inga ruginienė

Atostogauti – bet kokia kaina. Kai kurie darbuotojai, norėdami vasarą atostogauti, apsimeta sergančiais ir paėmę nedarbingumo pažymėjimą dumia prie ežero ar jūros. Ir dar nepelnytą ligos išmoką gauna. „Sodra“ perspėja – ji tokius sukčiautojus medžioja ir randa. Kartais tokie „ligoniai“ prisiduoda ir patys – keliasi nuotraukas į socialinius tinklus iš kelionių.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Atšilus orams dažnas mieliau laiką leidžia prie ežero, nei darbe.

Su socialdemokratais į Seimą nutarusi kandidatuoti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė neatmeta galimybės tapti oficialia partijos nare. Visgi, kandidatė į parlamentą tikina, jog kol kas – tai ankstyvas klausimas. „Kol kas labai ankstyvas žingsnis – leiskite apsiprasti su man labai dideliu posūkiu. Vis dėlto, tai yra pirmas žingsnis į politinę karjerą“, – šeštadienį LSDP konferencijoje žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvos verslo įmonėse per mažai vadovių moterų ir siūlo įvesti kvotas. Jei Seimas pritars, didelių įmonių vadovybėje viena lytis turės turėti mažiausiai trečdalį vietų. Pažeidėjams bausmių vyriausybė nesiūlo, tik viešą pasmerkimą Lygių galimybių kontrolieriaus gėdos lentoje. Panevėžio įmonėje „Lietkabelis“ moterys ne tik valdo gamybos įrenginius ir rūpinasi kabelių kokybe, bet ir užima vadovaujančias pareigas.

Kai kurių parlamentarų idėją įpareigoti dideles įmones į valdybas skirti darbuotojų atstovus verslas vadina bandymu kištis į privačių įmonių akcininkų reikalus, o profsąjungos siūlo tokią tvarką visų pirma įvesti valstybinėse įmonėse.  Vienas idėjos iniciatorių, Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis sako, kad nauja tvarka leistų darbuotojams aktyviau ir efektyviau ginti savo teises.

Darbdaviai ir profsąjungos ginčijasi dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Darbuotojų atstovai norėtų, kad kitąmet vadinamasis „minimumas“ padidėtų iki beveik 800 eurų į rankas, tačiau verslas tam priešinasi, esą Lietuvoje atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas, dėl to šalis praranda savo konkurencingumą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Šiuo metu atskaičius mokesčius, minimali mėnesinė alga siekia 708 eurus.

Finansų ministerijai pateikus konkrečius siūlymus didinti krašto apsaugos finansavimą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė kritikuoja siūlymą didinti akcizą kurui bei per mažą pelno mokesčio didinimą.  Be to, pasak Ingos Ruginienės, galėtų būti didinamas ir gyventojų pajamų mokestis (GPM) daugiau uždirbantiems. „Yra neblogų pasiūlymų, yra ir mums visai nepriimtinų, kaip kuro akcizas ir per mažas pelno mokestis“, – antradienį BNS sakė I. Ruginienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjo diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviams ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramumų. „Jeigu priimsime nesubalansuotus sprendimus, tokius kaip regresiniai mokesčiai, t. y. PVM, kalbėjome ir apie kuro akcizą, ir tas pats regresinis mokestis, tuomet mes dar labiau didinsime pajamų nelygybę ir sukelsime socialinių neramumų mūsų visuomenėje.

Verslo siūlymas susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai yra atskira iniciatyva, ji neturės įtakos socialinių partnerių diskusijoms dėl papildomų jos finansavimo šaltinių, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė. „Čia yra verslo iniciatyva ir kol kas tai niekaip neįtakoja ir nekeičia mūsų susitikimo ir pokalbio dėl gynybos mokesčio.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 227 tūkst. užsieniečių, tai yra 8,1 proc. visų šalies gyventojų. Auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Vidaus reikalų ministerija siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Kol ekonomistai kalba apie vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, kai kur siūlomas atlyginimas pribloškia ne vieną – už 5 ar 6 darbo dienų savaitę žada 100 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė socialiniame tinkle ironiškai įvertino viename iš darbo skelbimų nurodomą informaciją. „Laisva rinka laisvoj šaly ir neribotos galimybės tik už 100 eurų per mėnesį. Pristatau jums realius darbo skelbimus.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad saugumo klausimas yra labai svarbus, tačiau biudžeto skylės neturi būti kamšomos „žvelgiant į eilinio piliečio piniginę“. Pasak jos, reikia kalbėti apie didesnį pelno mokestį verslui bei grįžti prie mokestinės pertvarkos, įvedant progresyvumą bei taip didinant lėšas gynybai.

Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikia didesnio finansavimo. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, užsimenama ir apie naujo mokesčio įvedimą. O tai galėtų nulemti ir didesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai kategoriškai nesutinka, kad PVM tarifas turėtų būti didinamas.

Europos dailiojo čiuožimo čempionatas Kaune neapsiėjo be skandalų pasklido žinia apie nemalonų incidentą organizatorių gretose.  Organizatore dirbusi Elena pasidalijo savo istorija, kaip Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) vadovas ją išmetė iš „Žalgirio“ arenos už tai, kad ši neleido kitam renginyje dirbusiam vyrui prie jos priekabiauti.

„Ar pastebėjote, kad kai verslininkai kalba apie darbuotojų trūkumą, dažnai jiems išsprūsta, jog darbuotojų ne iš principo nėra, bet nėra tų, kurie NORĖTŲ dirbti. Čia kalba neina apie tas unikalias profesijas, kurioms reikalingas išties specifinis parengimas, o apie tuos sektorius, kur trūksta vairuotojų, padavėjų, virėjų, kambarinių, valytojų“, – rašoma Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės komentare.

Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.

Į Lietuvą toliau plūsta pigi darbo jėga iš trečiųjų šalių. Praėjusiais metais, vien vežėjų sektoriuje tokių darbuotojų įsivežta virš 30 tūkstančių. Nuo šio reiškinio nukenčia visi – atvykę darbuotojai dirba itin prastomis sąlygomis, tuo tarpu vietiniai gyventojai tampa nekonkurencingais, o įmonės – nesuinteresuotos bedarbių integracija į darbo rinką. Šis procesas, kuomet iš skurdesnių šalių atvykusi darbo jėga numuša vietos darbuotojų darbo užmokestį, yra vadinamas socialiniu dempingu.

Dauguma dirbančių žmonių papildomą pensiją kaupia II pakopos pensijų fonduose, į kuriuos kiekvieną mėnesį pervedama dalis jų atlyginimo. Sulaukus pensijos, tokiems gyventojams reikia pasirinkti, ką daryti su sukauptu turtu. Tačiau nežinant kaupimo subtilybių ir nepasigilinus, ką siūlo pensijų fondai, galima pasirinkti ir nebūtinai finansiškai palankiausią sprendimą. Nuo jo priklausys, būtent kokias išmokas gausite sulaukę pensijos, ar jos didės, ar mažės.

Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai. Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.

Dabartinis pensijų kaupimas fonduose yra ydingas – net ir sukaupę nemenką sumą, gyventojai kaip rodo praktika, atgaus nežinia kiek pinigų, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.  Jos nuomone, naujausi politikų siūlymai dėl kaupimo pokyčių tenkina tik fondų interesus, o žmonės lieka apgauti.

Lietuvos darbdaviams ministerija planuoja naują kirti – už padarytą pažeidimą didėtų ne tik baudos, bet taip pat dalis duomenų būtų paviešinti ir prieinami visiems internetiniame puslapyje.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriame numatyta nustatyti ne tik naujus baudų dydžius fiziniams ir juridiniams asmenims, bet taip pat griebtis ir papildomų veiksmų, siekiant išviešinti darbdavius, kurie pažeidinėja įstatymus.

Pernai daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas gavo 5 mln. eurų pajamų, o notaras – beveik pusantro milijono. Tačiau mokesčių jie sumokėjo 3-5 kartus mažiau nei turėtų pagal darbo sutartį, mat dirba pagal individualią veiklą. Seime kaista aistros dėl Vyriausybės siūlymo padidinti mokesčius teisininkams ir kitiems dirbantiems individualiai. Konservatoriai stumia šį projektą, žadėdami sumažinti pajamų nelygybę. Tačiau net jų koalicijos partneriai tokiam planui priešinasi.

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė išrinkta Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) viceprezidente. Lietuvos atstovas tokį postą Europos profesinių sąjungų judėjime užimą pirmą kartą, pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. „Tai simbolizuoja naują kokybinį profesinių sąjungų etapą Lietuvoje – mūsų balsas tarptautinėje erdvėje bus dar labiau girdimas ir, tikėkimės, prives prie daugiau teigiamų pokyčių.

