infliacija

Ekonomistai įvertino paskelbtus infliacijos rodiklius ir paaiškino, ar gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis kainų mažėjimo už maisto produktus ar skirtingas paslaugas. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.  „Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.

Paslaugos šiemet ir toliau brangs, tiesa, perpus lėčiau nei pernai – 7 procentais. O aukštos maisto kainos, anot „Swedbank“, išlieka problema – jei kažkiek ir kris, tai labai nežymiai. Ekonomistai mano, kad kainas lentynose lems ir žmonių vartojimas – jeigu prekybininkai jaus, kad žmonės taupo, kainas turės nuleisti. Visgi tendencijos priešingos – vartojimas atsigauna, o perkamoji galia sugrįžo į priešinfliacinį lygį. Tad į šiuos metus ekonomistai žvelgia optimistiškai.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir laivybos sutrikimai Raudonojoje jūroje gali dar kartą išauginti infliaciją euro zonoje, ketvirtadienį perspėjo Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde.

Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė. Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.

Remiantis „Bloomberg“ ekonomistų apklausa, Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) šiais metais gali sumažinti palūkanų normas keturis keturis sykius. Tam įtakos turi daug sparčiau, nei tikėtasi mažėjanti infliacija. Tikimasi, kad palūkanų normos bus pradėtos mažinti birželį, po 25 bazinius punktus, o rugsėjį, spalį ir gruodį palūkanų norma bus sumažinta iki 3 proc. Tai yra vienu žingsniu daugiau, nei tikėtasi praėjusio mėnesio apklausoje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Argentinoje gruodį pasiekė aukščiausią lygį nuo ankstesnės hiperinfliacijos laikų 1991-aisiais – 211,4 proc., rodo nacionalinės statistikos agentūros „Indec“ paskelbti duomenys. Vien tik gruodį vartojimas šalyje brango 25,5 proc. – dukart sparčiau nei lapkritį, kai buvo užfiksuota 12,8 proc. mėnesio infliacija. Kita vertus, abu naujieji infliacijos rodikliai – mažesni už analitikų prognozių vidurkius, pranašavusius kainų augimą gruodį 28 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2022-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 1,2 proc., Latvijos – 0,6 proc., Estijos – 4,0 procento. Vartojimas visose trijose valstybėse gruodį pigo. Lietuvoje užfiksuota 0,5 proc.

Vienas iš svarbiausių klausimų Europoje – kada nustos augti infliacija? Remiantis duomenimis, nepaisant to, kad metinė infliacija išaugo, tačiau bazinė infliacija (į kurią neįeina vartotojų kainų infliacija) krenta. Tai gali reikšti, kad palūkanų normos kris. Metinė infliacija visoje eurozonoje nuo lapkričio iki gruodžio padidėjo nuo 2,4 proc. iki 2,9 proc.

Infliacija grįžta prie įprastų tendencijų, tačiau sausį ar dar kelis artimiausius mėnesius dėl padidėjusių akcizų, minimalios algos bei išaugusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maitinimo verslui ji, tikėtina, vėl šoktels į viršų, sako ekonomistai. Pasak jų, labiausiai turėtų brangti paslaugos, todėl sausį defliaciją, tikėtina, keis 0,5 proc. infliacija.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, o jei sumažės palūkanos, tai šeimos sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl PVM lengvatos panaikinimo teks daugiau mokėti ne tik už maistą kavinėse, brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Turkijoje gruodį spartėjo iki 64,8 proc. nuo 62,0 proc. lapkritį, pasiekdama aukščiausią lygį nuo 2022-ųjų lapkričio, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Mėnesio infliacija sumažėjo nuo 3,3 proc. lapkritį iki 2,9 proc. gruodį. Artėjant kovo pabaigoje numatytiems savivaldos rinkimams, minimalus mėnesio atlyginimas šalyje nuo 2024-ųjų buvo pakeltas net 49 proc.

Lietuvoje užfiksuotas rekordinis maisto ir paslaugų kainų kritimas. Prekių ir paslaugų kainos gruodį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai 0,6 procento, valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Pasak ekonomistų, paskutinį kartą taip sparčiai kainos krito maždaug prieš dešimtmetį. Tai lėmė ne tik pigesni energiniai ištekliai, bet ir gruodį užvirusi kova tarp prekybininkų. Valstybės duomenų agentūra turi gyventojams gerų žinių: užfiksavo mėnesinę defliaciją.

