internetas

Didžiausiuose turistų traukos objektuose įprasta matyti grėsmingas iškabas su iškalbingais piešiniais: saugokitės kišenvagių. Ir vis tiek daugybė turistų namo grįžta apvogti, praradę pinigus ar dokumentus. Sukčių siautėjimui patogioje skaitmeninėje erdvėje lentelių neiškabinsi – o jie vasarą dar labiau suaktyvėja ir savo piktavališkiems ketinimams naudoja visus įmanomus kanalus iš eilės, nuo įprastų SMS žinučių iki „Youtube“ ir kitų socialinių tinklų platformų.

Yra daugybė gąsdinančių interneto svetainių, bet ši gali būti pati šiurpiausia iš visų. Internetas gyvuoja jau daugiau nei keturis dešimtmečius ir per tą laiką jame sukaupta labai daug informacijos. Žinoma, kai kurios interneto svetainės yra naudingesnės už kitas, o kai kurių svetainių tiesiog norisi vengti.

Šių metų antrąjį ketvirtį gauta 800 pranešimų apie neigiamą poveikį nepilnamečiams internete darantį turinį – dviem trečdaliais daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tokius pranešimus tarnyba gavo karštąja linija „Švarus internetas“. „Mūsų ekspertams ištyrus kiekvieną gautą pranešimą, pasitvirtino 570 pranešimų – 71 proc. nuo visų gautų pranešimų“, – cituojama RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Irma Kazlienė.

Izoliuotai nuo išorinio pasaulio Amazonės džiunglių genčiai marubo 2023-ųjų rudenį įvedė „Starlink“ internetą. Vietos paaugliai iškart susikūrė „Instagram“ paskyras ir pradėjo bendrauti su nepažįstamaisiais, o vyrai susidomėjo futbolu. Kai kuriems galimai išsivystė priklausomybė nuo pornografijos, jie tariamai aptingo ir nebedirbo įprastų darbų. „The New York Times“ pabuvojo marubo genties gyvenvietėse po to, kai ten praėjusių metų pabaigoje buvo įvestas internetas.

Lietuvoje pastebima neraminanti tendencija – pernai Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) gavo 65 proc. daugiau pranešimų apie internete rastą galimai draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją. Didžiąją dalį pasitvirtinusių pranešimų dalį sudarė informacija dėl vaikų seksualinio išnaudojimo. Ekspertai įspėja tėvus domėtis, ką jų vaikai veikia internete ir atlikti konkrečius žingsnius, kad apsaugotų savo atžalas.

Beveik 40 proc. visų 2013 m. sukurtų interneto puslapių nebeprieinami dėl reiškinio, kuris vadinamas „skaitmeniniu irimu“, rodo JAV įsikūrusio tyrimų centro „Pew Research Centre“ atliktas naujas tyrimas. Taigi, jei ieškote ir nerandate 2013 m. internetinio straipsnio, yra tikimybė, kad jis jau gali būti dingęs, skelbia portalas „Euronews“. JAV tyrimų centro „Pew Research Centre“ atlikto naujo tyrimo išvadose teigiama, kad 38 proc.

Vos atšilus orams įkyrios musės greitai tampa tikra kančia namuose, tačiau yra keletas natūralių sprendimų, padėsiančių nuo jų išsivaduoti ilgam. Vasara jau visai čia pat ir daugelis skuba pasidžiaugti šiltėjančiais orais. Akimirkos lauke, kai mėgaujatės saule paplūdimyje ar jaukiai leidžiate laiką su draugais ant vejos, tampa įsimintinais dienos akcentais. Nors oras ir nuostabus išvykoms į lauką, tačiau šis metų laikas su šiluma atneša musių ir kitų skraidančių vabzdžių antplūdį į namus.

Daugybė žmonių kiekvieną dieną naudojasi „Wi-Fi“ ryšiu, kad galėtų dirbti, sužinoti naujienas, praleisti laiką socialiniuose tinkluose – ir dabar tai galima daryti praktiškai visur. „Wi-Fi“ terminas pažįstamas kone visiems, tačiau kiek mūsų iš tikrųjų žino, ką šis terminas reiškia? Iš to, kaip jis parašytas, galima spręsti, kad tai kažkoks trumpinys, o panašiausias terminas, kurį galima rasti, yra „hi-fi“, reiškiantis „high fidelity“ (liet. „aukšto tikslumo“) ryšys.

