inga ruginienė

Vienas iš mokestinių pakeitimų, kuriuos nuo kitų metų siūlo Finansų ministerija, yra susijęs su dienpinigių apmokestinimu. Ministerija siūlo juos apmokestinti labiau ir taip užtikrinti didesnes darbuotojų garantijas. Tačiau verslas įspėja, kad pakeitimus įgyvendinus pasipils bankrotai ir verslo perkėlimas į kitas šalis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje.

Profesinių sąjungų atstovai sako gavę prezidento Gitano Nausėdos pažadą, kad jis teiks įstatymo pataisas, kurios viešuosiuose pirkimuose numatys prioritetą kolektyvines sutartis turinčioms įmonėms. Profesinės sąjungos pasveikino prezidento siūlymus dėl didesnio kapitalo apmokestinimo ir laisvadienio suteikimo vieną vaiką auginantiems tėvams, tačiau išsakė susirūpinimą dėl siūlymų lėčiau mažinti darbo mokesčius.

Keliolika eurų per mėnesį, žiaurios gyvenimo ir darbo sąlygos. Tokią situaciją Lietuvoje išgyveno čia užsidirbti atvykę ukrainiečiai. Kylanti psichologinė įtampa tarp vergiškomis sąlygomis dirbančių tautiečių užsiliepsnojo it parako statinė ir baigėsi dviejų žmonių nužudymu. Prieš metus nuskambėjo žiaurus nusikaltimas, kai į Lietuvą atvykęs ukrainietis nužudė du savo kolegas ir dar kelis sužeidė.

Laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis buvo ant kilimėlio pas prezidentą Gitaną Nausėdą. Šalies vadovas priekaištauja L. Kukuraičiui dėl lyderystės stokos Lietuvai tebeskendint pagal skurdo rodiklius ES dugne, tačiau G. Nausėda nėra vienintelis, kuris turi kritikos L. Kukuraičiui. Pastarasis sako vienas nieko negalįs padaryti ir prašo prezidento pagalbos ieškant daugiau pinigų socialinei apsaugai.

Vertindama sveikuolio Dainiaus Kepenio planus kurti sveikesnę darbo aplinką Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė rėžia tiesiai šviesiai: nors fizinį aktyvumą propaguojančių darbuotojų skatinimas – sveikintinas, tačiau tai yra jau papildomas dalykas. „Jis suprantamas tik tada, kai kitos pagrindinės sąlygos – pakankamas atlyginimas ir poilsio laikas, taip pat galimybė derinti darbo ir šeimos santykius – yra išpildytos.

Mažiausias algas šalyje gaunantiems tautiečiams – dovanėlė iš Vyriausybės. Trišalei tarybai susibarus ir nieko nenutarus, Vyriausybe nusprendė, kad minimalus užmokestis nuo kitų metų didės daugiau nei pusšimčiu ir sieks apie 447 eurus „į rankas", neatskaičius mokesčius ji sieks 607 eurus. Darbdaviai tokį valdžios žingsnį vadina ne tik smulkaus verslo, bet ir regionų naikinimu.

Prezidento pareigas priimant Gitanui Nausėdai, BNS paklausė ekonomistų, verslo ir profesinių sąjungų atstovų, ką, jų nuomone, ekonominėje Lietuvos politikoje naujasis šalies vadovas turėtų daryti kitaip nei 10 metų prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas: „Mes manome, kad ekonominė diplomatija turėtų būti pakelta į visiškai kitą lygį.

Už viršvalandžius ar darbą poilsio ir švenčių dienomis turėtų būti mokama 1,5–2,5 kartus daugiau nei įprastas atlygis. Darbuotojų atstovai teigia, kad tokio darbo apskaita nepakankama. Su tuo nesutinka darbdaviai ir ministerija. Tačiau jau svarstomas įstatymo projektas, kuriuo griežtinama darbo laiko apskaita.

Trečiadienį Lietuvoje buvo minima Tarptautinė darbo diena, kai įvairių profesijų atstovai Vilniuje susirinko į eiseną su reikalavimais valdžiai. Susirinkusieji sakė, kad yra nepatenkinti nei alga, nei turimomis teisėmis darbe. Profsąjungų atstovai, nužygiavę nuo Seimo prie Vyriausybės, valdžiai išvardijo penkis reikalavimus. Tiesa, klausytis šių reikalavimų iš valdžios renginyje nebuvo kam.

  Trečiadienį, Tarptautinę darbo dieną, Vilniuje į Nepriklausomybės aikštę prie Seimo susirinko 200–300 šimtų žmonių reikalauti lygių teisių ir oraus atlyginimo už darbą.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pažadėjo, kad biudžetininkų atlyginimai kitąmet augs iš valstybės turimų papildomų resursų gerinant mokesčių administravimą ir didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, o ne pasiimant šias lėšas iš kitų biudžeto eilučių. „Iš surenkamų mokesčių ir valstybės veiklos efektyvinimo. (...) Nematome jokios prasmės nuo ko nors (asignavimus) braukti“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

Oficialiai skelbiama, kad vidutinis atlyginimas pastaruoju metu Lietuvoje kilo kone dešimtadaliu. Tačiau žvelgiant į atskirų profesijų algų pokyčius matyti, kad tokiu algų didėjimu gali džiaugtis ne visi. Tiesa, kai kurie, bent jau „ant popieriaus“, pinigų gauna bent 20 proc. daugiau nei prieš metus. 2019 m. vasario mėnuo buvo pirmasis šiemet, kai po mokesčių reformos darbuotojams mokėtas įprastinis darbo užmokestis.