Nuo sausio 1 d. įsigalios įstatymų pataisos, dėl kurių Lietuvoje dar pabrangs kai kurios prekės ir paslaugos. Taigi, paskutinė metų dieną yra paskutinė proga jų nusipirkti pigiau. Brangs degalai, alkoholis ir tabakas Nuo pirmadienio įsigalios Akcizų įstatymo pataisos. Vadovaujantis jomis, be kita ko, bus labiau apmokestintos suskystintos naftos dujos, geriausiai žinomos tiems, kas perka dujų balionus. Kai kuriais skaičiavimais, dėl to dujų balionas brangs iki 8 eurų.

Vidutinis  darbo užmokestis į rankas Vilniuje ir mažiausiai uždirbančiose savivaldybėse gali skirtis ir 400-500 eurų. Neretai tenka girdėti pasvarstymų, jog atotrūkis kurią „antrąją Lietuvą“. Vis dėlto, ekonomistų teigimu, toks atotrūkis nėra išskirtinai Lietuvos problema, o valstybės taikomos priemonės nors ir gali palengvinti situaciją, tačiau neišspręs esminių demografinių problemų.

Ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais algos Lietuvoje nesustos augti. Tačiau kol vienių sektorių darbuotojai džiaugsis dešimtadaliu didesniais atlyginimais, kitiems teks tenkintis per pusę mažesniu augimu. Vis tik ekonomistai skaičiuoja, kad, infliacijai sumažėjus, kitais metais gyventojų perkamoji galia išaugs. Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė skaičiavo, kad kitais metais atlyginimai Lietuvoje turėtų augti 7 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 2,3 proc. Didžiausia ji buvo Čekijoje (8 proc.), toliau rikiavosi Vengrija (7,7 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,1 proc., o vien euro zonoje – 2,4 procento. Metų infliacija euro zonoje sulėtėjo iki mažiausios nuo 2021-ųjų vidurio Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad itin aukštos  infliacijos įtampa yra atslūgusi, tačiau kurį laiką padėtį dar reikės akylai stebėti.  „Infliacija, pernai, šių metų pradžioje dominavusi ekonominių temų trejetuke, šiemet užleido pozicijas kitoms temoms, nes liepsnos užgesintos, bet akylos stebėsenos dar kurį laiką reikės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Metinė infliacija Švedijoje lapkritį smuko nuo 6,5 proc. per ankstesnius du mėnesius iki 5,8 proc., pasiekusi žemiausią lygį nuo 2022 metų vasario, parodė šalies statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Metinės infliacijos lygis beveik atitiko rinkos prognozes, kad šis rodiklis paskutinį rudens mėnesį nusileis iki vidutiniškai 6 proc.

Argentina antradienį devalvavo savo valiutą daugiau kaip 50 proc., imdamasi priemonių, kuriomis siekiama atgaivinti byrančią ekonomiką ir kovoti su triženkle infliacija. Naujojo prezidento Javiero Milei – libertaro ekonomisto – vyriausybė taip pat paskelbė mažinanti dosnias valstybės subsidijas ir stabdanti visus naujus valstybinius statybų projektus.

Metinė infliacija Rumunijoje lapkritį smuko devintą mėnesį iš eilės, nusileidusi nuo 8,07 proc. mėnesiu anksčiau iki 6,72 proc., parodė nacionalinio statistikos instituto trečiadienį paskelbti duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad infliacija paskutinį rudens mėnesį bus kiek didesnė ir sudarys vidutiniškai 7,3 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Metinės infliacijos lygis buvo žemiausias nuo 2021 metų rugsėjo ir tai visų pirma lėmė sulėtėjęs maisto prekių (nuo 8,66 proc.

Metinė infliacija Jungtinėse Valstijose lapkritį mažėjo antrą mėnesį iš eilės, parodė antradienį paskelbti vyriausybės duomenys, kurie turėtų suteikti vilčių pinigų politikos formuotojams, siekiantiems suvaldyti kainas. Vartotojų kainų indeksas (VKI) – atidžiai stebimas infliacijos rodiklis – lapkritį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 3,1 proc., pranešė Darbo departamentas. Spalį metinė infliacija siekė 3,2 procento.

