investavimas

Politikai aktyviai ragina gyventojus aukoti krašto apsaugai ir net sukūrė specialų gynybos fondą, tačiau patys to daryti neskuba. Tik keletas TV3 žinių apklaustų Seimo narių nusprendė skirti dalį savo pinigų, bet kur kas daugiau tokių politikų, kurie teisinasi paaukoti pinigų gynybos labui dar nespėję. O štai socialdemokratas, Seimo milijonierius Gintautas Paluckas sako svarstantis krašto apsaugai ne aukoti, o skolinti. Tik dar neišsiaiškino, ar pakankamai uždirbs iš siūlomų palūkanų.

Kriptovaliutos ir toliau tobulėja, siūlydamos unikalias galimybes investuotojams ir kripto entuziastams. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra Meme Games, kaip nusipirkti $MGMES ar kitos kriptovaliutos žetonų ir kodėl turėtumėte apsvarstyti galimybę investuoti būtent į šią kripto monetą? Investuokite į Meme Games Kas yra Meme Games? Meme Games yra unikali platforma, sukurta sujungti gyvybingą memų kultūros pasaulį su jaudinančia 2024 m. olimpinių žaidynių dvasia.

Dinamiškame kriptovaliutų pasaulyje nuolat atsiranda naujų monetų, kurių kiekviena gali sutrikdyti rinką ir suteikti galimybę sulaukti grąžos ankstyviesiems investuotojams. Vienas iš naujausių ir įdomiausių rinkos dalyvių yra Meme Games (MGMES) kriptovaliuta, kuri sujungia olimpinių žaidynių konkurencinę dvasią su gyvybinga meme monetų kultūra.  Kaip rodo dabartinės prognozės, Meme Games gali dešimteriopai padidinti vertę, todėl investuotojai nemiega ir skatina spartų monetos augimą.

Base Dawgz pastaruoju metu stebi augantį kriptovaliutų bendruomenės dėmesį, kuris akivaizdžiai matomas išankstinio pardavimo pirkėjų skaičiuje.  Projektas pritraukė net didžiausius Solana memų monetų gerbėjus – o gal net privertė juos išsigąsti dėl savo mylimų $WIF žetonų ateities. O kad padidintų jų nerimą, Base Dawgz ($DAWGZ) išankstinis išpardavimas nesiruošia trauktis ir siūlo žemą kainą - vos 0,00581 USD - kuri domina tiek visiškai žalius, tiek patirties turinčius investuotojus.

Pepe Unchained ($PEPU), naujausia memų moneta, pasiekė nepaprastą sėkmę išankstinio pardavimo etape ir surinko beveik 1 000 000 JAV dolerių.  Tiems, kurie nepasinaudojo fenomenaliais pirmtako $PEPE pranašumais, Pepe Unchained suteikia naują įdomią galimybę. Turėdamas perspektyvų gauti dar didesnę grąžą, $PEPU žetonas yra pasirengęs sužavėti kriptovaliutų pasaulį ir tapti geriausia investicija šiemet.

Solana blokų grandinėje, žinomoje dėl sparčių operacijų greičio ir mažų mokesčių, šį birželio mėnesį siūlo keletą memų monetų, kurios yra vertos dėmesio. Tarp jų labiausiai išsiskiria Sealana, Base Dawgz ir PlayDoge, siūlančios unikalų augimo potencialą, realų panaudojimą  ir aktyvią bendruomenę.  Sužinokime, kodėl šį mėnesį verta stebėti būtent šias kriptovaliutas ir kaip į jas galima investuoti jau šiandien.

Bitcoin populiarumas tarp investuotojų išlieka, tačiau pastaruoju metu pigesnės kriptovaliutos vis dažniau atsiduria rinkos dėmesio centre. Šis pokytis pabrėžia besikeičiančius prekybininkų, norinčių pasinaudoti naujomis galimybėmis, favoritus. Pasinerkite į mūsų naujausią analizę, kad sužinotumėte ateities rinkos kryptį ir geriausias investicijas šiandien.

