infliacija

Lietuvoje metinė infliacija – spalį, palyginti su 2022 metų spaliu – siekė 2,8 proc., o mėnesio infliacija (spalį, palyginti su rugsėju) – 0,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija buvo 12,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuojama antrą mėnesį iš eilės, iki tol keturis mėnesius vartotojų kainos mažėjo. Metinė infliacija nuosekliai mažėja visus metus.

Jau kelias savaites visuomenei ramybės neduodantis visuotinio NT mokesčio projektas galiausiai baigiasi kivirčais valdančiojoje koalicijoje – nesutaria ne tik valdančiosios koalicijos partijos, bet ir ministrė Aušrinė Armonaitė bei premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tokius nesutarimus lemia noras įtikti savo elektoratui, o ne pragmatiški nesutarimai.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Lietuvoje kainos auga vis lėčiau. Išankstiniais duomenimis, spalį metinė prekių ir paslaugų infliacija nukrito iki trijų procentų. Pasak ekonomistų, tai lėmė ne tik atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, bet ir mažėjantis žmonių apetitas. Mat Lietuvos gyventojai perka mažiau: mažmeninės prekybos apyvarta nukrito daugiau nei 2 procentais. Naujausi išankstinės infliacijos duomenys rodo, kad kainos spalio mėnesį kilo.

Metų infliacija euro zonoje spalį sulėtėjo iki 2,9 proc. nuo 4,3 proc. rugsėjį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo Eurostato antradienį paskelbti išankstiniai duomenys. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, per mėnesį sumažėjo nuo 4,5 proc. iki 4,2 proc. ir tapo kukliausia nuo praėjusių metų liepos.

Metų infliacija Jungtinėje Karalystėje rugsėjį išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 6,7 proc., tai yra žemiausiame nuo 2022-ųjų vasario, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ONS trečiadienį paskelbti duomenys. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai pranašavo šio infliacijos rodiklio sumažėjimą iki 6,6 procento. Pasak ONS, maisto produktų ir baldų kainų metinio prieaugio mažėjimą atsvėrė spartėjęs energijos išteklių brangimas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Italijoje rugsėjį sulėtėjo iki 5,3 proc. nuo 5,4 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ISTAT. Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą preliminarų ir yra mažiausias nuo praėjusių metų sausio.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Bulgarijoje rugsėjį sumenko iki 6,3 proc. nuo 7,7 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio.

Metų (12-os mėnesių) infliacija rugsėjį sulėtėjo iki 6,7 proc. nuo 7,8 proc. rugpjūtį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Galutinis rugsėjo šis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo praėjusių metų vasario. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso augimą per metus praėjusį mėnesį stipriausiai lėtino menkę kainų prieaugiai maisto ir nealkoholinių gėrimų, drabužių ir avalynės, būsto ir komunalinių paslaugų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų.

Lietuvoje pamažu kainų augimas lėtėja. Metinė maisto prekių ir paslaugų infliacija nukrito žemiau 4 procentų. Tačiau per rugsėjį gerokai pabrango dalis daržovių, avalynė, drabužiai ir tik simboliškai atpigo paslaugos. Ekonomistai aiškina, kad toks lėtesnis kainų augimas geras ženklas gyventojams, kurių perkamoji galia auga, tačiau verslai ateityje gali susidurti sunkumais, nes teks toliau kelti darbuotojų atlyginimus.

Lietuvoje už maistą mokame brangiau nei daugelis europiečių, o būsto neįperkame dėl per aukštų palūkanų. Tačiau panašu, kad daugelis gyventojų savo finansinę padėtį vertina labai gerai. Toks lietuvių optimizmas stebina ekonomistą Žygimantą Mauricą. Anot jo, šiemet beveik išvengę recesijos, kitais metais taip sėkmingai galime ir nepraslysti.

Metų infliacija Ispanijoje rugsėjį spartėjo iki 3,5 proc. nuo 2,6 proc. rugpjūtį, pasiekdama aukščiausią per pastaruosius penkis mėnesius lygį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Galutinis 12-os mėnesių infliacijos šalyje įvertis sutapo su praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtu išankstiniu. Anot tarnybos, infliaciją praėjusį mėnesį stipriausiai spartino degalų brangimas. Tuo tarpu mėnesio infliacija rugsėjį mažėjo iki 0,2 proc. nuo 0,5 proc. rugpjūtį.