Ketvirtadienio popietę kauniečiai masiškai pranešė apie dalyje Kauno dingusią elektrą. Dėl elektros tiekimo gedimų neveikė šviesoforai, internetas ir prekybos centrų durys. „Visoje Vilijampolėje dingo elektra, nedirba nei vienas prekybos centras, degalinės, nes neatsidaro durys ir neveikia kasos. Visi žmonės pasimetę blaškosi“, – apie 13.33 val. pranešė skaitytojas Ignas. Anot kauniečio, Vilijampolėje sutriko ir transporto priemonių bei pėsčiųjų eismas, mat nebeveikia šviesoforai.

Sukčiai sugrįžo ir šį kartą jie naudojasi populiariu internetinės parduotuvės „Shein“ prekės ženklu, kad apgaule priverstų žmones perduoti savo asmeninius duomenis. Naujausioje žinutėje, kurią sukčiai pradėjo siųsti į elektroninius paštus, naudojama intrigos taktika, kad žmonės paspaustų pavojingas nuorodas. Atidarius el. laišką, jame rašoma, kad naudotojai buvo atrinkti gauti „paslaptingą Shein dėžutę!“, o tai skamba gana viliojančiai.

Šių metų kovo pabaigoje kibernetiniame pasaulyje įvyko didelis sujudimas, kuomet buvo atrasta, jog „Linux“ operacinėje sistemoje rasta spraga, galėjo suteikti prieigą net prie 92-96 proc. interneto serverių. Įtariama, kad dėl šios spragos atsiradimo gali būti kalta Rusijos užsienio žvalgyba. Daugiau apie tai dalinasi „Žinių radijo“ laidos „Du bitai“ vedėjai Lukas Keraitis ir Jonas Lekevičius.

Pasklidus informacijai, kad tamsiajame internete rasta daugiau kaip 54 milijardai interneto slapukų, paaiškėjo, kad 77 milijonai iš jų yra lietuviški. Tai sukčiams suteikia galimybę prisijungti prie paskyrų be jų savininkų sutikimo ir tokiu būdu nusavinti asmens duomenis ar net pinigus. Kibernetinio saugumo ekspertė dalijasi patarimais, ką daryti, kad internete galėtume naršyti saugiau.

Pranešama, kad „Google“ svarsto galimybę apmokestinti naudotojus už „aukščiausios kokybės“ interneto paieškos rezultatus, kuriuos užtikrina dirbtinis intelektas.

Net 7 iš 10 vaikų turinčių šalies gyventojų įsitikinę, kad internetas nėra saugi vieta jų vaikams. Tokią realybę atskleidė mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ Lietuvoje atliktas tyrimas. Paaiškėjo ir tai, kad nepaisant nuogąstavimų savo vaikų apsauga internete pasirūpina ne visi – tėvų kontrolės griežtumas mažėja, o papildomas apsaugos priemones įdiegia tik ketvirtadalis tėvų, auginančių vaikus iki 18 metų.

Net 60 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad lietuviško turinio interneto svetainės ar elektroninės parduotuvės, kurių adrese naudojamas .lt aukščiausio lygio domenas, yra patikimiausios. Tai paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijai „Baltijos tyrimai“ 2023 m. lapkričio mėn. „KTU Domreg“ užsakymu atlikus Lietuvos gyventojų apklausą apie naudojimosi internetu įpročius. 19 proc. apklaustųjų mano, kad patikimiausios yra lietuviškos interneto svetainės ar el.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Europos Komisijos narės Ylvos Johansson organizuojamame Interneto forume aptarė galimybes panaudoti dirbtinį intelektą teisėsaugos darbe ir priemonės užkardyti vaikų seksualinį išnaudojimą internete. „Didėjantis vaikų seksualinio išnaudojimo turinio internete kiekis rodo, kad „privatumas virš visko“ nėra tinkamas požiūris šioje srityje. Mes negalime tik stebėti blogėjančios statistikos ir apgailestauti – turime veikti.