Šiuo metu populiariausia pasaulio kriptovaliuta yra prekiaujama šiek tiek virš 63 580 EUR, o tai pažymi pastarųjų 24 valandų piką ir kilimo tendencijas, kurios turėtų tvirtai laikytis dar kurį laiką.

Investuotojams, siekiantiems maksimaliai padidinti savo grąžą, labai svarbu anksti nustatyti perspektyviausias investavimo galimybes. Šiame straipsnyje būtent tai ir aptarsime bei detaliai išnagrinėsime tris geriausias šio mėnesio kriptovaliutas - PlayDoge, Wienerai ir 99Bitcoins - kurios išsiskiria savo novatoriškomis savybėmis, stipriu bendruomenės palaikymu ir augimo potencialu.

Sukčiai iš vyro, norėjusio investuoti, išviliojo 5,3 tūkst. eurų, pranešė policija. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pirmadienį Skuodo rajono policijos komisariate gautas 1956 m. gimusio vyro pareiškimas, kuriame nurodoma, kad, pareiškėjui susidomėjus socialiniame tinkle rastu skelbimu apie galimybę investuoti, nuo balandžio 1 d. iki balandžio 22 d. per šešis kartus iš jo banko sąskaitos buvo pasisavinta 5 318 eurų.

Vis dažniau Lietuvoje pastebimos kalbos apie galimą karą ir per mažas valdžios skiriamas dėmesys ekonomikai ateityje Lietuvai gali stipriai atsirūgti. Su kokiais ekonominiais iššūkiais susiduriame ir galime susidurti, dalinasi verslininkas Robertas Dargis. Verslininkas pasakoja, jog šiuo metu valdžios atstovams trūksta supratimo, kas yra ekonomika ir kaip ji veikia. O tam, kad ateityje būtų užtikrintas tinkamas valstybės funkcionavimas, Lietuvos politikams reikės labai pasistengti.

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) sekmadienį pranešė, kad daugiau kaip 120 jai priklausančių valstybių užbaigė susitarimą, kuriuo siekiama palengvinti investavimą besivystančiose šalyse padidinant skaidrumą ir pašalinant biurokratines kliūtis. Tam, kad Investicijų palengvinimo plėtrai (IFD) susitarimas, kurį pasirašė 75 proc. PPO narių, būtų oficialiai integruotas, organizacijos taisyklės numato iš pradžių pasiekti visišką konsensusą.

Lietuvos policija perspėja gyventojus: šiais metais sukčiai dar smarkiau gviešiasi į žmonių pinigus, vien per sausį pareigūnai pradėjo daugiau nei pusę tūkstančio ikiteisminių tyrimų: tai yra dviem trečdaliais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Sukčiai nuolat siuntinėja apgaulingas SMS žinutes, apsimeta valstybinėmis institucijomis, feisbuke perka reklamas, kuriomis ragina žmones investuoti į netikras platformas, taip išvilioja iš Lietuvos gyventojus pinigus.

Investuoti norėjęs vyras prarado per 19 tūkst. eurų – juos pasisavino sukčiai. Penktadienį, 13.46 val., Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 58 metų vyro pranešimą. Jis pranešė, kad sausio 15-28 dienomis iš savo banko sąskaitos, investuodamas, pervedė 19 tūkst. 129 eurų, tačiau piniginės grąžos negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pranešė Policijos departamentas.

Įtrauktas investuoti internetinėje platformoje, panevėžietis prarado 16,1 tūkst. eurų, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį apie 13.41 val. Panevėžyje, Beržyno gatvėje, gyvenantis vyras, gimęs 1977 metais, pranešė, kad laikotarpiu nuo praėjusių metų rugsėjo 15 dienos iki šių metų vasario 3 dienos internetinėje investavimo platformoje investavo pinigus ir jų neatgavo. Nuostolis – 16,1 tūkst. eurų.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Sumaniusios investuoti internetinėse investavimo platformose dvi moterys prarado 60,4 tūkst. eurų – juos pasiglemžė sukčiai. Antradienį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas gavo pranešimą, kad nuo 2023 metų gruodžio iki šių metų sausio 22 dienos Trakų rajone, Lentvaryje, 34 metų moteriai būnant namuose, nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą iš jos išviliojo 50 tūkst. 483 eurus.