Metų infliacija Airijoje, vėl spartėjusi du mėnesius iš eilės, rugsėjį pakilo iki 6,4 proc. nuo 6,3 proc. rugpjūtį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, infliaciją praėjusį mėnesį spartino augęs kainų metinis prieaugis viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, transporto prekių ir paslaugų, o augimą stabdė lėtėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų brangimas per metus. Mėnesio infliacija rugsėjį sudarė 0,1 procento.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose rugsėjį išliko ankstesnio mėnesio lygyje - 3,7 proc., rodo Darbo departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Tuo tarpu Volstrito analitikų prognozių vidurkis pranašavo mažėjimą iki 3,6 procento. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos išteklių kainų kitimą, sulėtėjo nuo 4,3 proc. rugpjūtį iki 4,1 proc. rugsėjį, išliko žemiausiame lygyje nuo 2021-ųjų rugsėjo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje rugsėjį sumenko iki 1,6 proc. nuo 2,7 proc. rugpjūtį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Pranešime pažymima, jog praėjusį mėnesį sumažėjo beveik visų vartojimo prekių ir paslaugų metiniai kainų prieaugiai. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai rugsėjį buvo 9,4 proc.

Metų infliacija Moldovoje rugsėjį sulėtėjo iki 8,6 proc. nuo 9,7 proc. rugpjūtį, pasiekdamas žemiausią per pastaruosius dvejus metus lygį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Kita vertus, šis infliacijos rodiklis tebėra gerokai aukščiau šalies centrinio banko nustatytos 5 proc. tikslinės ribos. Maisto produktų kainų metinis prieaugis praėjusį mėnesį sumenko iki 8,2 proc., ne maisto prekių – iki 5 proc., paslaugų – iki 14,9 procento. Rugsėjį šalyje užfiksuota 0,5 proc.

Metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) rugsėjį siekė 4,1 proc., vidutinė metinė – 13,3 proc., o mėnesio – 0,7 proc.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 3,7 proc., vidutinė metinė – 14,2 proc., o mėnesio – 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje, rugsėjį mažėjusi aštuntą mėnesį iš eilės, pasiekė žemiausią lygį nuo 2021-ųjų liepos – 3,3 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinė metų infliacija sulėtėjo nuo 15,6 proc. rugpjūtį iki 14 proc. rugsėjį. Mėnesio defliacija rugsėjį sudarė 0,4 procento. Maisto produktai per mėnesį pigo 0,3 proc., viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos 1 proc., o išlaidos būstui mažėjo 5,5 procento.

Nepaliaujamai lėtėjanti metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse žemiausią lygį rugsėjį pasiekė Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 3,7 proc. brangesnės nei pernai rugsėjį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 3,3 proc., Estijoje – 4,2 procento. Vien tik praėjusį mėnesį maisto prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje pakilo 0,5 procento. Latvijoje rugsėjį užfiksuota 0,4 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos Ukrainoje praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, brango 0,5 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Metų (12-os mėnesių) infliacija sulėtėjo nuo 8,6 proc. rugpjūtį iki 7,1 proc. rugsėjį. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, rugsėjį sudarė 0,9 proc. per mėnesį ir 8,4 proc. per metus.

Metinei infliacijai Lietuvoje priartėjus prie 3 proc. ji jau pasiekė normalų lygį, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas. „Manau, kad akivaizdu, kad su infliacija klausimas yra baigtas. (...) Įžengus į 3 procentų metinės infliacijos lygį galime kalbėti apie tai, kad tai jau yra normalus lygis ir žmonių gerbūvis tiesiog gerėja“, – pirmadienį BNS sakė M. Dubnikovas. Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – infliacija siekė 3,7 proc.

Šiemet Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,5 procento. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos kainų padidėjimas bei kietojo kuro, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, aliejaus ir riebalų kainų sumažėjimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – infliacija siekė 3,7 procento.

Tūkstančius eurų iš dažnos šeimos biudžeto siurbiančios išbrangusios būsto paskolos dar ilgai tuštins Lietuvos gyventojų kišenes. Europos centrinio banko (ECB) atstovai perspėja, kad nemažins palūkanų normų ištisus mėnesius. Esą tik įsibėgėjus kitiems metams, kai bus aiškios atlyginimų augimo tendencijos, taps aišku, kada palūkanos leis žmonėms kiek lengviau atsikvėpti.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse rugpjūtį spartėjo iki 6,4 proc. nuo 5,9 proc. liepą, antradienį skelbia organizacija. Vartojimo kainų augimo spartėjimas fiksuojamas antrą mėnesį iš eilės. Pranešime pažymima, jog infliacijos vidurkio didėjimą labiausiai lėmė kainų šuolis Turkijoje, tačiau infliacija spartėjo 14 iš 38 EBPO šalių, o devyniose augimas viršijo pusę procentinio punkto.

Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomosios valdybos narys ir vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane‘as (Filipas Leinas) sako, kad būtina išlaikyti pasiektą infliacijos lygį, o palūkanų normos bus stabilizuotos, kai Bendrija priartės prie 2 proc. infliacijos tikslo. „Noriu pabrėžti, kad mes esame priklausomi nuo duomenų.

