gyventojai

Ruduo Lietuvoje prasidėjo. Oro temperatūra pasikeitė staigiai, o dėl šios priežasties gyventojai prisiminė, kad šildymo sezono laukti liko nedaug. Visgi, šalies miestų savivaldybės tikina, kad šildymo kranelių atsukti dar neplanuoja, o šilumos tiekėjai perspėja, kad šiais metais pinigines teks praverti plačiau. Termometrų stulpeliai naktimis jau krenta iki 4-6 laipsnių šilumos. Gyventojai namuose ieško šiltesnių rūbų ir kalba apie tai, kada šiemet prasidės šildymo sezonas.

E. prekybos apimtys toliau išlaiko spartų augimą, tačiau tai ne vienintelis stebimas vartotojų elgsenos pokytis. Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, per pastaruosius kelerius metus susiformavo reguliarių interneto pirkėjų grupė, gyventojai kur kas dažniau internetu perka maisto produktus ir prioritetą teikia naujam prekių pristatymo būdui, rašoma pranešime spaudai.

Prancūzija trečiadienį pradėjo revakcinuoti nuo COVID-19 vyresnius nei 65 metų žmones, taip pat gretutinių ligų turinčius asmenis, šalyje plintant itin užkrečiamai koronaviruso delta atmainai. Pastiprinamąją vakcinos dozę žmonės gali gauti praėjus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams po visiško jų paskiepijimo „Pfizer“ ar „Moderna“ skiepais.

Europoje pirmaujanti pavėžėjimo paslaugų platforma „Bolt“ tęsia plėtrą Lietuvos miestuose. Dar šių metų pavasarį elektrinių „Bolt“ paspirtukų  nuoma pradėjo veikti Alytuje, Mažeikiuose ir Marijampolėje, vasaros pradžioje – Trakuose bei Tauragėje, o nuo šiol tvarią transporto priemonę paprastai išsinuomoti galės ir Kėdainių miesto gyventojai. Paspirtukų teiravosi patys gyventojai Į Kėdainių gatves išriedėjo apie 100 elektrinių paspirtukų.

 Išlaikius esamus skiepijimo tempus, 70 proc. gyventojų vakcinuoti pavyktų iki rugsėjo, o situacijai gerėjant galėtų būti peržiūrimi ribojimai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Prie dabartinės situacijos tarp 70 ir 80 procentų būtų ta žinutė irgi mums labai svarbi.

Absurdiška situacija Klaipėdoje. Vieno joje esančio daugiabučio nepasidalina dvi namus administruojančios bendrovės. Net skelbimus laiptinėse viena kitos plėšo. Namo gyventojai tapo šio karo įkaitais – už tas pačias paslaugas, tą patį mėnesį gavo dvi sąskaitas – po vieną iš abiejų administratorių.

Liepos 31-oji – paskutinė diena, kuomet pajamų deklaracijas pateikę šalies gyventojai gali tikėtis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sulaukti pinigų. Jie grąžinami už Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas. VMI duomenimis, už 2020 m. mokestinį laikotarpį įstaiga sulaukė virš 1 mln. pajamų deklaracijų. Daliai pajamas deklaravusių asmenų priklauso GPM permokos, kurias VMI turi grąžinti iki liepos 31 d.  „Liepos 27 d. duomenimis, už šį laikotarpį VMI 1,023 mln.

Dieveniškių gyventojams priešinantis dėl migrantų apgyvendinimo miestelyje, vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas viliasi, kad panaudoti jėgos neteks. Jis tikina, kad sprendimas apgyvendinti migrantus, neteisėtai kertančius Baltarusijos ir Lietuvos sieną, buvusioje Dieveniškių Technologijų ir verslo mokykloje yra priimtas. „Sprendimas yra priimtas ir aš tikiuosi, kad jėgos tikrai nereikės naudoti. Tai būtų kraštutinė priemonė.

