gyventojai

Baltarusijoje ir toliau vykdomos žiaurios represijos prieš Lukašenkos valdžia nepatenkintus šalies gyventojus. Vakar per protesto akcijas sulaikyta daugiau nei 1200 žmonių. Kaukėti omoninikai juos gaudė gatvėse, prekybos centruose ir vilko net iš namų. Tuo metu Europos Sąjunga neteisėto prezidento rėžimui ruošiasi įvesti jau trečią sankcijų paketą. A. Lukašenkos rėžimo teroras prieš baltarusius su kiekviena diena demonstruoja vis naujas žiaurumo apraiškas.

Kol ligoninės nerimastingai skaičiuoja sparčiai tirpstančias koronaviruso pacientams skirtas lovas, situacija bando pasinaudoti užsistovėjusio nekilnojamo turto savininkai. Pakaunėje verslininkai parduoda didžiulį pastatų kompleksą miškų apsuptyje. Jis esą tinka Covid-19 ligoninei ir po šios ligos sveikstančiųjų reabilitacijai. Nors vieni tai vadina reklaminiu triuku, vietiniams gyventojams – juokai menki, jie šiaušiasi dėl tokios kaimynystės.

Kalnų Krabache žmonės degina savo namus. Nepaisant Rusijos kariuomenės į regioną pasiųstų dviejų tūkstančių taikdarių, dėl savo saugumo ir ateities nerimaujantys armėnai abejoja ar dar kada nors pavyks sugrįžti į teritorijas, kurios nuo šiol bus kontroliuojamos Maskvos ir Baku. Kalnų Karabache esančiame Kalbajaro rajone savo namą degina jų šeimininkas.

Gavus dešimtis milijonų, išraustos ir dešimtys gatvių, kai kurios – vienos judriausių mieste. Darbininkai pluša kone metus, bet nė vienos dar neužbaigė, tik daugėja pradėtų darbų.  Ankstyvą pavasarį Kauno centre remontuoti Kęstučio gatvę pradėję darbininkai joje vis dar zuja ir vėlų rudenį. Išraustos ir kitos gatvės.

Gyventojai, gaunantys ar ateityje gausiantys išankstines pensijas, senatvės pensijas gaus didesnes negu dabar.    Seimas antradienį 85 balsais už patvirtino naują, palankesnę žmonėms tvarką.   Priimtas Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad gaunant išankstinę pensiją būsima senatvės pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažės ne 0,4 proc., o 0,32 proc. Tai reiškia, žmonės gaus šiek tiek didesnes išmokas.

Masiniai protestai drebina Sakartvelą. Net 45 tūkstančiai žmonių sostinėje Tbilisyje protestavo prieš esą suklastotus rinkimus. Kartvelams susigrūmus su riaušių policija, juos imta vaikyti vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis. Tbilisyje naktis ne iš ramiųjų. Tūkstančiai kartvelų, nepatenkintų praėjusios savaitės rinkimų rezultatais, reikalauja valdžią rinkti iš naujo.

Ankstyvą sekmadienio rytą klaipėdiečius iš lovų išvertė kaukti pavojų skelbianti sirena. Garsas tęsėsi kelias valandas, tad dalį miesto apėmė panika. Žmonės galvojo, kad sprogo Astravo atominė elektrinė ar prasidėjo karas. Paaiškėjo, kad apie nelaimes suskystintų gamtinių dujų terminale informuojanti sirena įsijungė netyčia. Garsai pažadino dalį klaipėdiečių ankstyvą sekmadienio rytą. Apie pavojų pranešanti sirena kaukė ne vieną valandą. Kartais garsas įgaudavo gan keistą skambesį.

Siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustatė tvarką, kaip būtų prižiūrimi koronavirusu sergantys socialinės globos įstaigų gyventojai. Nuo šiol savivaldybės privalės pasirūpinti, kad socialinės globos įstaigose gyvenantiems žmonėms patvirtinus koronaviruso infekciją būtų skiriama daugiau dėmesio. Šeimos gydytojai socialinės globos įstaigų gyventojus turėtų konsultuoti bent kartą per dieną.