Naujausių pasaulinių tyrimų mokslinės apžvalgos skelbia, kad pagalbos dėl probleminio interneto naudojimo – priklausomybės – gali prireikti jau kas dešimtam interneto naudotojui. Lietuvos visuomenės priklausomybę internetui imasi tirti trys didieji Lietuvos universitetai. Kada interneto vartojimas tampa problema? Ir kaip Lietuvos mokslininkai tirs žmones? Pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Vilma Jakienė.

Penktadienį ryte Lietuvoje dalis socialinio tinklo „Facebook“ naudotojų pastebėjo, kad jis veikia ne taip sklandžiai kaip įprasta. Pavyzdžiui, nepavyksta uždaryti susirašinėjimo langų. Įvairių interneto svetainių ir programėlių sutrikimus fiksuojantis puslapis downdetector.com skelbia, kad vartotojai skundėsi šiais „Facebook“ platformos veiklos trikdžiais: beveik pusei neveikė socialinio tinklo puslapis internete, beveik 40 proc. pastebėjo programėlės veiklos sutrikimus. Dar apie 20 proc.

Pastarosiomis dienomis įprastai ramiame tolimajame Kėdainių rajono Pernaravos seniūnijos Paaluonio kaime – vėl neramu. Čia jau kelias dienas iš eilės skuba visos specialiosios tarnybos. Ir viskas dėl to, kad 39-erių metų vietos gyventojas socialiniuose tinkluose krečia tokius „pokštus“, kad jo video žiūrintys žmonės apie tai praneša policijai. Tiesioginiuose vaizdo įrašuose ir keikia, ir grasina nusižudyti 8 kartus teistas paaluoniškis yra puikiai žinomas ir policijos pareigūnams, ir medikams.

Trečiadienį publikuoto tyrimo duomenimis, aktyvių socialinių tinklų vartotojų skaičius jau viršijo 5 milijardus arba 62,3 proc. viso pasaulio gyventojų. Pernai šis skaičius išaugo 5,6 proc., pasaulio gyventojų skaičiaus augimą pralenkdamas 0,9 proc., teigiama žiniasklaidos stebėjimo bendrovės „Meltwater“ ir socialinių tinklų agentūros „We are Social“ parengtoje ataskaitoje. Iš visų socialinių tinklų, daugiausiai vartotojų – 2,79 mlrd. – turi bendrovės „Meta“ feisbukas.

„Spinter tyrimams“ nustačius, kad nelegalių internetinių lošimo svetainių rinkos dydis Lietuvoje siekia mažiausiai 25 proc., Seimo nariai sutaria, kad reikia imtis veiksmų mažinant šešėlį šioje srityje, bet pamini, kad sudėtinga sukontroliuoti tinklapius, kurie užregistruoti užsienyje. Parlamentarai taip pat mano, kad ateityje reikėtų peržiūrėti bendrą lošimo sektoriaus reguliavimą.

Gyvenant socialinių medijų laikais „influenceriai“, o dar kitaip – nuomonės formuotojai, pasinaudoję skaitmeninės erdvės suteiktomis galimybėmis, daro milžinišką įtaką šiuolaikinei visuomenei. Specialistai tvirtina, kad atskirti, kur jų sukurtas ir siūlomas turinys yra nuoširdi reklama, o kur – manipuliacija – gali būti sunku. Ekspertai sako, kad dabar gyventojai žymiai labiau pasitiki nuomonės formuotojų reklama nei tradicine, o tai lemia kelios priežastys.

Kultūros ministerija perka galimybių studiją sukurti technologinį sprendimą, ribojantį prieigą prie nelegalaus turinio internete. „Rinkos konsultacija atskleidė, kad tokio technologinio sprendimo modeliai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, išmanaus įskiepio įdiegimas, galimybė prisijungti prie integruotos legalaus turinio platformos, dirbtinio intelekto įgalinimas, tačiau ne visi šie modeliai gali būti vienodai efektyvūs juos įgyvendint Lietuvos audiovizualinio turinio rinkoje.