Daliai žmonių reguliarus investavimas jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, atnešančia papildomų pajamų. Kitiems tai – vis dar labai neaiški ir per daug rizikinga veikla. Vis tik specialistai pataria nebijoti – pradėti kad ir nuo visai mažų sumų, nes tai vis tiek atneš grąžą ateityje. Pašnekovų aiškinimu, kuo didesnė suma – tuo daugiau rizikos, tačiau ir daugiau uždarbio. Nemažai galimybių investuoti yra ir tiems, kas nenori daug rizikuoti.

Kad pinigai nenuvertėtų, bankai skatina gyventojus investuoti. Tačiau nusprendę taip ir padaryti jie susiduria su nenumatytomis kliūtimis. Pavyzdžiui, bankas gali neleisti įsigyti vertybinių popierių be sutuoktinio leidimo. Vilnietė Aurelija pasakojo, kad neseniai banke „Swedbank“ norėjo įsigyti vertybinių popierių. „Tačiau bankas pareikalavo sutuoktinio leidimo. Nesuprantu, kodėl jis turi leisti man investuoti, juk sąskaita ne bendra.

Policija gavo pranešimus, kad per investavimo platformas iš žmonių išviliota 112,4 tūkst. eurų, didžiausia suma – apie 100 tūkst. eurų – buvo išviliota Jonavos rajone. Kaip antradienį pranešė Policijos departamentas, nuo liepos mėnesio iki gruodžio 11 dienos Jonavos rajone, Ratušėlių kaime, 61 metų moteris, investuodama per internetinę platformą, prarado apie 100 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų apsukriai bando išvilioti vis daugiau pinigų. Liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais mėgino pasisavinti daugiau nei 5 milijonus eurų. Sukčiai ne tik gyventojams siuntinėja apgaulingas SMS žinutes ar elektroninius laiškus, bet ir kuria netikras socialinių tinklų paskyras. Taip pat sukčiai apsimetinėja naujienų portalais, energetikos įmone „Ignitis“ ar Lietuvos paštu, bando įtikinti gyventojus investuoti ir taip ištuština jų banko sąskaitas.

Smulkios loterijose laimėtos pinigų sumos didelės įtakos neturi, milijonai – pakeičia žmogaus gyvenimą. O ką daryti su vidutiniais – keleto ar keliasdešimties tūkstančių – laimėjimais? Specialistai pataria nepamiršti deklaravimo ir mokesčių, nes jei už įprastų loterijų laimėjimus mokesčių mokėti nereikia, tai už įvairius kitus prizus gali tekti susimokėti. Vienas lietuvis, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle pasidalino, kad netikėtai loterijoje laimėjo 65 tūkst. eurų.

Pasiūlę investuoti per investavimo platformą, sukčiai iš moters išviliojo 83,2 tūkst. eurų. Ketvirtadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 38 metų moters pranešimą. Ji pasakojo, kad nuo gegužės 7 iki rugpjūčio 9 dienos nepažįstami asmenys, pasiūlę investuoti per investavimo platformą, iš jos banko sąskaitų apgaule išviliojo 83 tūkst. 293 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Dar vieną nemažą sumą sukčiai išviliojo iš Vilniaus rajono gyventojos.

Sukaupus bent minimalų kapitalą galime pasirinkti vieną iš trijų opcijų - santaupas galima išleisti, toliau taupyti arba investuoti ir jas auginti. Pirmuosius du pasirinkimus esame išbandę turbūt kiekvienas, visgi, ar žinote, kaip galėtumėte investuoti savo santaupas (net ir mažas) ir be didelių pastangų užsidirbti pinigų?  Mažos rizikos investavimo galimybės Mažos rizikos investicija turi santykinai mažą galimybę prarasti investuojamų pinigų vertę arba negeneruoti potencialios grąžos, ta...