Konkurencijos tarybos neseniai atliktas trumpas Estijos maisto produktų rinkos tyrimas parodė, kad, nepaisant spartaus kainų kilimo, Estijos gamintojų ir mažmenininkų pelningumas daugiausia sumažėjo, ir tai rodo, kad gamintojai ir mažmenininkai neperkėlė vartotojams visos kainų padidėjimo naštos, nes dalį jos prisiėmė sau.

Metinė infliacija Čekijoje, spalį siekusi 8,5 proc., lapkritį smuko iki 7,3 proc., parodė šalies statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad metinės infliacijos rodiklis šalyje paskutinį rudens mėnesį nusileis iki vidutiniškai 7,2 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Prie metinės infliacijos mažėjimo kone labiausiai prisidėjo būsto ir komunalinių paslaugų kainos – jų metinis augimo tempas sulėtėjo nuo 19,6 proc. spalį iki 17 procentų.

Metinė infliacija Danijoje, spalį siekusi vos 0,1 proc. ir buvusi mažiausia per daugiau kaip trejus metus, lapkritį šoktelėjo iki 0,6 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Paskutinį rudens mėnesį paspartėjo alkoholinių gėrimų ir tabako (nuo 2,2 proc. spalį iki 2,9 proc.), poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų (nuo 4,8 iki 5,1 proc.) bei įvairių prekių ir paslaugų (nuo 3,9 iki 4 proc.) kainų metinis augimo tempas.

Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau, tad atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, esą didmiesčiuose, kur daugiau išlaidų, atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad su skirtumais kovoti galima.  Vilkaviškio kultūros centro bilietų pardavėja Dalia per mėnesį uždirba apie 700 eurų į rankas.

Lietuvos gyventojai perka mažiau prekių, mažmeninės prekybos apyvarta pinigais mažesnė nei pernai, pradėjo kristi ir kainos: ekonomistus nustebino užfiksuotas greičiausias mėnesio kainų kritimas per pastaruosius metus. Prekių ir paslaugų kainos lapkričio mėnesį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai keturiomis dešimtosios procento: valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Viename iš Panevėžio prekybos centrų Diana perka sūnui dovaną – šiltas šlepetes.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje lapkritį sumažėjo iki 3,0 proc. nuo 3,4 proc. spalį, kuri buvo didžiausia per daugiau nei pusmetį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Pranešime pažymima, jog didžiausios įtakos infliacijos lėtėjimui praėjusį mėnesį turėjo iki 9 proc. kritęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinis prieaugis. Be to, sulėtėjo brangimas per metus visų grupių vartojimo prekių ir paslaugų, išskyrus drabužių ir avalynės.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje lapkritį sulėtėjo iki 5,1 proc. nuo 5,3 proc. spalį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis išliko mažiausias nuo 2020-ųjų gruodžio. Vien tik praėjusį mėnesį vartojimas šalyje brango 0,5 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, lapkritį sudarė 0,3 proc. per mėnesį ir 5,7 proc. per metus.

Brangstant pragyvenimui, Vyriausybė kitąmet žada dešimtadaliu didesnes pašalpas neįgaliesiems ir skurstantiesiems. Bus didesni ir vaiko pinigai. Tačiau žmonės skundžiasi, kad padidinimas atsilieka nuo infliacijos ir gyvenimo nepalengvins. Vyriausybė žada daugiau paslaugų per negalios reformą. Tačiau nevyriausybininkai perspėja, kad ir šios reformos nauda pasinaudoti galės toli gražu ne kiekvienas skurstantis gyventojas.