Valdžia bando stabdyti jaunus emigruojančius lietuvius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuria įstatymų pataisas, kurios leistų nuo kitų metų darbdaviams laikinai nemokėti socialinio ir sveikatos draudimo įmokų. Šiuos mokesčius kompensuos valstybė, jei įmonė įdarbins jaunus, patirties neturinčius lietuvius.

Vyriausybė su profesinėmis sąjungomis dėlioja paskutinius skaičius, kaip kels atlyginimus valstybės tarnautojams, mokytojams, policininkams, medikams ir kitiems biudžetininkams. Daugumai darbuotojų vyriausybė žada kitąmet iki 15 proc. didesnes algas, o štai gydytojams net 3 tūkst. ir daugiau pinigų į rankas. Tuo metu kultūros darbuotojams žadama vos 800 eurų. Profesinės sąjungos nerimauja, kad ši strategija gali virsti spąstais, kurie neleis daugiau didinti algų.

Dėl kovo 1 d. įsigaliojusios kiek lengvesnės užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarkos Lietuvos pigi darbo jėga neužtvindys. Bent jau taip teigia įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai. Savo ruožtu profesinės sąjungos sako, kad jeigu įdarbinimo tvarka griežtinama nebus, iš darbo rinkos bus išstumta vis daugiau Lietuvos piliečių.

Seime pateiktas siūlymas, kad darbdaviai galėtų darbuotojus skatinti ne tik atlyginimu, bet ir vadinamosiomis socialinėmis iniciatyvomis – nuo sporto klubo iki vestuvių apmokėjimo. Šias liberalo Jono Varkalio įstatymo pataisas pirmadienį aprašo naujienų portalai delfi.lt ir 15min.lt Daug diskusijų kelia tai, kad socialinėms iniciatyvoms skiriamos lėšos būtų neapmokestinamos pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, o jas taikantys darbdaviai taip pat turėtų pranašumą viešuosiuose pirkimuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei trijų Lietuvos profesinių sąjungų vadovai pirmadienį Vyriausybėje pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria įtvirtinama, kad 2019 metais pareiginės algos bazinis dydis sieks 173 eurus po mokesčių konsolidacijos.   Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį.

Iki šiol tik kalbose nugulęs skaičius, kad minimali alga nuo kitų metų galėtų kilti iki 430 eurų, pamažu virsta kūnu – Finansų ministerija kitų metų biudžetą skaičiuoja pasitelkdama būtent šią sumą. Rugsėjo pabaigoje Trišalės tarybos narių ginčas dėl minimalios algos baigėsi šnipštu – taryba išsiskirstė neradusi bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Todėl galutinį sprendimą priimti ėmėsi Vyriausybė.

Trišalei tarybai antradienį ketinant galutinai apsispręsti, kiek nuo kitų metų didinti minimalų darbo užmokestį (MMA), profesinės sąjungos sutiktų MMA 2019 metais didinti iki 450 eurų dviem etapais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad į posėdį atneš kompromisinį pasiūlymą – minimalią algą nuo 2019-ųjų sausio padidinti iki 430 eurų, o nuo liepos – iki 450 eurų.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Vyriausybę, kai kuriuos darbdavius ir profsąjungas vienijanti Trišalė taryba pirmadienį ir vėl nesusitarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų pradžios. Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė posėdyje sakė, kad po dviejų savaičių bus priimtas galutinis sprendimas. „Šį posėdį priimame nutarimą, kad kitą posėdį bus galutinis sprendimas ir negali būti atidėjimų“, – tvirtino I. Ruginienė.

Trišalė taryba kitą savaitę vėl bandys susitarti dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Vis dėlto derybininkų pozicijos iš esmės nepakito liepos, kai susitarti nepavyko. Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė tikisi, kad Vyriausybė įsiklausys į profsąjungų norą didinti MMA iki 450 eurų (iki mokesčių). „Mes matome visas prielaidas mokėti 450 eurų.

Kaip tik reikia tartis dėl minimalios algos, taip kyla ginčai. Darbuotojų atstovai nori daugiau, o darbdaviai teigia, kad bet koks padidinimas vers atleisti žmones, uždaryti verslus. Tokių ginčų apsuptyje vis dažniau eskaluojamas klausimas, ar nereikėtų nustatyti minimalią algą atitinkamai pagal regioną.

Valdančiųjų inicijuojama mokesčių ir pensijų reforma opozicijai vis dar kelia aibę klausimų, pagrindiniai jų susiję su viešųjų paslaugų finansavimu ir kokybe. Tuo metu profsąjungos baisisi, kaip valdantieji stumia reformas, neatsakydami į visus kylančius klausimus ir neužtikrindami, kad darbuotojas iš tikrųjų laimės.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) naująja vadove suvažiavime penktadienį ketveriems metams išrinkta Inga Ruginienė. Dabartinė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė LPSK pirmininko poste pakeis ilgametį vadovą Artūrą Černiauską.

Pertvarkant valstybinius miškus, vietoj 42 miškų urėdijų ketinama įsteigti 25-is miškų valdymo įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padalinius. Anot aplinkos ministro, padaliniai turės panašų miškų plotą ir savo dydžiu labai nesiskirs, kaip yra dabar. Ministras Kęstutis Navickas tikisi, kad pertvarką numatantį įstatymą Vyriausybė svarstys kitą trečiadienį. „Tikimės, kad Seimą pasieks pavasario sesijos pradžioje“, - Seimo liberalų frakcijoje antradienį kalbėjo ministras.