Internetas

Internete neseniai atsirado naujas žaisliukas – galimybė „pasikalbėti“ su premjeru Sauliumi Skverneliu. Tiesa, tai nebus tikras pokalbis, nes kalbėsite su kompiuterine programa, „botu“. Vis dėlto S. Skvernelio atsakymai atrodys gana taiklūs ir atitiks premjero kalbėjimo manierą, mat frazės šiai programai surinktos iš viešosios erdvės bei Vikipedijos. Ir išties, žurnalistams pabandžius programėlę (galite rasti http://sauliusskvernelis.

Ne drausti, o diskutuoti, ne barti, o domėtis – tai keletas svarbių taisyklių, kurių laikosi žinomos mamos Beata Nicholson ir Lavija Šurnaitė, siekdamos rūpintis savo vaikų saugiu ir prasmingu laiku internete. Minint Tarptautinę saugesnio interneto dieną, socialinės iniciatyvos „Augu internete“ organizatoriai pakvietė jas pasidalinti savo patirtimi auginant vaikus, kuriems socialiniai tinklai ir internetas – savaime suprantamas dalykas.

Be interneto nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Tai jau seniai nebėra vien tik informacijos paieškos būdas – internetu tvarkome dokumentus, bendraujame, apsiperkame, o negalią turintiems žmonėms šiuolaikinės technologijos padeda išvengti atskirties. Deja, iki šiol dar daugelis interneto svetainių ir mobiliųjų programų nėra prieinamos regos negalią ar suvokimo sunkumų turintiems žmonėms.

Dažnas, bent kartą apsipirkęs internetinėje parduotuvėje, tikrai žino, kad kartais prekė gali atkeliauti visai ne tokia, kokios tikėjotės. Visai neseniai merginos socialiniuose tinkluose pradėjo dalintis nuotraukomis, kuriose – nepavykę apsipirkimai internetu. Dažnai iš Azijos šalių siunčiamų drabužių dydžiai neatitinka realybės, todėl siūloma užsisakyti vienu ar keliais dydžiais didesnius drabužius.

Europos Komisijos paskelbto tyrimo duomenimis, Lietuva yra viena iš keturių ES valstybių, kuriose fiksuotas plačiajuosčio interneto ryšys yra pigiausias. Kitos į pirmą ketvertuką patenkančios šalys yra Rumunija, Latvija ir Vengrija. Europos Komisijos užsakymu atliktame tyrime išanalizuotos 2017 m. plačiajuosčio interneto ryšio kainos 28 ES valstybėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kanadoje ir JAV.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pirmoji Lietuvoje pristatė naujos kartos 5G ryšį. Tačiau komercinės 5G ryšio paslaugos kol kas nebus teikiamos – jos turėtų būti pradėtos teikti po kitais metais planuojamo dažnių aukciono. Bendrovė penktadienį pademonstravo naują mobiliosios greitaveikos rekordą – realiai veikiančiame „Telia“ tinkle lauko sąlygomis duomenys perduoti 1,8 gigabito per sekundę (Gb/s) sparta.

Gruodžio mėnuo – bene jautriausias metų laikas, kai žmonių gerumas tampa didžiausia jėga, padedanti sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Kaip tik šiuo metu internete sparčiai plinta jautrus vienišos mamos marijampolietės įrašas. Ji aplinkinių žmonių prašo pagalbos, pardavinėdama itin gardžius naminius tinginius. Kristina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) atvirauja, kad ji visą gyvenimą augo ir šiuo metu gyvena Marijampolės mieste.

Pirmadienį prieš pietus sutriko mobilus ir fiksuotas „Telia“ interneto ryšis. Bendrovė po 12 val. pranešė, kad gedimas buvo pašalintas. „Dėl tinklo įrangos gedimo Lietuvoje pirmadienį apie valandą laiko prieš pietus „Telia“ mobiliojo ir fiksuotojo interneto paslaugos veikė su sutrikimais – kai kuriais atvejais nebuvo galima prisijungti prie interneto svetainių, o ypač prie užsienio.