Vyriausybė jau svarsto, kiek kitąmet didinti minimalią algą maždaug šimtui tūkstančių ją gaunančių lietuvių. Finansų ministerija parengė planą, pagal kurį minimali alga į rankas padidės 76 eurais. Darbdaviai jau nerimauja, kad išgirdę apie minimalios algos didėjimą ir kiti, daugiau uždirbantys darbuotojai, ims reikalauti dar didesnių algų, nors Lietuva paniro į recesiją. O profsąjungos atšauna, kad tokie norai pagrįsti ir kvalifikuoti darbuotojai turi uždirbti bent penktadaliu daugiau.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsimojo keisti mokesčių reformą ir lietuviams dabar žada vokišką gerovę. Sulaukusi kritikos lavinos dėl planų didinti mokesčius dirbantiems individualiai, ministrė šiek tiek atsitraukia ir žada nedidinti mokesčių didesniam būriui lietuvių – tiems, kas uždirbs iki 15 tūkst. eurų per metus. Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams.

Nors ekonomika nyra į recesiją, kitąmet minimali mėnesio alga vėl turėtų augti gana ženkliai. Trišalė taryba kaip niekad anksti ir kaip reta be kivirčų sutarė, kad minimalus užmokestis turėtų didėti dešimčia procentų ir perkopti 700 eurų į rankas. Daugiausia kritikos dėl to žeria viešbučių ir maitinimo verslas, esą recesijos akivaizdoje lėšų algų kėlimui gali ir nelikti. O dalis ekonomistų perspėja – minimali alga didės, tačiau mažiausiai uždirbantieji gali likti išvis be darbo.

Lietuvos pramonė susiduria su sunkumais. Pavyzdžiui, baldų gamybos sektorius mažina arba stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Kuo gyvena ir kas laukia šalies pramonės ir darbuotojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ilgos darbo valandos, per maži atlyginimai ir augantis stresas yra pagrindinės darbuotojų problemos, minint Tarptautinę darbo dieną sako profesinių sąjungų atstovai, Kaune surengę eitynes Laisvės alėja.

Kiekvienas darbuotojais su darbdaviu paprastai aptaria, kaip bus atliekamos paskirtos užduotys. Tačiau darbuotojų atstovai pripažįsta, kad retas įmonės vadovas leidžiasi į kalbas dėl geresnių darbo sąlygų ar nuotolinio darbo. Nors susikalbėti ir gali būti sunku, yra būdų, kaip pagrįsti savo reikalavimus darbdaviui būtų galima paprasčiau. Tiesa, darbuotojai turi neužmiršti ir savo pareigų, mat kai kuriais atvejais gresia rimti nemalonumai.

Finansų ministerijos siūlomai mokesčių reformai – nauja profsąjungų ir darbdavių kritikos lavina. Profsąjungos piktinasi, kad apie 40 proc. algos mokesčiams atiduodantiems darbininkams vyriausybė mokesčių nemažina, tačiau rengiasi mokesčius iki panašaus lygio padidinti ir dirbantiems individualiai.

Finansų ministerijai svarstant, kaip kovoti su vadinamuoju gyvulių ūkiu ir naikinti tam tikrų jo narių mokestines lengvatas, ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo priešingas pataisas. Ji siūlo mažinti mokestinę naštą imigrantams ir iš užsienio grįžusiems lietuviams. Ministrė siūlo lengvinti verslo sąlygas naujokams – dvejus metus įmones atleisti nuo pelno mokesčio. Premjerė ir finansų ministrė tokių naujovių neatmeta ir ruošiasi svarstyti.

Dažnas iš mūsų nežinome, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje kas 5 žmogus gyvena ant skurdo ribos. O kainoms šovus į viršų, didelė dalis lietuvių vos suduria galą su galu – net 300 tūkst. gyventojų trūksta maisto.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti antrosios pakopos pensijų sistemą, švelninti automatinį žmonių įtraukimą – jo nekartoti kas trejus metus, o, piliečiui atsisakius, vėl įtraukti tik vieną kartą. Ministerija siūlo dvigubinti sumą, kurią, sulaukę pensinio amžiaus, vietoje periodinių mokėjimų galėsite pasiimti – nebe 5 tūkstančius, o beveik 11 tūkstančių eurų.