Jau antradienį Jungtinių Valstijų gyventojai apsispręs ir arba perrinks Donaldą Trumpą šalies prezidentu, arba patikės Baltuosius rūmus Joe Bidenui. Paskutinės valandos iki rinkimų karštos – kandidatai nesėdi sudėję rankų, o bando sutelkti rinkėjus labiausiai svyruojančiose valstijose. Donaldas Trumpas Džordžijoje demonstruoja gerą nuotaiką ir bando „užvesti“ savo rėmėjus.

Pabradės gyventojai šoke. Didžiulis šuo vidury dienos prie parduotuvės apkandžiojo keturmetę mergaitę ir moterį. Mergaitei sužalotas veidas, moteriai ranka. Žmonės skundžiasi nebežinantys, kaip gintis nuo miestelyje lakstančių neprižiūrimų šunų. Moteris dėl kastinės žaizdos rankoje, suteikus medicinos pagalbą, gydoma ambulatoriškai, tačiau mergaitė dėl žaizdos veide skubiai nuvežta į Vilniaus ligoninę.

Trečiadienį dar aštuoniose Lietuvos savivaldybėse dėl spartaus koronaviruso plitimo įvestas karantinas dar aštuoniose savivaldybėse. Tai reiškia, kad nuo šiol griežtesni ribojimai taikomi jau 21-oje savivaldybėje. Tą pačią, spalio 28 d., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išsiuntė pranešimą į mobiliuosius telefonus asmenims, kurie gyvena lokalaus karantino zonose, primindamas apie įsigaliojančius naujus apribojimus.

Baltarusijoje po pirmadienį paskelbto visuotinio streiko, reikalaujančio, kad Aliaksandras Lukašenka trauktųsi ir būtų surengti demokratiniai rinkimai, sulaikyti šimtai taikių protestuotojų. Represijos tęsiasi ir antradienį. Gatvėse sulaikyti svarbių gydymo įstaigų darbuotojai, o visus protestuojančius studentus žadama išmesti iš universitetų. Įpykęs A. Lukašenka, protestus jau vadina teroristiniais veiksmais ir perspėja peržengus raudonąją liniją.

Lenkijoje nerimsta aistros dėl šalies Konstitucinio Teismo sprendimo šalyje praktiškai visiškai uždrausti abortus. Įpykę lenkai paralyžiavo šalies sostinę, sutrikdė parlamento darbą bei žada nenurimti, kol valdžia savo sprendimo nekeis. Varšuvoje dešimtys tūkstančių žmonių pirmadienio vakarą ir naktį blokavo centrines miesto gatves, protestuodami prieš dar labiau griežtinamas ir taip bene griežčiausias abortų taisykles Europoje.

Kokiomis nuotaikomis po rinkimų nakties atsibudo Lietuvos gyventojai? Kokių pokyčių žmonės tikisi iš naujos valdžios ir ko labiausiai baiminasi?  Štai, ką sako kauniečiai:  „Žinokite, aš jums atvirai pasakysiu – vieni būsimi vagys, pakeitė kitus buvusius vagis. Nieko gero nebus!“ „Nenoriu laisvės, dar konservatoriai tai dar nieko, bet jau kai ten homoseksualizmas ir dar kanapės, ir dar stambesnis verslas – tai nelabai.“ „Moterys valdžioje, pasikeitimai, lauksime rezultatų.

Kadangi diktatorius neįvykdė nė vieno ultimatumo punkto ir prieš taikią šimtatūkstantinę eiseną vėl panaudojo jėgą – pirmadienį Baltarusijoje prasidėjo žadėti įmonių streikai ir protestai. Tad stoja valstybinių gamyklų darbas, duris užveria ir privatūs verslai. Nepaisydamas streikų režimas bando įtikinti, kad fabrikai dirba, kaip dirbę. Ir tuo pat metu nuo ryto gatvėse suiminėja žmones. Susidorojimas su taikiais baltarusiais vyksta ne gatvėje ir ne kieme, o bute.

Įgyvendinant komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtros projektą, Panevėžyje vis dar įrenginėjamos ir požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės. Bendra projekto vertė – 2, 2 mln. eurų, o baigtas jis turi būti iki gruodžio 31 dienos. Tačiau ne visi Panevėžio miesto daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai patenkinti antžeminių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo aikštelių parinktomis vietomis.