„Reddit“ vartotojai sudarė linksmą sąrašą dalykų, kurių nereiktų ieškoti paieškos sistemose. Kai kurie jų yra labiau skirti anglakalbiams, tačiau dauguma patarimų yra universalūs. Pavyzdžiui, galima tik pritarti, kad diagnozės nustatymas pagal simptomus internete kažkokių rezultatų neduos, o ligos atveju geriau kreiptis į specialistus. 1. Krokodil Ieškodami šio dinozaurų palikuonio jūs galite sulaukti netikėtai siaubingų su įvairiomis medžiagomis sumaišyto dezomorfino aukų vaizdų.

Prekę internete išsirinkęs, bet parduotuvėje nusipirkęs lietuvis liko priblokštas – parduotuvėje jis buvo paprašytas sumokėti 5 eurais daugiau. Vis tik, bandydamas parduotuvę apskųsti dėl tariamo aferizmo, pirkėjas taip pat turėjo nusivilti – pasirodė, kad teisybė pardavėjo pusėje. Lietuvis Mindaugas aferistus viešinančioje „Facebook“ grupėje pasidalino savo nesėkmingo apsipirkimo istorija.

Vidutiniškai už vieno būsto paslaugas šeimai tenka 6-7 sąskaitos kas mėnesį, o jeigu vertintume ir visų šeimos narių sąskaitas už mobilaus ryšio paslaugas, internetą – skaičiui išauga dar didesnis. Norėdami išgirsti, kodėl daugiabučių ir privačių namų gyventojai nusprendžia ieškoti alternatyvų, kalbiname kelis asmenis, kurie naudojasi mokesčių platformos „Viena sąskaita“ paslauga. Greta (38 m.) – savitarnos platforma naudojasi 3 mėn.

Ar žinojote, kad 1991 metai yra laikomi Lietuvos INTERNETO gimimo diena? Pirmasis signalas buvo pasiųstas visai Lietuvai iš Goštauto g. 12 pastato, kur dabar yra MITA. Pradėjo veikti kompiuterinio palydovinio ryšio mazgas LIETUVA – INTERNETAS. Lietuvos interneto ir akademinio tinklo LITNET krikštatėvis, plačiajuosčio interneto RAIN, RAIN2 projektų iniciatorių ir vadovas prof. A.L.Telksnys. Palyginimui, 1969 metais fiksuojamos 4 interneto stotys pasaulyje, 1991 metais – 617000 stotys.

Vaikai vis labiau grimzta į „picos ir saldėsių“ vizualinio atitikmens skaitmeniniuose „Laukiniuose Vakaruose“ liūną, įspėja vienų iš populiariausių pasaulyje televizijos programų vaikams kūrėjai. „YouTube“ Amerikoje paveržiant iš „Disney“ mylimiausio prekės ženklo tarp vaikų titulą, o srautinio siuntimo milžinėms skatinant besaikį žiūrėjimą, esama pavojaus, kad visa vaikų karta užaugs vartodama „kultūrinį šlamštmaistį“, sako jie.

Gerą daiktą išmesti gaila, bet kai jis yra visiškai nebenaudojamas ir tik užima vietą namuose – tada jau kitas reikalas. Pabandėme pasižvalgyti, kokius daiktus lietuviai talpina interneto skelbimų skyrelyje „dovanoju“ ir štai ką atradome. Nustebino tai, kad daugiau kaip puse tokių skelbimų net nėra susiję su daiktais. Žmonės, pasirodo, dovanoja keturkojus augintinius – kates ir šunis.

Lietuvos valdžia žengia pirmuosius žingsnius, sudarant sąlygas mobiliojo ryšio operatoriams nuo 2022 metų vidurio diegti naujos kartos 5G ryšį. Vyriausybė šią savaitę nusprendė atlaisvinti šiam ryšiui reikalingą 700 megahercų (MHz) radijo dažnių juostą, kurioje dabar veikia skaitmeninė televizija. Savo ruožtu Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iki 2022 metų žada suorganizuoti radijo dažnių aukcioną.

Nepraėjo nė mėnuo, o internete vėl užvirė arši diskusija dėl keisto paveikslėlio. Akyli stebėtojai niekaip nesutaria, kas jame pavaizduota – paplūdimys ar durys, rašo portalas iflscience.com. Viskas prasidėjo, kai rugpjūtį „Twitter“ vartotojas pasidalino nuotrauka, kuri atrodė ir kaip neįprastai nudažytos durys, ir kaip šonu paverstas paplūdimio vaizdas. Čia pat po publikuota nuotrauka „Twitter“ vartotojai ėmė ginčytis dėl savo pastebėjimų.