Keturis mėnesius Lietuvoje mažėjusios prekių ir paslaugų kainos rugsėjį vėl šovė į viršų – valstybės duomenų agentūra vėl užfiksavo mėnesinę beveik vieno procento infliaciją. Nors iki praėjusių metų infliacijos rekordų toli, ekspertai atkreipia dėmesį į naujas tendencijas – Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina pozityviau nei anksčiau, bet pinigus leidžia atsargiau.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus.

 Lietuvoje rugsėjį po keturis mėnesius stebėtos defliacijos užfiksavus 0,7 proc. mėnesio infliaciją, ekonomistai teigia, kad šis reiškinys – sezoninis ir nereiškiantis, kad į šalį grįžta anksčiau buvusi didelė infliacija. „Rugsėjo mėnesio infliacija nėra netikėtas reiškinys, kiekvienais metais rugsėjo mėnesį stebimas šiek tiek spartesnis kainų augimas, daugiausiai dėl pabrangusių drabužių, avalynės. Sezoninis reiškinys, o taip pat ir dėl sezoniškai brangesnių kai kurių maisto produktų.

Rugsėjį išankstinis metinės (2023 m. rugsėjį, palyginti su 2022 m. rugsėju) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 4,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, rugsėjį sudaro 13,3 proc. Pasak agentūros, išankstinis mėnesinis (2023 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,7 proc.

Aukštos palūkanos mažina infliaciją ar tik šeria komercinius bankus milijoniniais pelnais? Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki 4 procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui. Vos 5 procentai iš kelių šimtų tūkstančių būsto paskolų turėtojų Lietuvoje yra užfiksavę palūkanas.

Rusijos karas prieš Ukrainą sumažino ekonomikos augimą ir gerokai padidino infliaciją visoje Europoje, o blogiausios pasekmės dar laukia. „Ukrinform“ duomenimis, Šveicarijos nacionalinis bankas padrė tokias išvadas savo tyrime, pranešė „Reuters“. Nuo Rusijos invazijos 2022 m. Europoje smarkiai išaugo energijos kainos, buvo sukrėstos finansų rinkos, o Rusijos ir Ukrainos ekonomikos smarkiai smuko.

Metų infliacija euro zonoje rugpjūtį sulėtėjo iki 5,2 proc. nuo 5,3 proc. liepą, rodo Eurostato antradienį paskelbti galutiniai duomenys. Praėjusio mėnesio pabaigoje Europos Sąjungos statistikos agentūros skelbti duomenys rodė, kad šis infliacijos rodiklis euro zonoje per mėnesį nepakito. Patikslintais duomenimis, maisto produktai ir gėrimai praėjusį mėnesį buvo 9,7 proc. brangesni nei pernai rugpjūtį (ankstenis įvertis – 9,8 proc.). Metų infliacija visoje ES sumenko nuo 6,1 proc.

Premjerės patarėjas ekonomistas Raimundas Kuodis mano, kad Europos Centrinio Banko (ECB) didinamos bazinės palūkanos nėra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją, todėl jis skeptiškai vertina Lietuvos banko (LB), kuris yra ECB narys, praėjusios savaitės balsavimą dėl eilinio palūkanų dindinimo.   R. Kuodis sako, kad ne palūkanų didinimas mažina infliaciją, o išsikvėpęs energetinis šokas, nebetrūkinėjančios tiekimo grandinės, mažėjančios sąnaudas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje rugpjūtį sulėtėjo iki 10,1 proc. nuo 10,8 proc. liepą, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Galutinis įvertis atitiko praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą preliminarų ir yra mažiausias nuo praėjusių metų vasario. GUS duomenimis, metų infliaciją rugpjūtį toliau lėtino visų pirma menkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 12,7 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 12 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija rugpjūtį spartėjo iki 7,8 proc. nuo 7,3 proc. liepą, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis infliacijos rodiklis – didžiausias per pastaruosius tris mėnesius. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso augimą praėjusį mėnesį skatino teigiamu tapęs transporto prekių ir paslaugų kainų pokytis per metus, sparčiau brangusios poilsio ir pramogų organizavimo paslaugos.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus neatmeta, kad Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienį priimtas sprendimas dešimtą kartą padidinti bazines palūkanų normas daliai gyventojų gali būti skausmingas, tačiau, pasak jo, infliacija veikia visus, todėl toks sprendimas yra tinkamas būdas suvaldyti infliaciją. „Palūkanų normų augimas yra neskanūs, kartūs, bet vaisiai prieš pagrindinį priešą – prieš infliaciją. Deja, bet infliacija Lietuvoje viršijo 22 proc.

