrė programą, kuri turėjo pagelbėti biržos dalyviams sudaryti akcijų pirkimo ir pardavimo sandorius.

Laimėti pinigų – daugelio žmonių svajonė. Vis dėlto reikia suprasti, kad suvaldyti didelę netikėtai gautą pinigų sumą nėra taip paprasta. Be to, įtaką daro ir tai, kad ne uždirbtus, o lyg iš dangaus nukritusius pinigus žmonės vertina kitaip – ne taip kruopščiai apgalvoja, kur juos leisti, netaupo ir netiki, jog laimėtas prizas kada nors baigsis.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

Jei esate verslo savininkas, puikiai žinote, kad sprendimas – taupyti ar investuoti – yra esminis. Nuo jo priklauso ar jūsų įmonė susidurs su finansiniais sunkumais ar atliks didžiulį plėtros šuolį. Šią dilemą spręsti išmokau dar 2004-iais metais, kai pradėjau pirmąjį savo verslą. Didžioji dalis mūsų turimų pinigų buvo investuoti į profesionalius kompiuterius, kurių reikėjo maketavimo darbams. Šie kompiuteriai buvo brangūs, tad turėjome taupyti kitai įrangai.