Turto bankas giriasi formuojantis naują taupymo biudžetinėse įstaigose standartą – trečdaliui darbuotojų tiesiog neįrengė darbo vietų. Taip darbuotojai priversti dirbti iš namų, o įstaiga taupo lėšas biuro išlaikymui. Tačiau tokia praktika nerimą kelia profsąjungoms. To priežastis, kad dirbdami iš namų darbuotojai jokių kompensacijų už darbą savo sąskaita negauna. Negana to, darbdaviai teigia, esą tai privalumas, už kurį mokėti ir nesiruošia.

Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą. Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.

Kaupimą II pakopos privačiuose pensijų fonduose Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė vadina šimtmečio afera. Esą automatinis gyventojų įrašymas yra klampinimas į spąstus, o už viso šito gali slypėti ir korupcijos elementas. Pokalbis su I. Ruginiene – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kaupimą II pakopos privačiuose pensijų fonduose vadinate „amžiaus afera“. Bet Lietuva juk nėra vienintelė šalis, kurioje tie fondai egzistuoja.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų, taip ketindami išspręsti darbo rinkos problemas, tačiau yra ir kitų pasiūlymų. Vienas jų – didinti imigraciją iš trečiųjų šalių.

Nauji metai – naujas darbymetis „Sodrai“ ir dar daugiau džiaugsmo privatiems pensijų fondams, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Pateikiame neredaguotą I. Ruginienės komentarą: Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Valdantieji tiesia pagalbos ranką, siekdami padėti gyventojams išgyventi sunkmetį ir didina pensijas, pašalpas ir kitas pajamas. Tačiau žmonės sako, kad to nepakanka, nes kainos auga greičiau. Gerų žinių neturi ir ekspertai – atlyginimai stos ir mums reikės labiau susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt” reportaže. Humoristo Juozo Zavaliausko darbo stažas – apie pusė šimto metų. Bet didele pensija jis pasidžiaugti negali.

Atostogų eiti tiek, kiek panorėsite. Tai ne svajonė, o tokią politiką savo darbuotojams leidžia kelios Lietuvos įmonės. Vienos iš jų atstovai aiškina: darbuotojai patys geriau žino, kiek jiems reikia atostogų. Profsąjungų atstovai sako, kad šalyje net ir minimalių atostogų dalis darbuotojų negauna, tad kalbėti apie lanksčias ir ilgesnes atostogas – dar per anksti. Darbdavių atstovai sako: bet kada išleisti darbuotojus atostogų gali tik daug pajamų generuojančios bendrovės.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Pakilusi infliacija stipriai sumažino gyventojų perkamąją galią, todėl jie vis reikalauja didesnių atlyginimų. Darbdaviai šio poreikio tenkinti nenori ir teigia, kad toks žingsnis tik dar labiau pakeltų infliaciją. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė susiginčijo, kaip elgtis būtų teisingiausia. Ponia Inga, dabar tikriausiai didžiausia problema atlyginimai ir jų augimas.

Prieš kelerius metus buvo pakeistas Darbo kodeksas. Jame buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek laiko reikia išnaudoti sukauptas atostogas. Šis laikas iš dalies baigiasi gruodžio 31 d. Iki tol neišnaudojus anksčiau sukauptų atostogų, dalis jų gali pranykti be jokios kompensacijos.

Lietuviai vis dažniau skundžia darbdavius dėl vadinamojo mobingo darbe – psichologinio smurto. Bet didžioji skundų dalis net nepasitvirtina, o kai kurie skundai apskritai absurdiški – darbuotojai psichologiniu smurtu laiko net vadovo prašymą atlikti tiesioginį darbą arba reikalavimą nevėluoti. Darbuotojų profsąjungos aiškina, kad nors ir pasitaiko piktybinių kaltinimų mobingu, situacijos nereikėtų sumenkinti, mat psichologinis smurtas darbe – neišgalvota problema.

Lietuvoje duoną užsidirbantys užsieniečiai neretai pakliūva į išnaudotojų pinkles. Su nežmogiškomis darbo sąlygomis susiduriančių imigrantų pagalbos šauksmas vos girdimas, tačiau retai girdimi ir mūsų tautiečių skundai. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius papasakojo, kokių skundų sulaukia Darbo inspekcija ir kokių profesinės sąjungos.

Ar Lietuvoje vis dar daug žmonių, kurie patiria darbdavių išnaudojimą? Ar jie kreipiasi pagalbos? Jei taip, ar pagalba suteikiama tinkamai? Kaip keičiasi darbuotojų ir darbdavių nuotaikos artėjant galimai krizei? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Valstybinės darbo inspekcijos kanclerį Šarūnas Orlavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.