Armėnijos nacionalinė statistikos tarnyba pranešė lapkritį šalyje užfiksavusi 0,5 proc. metų (12-os mėnesių) defliaciją. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai praėjusį mėnesį buvo 4,4 proc. pigesni nei prieš metus. Be to, vartotojų kainų indekso pokytį per metus nusmukdė menkę kainų prieaugiai viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, drabužių ir avalynės, buitinės įrangos ir namų apyvokos daiktų, negrupuojamų prekių ir paslaugų.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį sulėtėjo iki 5,6 proc. nuo 6,2 proc. rugsėjį, antradienį skelbia organizacija. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Metų infliacijos lėtėjimas spalį užfiksuotas 28 iš 38 EBPO valstybių narių. Energijos išteklių kainų metinis nuosmukis per mėnesį pagilėjo nuo 0,5 proc. iki 4,8 proc., maisto produktų kainų metinis prieaugis sumažėjo nuo 8,1 proc. iki 7,4 procento.

Aukso kainos pirmadienį pasiekė visų laikų aukštumas, nes investuotojai vis dažniau tikisi palūkanų normų mažinimo, silpnėja doleris ir didėja geopolitinė įtampa, praneša CNN. Pirmadienio prekyboje tauriojo metalo kainos šoktelėjo net 3 proc. ir pasiekė 2 135 JAV dolerių už unciją, viršydamos ankstesnį 2020 m. rugpjūčio mėn. pasiektą 2 072 dolerių rekordą. Vėliau dienos metu kainos krito ir siekė 2 023 dolerių.

Daugiau nei pusė europiečių teigia, kad per pastaruosius trejus metus jų biudžetas sumažėjo. Kylančios kainos beveik trečdalį europiečių įstūmė į „nesaugią“ finansinę padėtį ir jie turi taupyti savo ar vaikų maistui, rodo naujausias tyrimas. Jo išvadas nagrinėjantis portalas „Euronews“ pastebi, kad europiečių perkamoji galia per pastaruosius trejus metus jos sumažėjo. Todėl dauguma jų buvo priversti atsisakyti maisto ir griebtis sudėtingų finansinių sprendimų.

Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,9 proc. spalį, išliko žemiausiame lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, aptirpo nuo 4,2 proc. iki 3,6 proc. ir tapo kukliausia nuo praėjusių metų balandžio. Nors abu naujieji rodikliai išlieka aukščiau Europos Centrinio Banko nustatytos 2 proc.

Metų infliacija Vokietijoje lapkritį sumažėjo iki 3,2 proc. nuo 3,8 proc. spalį, trečiadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi išankstiniais duomenimis. Lapkritį užfiksuota 0,4 proc. išankstinė mėnesio defliacija. Su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderintas vartotojų kainų indeksas lapkritį nukrito 0,7 proc. per mėnesį ir pakilo 2,3 proc. per metus.

Lietuvoje išankstinė mėnesio defliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,4 procento. Kainos vėl smuko po dviejų mėnesių pertraukos, iki tol defliacija šiemet fiksuota 4 mėnesius iš eilės.  Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su 2022 metų lapkričiu, – siekė 2,3 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija – 10,2 proc. Abu rodikliai yra mažiausi per metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, mėsa ir jos produktai per metus brango 8,8 proc.

Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, šeštadienio vidurdienį vyks protestas – pilietinė akcija už įperkamą tvarumą, reikalaujant mažesnių produkcijos ir paslaugų kainų. Protestą organizuoja viešoji įstaiga „Žiedinė ekonomika“ ir klimato judėjimai „Fridays for Future Lietuva“ bei „Extinction Rebellion Lietuva“. Kaip pranešė organizatoriai, protesto metu bus reikalaujama mažesnių augalinės produkcijos ir viešojo transporto paslaugų kainų, subsidijų augalinei produkcijai ir viešajam transportui.

Didžiulė infliacija Lietuvoje užsibus ilgiau, nei anksčiau žadėjo ekonomistai. Nors kainų kilimas jau pasiekė piką praėjusį mėnesį, didelės kainos ir kitąmet įnirtingai naikins lietuvių santaupas ir algas. Tų, kas tikisi kylančių algų, ekonomistai irgi neguodžia – pasididinti algą bus vis sunkiau. Na o žmonės skundžiasi, kad ir 1000 eurų algos mėnesiui pragyventi tuoj bus per maža. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde, pasisakydama antradienį Vokietijos sostinėje vykusiame renginyje, pabrėžė, jog „skelbti pergalę“ prieš infliaciją dar ne laikas, ir įspėjo, kad prireikus euro zonos pinigų politikos formuotojai gali vėl imtis atitinkamų veiksmų. Per pastarąjį ECB tarybos posėdį spalio pabaigoje nuspręsta skelbti pertrauką agresyviausiame nuo euro įvedimo pinigų politikos griežtinimo cikle, per kurį bazinės palūkanos buvo keliamos 10 kartų iš eilės.