Dėl prieš metu buvusio gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ poveikio ketinama ištirti dar 309 gyventojus – antradienį pradedamas antras tyrimo etapas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas spaudai Vytautas Beniušis informavo BNS, kad per antrą etapą iš gyventojų bus imami kraujo bei šlapimo mėginiai, vyks anketavimas. Antras tyrimo etapas baigsis ketvirtadienį, po jo bus tiriami gauti rezultatai.

Dar naujienų iš karo draskomo Pietų Kaukazo. Regione dirbantis TV3 žurnalistas Augustinas Šulija pasakoja, kad bandant petekti į smarkiai apšaudomą nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos kaimelį, kartu su kolegomis žurnalistais patys patyrė artimą susidūrimą su artilerijos ugnimi. Tarptautiniai bendruomenei ir toliau nerandant būdų sustabdyti kraujo liejimąsi tarp armėnų ir azerbaidžaniečių, taika regione atrodo vis sunkiau pasiekiama. Visu greičiu lekiame į Martunį.

Savotišką dovaną Baltosios lazdelės dienos progą uostamiesčio neregiams įteikė Klaipėdos valdininkai. Prie tik ką nutiesto tako per kopas jie įrengė informacinius stendus, kuriuose informacija pateikiama ir liečiamu Brailio raštu. Tačiau kai neregiai pamėgino pirštais jį perskaityti suprato, kad Brailio rašto taškai sudėti tik dėl vaizdo – jie esą lygūs kaip ir pats stendo paviršius, tad skaityti tiesiog neįmanoma. Regos negalią turinti klaipėdietė Vaida mėgsta pasivaikščioti pajūriu.

Aiškėja, kiek kitąmet didės minimali alga bei atlyginimai dešimtims tūkstančių biudžetininkų ir politikams. Vyriausybė minimalią algą nusprendė didinti apie 20 eurų į „rankas". Politikai ir valdininkai padidėjimą pajus skirtingai. Štai prezidentas gaus 33 eurais daugiau, o paprastam specialistui bus pridėti vos 2-3 eurai. Vaiko pinigai kitąmet didės 10 eurų, iki 70-ties. Marijampolės bibliotekoje Raminta vadovauja multicentrui.

Vilniaus Tarandės bendruomenė prašo valstybės institucijų ir Vilniaus miesto bei rajono savivaldybių skubiai spręsti jų susisiekimo problemas, kylančias jau kelerius metus po sostinės vakarinio aplinkkelio atidarymo.

Kaune įlūžus betoninei perdangai į rūsį vos nenugarmėjo pirmo daugiabučio aukšto gyventojai. Žmonėms uždrausta eiti į vonią, mat ji laikosi tik ant medinių grindų ir linoleumo. Gyventojai sunerimę, nes nežino, nei kaip gamtinius reikalaus atlikti, nei kaip daiktus iš rūsio pasiimti. Nerimo signalas iš medinio daugiabučio Šančiuose Vokiečių gatvėje atskriejo, kai gyventojai išgirdo siaubingą bildesį.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė, epidemiologė Rolanda Lingienė sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipė dėmesį į susiklosčiusią Covid-19 situaciją Lietuvoje. Anot jos, tik NVSC veiksmų valdant viruso plitimą neužtenka. Tam reikia ir Vilniaus gyventojų indelio. Specialistė pateikė ir paskutiniųjų 14-os dienų statistiką Lietuvoje. Sergamumo rodiklis per šias dienas siekia 46.86 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Nuo kitų metų sausio pirmosios elektros tiekimo monopolio Lietuvoje nebelieka. Gyventojai ir verslas turės rinktis – iš ko, už kiek ir kokią energiją pirkti. Energetikos ekspertai žada rimtą tiekėjų kovą, mat prie tradicinių elektros šaltinių sparčiai šliejasi ir žalieji. Štai vėjo, saulės, vandens ir iš biomasės išgaunama elektra jau sudaro penktadalį visos rinkos. Visgi tautiečiai atsinaujinančios energijos išteklius vertina gana skeptiškai – jiems svarbiausia išlieka kaina.

Kaimyninėje Baltarusijoje porogramuotojai sugalvojo kaip demaskuoti žmones mušančius Aliaksandro Lukašenkos smogikus.  Tam specialistai pasitelkė net dirbtinį intelektą, kuris padeda išviešinti taikius protestuotojus žvėriškai mušančių pareigūnų asmenybes. Tuo metu nelaukdamos, kol dėl bendrų sankcijų sutars visa Europos Sąjunga, Lietuva, Latvija ir Estija skelbia apie savo sankcijas A. Lukašenkos režimui.