Daugiau nei šimtas žmonių Dieveniškėse penktadienį reikalauja neapgyvendinti miestelyje migrantų, neteisėtai kertančių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, praneša BNS korespondentas iš įvykio vietos. Valdžia žada migrantus čia apgyvendinti tik tiki rugsėjo 1 dienos, kol prasidės mokslo metai. „Ateis netrukus momentas, kai visa Lietuva verks nuo to, ką čia bandoma padaryti“, – BNS sakė akcijos organizatore prisistačiusi 62-ejų dieveniškė Liuba Poliak.

Praėjusią savaitę  Kėdainių rajone ugniagesiai išgelbėjo į virvę įsipainiojusį gandriuką. Dabar jį globoja rūpestinga vietos bendruomenė, tačiau yra reikalinga ir veterinarų pagalba.  Sekmadienį, 12.58 val., Bendrajam pagalbos centrui Gyvūnų globėjų asociacija pranešė, kad Šėtos seniūnijoje, Sangailų kaime, ant neveikiančio elektros stulpo esančiame gandralizdyje, į virvę yra įsipainiojęs gandriukas.  Į įvykio vietą buvo pasiųsti ugniagesiai.

Vilniaus gatvės kapitalinis remontas Kauno senamiestyje bus pradėtas liepos viduryje. Kauno savivaldybė antradienį pranešė, kad pirmasis šios svarbios miesto gatvės tvarkymo etapas nuo  Rotušės aikštės iki požeminės pėsčiųjų perėjos prasidės liepos 12-ąją. Planuojama išimti grindinio akmenis ir, stebint archeologams, tvarkyti požemines komunikacijas. Baigti darbus numatyta iki kitų metų vasaros.

JAV prezidento Joe Bideno administracija antradienį pripažino, kad išsikelto tikslo iki liepos 4-ąją švenčiamos Nepriklausomybės dienos paskiepyti 70 proc. suaugusių amerikiečių viena ar dviem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis nepavyks išpildyti. „Manome, kad prireiks kelių papildomų savaičių, kad 70 proc. visų suaugusiųjų būtų gavę mažiausiai vieną skiepą“, – sakė Baltųjų rūmų atsako į COVID-19 krizę komandos vadovas Jeffrey Zientsas.

Apie 186 tūkstančiai nepasiturinčių žmonių birželį gaus paramą maisto produktais ir higienos priemonėmis, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Maistas nepasiturinčius gyventojus jau pasiekė vasario ir balandžio mėnesiais, dalijimas šiemet vyks dar keturis kartus: birželį, rugpjūtį, spalį ir gruodį. Birželį kartu su maisto produktais nepasiturinčius pasieks ir pirmoji parama higienos priemonėmis. „Pandemija paveikė nepasiturinčius ar mažas pajamas gaunančius žmones.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas per kitą savaitę įvyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą turi paraginti pasaulio lyderius įsipareigoti iki 2022-ųjų pabaigos paskiepyti viso pasaulio gyventojus. B. Johnsonas penktadienį Kornvalyje Pietvakarių Anglijoje susitikęs su kitais lyderiais turi pabrėžti pasaulinės vakcinavimo kampanijos svarbą.

Didesnė dalis Lietuvos gyventojų nepritaria, kad būtų atlaisvinti  alkoholio ribojimai, o mažiausiai palaikymo sulauktų siūlymas jauninti jo pirkėjų amžių, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa. Pasak bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos, 46,5 proc. respondentų nepritaria ar greičiau nepritaria alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų peržiūrai, tuo metu jai linkę pritarti 41,5 proc.  Ribojimų peržiūrą labiau palaikė vyrai (46,1 proc. už ir 43,1 proc.

Elektra daugumai vartotojų nuo liepos brangs vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc., pirmadienį patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ praneš, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc.

Lietuvoje vis dar nekyla kalbos dėl planuojamo naujo karinio poligono. Iki šiol jam planuota vieta buvo Žemaitija, tačiau žemaičiai tokiai idėjai griežtai prieštarauja, teigdami, kad nenori girdėti tankų pabūklų ir automatų šūvių. Net ir neįsteigus poligono žemaičiai šūvius jau girdi. Kurtuvėnų regioninio parko kaiminystėje gyvenanti moteris kreipėsi į naujienų portalą tv3.lt. Anot jos, Rytų Žemaitijoje jau kuris laikas vyksta Lietuvos kariuomenės pratybos.