Ekonomistai sako, kad šiuo metu būstas yra neįperkamas nė vienoje Baltijos šalių sostinėje. Ar nuosavas būstas daugeliui taip ir liks tolima svajone? O gal situacija pasikeis? Į visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostat. Lietuvoje infliacija siekė 3,1 proc. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (9,6 proc.), toliau rikiavosi Čekija (9,5 proc.) bei Rumunija (8,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,6 proc., o vien euro zonoje – 2,9 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Austrijoje spalį sulėtėjo iki 5,4 proc. nuo 6,0 proc. rugsėjį, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2022-ųjų sausio, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Galutinis šio infliacijos rodiklio įvertis sutapo su praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtu išankstiniu.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, spalį paspartėjo iki 5,0 proc. nuo 3,9 proc. rugsėjį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango sveikatos priežiūros paslaugos (9,0 proc.), drabužiai ir avalynė (7,6 proc.), švietimo paslaugos (7,6 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos (7,6 proc.), maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (6,6 proc.

Pastaruoju metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nešuoliuoja taip sparčiai, kaip praėjusiais metais, o kai kurie dalykai net ir atpigo, tad jų galima nusipirkti ir daugiau. Per pastaruosius metus maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje bendrai pabrango kiek daugiau nei 20 proc., skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra. Tačiau kai kurių maisto prekių kainos išaugo gerokai labiau, o dalis jų ir atpigo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje spalį sulėtėjo iki 6,6 proc. nuo 8,2 proc. rugsėjį, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Galutinis įvertis 0,1 procentinio punkto viršijo praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą išankstinį, yra mažiausias nuo 2021-ųjų rugsėjo. Metų infliacija Lenkijoje lėtėja aštuntą mėnesį iš eilės. GUS nurodo, jog praėjusį mėnesį užfiksuotas metinio kainų prieaugio mažėjimas ar nuosmukio gilėjimas beveik visose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse.

Infliacija Lietuvoje jau nebėra problema – taip tikina ekonomistai, vertindami spalio rodiklius. Per mėnesį kainos augo tik keliomis dešimtosiomis procento. Tačiau kainų lygis išlieka labai aukštas. Dalis ekonomistų tvirtina, kad jos dar turi erdvės mažėti, nes pinga žaliavos, visgi gamintojai ginasi, kad kainų negali mažinti, nes turi kelti darbuotojams atlyginimus.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose spalį sulėtėjo iki 3,2 proc. nuo 3,7 proc. rugsėjį, rodo Darbo departamento antradienį paskelbti duomenys. Volstrito analitikų prognozių vidurkis pranašavo mažėjimą iki 3,3 procento. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos išteklių kainų kitimą, menko nuo 4,1 proc. rugsėjį iki 4,0 proc. spalį – iki mažiausio per pastaruosius dvejus metus lygio.

Maistas Lietuvoje pinga trečią mėnesį iš eilės ir, palyginti su pernai, pigiausių maisto produktų krepšelio kaina krito net dešimčia procentų. Tačiau kainų stebėtojai akcijų miške mato triuką – kainas pamažino iki šiol jas didžiausias turėję prekybos tinklai. Tad tie, kurie ir šiaip ieškojo mažiausių kainų pigiausiose parduotuvėse, praktiškai nieko neišlošia. Ekonomistai prognozuoja, kad maistas dar pigs, tačiau itin palengva ir gyventojai kainų mažėjimą menkai tepajaus.

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria rekordinėmis būsto kainomis ir kitaip, nei svetur, čia jos beveik nesikeičia žemyn. Bet lietuviai savo padėtį pinigų prasme vertina bene geriausiai istorijoje. Be to, mūsų šalyje sparčiai auga atlyginimai, tad greitai baigsis pastaruosius metus gyventojus kankinusi infliacija. O, kadangi verslai nebegali kelti kainų ar mažinti algų, jie imasi mažinti darbuotojų skaičių.