Karo nuniokotame Gazos ruože antradienį vėl nutrūko interneto ir telefono ryšys, pranešė palestiniečių telekomunikacijų bendrovė „Paltel“. „Su apgailestavimu pranešame, kad dėl tebesitęsiančio puolimo Gazos Ruože visiškai nutrūko fiksuotųjų telekomunikacijų ir interneto paslaugų teikimas“, – teigė bendrovė, pranešdama apie ketvirtą tokį sutrikimą nuo spalio 7 dieną prasidėjusio karo.

Minimalus interneto ryšys Lietuvoje užtikrinamas daugumai namų ūkių, o labai greitu ryšiu  gali mėgautis trys iš 10-ties, rodo naujausias plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimas. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Marijus Balnys sako, jog preliminarūs tyrimo rezultatai rodo, kad plačiajuosčio ryšio tinklai Lietuvoje išvystyti neblogai.

Kibernetinio saugumo ekspertai ilgai skambino pavojaus varpais dėl privatumo skaitmeninėje erdvėje ir didžiulių kiekių mūsų duomenų, kuriuos kaupia bei trečiosioms šalims perduoda socialiniai tinklai. Vis dėlto, dažnas į savo duomenų apsaugą buvo linkęs žiūrėti pro pirštus. Viskas pasikeitė 2018 metais, kai pasaulį sudrebino „Cambridge Analytica“ skandalas, privertęs suvokti tikrąjį problemos mastą.

Interneto ryšys Gazos Ruože sutriko, pranešė interneto stebėjimo tarnyba „Netblocks“. Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime teigiama, kad tiesioginiai tinklo duomenys rodo, jog anklave nutrūko ryšys. Apie tai pranešama po to, intensyvūs Izraelio smūgiai penktadienio vakarą sudrebino šiaurinę Gazos Ruožo dalį.

Daugiau nei kas penkta institucija iki šiol nesudaro galimybės vartotojams internetu parsisiųsti įvairių dokumentų, o visuomenei neužtikrinamos kokybiškos elektroninės paslaugos, rodo Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas.  „Kas penkta institucija – 22,9 proc.

Tai kad sukčiai kartas nuo karto išvilioja iš nekaltų žmonių pinigus arba įsilaužia į socialinių tinklų anketas atrodo jau kone kasdieniška, tačiau paaiškėjo, kad ir keliautojai užsienyje nėra saugūs. Vilnietis kelionėje po Filipinus susidūrė su nešvariomis sukčių rankomis, mat prisijungęs prekybos centre prie viešo nemokamo interneto į savo mobilų telefoną įsileido sukčius.   Sostinėje gyvenantis Tomas (tikrasis vardas ir pavardė red.

Paplitus 5G ryšiui, vartotojai mokės ne už duomenis, bet už jų perdavimo greitį, praėjusią savaitę viešėdamas Lietuvoje interviu Eltai sakė „Tele2“ grupės vadovas Kjellis-Mortenas Johnsenas. Paklaustas, kaip 5G ryšio įdiegimas paveiks vartotojus, „Tele2“ prezidentas siūlė prisiminti visai neseną istoriją: „Tokių klausimų sulaukiu nuolatos. Kai perėjome iš 2G į 3G, vėliau į 4G. Dabar jau žmonės nuolatos klausinėja, kas gi keisis įdiegus 5G ryšį.

Susisiekimo ministras skyrė beveik 49 mln. eurų šviesolaidžio interneto įrengimui nutolusiose nuo didžiųjų miestų ir mažai gyvenamose kaimo vietovėse. Projektą įgyvendins viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“. Ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupes vyresnysis patarėjas Albertas Turonis BNS teigė, kad iki 2026 metų vieno gigabito per sekundę (1 Gb/s) spartos interneto prieigą turėtų turėti iki 5-ių tūkst. šių vietovių mokyklų, transporto ir kitų įmonių bei įstaigų.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pradėjo plačiajuosčio, arba didelės spartos interneto ryšio tinklų geografinės apimties tyrimą – gegužę pradėtą pirmąjį tokį tyrimą planuojama baigti gruodį, pranešė RRT. RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Marijus Balnys teigia, kad tarnyba siekia nustatyti tokių  tinklų, įskaitant labai pralaidžius tinklus, aprėptį.