Kiek kainuoja lietuviškas pasas, asmens tapatybės kortelė ar vairuotojo pažymėjimas? Ne, ne tikrieji, kuriuos užsisakytumėte valstybinėse įstaigose, o tie, kuriuos keliais pelės paspaudimais galite įsigyti tamsiojoje interneto pusėje – giliajame internete (ang. deep web). Anonimu norėjęs išlikti portalo tv3.lt skaitytojas nusprendė leistis į kelionę po gilųjį internetą ir sutiko pasidalinti savo atradimais. Pasirodo, čia veši prekyba lietuviškais dokumentais.

Asmeninius kompiuterius namuose pirmąjį šių metų ketvirtį turėjo 76 proc. namų ūkių, o interneto prieigą – 78 proc., arba 3 procentiniais punktais daugiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, remdamasis informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Mieste kompiuterius namuose turėjo 79 proc., kaime – 68 proc. namų ūkių, o interneto prieigą – atitinkamai 81 ir 72 procentai.

Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai – pokalbių ir socialinių tinklų programėlės bei elektroninė bankininkystė? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) specialistai pateikia patarimų, kaip saugiai valdyti savo finansus internetu. LBA duomenimis, nuo 2010 metų pabaigos iki 2018 metų I ketvirčio registruotų el.

Nors anksčiau ryšio operatorių planų kaina labiau priklausė nuo suteikiamų minučių bei SMS skaičiaus, dabartinių sąskaitų dydžius dažniau nulemia išnaršytų duomenų kiekis. Mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“ pataria, ką daryti, kad numatytų gigabaitų užtektų, o papildomus jų paketus tektų užsisakinėti kuo rečiau. Pranešime spaudai – keturios Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto atskleistos gudrybės, kurios padės sutaupyti interneto duomenų.

Ar žinote, kad lietuviai yra vieni išradingiausių europiečių, kurių galvoje kasdien gimsta idėjos verslui, bet pritrūksta drąsos jas įgyvendinti? Drąsą galime užsiauginti žinojimu. O visas svarbiausias žinias apie verslą Lietuvoje galite rasti interneto svetainėje www.verslilietuva.lt.

Daugelis žmonių mėgsta poilsį pajūryje. Vis tik ne visada prie jūros galima išvysti vien malonius akiai vaizdus. Daugelis pripažintų, kad kartais nelabai malonu stebėti, kaip šalia tavęs esantys žmonės elgiasi nederamai ir tokiu būdu gadina jūsų atostogas. Nuotraukų galerijoje pamatykite, kokie vaizdai nuotaiką sugadinti labiausiai.

Dažnai girdime pasakojimus apie nepavykusius pirkinius internetu. Neretai žmonės skundžiasi, kad ilgai laukta ir gauta prekė neatitiko kokybės, buvo abejotinai pasiūta, jei kalbama apie drabužius. Vis dėlto, ne visų patirtys yra tokios klaikios. Štai lietuvė Eglė Valionytė džiaugiasi gavusi ypatingą suknelę, kurią užsisakė internetu iš užsienio.  Iš populiarios parduotuvės ji ryžosi internetu užsisakyti vestuvinę suknelę. Iš pradžių ji susisiekė su pardavėju, nusiuntė savo išmatavimus.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) antrąjį šių metų ketvirtį gavo 832 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete – keturis kartus daugiau nei pernai balandžio-birželio mėnesiais (189 pranešimai). Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą...

Šie žmonės iš ties apsikvailino. Socialinėje žiniasklaidoje pasirodė šmaikščios nuotraukos, kuriose populiariais norėję apsimesti žmonės buvo pričiupti nusikaltimo vietoje.  Nuotraukos atskleidė visas melagystes, nuo apsimetinėjimo, kad esi paplūdimyje iki naujo automobilio gavimo. Kitoje nuotraukoje matyti, kaip begėdis internetaus pasidalino savo telefono ekrano nuotrauka parašęs „baterija pagaliau pakrauta daugiau nei 20 procentų.

