graikijos problemos

Antradienį pasaulinėje valiutų rinkoje JAV doleris brango euro, svaro bei jenos atžvilgiu, tačiau susilpnėjo prieš Naujosios Zelandijos, Kanados ir Australijos dolerius. Su žaliavomis siejamos valiutos brango, nes rinkoje kiek padidėjo „apetitas“ rizikai. Europos valiutoms tai nepadeda, nes investuotojus labiau veikia prastos naujienos iš Graikijos. Padidėjusią rizikingesnių aktyvų paklausą finansų rinkoje atspindi pakilę akcijų rinkos indeksai.

Europos padėtis dėl pagalbos suteikimo finansinių problemų kamuojamai Graikijai dar labiau suprastėjo Europos Centrinio banko prezidentui Jean-Claude Trichet pasisakius prieš žemas paskolų palūkanų normas, kurių prašo Graikijos vyriausybė.

Penktadienį pasaulinėje valiutų rinkoje dominavo JAV doleris, kuris brango pagrindinių valiutų atžvilgiu. Svarbių naujienų iš JAV nebuvo skelbiama, rinkos dėmesys eilinį sykį krypo į Graikiją. Vieną ženkliausių kritimų patyrė svaro kursas. Europos akcijų rinkos nuotaikas atspindintis FTSEurofirst 300 indeksas nusileido 0.4 proc. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai smuktelėjo 0.34 proc. ir 0.51 proc., tačiau savaitiniai pokyčiai išliko teigiami (1.10 proc.

Pasaulinėje valiutų rinkoje kursų judėjimas rodė, kad investuotojai yra nervingi, tačiau tai neatsispindėjo akcijų kainų pokyčiuose. JAV akcijų rinkos indeksai kilo į naujas metų aukštumas, obligacijų kainos smuktelėjo žemyn. JAV doleris vakar stiprėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu. Akcijų rinkų indeksas Dow Jones kilo 0.43 proc. - aštuntą dieną paeiliui. Naftos žaliava kaina laikėsi virš 82 JAV dolerių už barelį, tačiau šiandien ryte nusileido iki 81.90 JAV dolerių.

Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou teigia, kad Graikija nesugebės įgyvendinti savo biudžeto deficito mažinimo plano, jei jai ir toliau teks skolintis už dideles palūkanas. Ministras pirmininkas Europos parlamentui teigė, kad veiksmai, kurių ėmėsi Atėnai finansinės problemoms spręsti, buvo skirti euro stabilumui užtikrinti ir parodyti, kad Atėnai yra patys atsakingi už savo klaidas. G. Papandreou teigė, kad Graikija turi turėti galimybę skolintis už normalias palūkanas.

Trečiadienį pasaulinėje valiutų rinkoje JAV doleris pigo prieš pagrindines valiutas, išskyrus eurą. Vieninga Europos valiuta, kaip ir JAV doleris, rodė silpnėjimo ženklus. Gerai rinkoje jautėsi svaro pirkėjai, buvo sulaukta svarbių naujienų, kurios sujudino valiutų kursus. Akcijų biržose vertybinių popierių kainos toliau stiebėsi aukštyn. FTSEurofirst 300 indeksas pakilo iki 17 mėnesių aukštumų.

Mažai tikėtina, kad euras, kaip valiuta, išsilaikys dar ilgą laiką, Cnbc.com  teigė legendinis  investuotojas Jimas Rogersas. Pasak J. Rogerso, euras tikriausiai žlugs per ateinančius 15 – 20 metų. „Istorijoje jau buvo valiutų sąjungų, kurios neišliko, neišliks ir šita“. Pastaruoju metu euras patiria spaudimą dėl Graikijos finansinių problemų, tačiau Europos Sąjungos finansų ministrai sutarė suteikti Graikijai pagalbą, jei jos prireiks.

Harvardo universiteto profesorius Martinas Feldsteinas teigia, kad Graikijos taupymo planas žlugs ir šalis gali pasitraukti iš bendros valiutos sąjungos siekiant susitvarkyti su finansų krize. Patirdama spaudimą iš investuotojų ir politikų, ministro George Papandreou vyriausybė šiais metais siekia  4 proc. sumažinti biudžeto deficitą, kuris šiuo metu siekia 12,7 proc. bendrojo vidaus produkto ir pažadėjo, kad 2012 m. pasieks 3 proc. Europos Sąjungos ribą.