Galimybių pasą jau gavo apie 270 tūkst. gyventojų, teigia Registrų centras. „Penktadienio ryto duomenimis, Galimybių pasą atsisiuntė daugiau kaip 270 tūkst. gyventojų. Dar apie 700 tai padarė atvykę į Registrų centro padalinius“, – BNS sakė  Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus. Anot jo, fiziškai daugiausia žmonių dėl galimybių paso atvyksta į padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. M. Samkus pabrėžė, kad atspausdintas galimybių pasas išduodamas nemokamai.

Gyventojai jau keletą metų skundžiasi, kad neturi, kur statyti automobilių. Tačiau anot jų, daugiabutį administruojanti įmonė siūlo ne stovėjimo vietas, bet naujas smėlio dėžes. Vis dėlto ši tikino, kad padės išspręsti gyventojams visas problemas. O savivaldybė apskritai pasiūlė iš automobilių persėsti į autobusus. Vilniuje, Perkūnkiemio mikrorajono gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ piktinosi daugiabučių kiemų infrastruktūra, Gyventojai gavo balsavimo biuletenius.

Vilniečiai kyla į kovą prieš koncerno „Icor“ namų administratorius. Gyventojai širsta, kad nuolat turi brangiai mokėti už papildomus nereikalingus darbus, o paslaugų, kurių gyvybiškai reikia, niekaip nesulaukia. Telefonspynė sugedusi, per sienas sunkiasi lietaus vanduo – tačiau remonto namo administratorius esą nepadaro.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gegužės 18 dieną nuo 21.00 iki 19 dienos 06.00 val. vykdys neplaninius remonto darbus Kauno Aleksoto transformatorių pastotėje, kurių metu 1145 Kauno klientams nakties metu elektra laikinai nebus tiekiama.  Kaip rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai, šiuo metu rekonstruojamoje 110 kV tinklo Aleksoto transformatorių pastotėje bus keičiamas matavimo transformatorius.

Kinija antradienį pristatė savo kartą per dešimtmetį rengiamo surašymo rezultatus ir pranešė, kad jos gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 5 proc. ir dabar viršija 1,4 milijardo. Pareigūnų teigimu, Kinija „per pastarąjį dešimtmetį išlaikė nedidelį augimo tempą“, tvyrant būgštavimams, kad senėjanti visuomenė ir lėtėjantis gimstamumas kelia demografinės krizės grėsmę šalyje.

Gyventojai piktinasi, kad kiekvienas gedimas daugiabutyje jiems atsieina po kelis šimtus eurų. Tad gyventojai nebežino, ką daryti. Sako, kad turi dvi išeitis – tikrinti ir ginčytis dėl kiekvienos sąskaitos su namo administratoriumi. Arba nebekreipti dėmesio ir tiesiog mokėti, kiek jų prašo. Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventoja Indrė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad vandens vamzdžių remontas gyventojams iš viso atsieis daugiau nei 400 eurų.

Sukaupę reikalingą darbo stažą gyventojai gali išeiti į pensiją. Tačiau vilnietė pensininkė piktinosi, kad sukauptas 40 metų darbo stažas jai neužtikrino didelės pensijos. Ji moteriai sumažėjo dėl pasikeitusios pensijos skaičiavimo formulės ir dėl II pakopos pensijų fondų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Regina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pasikeitus pensijos skaičiavimo formulei pasikeitė ir jos pensija.

Kol vieni tėvai sutinka vaikus testuoti ir taip užtikrinti jų mokymąsi mokykloje, kiti ir toliau rengia protesto akcijas. Antradienį Kaune į piketą vėl susirinko apie pusantro šimto nepatenkintų tėvų. Vos pravėrus Senamiesčio progimnazijos duris pasitinka plaktas: „Nosytės kutenimo diena“. Jis skelbia, kad šiandien vaikams atliekami tyrimai kaupinių metodu. Prižiūrimi specialistų, pagaliuku mėginį iš nosies landos vaikai paima patys.