Socialinio gyvenimo apribojimas, darbas ir mokymasis nuotoliniu būdu, lankymasis tik ten, kur tikrai būtina, tinkamas asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas – tokių priemonių dabar turi imtis kiekvienas Raseinių rajono gyventojas, kad būtų išvengta tolesnio infekcijos plitimo. Jei tokių priemonių artimiausias dvi savaites bus paisoma, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vertinimu, pačių griežčiausių priemonių šioje savivaldybėje gali ir neprireikti.

Laukinių paukščių, skirtingai nei vilkų, padarytos žalos gyventojams valstybė nekompensuos. Jeigu Seimas parlamentarų pataisą būtų priėmęs, tokioms kompensacijoms biudžete būtų tekę numatyti apie 6 mln. eurų.

Gyventojai, įsigiję pensijų anuitetus, į „Sodros“ pensijų anuitetų fondą jau pervedė daugiau nei milijoną eurų. Rugsėjį pensijų anuitetus „Sodra“ pradėjo mokėti dar 35 pensijų anuitetų gavėjams, o iš viso jau sudarytos ir įsigaliojo 64 sprendimai dėl pensijų anuitetų mokėjimo.  „Sodros“ pensijų anuitetų fonde – jau simbolinis milijonas eurų.

Šalies gyventojai, nusprendę ateityje imti arba dabar jau gaunantys išankstines pensijas, ir šias išmokas, ir senatvės pensijas galėtų gauti mažiau apkarpytas.  Jei Seimas patvirtintų naują tvarką, vietoj išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, siūloma nuo 2021 metų jas mažinti 0,32 proc.

Gyventojus piktinantis niekaip nesuvaldomas dvokas iš Kauno atliekų apdorojimo gamyklos jau pasIekė ir aplinkos ministrą. Jis apžiūrėjo gamyklą ir sako, kad pažeidimai matomi plika akimi. Dėl jų įmonė ne kartą įspėta. Tad dėliojama, kaip iš šios vietos iškelti taršius biologinio apdorojimo procesus ir neprarast europinių milijonų.

Didesnė dalis Lietuvos gyventojų pritaria valdžios reakcijai į įvykius Baltarusijoje, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje 38,5 proc. respondentų išsakė paramą Lietuvos valdžios pozicijai.  25 proc. apklaustųjų teigė, kad Lietuvos valdžios reakcija yra per griežta Aliaksandro Lukašenkos atžvilgiu, 5,8 proc. manė, kad reakcija yra per švelni. 30,7 proc.  teigė neturintys nuomonės.

Saulės elektrines norintys įsirengti ar įsigyti gyventojai nuo pirmadienio gali teikti paraiškas paramai gauti. Kartu startuoja ir kvietimas seniems šildymo katilams pasikeisti. Iš viso šiems naujiems kvietimams numatyta daugiau nei 20 mln. eurų, paraiškų laukiama iki spalio 21 dienos, pranešė Energetikos ministerija.  Finansinio skatinimo priemonės bus skirtos gyventojams, kurie saulės elektrinę įsirengs savo namuose arba ją įsigis iš saulės elektrinių parko. Tam bus skirta 15,5 mln.

Nidiškiai iš Vokietijos muziejaus parsivežė per šimtą senovinių Kuršių nerijos nuotraukų. Ateityje žada jas ir eksponuoti. Nuotraukose užfiksuotas Nidos ir kitų čia esančių gyvenviečių vaizdas bei vietinių buitis prieš daugiau nei šimtą metų. Dalis anuomet stovėjusių pastatų ar gatvių linkių išliko, tad galima palyginti kaip ta pati vietovė atrodė prieš šimtmetį ir šiomis dienomis. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė rodo, ką pavyko rasti Vokietijos muziejuje.

Jungtinėse Tautose – skubus posėdis dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje. Pasaulio lyderiai smerkia režimą už tai, kad prieš taikius protestuotojus jis naudoja ir žiaurų fizinį, ir psichologinį smurtą. Tačiau Minsko atstovas bet kokius kaltinimus neigia ir tvirtina, kad posėdis surengtas siekiant pakenkti Baltarusijai. Prieš taikius protestuotojus Baltarusijos jėgos struktūrų naudojamas smurtas – Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos taikiklyje.