16-os euro zonos valstybių finansų ministrai sutarė dėl skubios finansinės pagalbos suteikimo Graikijai techninių dalykų, tačiau mažai pranešė apie tai, koks bus šio plano veikimo principas. Po Briuselyje vykusių diskusijų ministrai pranešė, kad jie sutarė, koks bus pirmasis istorijoje pinigų sąjungos gelbėjimo mechanizmas, jei jo prireiks, tačiau teigė, kad nediskutavo apie galimą piniginę sumą, kuri būtų skirta krizę išgyvenančioms šalims.

Vokietijos prekybos perteklius, sukurtas laikant žemas darbo sąnaudas, gali būti nepriimtinas kitoms euro zonos šalims, netikėtai pareiškė Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde. Christine Lagarde teigė, kad Berlynas turėtų apsvarstyti galimybę padidinti vidaus paklausą ir taip padėti kitoms šalims, kurios susiduria su deficitu, atgauti konkurencingumą bei susitvarkyti su valstybės finansais.

Penktadienį JAV doleris pigo pagrindinių valiutų atžvilgiu. JAV valiutai sustiprėti nepadėjo paskelbti geresni nei laukta šalies mažmeninės prekybos duomenys, kurie nesujudino rinkos. Viena labiausiai brangusių valiutų prieš JAV dolerį buvo Šveicarijos frankas. Penktadienį JAV akcijų rinkos indeksai nerodė ženklesnių pokyčių, tačiau per savaitę Dow Jones pakilo 0.55 proc., o S&P 500 prieaugis siekė 0.99 proc. Naftos žaliavos kaina nusileido – žemiau 81 JAV dolerių atžymos.

Reitingų agentūra „Standard & Poor's“ perspėja Europos valstybes dėl didėjančios finansavimo kaštų naštos. Išaugęs viešojo sektoriaus prasiskolinimas padidino valstybių priklausomybę nuo kapitalo rinkų bei palūkanų normų svyravimo. Pavyzdžiui, palūkanų normų pakilimas trejais procentais Graikijai kasmet padidintų finansavimo išlaidas 3,9 procentais nuo bendrojo vidaus produkto. Šiemet Europos emitentai išleis apie 1.450 mlrd.

Paskelbta, jog pernai  Lietuvoje įregistruota 6338 naujų uždarųjų akcinių bendrovių ir individualiųjų įmonių. Tai yra keturiais šimtais mažiau, nei 2008-aisiais. Pernai registruotų naujų įmonių vadovų, kurie yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais įmonėse, kurios turi nepadengtų įsiskolinimų, turto areštų, yra likviduojamos ar bankrutavusios, procentas išliko toks pats, kaip užpernai – 3 proc.

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas mano, kad Graikija turėtų vengti tarptautinės pagalbos siekiant išspręsti savo finansines problemas ir pasekti Lietuvos pavyzdžiu, kuri patyrė antrą giliausią nuosmukį Europos Sąjungoje (ES) ir susitvarkė „be jokios pagalbos“. Graikija esą turi parodyti ryžtą ir norą išspręsti savo problemas.

Antradienį pasaulinėje valiutų rinkoje vieningos tendencijos nebuvo. JAV doleris stiprėjo prieš eurą, svarą ir franką, tačiau kitų valiutų atžvilgiu susilpnėjo. Europos valiutas vakar neigiamai paveikė reitingų agentūrų abejonės dėl Didžiosios Britanijos, Ispanijos ar net Prancūzijos sugebėjimo suvaldyti augantį biudžeto deficitą. Vakar naujienų iš JAV nebuvo sulaukta, jų bus stokojama ir šiandien. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 dieną baigė pakilę 0.11 proc. ir 0.17 proc.