Čekijoje toliau kaista atmosfera dėl Rusijos agentų 2014-aisiais įvykdyto amunicijos sandėlio sprogimo. Tūkstančiai protestuotojų dabar reikalauja prezidento atsistatydinimo, nes Vakarams smerkiant Rusiją – pastarasis išsakė pro-rusiškų pareiškimų. Protestas, kai jo dalyviai stengiasi ne tik galingai išreikšti savo nepasitenkinimą, bet ir padaryti tą nepažeidžiant karantino reikalavimų. Maždaug 10 tūkst. čekų susirinko sostinės Vaclovo aikštėje.

Paprastai balandžio pabaigoje pasibaigiantis šildymo sezonas šiemet perkops ir į gegužę, rašo portalas lrt.lt. Šilumos tiekėjų teigimu, ši žiema buvo kiek atšiauresnė už buvusią, todėl gyventojai už šildymą bus sumokėję daugiau ne tik dėl ilgesnio sezono. Per pandemiją atsirado ir daugiau prašančiųjų kompensacijos už šildymą. „Vidutiniškai padidėjo apie 5 eurus per mėnesį tokiuose vidutinės kokybės namuose, o ten, kur blogesnė, kur šilumos suvartojimas didelis, gali būti 8 ir 9 eurai.

O dabar apie tai, kaip 150 visureigių su kulkosvaidžiais iš Lietuvos esą turėjo nukeliauti iki pat Minsko ir žiauriai susidoroti su Baltarusijos neteisėtu diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka. Tokią pasaką pastarosiomis dienomis kuria Lukašenkos režimas, bandydamas apkaltinti Amerikos specialiąsias tarnybas, žydų organizacijas ir Sorošo fondą perversmo planavimu Baltarusijoje.

Berlyne tūkstančiai koronaviruso ribojimais nepatenkintų vokiečių surengė didžiulį protestą ir susirėmė su policija. Minia nepatenkinta, kad kol kitos Europos šalys suvaržymus švelnina, Vokietijos parlamentas svarsto įstatymą, kuriuo siekiama vyriausybei suteikti daugiau galių įvesti griežtas koronaviruso kontrolės priemones. Berlyno policija bando išvaikyti prieš koronaviruso suvaržymus protestuojančius vokiečius. Jų miesto centre susirinko per 8 tūkst.

Laisvėjantys karantino suvaržymai, 21 laipsnis šilumos ir šviečianti saulė savaitgalį į Palangą sutraukė šimtus žmonių. Nors išsimaudyti Baltijoje dar nė vienas neišdrįso, tačiau braidančių ar besideginančių pliaže netrūko. Darbo turėjo ir polciija porelė poilsiautojų vartojo alkoholį kopose ir užmiršo savo mažamečius vaikus. Teko įsikišti ir Vaiko teisių apsaugos specialistams. Palangoje vasara. Oro temperatūra siekia net 21 laipsnį šilumos, šviečia saulė, pučia šiltas vėjelis.

Laisvėjantys karantino suvaržymai, 21 laipsnis šilumos ir šviečianti saulė savaitgalį į Palangą sutraukė šimtus žmonių. Nors išsimaudyti Baltijos jūroje dar nė vienas neišdrįso, tačiau braidančių ar besideginančių pliaže netrūko. Buvo darbo ir policijai – porelė poilsiautojų prisigėrė kopose ir užmiršo savo mažamečius vaikus. Teko įsikišti ir vaiko teisių apsaugos specialistams.

Bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę jau yra gavę beveik penktadalis Lietuvos gyventojų – 19,5 proc., rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Pirmąjį skiepą yra gavę 546,3 tūkst. žmonių. Paskiepyta 58,3 proc. 70-79 metų gyventojų, 46 proc. žmonių, kuriems yra 80 ir daugiau metų, 36,5 proc. žmonių, priklausančių 60-69 metų amžiaus grupei. Kitose amžiaus grupėse paskiepyta po kelis ar keliolika procentų gyventojų. Antrąją dozę yra gavę 204,5 tūkst. arba 7,3 proc. gyventojų.