Kol Jungtinių Valstijų Vakarų pakrantė dūsta miškų gaisrų dūmuose, šalies pietus užgriuvo galingas uraganas „Sally“. Dalyje Floridos vos per keturias valandas iškrito keturių mėnesių lietaus vidurkis, sukėlęs didžiulius potvynius. Skelbiama, kad gelbėtojai išvadavo šimtus žmonių, tačiau mažiausiai vienas vyras žuvo. Alabamoje, šalia Mobilio, net ir didžiulis vilkikas, kurio vairuotojas nusprendė įveikti čia esantį tiltą, neatlaiko antros kategorijos uragano „Sally“ vėjo šėlsmo.

Baltarusijoje tiek aktyvistai, tiek opozicija nusprendė imtis veiksmų prieš žmones gatvėse grobiančius ir juos kalėjimuose kankinančius Lukašenkos represinių struktūrų pareigūnus. Surinkus viešai prieinamą informaciją bei liudininkų parodymus pradėti viešinti nusikaltimus darančių asmenų duomenys. Opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja pareigūnus įspėja, kad neišsižadėjus smurto, ankščiau ar vėliau už padarytus nusikaltimus lauks atsakomybė.

Trečiadienio naktį Telšiuose užsidegus bendrabučiui iš jo evakuota daugiau kaip 40 gyventojų. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apie gaisrą Rambyno gatvėje esančiame bendrabutyje pranešta po 2.26 val., atvykus ugniagesiams bendrabučio bendro naudojimo patalpose degė lova ir buvusios virtuvės dvejos durys. Dėl uždūminimo iš pastato evakuoti gyventojai, medikai apžiūrėjo keturis asmenis. Į gydymo įstaigą dėl nustatyto deguonies trūkumo išvežtas vaikas.

Po vakar įvykusio Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos sustikimo, Baltarusijos diktatorius vargu ar gali lengviau atsikvėpti. Antradienį Europos Sąjunga dar kartą paskelbė nepripažįstanti jo teisėtu šalies vadovu. Briuselis tikisi sankcijas režimui įvesti jau kitą savaitę. Be to, skaičiuojama, kad iš V. Putino pirmadienį iškaulyta finansinė parama vargu ar ilgam išgelbės skęstančią Baltarusijos ekonomiką ir patį A. Lukašenką. Tą, pasak apžvalgininkų, rodo ir pačios Rusijos elgesys.

Spaudžiamas tiek paprastų baltarusių, tiek tarptautinės bendruomenės, batlarusijoje valdžią užgrobęs Aleksandras Lukašnka užtarimo ir pagalbos šiandien atvyko prašyti Vladimiro Putino. Šis rėžimui pažadėjo 1,5 mlrd dolerių paskolą. Kremliaus šeimininkas tikina, neva Baltarusija savo problemas turi išspręsti pati, tačiau likęs pasaulis svarsto, ką mainais už Putino pagalbą jam pažadėjo A. Lukašenka.

Valdininkai įtaria, kad net pusė gręžinių yra nelegalūs ir siūlo trejų metų terminą legalizuotis. Vėliau Aplinkos ministerija siūlo gręžinius perduoti savivaldybėms. Kaip žmonėms būtų atlyginta už jų gręžinius, dar neaišku, tačiau gyventojai jau nerimauja, kad iki šiol neskaičiavę, kiek sunaudoja vandens, neteks ne tik savo gręžinių, bet ir bus priversti susimokėti už kiekvieną vandens litrą. Lazdijų rajone gyvenanti Janina sodyboje turi šulinį, tačiau jo ūkio poreikiams nepakanka.

Minske savaitgalį laukiant didžiulių demonstracijų prieš Aliaksandro Lukašenkos rėžimą, paprasti baltarusiai ramiai sudėję rankas nesėdi. Nauju protestuojančios visuomenės susibūrimo tašku tapo sostinės miegamieji rajonai, kuriuose kiekvieną vakarą šimtai žmonių taikiai reiškia savo pilietines teises. Tuo metu iš Kremliaus vėl skamba kaltinimai Lietuvai, neva bandant daryti įtaką opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos pareiškimams.