Išleistuvės – viena svarbiausių švenčių, todėl merginos apie didžiąją dieną ima galvoti dar likus keliems mėnesiams. Daugelis jų atsisiunčia įspūdingas sukneles internetu, tačiau po to ne vienai tenka skaudžiai pasigailėti... Netinkamas dydis ar kitokia spalva čia tikrai nėra didžiausia bėda. Merginos dažnai gauna visai kitokio stiliaus sukneles. Sunku patikėti, kad tokie dalykai išties vyksta, o apavystės – tiesiog klesti. Nuotraukų galerijoje – prasčiausios internetu užsisakytos suknelės.

Vienas baltarusis paauglys turistinės kelionės užsienyje metu sugebėjo prisijungęs prie tarptinklinio ryšio išnaudoti interneto už 14,5 tūkst. rublių. Daugiau nei 6 tūkst. eurų suma berniuko šeimos biudžetui būtų didžiulis smūgis ir prilygtų metų atlygiui už darbą. Dzeržinsko gyventojas Valerijus Macenovičius leidiniui tyt.

„Facebook“ žino daugybę dalykų apie jus, tai jokia paslaptis. Kiekviena jūsų siųsta žinutė ar nuotrauka, visi jūsų kontaktai, jūsų buvimo vietos, jūsų politinės ir religinės pažiūros ir dar daugybė informacijos apie jus nugula šio giganto rankose. Todėl menkai stebina tai, kad kompanija jau turi patentus ir patentuotas programėles, kurių algoritmai gali bandyti nuspėti jų ateitį.

Daili ir stangri krūtinė – kiekvienos moters svajonė. Vos tik sulaukusios paauglystės, mergaitės ima galvoti, kada joms yra tinkamas laikas užsivilkti liemenėlę. O vis labiau bręstant, moterims tikru galvos skausmu tampa kitas klausimas – kada moters krūtinę reikia tobulinti? Jau nuo seniausių laikų yra žinomas legendomis apipintas „Pieštuko testas”. Šį testą paauglės mergaitės išbandydavo, norėdamos sužinoti, ar joms jau laikas dėvėti krūtinės liemenėlę.

Jokia paslaptis, kad pirkti internetu – rizikinga, tačiau galimybė prekę įsigyti net neišėjus iš namų – vilioja. Nepaisant to, dėl šio pomėgio galima labai stipriai nudegti. Būtent taip nutiko šiems žmonėms, kurie savo juokingomis ar skaudžiomis istorijomis pasidalijo internete. Nors kai kurie juokėsi iš gautų pirkinių, dažnas pripažino labai pasigailėjęs. Daugelyje pavyzdžių socialiniuose tinkluose matyti, kaip stipriai gauta prekė skiriasi nuo tos, kurią matė reklamoje.

Šie kadrai – gluminantys, iššaukiantys ar net šokiruojantys. Ko gero, būtent šie žodžiai gali apibūdinti vintažą. Socialinių tinklų vartotojai dalijasi nuotraukomis, kurias suprasti ir suvokti jų prasmę šiuolaikiniam žmonėms sunku. Terminą “vintažas” (vintage) pasauliui padovanojo Europos vyndariai. Šis žodis, pirmiausiai vartotas senam vynui apibūdinti, vėliau pritapo drabužių, interjero bei kitose srityse.

Birštonietis Petras jau septyniolika metų kelis kartus per savaitę ateina į biblioteką prisijungti prie interneto. Jis pasitikrina savo elektroninį paštą, internetu susimoka mokesčius ir gyvena su svetur gyvenančiais anūkais. Šiuo metu Lietuvos bibliotekose veikia beveik 1300 viešųjų interneto prieigos taškų. Naudotis internetu čia išmoko daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Tai paprasta.

Į kirpyklą atvykusi Amelija pripažįsta, kad grožio salonai, makiažas, šukuosenos – toli gražu nėra pats aktualiausias klausimas jos gyvenime. Tačiau jauna ir išvaizdi moteris nusprendė pakeisti savo šukuoseną. Juk ne veltui sakoma, kad jeigu moteris nusprendė nueiti į kirpyklą, tai reiškia tik viena – kažkas jos gyvenime keičiasi. Amelija pripažįsta, kad vos prieš kelias savaites ji išsiskyrė su savo draugu, taigi plaukai jai – tam tikras atsisveikinimas su senąja savimi.