Investicinis sukčiavimas yra tas sukčiavimo būdas, dėl kurio gyventojai praranda daugiausiai pinigų. Dažniausiai aukos susigundo žadama didžiule investicine grąža ir nepagaili nemažų sumų – vidutiniškai per vieną tokio sukčiavimo atvejį prarandama beveik 11 tūkst. eurų. „Luminor“ banko ekspertas pataria, kaip atpažinti investicinius sukčius ir išvengti nuostolių.

Jei kiekvieną mėnesį investuotume po vieną eurą, o vidutinė metų grąža būtų 10 proc., po 95 metų sąskaitoje turėtume milijoną. Žinoma, šis milijonas, tikėtina, būtų palikimas ateinančioms kartoms. Tačiau vieno euro galia yra daug didesnė, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dėl kokių kitų priežasčių naudinga investuoti po eurą kiekvieną mėnesį? Vienas euras – reali galimybė Gyventojai Lietuvoje neinvestuoja dėl įvairiausių įsišaknijusių mitų.

Lietuviai vieni pirmųjų Europoje pasiūlė investuoti į anglies taršos sertifikatų išdavimą. Per „HeavyFinance“ platformą į Žaliąsias paskolas jau investuota daugiau nei 1 mln. Eur. Per „HeavyFinance“ platformą galima investuoti į Žaliąsias paskolas ūkininkams. Jų dėka smulkaus ir vidutinio dydžio ūkiai pereina prie aplinką tausojančios žemdirbystės ir už tai gauna taršos kreditus. Šie sertifikatai vėliau parduodami tarptautinėms korporacijoms.

Išaugusi infliacija lemia, kad būtinosioms išlaidoms gyventojai išleidžia daugiau. Vien maistas per metus pabrango 30 proc. Taip pat augo ir kitos išlaidos. Nepaisant to, finansų specialistai ragina gyventojus taupyti, net ir uždirbant minimumą. Tačiau patys gyventojai tikina, kad sutaupyti galima tik iš didesnės algos, o dabar daugumai nelieka pinigų ne tik taupymui, bet ir pramogoms. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rugilė dirba gamybos srityje. „Mano alga siekia 850 eurų.

Kuo anksčiau pradedame investuoti, tuo daugiau turime laiko ir naudos iš savo sukaupto kapitalo, kuris dėl sudėtinių palūkanų efekto duoda ilgainiui apčiuopiamą grąžą. Tai žino dažnas, tačiau iš tiesų sprendimą investuoti vis atideda tolesniam laikui, nes mano, kad dar neturi tam laisvų lėšų ar reikiamų žinių. Visgi kiekvieno gyvenime yra aplinkybių, kai pradėti investuoti, kad tai taptų įpročiu, yra gana lengva.

Lietuvos bankas sako, kad be pajamų ilgiau nei tris mėnesius galėtų išgyventų vos viena šeima iš keturių. Tačiau nors lietuviai žino jau ir kaip taupyti, ir investuoti, tačiau to nedaro. Bene dažniausias atsakymas esą nėra iš ko taupyti. Pasak Lietuvos banko, daugiau nei pusė gyventojų įsitikinę, kad jų finansinė padėtis nepriklauso nuo jų pačių, kitaip sakant, nemano, kad gali uždirbti daugiau pinigų ir pasikliauja tik valstybe.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Artėjant 2023 metams investuotojai jau žvalgosi, kurios investicijos atsipirks labiausiai ir turės mažiausiai rizikų. Nors šiemet akcijos ir obligacijos fiksavo dviženklę neigiamą grąžą, situacija, pasak specialistų, taisosi. Esą svarbiausia nepamiršti svarbiausių taisyklių, laikytis strategijos ir tinkamai atsirinkti kryptis. Ekspertai neslepia, kad akcijų rinkų atsigavimo greitu metu tikėtis neverta, tačiau obligacijų perspektyvos – geros. Vien lietuviškų obligacijų pajamos siekia 3–4 proc.