Pasirinkimas, regis, visiems skoniams. Vieni giriasi nuveiktais darbais ir žada juos tęsti, kiti kaltina valdžią socialistinėmis pažiūromis, dar kiti ragina tautiečius „atsiimti valstybę“. Yra ir tokių, kuriems Seimo nario mandatas būtų per prastas, į valdžią eitų tik sėsti į premjero postą. Siaubu šį balsavimą vadina Neringa Venckienė.

Po įspūdingo vakarykščio taikaus protesto Minske ir kituose Baltarusijos miestuose, sekė ne tik brutalių sulaikymų kupinas vakaras, bet ir neramus pirmadienis. Šiandien neuniformuoti asmenys Minsko centre į mikroautobusą įgrūdo ir išsivežė Sviatlanos Cichanouskajos kolegę, Babarykos štabo vadovę Maryją Kalesnikavą. Minsko centru važiuojančio automobilio vaizdo registratorius, kaip teigiama, užfiksavo kaip tik tą akimirką, kai prie Nacionalinės dailės galerijos pastato apie 10 val.

Baltarusijoje ketvirtą sekmadienį iš eilės surengtoje „Vienybės eisenoje“ susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Nepaisydami omonininkų ir net kariuomenės bandymų juos sulaikyti jėga, baltarusiai užtvindė Minsko ir kitų šalies miestų gatves reikalaudami šarvuočiais sekmadienį savo rūmus apstačiusį A. Lukašenką trauktis. Režimui sustabdyti žmonių nepavyko, nei užblokavus pagrindines metro stotis, nei kelius, vedančius į pagrindines sostinės aikštes.

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla Kaune vis labiau kaitina aplinkinių aistras. Neapsikentę smarvės gyventojai jau rengia prie gamyklos gedulingas procesijas ir taip siekia jos uždarymo. Apie neekonomiškos gamyklos likvidavimą prabyla vis daugiau jos dalininkų, o štai Aplinkos ministerija ragina neskubėti.

Rudenėjant ir vis dažniau palyjant šalyje vis daugiau miškų ir laukų kelių tampa nepravažiuojamais, kelius niokoja ūkininkų ir medkirčių sunkioji technika. Vairuotojai skundžiasi nepravažiuojamais keliais, o ūkininkai klausia kokiu būdu jiems nugabenti savo grūdus iki supirkimo vietos. Ministras atšauna, kad kelius turi atstatyti tie kas juos ir sugadino. Kelias ties Šiaulių ir Radviliškio rajonų ribomis. Iki šios vietos atvažiavę lengvųjų automobiliu vairuotojai jei neužklimpsta, suka atgal.

Pakaunės gyventojai supykę – už milijous eurų rekonstravus magistralinį kelią, pėstieji visai pamiršti. Norėdami patekti iš vienos kelio pusės į kitą rizikuoja gyvybe bėgdami per intensyvų kelią, tragikomiškai ropšdamiesi per kelio atitvarus arba turi kulniuoti kelis kilometrus aplink. Gretimų rajonų gyventojai su nerimu laukia ir mokslo metų pradžios – bijo, kad neįrengus viadukų per kelią bandys lakstyti ir vaikai.

Klaipėdiečiai apstulbę. Per vieną naktį šalia per visą miestą vingiuojančios Danės upės išdygo maudytis draudžiantys ženklai. Uostamiesčio gyventojai pasakoja, kad Danės vandenyse plaukiojo jau ne viena vietinių karta, tačiau kažkas vienu mostu šią gaivią tradiciją nutraukė. Paaiškėjo, kad tokį draudimą priėmė Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, kuri nusprendė, kad upėje maudytis negalima nes čia nebudi gelbėtojai bei niekas netiria vandens kokybės.

Prie Kauno artėja lokys, jis jau užfiksuotas Jonavos pašonėje. Medžiotojai įamžino rudąją slampinėjančią pamiškėje, o mūsų žurnalistai įamžino gausybę jos paliktų pėdsakų. Termovizoriaus vaizdais dalijasi Santakos medžiotojų klubo nariai. Nors vakarinis vaizdas neryškus jo su niekuo nesupainiosi – į medžiotojų akiratį vakar sutemus pateko neįtikėtina viešnia – čia visai šalia Jonavos Liepynės miške slampinėja rudoji meška.