Kuri jauna mergina nenori bendrauti, draugauti, pramogauti, žodžiu, smagioje patikimų draugų kompanijoje linksmai leisti laiką? Nesitikėdamos susirasti gerų draugų diskotekose (kur knibždėte knibžda girtų ar nuo narkotikų apsvaigusių vaikinų), nenorėdamos ar nedrįsdamos lankytis naktiniuose klubuose, baruose ar kitose jaunimo pamėgtose vietose, panelės susigundo savo adresą išspausdinti laikraščių ar žurnalų skyreliuose „Nori susipažinti“, „Nori susirašinėti“, skelbiasi radijo laidose.

Televizorius vis dar užima garbingiausią vietą daugelio namuose, bet žiūrėti vaizdo transliacijas internete žiūrovai dažniausiai renkasi visai ne jį, o kompiuterį. Būtent kompiuterio ekrane vaizdo transliacijas internete žiūri 42 proc. lietuvių, net 57 proc. latvių ir 40 proc. estų. Kas trečias lietuvis bent kartą per pastaruosius tris mėnesius vaizdo turinį internete žiūrėjo ar parsisiuntė naudodamas nelegalius interneto kanalus.

Inovacijų festivalyje „Login 2018“ pranešimą skaičiusi socialinė aktyvistė ir didžiausia kibernetinių patyčių auka save vadinanti Monica Lewinsky rėžė emocingą ir atvirą kalbą. Lietuviškų šaknų turinti M. Lewinsky, kurios senelis Samuelis M.Vilensky buvo Lietuvos žydas, festivalyje pasakojo apie žmogaus elgesį internete ir to pasekmes bei visuomenės atsakomybės jausmą. Priešingai nuo kitų pranešėjų, Monicos Lewinsky pranešimo nebuvo galima nei filmuoti, nei fotografuoti.

Internautams jau ne paslaptis, kad dažnai prekė kompiuterio ar mobiliojo ekrane gali atrodyti visai kitaip nei realybėje. Vis dėlto, atrodo, kad yra nepasimoka ir pirkinių nesėkmės nesibaigia. Internautai dalijasi linksmais kadrais kuriuose matyti lūkesčiai ir realybė. Kaip pataria patys pirkusieji, tiek perkant rūbus, tiek kitus daiktus, būtinai peržiūrėkite, kokie matmenys yra nurodyti. Taip pat būtina perskaityti, iš ko pagamintas produktas.

Jaunimas, ypač tam tikrų kompleksų kamuojamos ir perdėtu kuklumu pasižyminčios merginos, pažintis su priešingos lyties atstovais itin pamėgo megzti internetu. Nors ši istorija nutiko prieš 14 metų, bet joje aprašomos detalės aktualios iki šių dienų.

Tikriausiai daugelis merginų šiais laikais ramiai negali praeiti pro veidrodį, o jei yra galimybė įsiamžinti, jos būtinai padaro ir tai. Net jei ir tuo metu yra vonios kambaryje. Vis dėlto kai Paula Sophia Garcia Espino nusifotografavo prieš veidrodį, tokios komentarų bangos ji tikrai nesitikėjo. Mergina galvojo, kad nuotrauką pamatys tik jos draugai, tačiau ji netrukus apskriejo visą internetą, mat žmones patraukė itin keista detalė.

Kuo arčiau vasaros sezonas, tuo labiau neįtikėtinais tempais auga vestuvių skaičius. Puikaus oro tikimybė masina ne tik lietuvius, bet ir kitų panašaus klimato valstybių žmones. Nors vestuvės turėtų būti ta įspūdinga švente, kai du vienas kitą mylintys žmonės prisiekia amžina meile, bet iki jų pradžios tiek jaunikiui, tiek jaunajai tenka patirti nemažai streso. Tas ypač aktualu merginoms, kurios savo vestuves, greičiausia, pradėjo planuoti dar būdamos mažomis mergaitėmis.