Akcijų biržose prekiaujantys investuotojai susiduria su įvairiais techniniais įvykiais, kurių paskirtis ir poveikis investicijų vertei galui būti ne visada iki galo suprantami. Vienas tokių įvykių yra išleistų akcijų skaičiaus pakeitimas – padalijimas ar padauginimas (angl. split arba reverse split), rašoma pranešime spaudai. Pastaruoju metu tai įgyvendino ne tik JAV, bet ir Baltijos šalių įmonės. Toks pokytis dažniausiai vykdomas, kai akcijos kaina smarkiai pakyla arba gerokai sumažėja.

Sparčiai auganti infliacija tarsi savaime diktuoja sprendimą padidėjusius vaiko pinigus skirti vartojimo reikmėms. Vis dėlto, jei šeimos pajamų pakanka būtinosioms išlaidoms, daugiau nei 80 eurų sudarančią sumą ar bent jos dalį verta nukreipti į investicines priemones. Apdairiai įdarbinta valstybės išmoka gali užtikrinti vaikui finansiškai geriau aprūpintą ateitį ar padėti išvengti galvosūkio, už kokias lėšas išleisti vaiką studijuoti.

Du Panevėžio gyventojai per internetines investavimo platformas prarado daugiau nei 30 tūkst. eurų, pranešė Panevėžio apskrities policija.  Šeštadienį 9 val. 41 min. 1962 metais gimusi moteris policijai pranešė, kad nuo rugpjūčio 24 iki rugsėjo 2 dienos per internetinę platformą keletą kartų skirtingose svetainėse investavo 25,7 tūkst. eurų bei negavo piniginės grąžos.  Į Panevėžio apskrities policiją šeštadienį apie 9 val. 40 min. taip pat kreipėsi 1962 metais gimęs vyras.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Žvelgiant iš dabartinės aukštos infliacijos ir nepastovumo finansų rinkose situacijos, kalbos apie investavimą gali atrodyti ne itin patrauklios. Vis dėlto investavimas į vertybinius popierius yra vienas iš būdų, galinčių padėti apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau 60 proc. lietuvių apie investavimą sako žinantys nepakankamai, tad jie praranda galimybę tinkamai įdarbinti savo pinigus.

Kai infliacija siekia 20 proc., brangsta būtinos išlaidos, labai svarbu priimti teisingus sprendimus nenorint, kad ištiktų asmeninė finansinė krizė. Ekspertai pataria nelaikyti visų santaupų banke, jeigu nemokamos palūkanos, neskubėti anksčiau laiko atiduoti paskolų, pirkti ar parduoti nekilnojamo turto (NT). Pašnekovai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia planuotis savo išlaidas ir atsisakyti to, kas nėra būtina: pietų restorane, kino teatro ar nuolat veikiančios skalbinių džiovy...

Aktyviausi investuotojai Lietuvoje yra 25–54 metų vyrai – jie 2021 metais sudarė daugiau kaip 60 proc. visų sandorių vertybiniais popieriais. Tačiau investavimą atranda ir moterys – aktyviai investuojančių moterų daugėja beveik taip pat sparčiai, kaip ir vyrų, skelbia Lietuvos bankas (LB). LB Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis teigė, jog pernai aktyviai investuojančių moterų ir vyrų reikšmingai gausėjo visose amžiaus grupėse.

Vilnietis per investavimo platformą prarado 8,8 tūkst. eurų, pranešė policija. Pirmadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 66 metų vyro  pareiškimą. Jis nurodė, kad Vilniuje, Kalnėnų gatvėje, birželio mėnesį investavimo platformoje užpildė anketą, o nežinomi asmenys apgaule išviliojo 8 tūkst. 881 eurą.

Tūkstančiams lietuvių, investavusių į kriptovaliutas – liūdnas metas. Jie dabar arba praranda savo pinigus kartu su sliuogiančia žemyn kriptovaliutų verte arba gyvena kaip ant adatų. Vertingiausia pasaulyje kriptovaliuta – bitkoinas, per pastarąją savaitę prarado ketvirtadalį savo vertės, arba net 70 proc. skaičiuojant nuo didžiausios kainos ir balansuoja ties lemtinga 20 tūkst. dolerių riba.