Metų (12 mėnesių) infliacija Rumunijoje, rugpjūtį lėtėjusi šeštą mėnesį iš eilės, pasiekė žemiausią lygį nuo pernai vasario – 9,4 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti galutiniai duomenys. Maisto produktų kainų metinis prieaugis per mėnesį sumenko iki 11,9 proc., tuo tarpu ne maisto prekių ir paslaugų – padidėjo iki atitinkamai 7 proc. ir 11,7 procento. Mėnesio infliacija rugpjūtį spartėjo iki 0,5 proc. nuo 0,2 proc. liepą.

Nors prekių kainos krenta 5 mėnesius iš eilės, gyventojai – vis tiek nepatenkinti. Ir ne veltui - sumos vis dar yra 20 proc. didesnės nei pernai. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnius produktus, ne pirmo būtinumo prekes perka tik su nuolaida. Vis tik pirkėjai perka daugiau užkandžių, putojančio vyno ar nealkoholinio alaus.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) skaičiuojamas bendras maisto kainų indeksas, atspindintis penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius tarptautinėje rinkoje, praėjusį mėnesį vėl sumažėjo. FAO duomenimis, maistas pasaulyje rugpjūtį atpigo 2,1 proc., po pabrangimo 1,3 proc. liepą, o jo kainų vidurkis praėjusį mėnesį buvo 23 proc. žemiau pernai kovą pasiekto rekordinio lygio.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 6,2 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 5,4 proc., Estijoje – 4,6 procento. Rugpjūtį Lietuvoje, ketvirtą mėnesį iš eilės, užfiksuota mėnesio defliacija – vartotojų kainų indeksas per mėnesį nukrito 0,2 procento.

Estijos centrinio banko dabartiniais vertinimais, metų infliacija šalyje iki šių metų pabaigos išliks 4-5 proc. ribose. „Jei metų pradžioje infliacija dar buvo arti 20 proc., tai iki rugpjūčio sulėtėjo iki 4,6 procento. Tuo pat metu kainų pokyčiai įvairiuose ekonomikos sektoriuose praėjusį mėnesį labai išsiskyrė“, – sakė banko ekonomistas Sulevas Pertas, pabrėždamas energijos išteklių atpigimą per metus. Pasak jo, bendras infliacinis spaudimas kiek atlėgo, tačiau neišnyko.

Metų infliacija Airijoje rugpjūtį paaugo iki 6,3 proc. nuo 5,8 proc. liepą, tai yra nuo žemiausio lygio per pastaruosius metus, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. 12-os mėnesių infliacijos augimas užfiksuotas pirmąkart nuo vasario, o tai įrodo išliekanti infliacinį spaudimą euro zonos ekonomikose, pažymi „Trading Economics“. Anot statistikos tarnybos, infliaciją praėjusį mėnesį spartino didėję būsto, komunalinių paslaugų, elektros, dujų ir degalų kainų metiniai prieaugiai.

Metų infliacijos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse augimas liepą užfiksuotas pirmąkart nuo praėjusių metų spalio – iki 5,9 proc. nuo 5,7 proc. birželį, antradienį skelbia organizacija. Pranešime pažymima, jog infliacijos vidurkio didėjimą labiausiai lėmė vartojimo kainų šuolis Turkijoje. Neskaitant šios valstybės, šis rodiklis per mėnesį beveik nepakito, o kainų augimas per metus sulėtėjo 26 iš 38 EBPO šalių.

Lietuvių algos toliau didėja ir jau pasiekė apvalią sumą – 2000 eurų. Tačiau atskaičius mokesčius, ši alga yra trečdaliu mažesnė, tad gyventojų neguodžia. Didesnėmis algomis lietuviams neleidžia pasidžiaugti ir infliacija, o perkamoji galia, anot ekonomistų, į prieškrizinį lygį sugrįš tik kitais metais. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiemet auga kas mėnesį vidutiniškai po procentą ir vasaros viduryje pasiekė 2000 eurų. Tai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistai sako, kad tokia tendencija buvo kiek netikėta. Pasak jų, rugpjūtį tikėtasi nulinės arba 0,2 proc. infliacijos, tačiau sezoniškumas ir pigęs maistas padarė didesnės įtakos kainoms. Tuo metu gerokai smukusi metinė infliacija rodo, kad pernykštis infliacinis šokas yra visiškai išsikvėpęs.

Lietuvoje rugpjūtį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija siekė 0,2 procento. Defliacija fiksuota ketvirtą mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji buvo 2021 metų lapkritį. Išankstinė metinė – rugpjūtį, palyginti su 2022 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 6,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Labiausiai – 23 proc. – per metus atpigo elektros energija, 13,7 proc. – degalai ir tepalai. Labiausiai – 45,3 proc. – bango vandentieka, 44,3 proc. – nuotekų rinkimas.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 7,2 proc. bei buvo aštuntoje vietoje ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (17,5 proc.), toliau rikiavosi Slovakija (10,3 proc.) bei Lenkija (10,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,1 proc., o vien euro zonoje – 5,3 procento.