Šalčininkų rajone per pastarąsias dvi savaite koronavirusu susirgo vienas iš šimto vietinių gyventojų, pagal sergamumą blogesnė situacija tik Vilniaus rajone, tačiau skiepytis ten gyventojai nenori – iš 30 tūkstančių vietinių paskiepijo tik apie 3500. Dalis sako, kad netiki nei virusu, nei skiepais, o skiepytųsi nebent Sputniku. Propaganda įtikėję Šalčininkų gyventojai mano, kad rusiška vakcina daug patikimesnė už amerikietiškas.

Elektrėnuose akibrokštas – keičiant vamzdynus trečdalis miesto keliems mėnesiams arba net visai vasarai liks be karšto vandens. Žmonės sunerimę, kaip prausis ar plauti indus. Vieni tikisi giminaičių ir draugų malonės, kiti puolė ieškoti boilerių ir viliasi kompensacijų, bet įmonė jų nežada. O Elektrėnų valdžia sako gyventojams organizuos maudynes sporto centro dušinėse.

Vašingtonas skelbia, kad Irano branduoliniame komplekse nugriaudėjo sprogimas. Teheranas kalba tik apie jame dingusią elektrą. Visgi Irano lyderiai dėl išpuolio jau apkaltino Izraelį ir sako, kad už „branduolinį terorizmą“ atkeršys. Dar šeštadienį Irano valdžia visam pasauliui pranešė, kad požeminiame Natanzo branduoliniame komplekse paleista modernių, sparčiau uraną sodrinančių centrifugų linija.

Planai tarp daugiabučių namų Kaune įsprausti dar kelis devynaukščius supykdė aplinkinius gyventojus. Miestelėnai sako, kad jie užstos saulę ir nebus, kur statyti automobilių, o leidus tokias statybas namai ims dygti visuose laisvuose plotuose. Savivaldybės urbanistai kol kas projektą atmetė, bet verslininkai namų statybos neatsisako, nors gyventojams turi kitokį pasiūlymą.

Pakruojo rajono gyventojai siekia išsaugoti ąžuolus, kuriuos užsimojo kirsti kelininkai besiruošiantys kelio remonto ir asfaltavimo darbams. Vietiniai sako kelio labai laukė, tačiau nesitikėjo, kad dėl to teks atsisveikinti su pro pro senelių sodintais ąžuolais kurių paunksmėje jie užaugo. Gyventojų pasipriešinimas privertė grįžti prie projektavimo darbų ir ieškoti alternatyvų sprendimų, kad išsaugoti šimtamečius medžius.

Per praėjusią savaitę nuo koronaviruso paskiepyta 76,9 tūkst. žmonių, bent vieną skiepą iki šiol yra gavę 13 proc. šalies gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Pirmąja skiepo doze per savaitę nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio vidutiniškai paskiepyta 7,5 tūkst. žmonių – šis vidurkis keliais tūkstančiais lenkia pastarųjų kelių savaičių atitinkamus vidurkius. Daugiausiai žmonių pirmąjį skiepą gavo ketvirtadienį – 14,4 tūkst.

Žmonės pyksta, kad bus kertami medžiai, niokojamas kraštovaizdis ir teršiama aplinka. O verslininkai sako, tokio brangaus karjero miške mielai atsisakys, jei tik pavyks surasti žvyro klodų atviroje vietoje. Virpant smuiko stygoms pakaunės gyventojai renkasi į improvizuotas Pakarklės miško pakasynas. Laidotuvių apeigomis jie protestuoja prieš žvyrą miške suplanavusius kasti verslininkus.

Nesibaigiantis karantinas vis labiau kenkia lietuvių psichikai. Daugėja smurto šeimose, nuo nerimo ir vienatvės kenčia senjorai. Psichologai samdo vis daugiau pagalbininkų, pokalbių su skambinančiais ne tik daugėja, bet jie ir ilgėja. Kad lietuviams labai trūksta bendravimo, patvirtina ir ryšio bendrovės, fiksuoja augančius telefoninių pokalbių srautus. „Kai sėdi tarp 4 sienų vienas, pas mane visi jau išmirę, vienintelė, 6 metai, kaip dukrelė mirė, vėžys buvo galvoje.