Bitkoino kaina sekmadienį sugrįžo aukščiau 20 tūkst. JAV dolerių, diena anksčiau smuktelėjusi žemiau šio psichologiškai svarbaus lygio. Populiariausios pasaulyje kriptovaliutos kaina sekmadienio popietę siekė 20 129,70 JAV dolerio.  Šeštadienį rytinėje JAV pakrantėje bitkoinas atpigo net 9,7 proc. iki mažiau nei 18,6 tūkst. JAV dolerių, praneša kriptovaliutų naujienų svetainė „CoinDesk“.  Buvo akimirkų, kai kaina nesiekė nė 18 tūkst. JAV dolerių.

Pusė šalies gyventojų įsitikinę, kad geriausias būdas investuoti – įsigyti nekilnojamojo turto, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Didžiausią meilę ir pasitikėjimą gyventojai taip pat demonstruoja ir auksui, kurį kartu su nekilnojamuoju turtu išskiria kaip dvi saugiausias investicines priemones, rašoma pranešime žiniasklaidai. Patraukliau tai, kas apčiuopiama Tyrimo duomenimis, 48 proc.

Kylant elektros energijos kainoms, Lietuvos gyventojai vis aktyviau ieško alternatyvų. Viena jų – tai saulės generuojama energija, kurią, energetikos įmonių teigimu, pasitelkia jau ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojai. Pašnekovės atskleidžia, kad naudojant saulės energiją galima sutaupyti net 80 proc. elektros išlaidų.

Į sostinės pareigūnus kreipėsi du vilniečiai, kurie pranešė tapę sukčių aukomis. Vienas jų prarado beveik 23 tūkst., o kitas – net 50 tūkst. eurų. 1981 m. gimęs vyras pranešė, kad laikotarpiu nuo balandžio 19 d. iki gegužės 31 d. nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą apgaulės būdu iš jo išviliojo 22 823 eurus.

Prasidėjus karui Ukrainoje lietuviai suskubo investuoti pinigus į auksą. Aukso įmonių teigimu, vien pirmą karo dieną tauriųjų metalų paklausa išaugo 6 kartus, pirkėjai rezervavo auksą net nesulaukę, kada jis pasieks parduotuves. Pašnekovai sako, kad tokį paklausos aktyvumą lėmė baimė, kad karas gali pasiekti ir Lietuvą – žmonės norėjo užsitikrinti, kad taurieji metalai jiems atstos valiutą kitose šalyse.

Patyrę investuotojai tvirtina, kad nėra blogo meto investuoti. Tačiau toks patarimas nelabai palengvina užduotį pradedantiesiems, kai klausimai veja vienas kitą: nuo ko pradėti, į ką investuoti, kiek pinigų skirti, kaip dažnai tai daryti. Visgi pačioje investavimo kelionės pradžioje reikia sau pasakyti štai ką – investavimas neturi būti sudėtingas, žvelkime į tai paprasčiau.

Šių metų sausį infliacija perkopė 12 proc. ir taip dar labiau sustiprino jausmą, kad už savo santaupas šiandien galime nusipirkti mažiau negu prieš metus. Yra du būdai, kaip savo pinigus apsaugoti nuo nuvertėjimo – tai investavimas į nekilnojamąjį turtą ir investavimas į vertybinius popierius. Pirmasis būdas suprantamas daugeliui, nors prieinamas ne kiekvienam. Tuo metu antruoju būdu šiandien gali pasinaudoti bet kas, tačiau tai daro dar toli gražu ne visi.

Šiemet apie 300 tūkst. gyventojų be jų sutikimo automatiškai įtraukti į II pakopos pensijos kaupimą. Kaupimo dalyviai skatinami papildoma įmoka iš valstybės biudžeto – visų mokesčių mokėtojų, taip pat ir pensininkų ar nekaupiančių pinigų. Tačiau prisidėti prie kitų taupymo ir investicijos rūšių valstybė nenori. Jeigu į kaupimą įtraukti asmenys nieko nedarys, nuo liepos 1 d. jų alga sumažės 2,7 proc. arba 3 proc.