Balsas.lt rubrikoje „Verslas“ nuo šiol turėsime naują tradiciją: savaitės temą. Tai reiškia, jog savo skaitytojų prašysime visą savaitę dalintis mintimis su Jūsų finansine padėtimi, bendra Lietuvos ekonomikos būkle, mokesčiais, užsienio šalių ekonomika ir kitais su verslu bei ekonomika susijusiais klausimais. Savo nuomonę kviečiame išreikšti dalyvaujant apklausoje ir komentaruose po straipsniu.

Pasaulinėje valiutų rinkoje pirmadieninė prekyba praėjo labai ramiai. Svarbių makroekonominių naujienų nebuvo skelbta, pagrindinių valiutų porų kursai rodė neženklius pokyčius. Šiandien kalendoriuje naujienų taip pat nematyti, tačiau rinkoje vakarykštės tvyrojusios ramybės jau sunkiau tikėtis. Europos akcijų rinkų nuotaikas atspindintis FTSEurofirst 300 indeksas vakar nusileido 0.1 proc. JAV akcijų rinkos atstovai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai smuktelėjo 0.13 proc. ir 0.02 proc.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy teigia, kad euro zona yra pasirengusi pagelbėti Graikijai susidoroti su biudžeto deficito problema, nes šalis susiduria su taip vadinamų spekuliantų atakomis. Vakar vykusiame susitikime su Graikijos ministru George Papandreou Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad, jeigu pagalba bus būtina, euro zonos šalys įvykdys savo įsipareigojimus, ir šiuo klausimu negali būti jokių abejonių.

Penktadienį pasaulinėje finansų rinkoje buvo laukiami JAV darbo rinkos duomenys. Iš esmės jais vadovaujantis ir vyko paskutinė praėjusios savaitės prekybos diena. Didesnę paklausą turėjo su rizikingesniais aktyvais siejamos valiutos. Prieš JAV dolerį sustiprėjo svaras ir euras, atpigo saugia valiuta laikoma Japonijos jena. Bendras Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst 300 pakilo 1.7 proc. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P500 atitinkamai paaugo 1.17 proc. ir 1.40 proc.

Europos centrinio banko prezidentas Jeanas-Claudas Trichet paragino Graikiją nutraukti bendravimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir, siekiant sumažinti rekordinį biudžeto deficitą, bendradarbiauti su Europos sąjungininkais. Protestuotojams apgulus Graikijos finansų ministeriją, siekiant atšaukti mokesčių didinimą ir išlaidų karpymą, kuriais būtų galima sutaupyti 4,8 mlrd. eurų, šalies vyriausybė pareiškė, kad Europos paramos nebuvimas gali perduoti šalį į TVF rankas.

Graikija turėtų išparduoti dalį savo žemių, istorinių pastatų ir meno kūrinių skolų padengimui. Tai pareiškė vokiečių politikai Josefas Schlarmannas (Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos narys) ir Frankas Schaeffleris (Laisvųjų demokratų partijos narys). Jų teigimu, įtampa tarp Atėnų ir Berlyno neišvengiamai didėja, rašo Guardian.co.uk.

Kol viso pasaulio dėmesys yra sutelktas į Graikijos krizę, investuotojai Edinburge ruošiasi, kad sekanti tokioje pačioje padėtyje gali atsidurti Jungtinė Karalystė. Škotijos teisinių paslaugų turto valdymo klausimais kompanija „Ţurcan Connell“ prognozuoja, kad Jungtinės Karalystės vyriausybei pardavus skolas, investuotojai atsigręš į Graikiją ir svaras gali prarasti nuo 20 proc. iki 30 proc. vertės JAV dolerio atžvilgiu.

Prasukus naujienų gaublį nuo tolimojo Tailando/Kambodžos (kur buvo/nebuvo vienas ŽASeimūnas) ir Afganistano (kur nūdien buriasi Lietuvos elitas), žvilgsnis nukrypsta į artimąją Graikiją. Ten vietiniai valdžiažmogiai prieš 9 metus su jau bankrutavusio banko pagalba nuslėpė vieną milijardinę paskolėlę, ko pasekoj vis tik įsivedė eurą. Laižantis aferos pasekmes graikų valdžia priversta rėžti atlyginimus, mažinti pensijas ir kelti mokesčius.