Panevėžio apylinkės teismas laisvės atėmimo ir arešto bausmėmis nuteisė du jaunuolius, ne pirmą kartą sukčiavusius internete ir socialinuose tinkluose. Kaip pranešė teismas, nuteistieji apgavo 20 žmonių ir iš jų neteisėtai gavo 4 tūkst. 330 eurų bei du telefonus. Jie surasti ir grąžinti savininkams. Anksčiau dešimt kartų teistam jaunuoliui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, o merginai – apykojė.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Molėtų rajono Videniškių gyventojas Vytautas Minkštimas. Vyras pasakoja, kad beveik du mėnesius vos prisiskambina draugams ir artimiesiems. Gegužę Videniškiuose nugriovus vandens bokštą su bazine stotimi, be mobiliojo ryšio liko apie 100 namų. Tuo metu operatorius naują bokštą žada ne anksčiau nei rugpjūtį, o gyventojams pataria naudoti papildomas priemones.

Penktadienį popiet sutriko „Facebook“ ir „Instagram“ veikla. Kaip rodo interneto svetainės „Downdetector“ duomenys, penktadienį apie 12:25 stipriai padaugėjo interneto vartotojų pranešimų apie sutrikusią „Facebook“ veiklą. Pranešimų apie sutrikimus pikas pasiektas apie 16 val. Kaip rašo „The Sun“, socialinio tinklo vartotojai skundžiasi negalintys nusiųsti žinučių, nuotraukų ar vaizdo įrašų. Sutrikimai fiksuojami ir programėlėje, ir interneto svetainėje.

Viena iš didžiausių šalyje telekomunikacijų bendrovių keičia dalį mokėjimo planų. Jos klientai piktinasi, kad už tą pačią paslaugą netrukus turės mokėti per 20 proc. brangiau. Bendrovės atstovai tikina, kad kintant poreikiams leidžiami nauji, patobulinti planai, o senieji palaipsniui naikinami. Ryšių reguliavimo tarnyba pripažįsta, kad telekomunikacijų paslaugų tiekėjai gali vienašališkai pakeisti esamas sutartis, jei tinkamai apie tai įspėja ir informuoja klientus.

Penktoji mobiliojo ryšio karta, arba tiesiog 5G ryšys, ne tik užtikrina greitesnį ir spartesnį interneto ryšį bei sudaro sąlygas aptarnauti daugiau naudotojų vienu metu. 5G ryšys bus siejamas ir su keleivių skrydžių kokybe – nuo birželio 30 dienos įsigalioja leidimas keleiviams naudoti 5G ryšį lėktuvuose, kuriuose bus įdiegtos tai palaikančios sistemos, rašoma ryšių reguliavimo tarnybos (RTT) pranešime spaudai.

Lietuvoje pasiektas neįprastas rekordas – jau daugiau kaip pusė milijono vartotojų naudojasi naujomis daiktų interneto technologijomis, rašoma „Bitės“ pranešime spaudai. Didžiąją dalį jų sudaro logistikos įmonės ir gyventojai, besinaudojantys išmaniais elektros energijos ir vandens apskaitos skaitikliais, kuriuose įjungtas naujos kartos interneto ryšys.

Sutriko Seimo interneto svetainės veikla, trečiadienį pranešė Seimo kanceliarija. „Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galimi sutrikimai pasiekiant Seimo interneto svetainę“, – rašoma pranešime. Anot kanceliarijos, šiuo metu telekomunikacijų centras sprendžia technines problemas.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) netrukus išbandys JAV astronautikos bendrovės „Space X“ teikiamas plačiajuosčio palydovinio interneto „Starlink“ paslaugas. „Starlink“ įranga bus išbandyta viename „LTG Link“ traukinių, bandymus už 6,9 tūkst. eurų atliks Belgijos įmonė „Venn Telecom“. Jie truks tris mėnesius, pranešė LTG.  LTG technologijų direktorius Vytautas Bitinas sako, kad iki šiol traukiniuose belaidis ryšys prastai veikia važiuojant per miškingas ir rečiau apgyvendintas vietoves.