Daugiabučio gyventojai sutinka, kad būtinus remonto darbus būtina atlikti ir už juos susimokėti. Tačiau kai remontai pradėjo vykti kas dveji metai, žmonėms kilo įtarimų, kad iš jų norima pasipelnyti. Daugiabučio administratorius teigia priešingai – remonto darbai buvo būtini, nes elektros instaliacijos gedimas kėlė grėsmę ne tik žmonių turtui, bet ir gyvybei.

Kas dešimtas rūkantysis Lietuvoje rūko nelegalias cigaretes, o kas ketvirtas nemato tame nieko blogo, rodo tyrimas. Anot jo, nelegalius tabako gaminius nuolat perka vyresni nei 45 metų gyventojai, o daugiausiai nelegalių cigarečių surūko vyresnio amžiaus vyrai. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimo duomenimis, per 2019 metus 10,7 proc. visų surūkytų cigarečių buvo nelegalios.

Statybos – džiaugsmas verslui ir galvos skausmas miesto tvarkdariams. Mat iš statybviečių moliu aplipusiais ratais išriedančios sunkiasvorės užteršia aplinkines gatves. Dėl to gyventojai pyksta ir rašo skundus. Kauniečiai jau rengia reidus ir žada bausti tvarkos neprižiūrinčius statytojus, o kokios baudos purvinais ratais važiuojančios sunkiasvorės vairuotojai gali sulaukti? Iš statybvietės išsukanti sunkiasvorė paskui save palieka purvyno šleifą.

Šį vasarį mirė per 3,7 tūkst. žmonių – penktadaliu daugiau, nei pernai tą patį mėnesį, rodo trečiadienį Statistikos departamento paskelbti duomenys. Vasarį iš viso mirė 3740 žmonių, pernai tuo pačiu metu fiksuotos 3085 mirtys. Taip pat šiemet vasarį buvo dešimtadalį mažiau gimusiųjų – 1624, pernai vasarį registruoti 1808 naujagimiai.

Iš daugiabučio sostinėje dėl pastebėtų skilimų evakuotiems žmonėms ekspertai jau leido grįžti namo. Tačiau ne visi savuose butuose jaučiasi saugūs. Virš parduotuvės suręstas daugiabutis – abejonių kelia jau ne vienus metus. Sienos name, anot gyventojų, skyla nuolat. Dar prieš septynerius metus ekspertai teigė, kad statybų pradžioje pastatas buvo avarinės būklės.

Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc. Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 80,5 tūkst. arba 2,88 procentai.

Įspūdingi naujausi vaizdai iš pamario, kur prasidėjo potvynis. Pamaryje prasidėjęs ledonešis staiga sustojo visiškai užkimšdamas Atmatos, Skirvytės, Šyšos upes, atplaukiantys iš toliau ledai grūdasi ir jų kalnai tik auga, bet neprasibrauna į Kuršių marias. Ledų sangrūda tęsiasi 10 kilometrų. Vanduo kyla, jau semiami keliai, tvinsta pievos, polaidžio baseinai jau telkšo ir žmonių kiemuose. Gyventojai sako, kad šiemet ledonešis vysta kitoniškai.

Garbaus amžiaus lietuvių įgeidžiai ir nedrausmingumas trikdo vakcinavimo nuo COVID procesą. Klaipėdoje savaitgalį pasiskiepyti neatvyko kone pusė užsirašiusių senjorų ir vietoje to polikliniką užplūdo savaitės pradžioje. Medikai ir savivaldybė pripažįsta – garbaus amžiaus žmonės skiepijasi vangiai ir prašo Sveikatos ministerijos leidimo skiepyti tuos, kas labiau nori. Ministerija atšauna – savivaldybės gali tą daryti.

Kretingos rajone, Salantų miestelyje, jau parą ugniagesiai bei aplinkosaugininkai stengiasi likviduoti ekologinę nelaimę – nuotekų tinklais į tvenkinį bėga dyzelinu užterštas vanduo. Nors pastatę bonines užtvaras ugniagesiai tvenkinį apsaugojo, niekaip nepavyksta rasti vietos, iš kur dyzelinas atiteka. Šaltinio su specialistais ieško visa miestelio bendruomenė.