Mus supantis pasaulis iš tiesų yra kupinas beprotiškų dalykų. Į daugelį jų mes stengiamės nekreipti dėmesio, bet toli gražu ne visada pavyksta tą padaryti. Portalas brightside.me atrinko keletą žmonių užfiksuotų absurdiškų kadrų, kurie sukėlė tikrą audrą internete. Nors dauguma nuotraukose užfiksuotų objektų ar žmonių, regis, jūs net nenorėtumėte matyti, bet jei taip jau nutiko, tai pasistengtumėte, kuo greičiau tuos vaizdus ištrinti iš savo atminties.

Daugelis žmonių žino, kaip sunku šiais laikais susirasti darbą. Dažniausiai lemiamas sprendimas įvyksta pirmojo pokalbio metu, bent jau taip mano daugelis. Deja, kartais nuomonę apie jus būsimieji darbdaviai susidaro gerokai anksčiau, nei jūs ateinate pirmajam pokalbiui. Šiais laikais tai padaryti labai lengva – pakanka peržiūrėti jūsų socialinius tinklus.

Sparčiai plėtojantis internetinei prekybai fizinės parduotuvės susiduria su nemenku iššūkiu prisitaikyti naujajame pasaulyje. Internetinių parduotuvių mažesni kaštai leidžia prekes pardavinėti daug pigiau, tad įprastoms parduotuvėms reikia ieškoti naujų būdų, kaip išlaikyti pirkėjus.

2017 m. tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai per parą prie įvairių komunikacijos kanalų (TV, spauda, radijas, internetas) vidutiniškai praleidžia kone darbo dienai prilygstantį laiką – 7 val. 27 min. Kiekvieną dieną naudojamasi daugiau kaip trimis kanalais, o beveik trečdalis gyventojų naudojasi keletu iš jų vienu metu. Daugiausia gyventojų per parą pasiekė TV (83,6 proc.) ir internetas (67,9 proc.), toliau rikiuojasi radijas (49,1 proc.) ir spauda (22,7 proc.

Faktas, kad socialinis tinklas „Facebook“ kaupia net smulkiausią informaciją apie kiekvieną vartotoją išgąsdino milijonus žmonių. Kai kurie prisiekė daugiau niekada nesinaudosiantys šio tinklo paslaugomis. Visi, pasirodo, jog nebūtina turėti profilį „Facebook“, kad jūsų gyvenimo detalės būtų kaupiamos. Mark Zuckerberg dalyvavo konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie „Facebook“ saugumą ir vartotojų privatumą.

Pastaraisiais mėnesiais turbūt dažnas žmogus pastebėjo, kad „Facebook“ pasikeitė. Kai kurie vartotojai mato daug mažiau naujienų, kurias anksčiau matydavo keliskart per dieną. Be kitų pokyčių, kuriuos pajuto daugelis, „Facebook“ pagaliau atsakė į kone labiausiai kankinantį klausimą.

Socialinis tinklas „Facebook“ yra milžiniška platforma, įtraukusi milijardus pasaulio gyventojų. Nepaisant to, kad naudojantis šiuo socialiniu tinklu galima nuveikti ir sužinoti iš tiesų labai daug, reikia mokėti ir saugotis, kad asmeninė informacija nepatektų į ne tas rankas. Neseniai įvykęs skandalas, kai „Facebook“ vartotojų asmeninė informacija buvo paviešinta trečiosioms šalims, privertė daugybę žmonių susirūpinti savo saugumu.

Krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija, užtat valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuvos gyventojai labiau nei mūsų krepšininkų pasiekimais pasaulyje didžiuojasi sparčiu interneto ryšiu. Kompanijos „Telia“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa taip pat parodė, kad labiausiai Lietuvą garsina pasiekimai pamatinės ir kertinės interneto technologijos – šviesolaidžio – srityje. „Krepšinis Lietuvoje žaidžiamas bemaž šimtmetį, o prie interneto mūsų šalis prisijungė tik 1991-aisiais.

Pernai internautus, ypač tėvus ir jaunas mergaites, šiurpinęs „Facebook“ vartotojas G. R. grįžo. Tėvai internete įspėja vieni kitus saugoti savo atžalas, perduoda pedofilo žinutes policijai, bet piktinasi nesulaukę atsako ir pagalbos – vyro anketa vis dar pasiekiama. Į portalą tv3.lt su prašymu įspėti tėvus apie „Facebook“ siautėjantį pedofilą kreipėsi dvi moterys.