Kiekvienas, kuris naršymui naudoja „Chrome“ naršyklę, ja siunčia el. laiškus ar žiūri filmus internete, turėtų įsitikinti, kad įrenginiuose įdiegta naujausia šios naršyklės versija. „Chrome“ naudotojams šis mėnuo – ne pats geriausias. Anksčiau šią savaitę „Google“ perspėjo, kad populiarioje naršyklėje aptiko klaidą, kuria aktyviai naudojasi kibernetiniai sukčiai. Dabar, praėjus vos dienoms po to, kai buvo aptikta pirmoji klaida, buvo rastas kitas „nulinės dienos“ trikdis, rašo mirror.co.uk.

Visi „Chrome“ naršyklę naudojantys asmenys turėtų pasitikrinti savo nustatymus ir įsitikinti, kad kompiuteriuose įdiegta naujausia šios populiarios naršyklės versija. Visi, besinaudojantys „Chrome“ naršykle, raginami nedelsiant atsisiųsti kritiškai svarbų atnaujinimą, jei norite ir toliau naršyti internete, siųsti el. laiškus ir žiūrėti vaizdo įrašus. „Google“ paskelbė nerimą keliantį įspėjimą, kai aptiko kenkėjišką klaidą, kuri sulaukė „nulinės dienos“ įvertinimo, rašo mirror.co.uk.

Seimas apsispręs, ar nuo 2024 metų gegužės Kibernetinio saugumo informaciniam tinklui pavesti tvarkyti duomenis apie privalomus nurodymus blokuoti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę.  Jeigu Seimas pataisą priims, reikės modernizuoti Kibernetinio saugumo informacinį tinklą. Tam Krašto apsaugos ministerijai iš biudžeto papildomai reikėtų skirti po 100 tūkst. eurų kasmet.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) diskriminavo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečius, nes nesudarė jiems galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos internetu, pirmadienį pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Priešingai nei užsieniečiai, lietuviai gyvenamąją vietą internetu deklaruoti gali. „Viena iš ES piliečių teisių yra laisvai judėti ir apsigyventi bet kurioje valstybėje narėje.

Internete kasdien valandų valandas praleidžiantys Lietuvos gyventojai kasdieną ir po daugybę kartų priversti maigyti pranešimus apie slapukus, nors realiai dauguma net nežino ir nesupranta nei ką spaudžia, nei su kuo spausdami sutinka.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) įspėja apie šalyje plintantį kenksmingu programiniu kodu užkrėstą failą. Šis kodas iš įrenginio (kompiuterio, telefono ar kt.) interneto naršyklių nuskaito visus išsaugotus prisijungimo vardus ir slaptažodžius. NKSC atkreipia dėmesį, kad žalingas programinis kodas buvo įkeltas į .zip formato archyvą „3518630.zip“ (pavadinimas gali keistis), el. laiško siuntėjas [[email protected]], [a.telmentas@takas.

Kovo 8 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) nusprendė panaikinti galimybę pasiekti IP (angl. Internet Protocol) adresus, kuriais sudaroma galimybė žiūrėti Kremliaus propagandos televizijos kanalus „NTV“, „Pervyi Kanal“, „Rossiya 1“, „Rossiya 24“ ir „RTR Planeta“. Šiems kanalams Europos Sąjunga (toliau – ES) taiko ribojamąsias priemones – sankcijas, rašoma pranešime spaudai.

Į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą vasarį kreipėsi vyrai, iš kurių po pažinčių socialiniuose tinkluose buvo prievartaujamas turtas. Kaip trečiadienį informavo komisariatas, nusikaltimai vykdomi pagal tą pačią schemą. Anot vieno nukentėjusiojo, jam naršant feisbuke, kompiuterio ekrane pasirodė nepažįstamos moters profilis. Pradėjus pažintį žinutėmis vėliau vyras sulaukė netikėto pasiūlymo – pasižiūrėti, kaip nepažįstamoji maudosi duše.

„Prieš beveik mėnesį garsi TV laidų vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė savo socialinio tinklo paskyroje atsivėrė apie santykius su buvusiu vyru Giedriumi Masalskiu. O štai dabar – dar vienas įrašas. Bet blogiau už viešus skalbinius gali būti tik žmonės, kurie galvoja, jog turi teisę smerkti“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Jolanta.