graikijos problemos

Lietuvė Roberta Atėnuose praleido kelias savaites, o dabar apsistojo Hersonissos mieste šiaurinėje Kretoje dalyje. Viso Graikijoje ji ketina praleisti 1,5 mėnesio, bet jau dabar susidarė nuomonę: kai kas graikų elgsenoje nėra logiška. Po Kretą keliaujanti lietuvė Ieva mano panašiai: streikuodami graikai tiesiog apgaudinėja patys save. Be to, užsienio turistai gali prarasti pasitikėjimą šia valstybe ir nebenorėti ten vykti.

Iš naujo atsiradus pranešimams, kad Graikija svarsto parduoti kai kurias salas ir tokiu būdų apmokėti skolas, didėja nerimas, kad per šiuos vasaros mėnesius euro zonos narė gali restruktūrizuoti savo skolas, skelbia CNBC. Kaip praneša Dow Jones, Graikijos pareigūnai paneigė, kad šalis planuoja parduoti kai kurias salas. Graikijos bankroto nerimo banga nusirito per rinkas ir ženkliai nusmukdė pasitikėjimą, kad ir kai kurios kitos euro zonos narės yra pajėgios sumokėti skolas.

Rimčiausią grėsmę Didžiajai Britanijai kelia milžiniškas biudžeto deficitas, tačiau šiandien skelbiamas biudžeto projektas padės šaliai išvengti nuo skolų nukentėjusios Graikijos likimo, teigia Finansų ministras George'as Osborne'as. Į naująjį biudžetą planuojama įtraukti bankų mokestį, socialinių išmokų bei valstybės sektoriaus darbo užmokesčio reformas.

Graikija jau pradeda vykdyti ekonomines reformas, kurios yra numatytos milžiniškoje pagalbos programoje, kuria siekiama išgelbėti šalį nuo bankroto, teigia Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Centrinio banko (ECB) atstovai. Atlikę pirminę apžiūrą institucijų, kurios dalyvauja gelbėjimo programoje, atstovų grupė teigė, kad vyriausybė tvirtai kontroliuoja išlaidas, o biudžeto deficitas gegužės pabaigoje buvo mažesnis nei tikėtasi.

Europos taupymo priemonės tik pagilins euro zonos problemas, naujienų agentūrai CNBC teigė Amerikos investavimo ir įmonių finansų pertvarkymo paslaugų agentūros „WL Ross and Co“ vadovas Wilburas Rossas. Pasak W. Ross, vyriausybėms pasižadėjus sumažinti šalių biudžetų deficitus, politinės problemos Europoje tik prasidės. Manoma, kad ateinančios savaitės Europoje nebus ramios ir gali užklupti streikų, maištų ir kitų neramumų banga.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ ženkliai apkarpė Graikijos kredito reitingą ir paliko galioti stabilią reitingo perspektyvą, tai reiškia, kad tolimesnis reitingo mažinimas yra mažai tikėtinas, praneša Bloomberg. „Moody's“ Graikijos reitingą sumažino iškart keturiais lygiais, nuo A3 iki neinvesticinio lygio Ba1, pabrėždama esminę grėsmę ekonomikos augimui, susijusią su 110 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos paketu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalboje parlamentui pareiškė, kad euras atsidūrė pavojuje, skelbia naujienų agentūra CNBC. A. Merkel teigė, kad dabartinė euro krizė yra didžiausias iššūkis, su kuriuo Europa susidūrė per daugelį dešimtmečių ir ši padėtis kelia egzistencinių klausimų. Kanclerė taip pat teigė, kad jei ši problema nebus išspręsta, neigiamos pasekmės Europai bus nesuskaičiuojamos.

Europos skolų krizė parodo kokia grėsmė gali kilti JAV, jei ši nesugebės sukontroliuoti savo biudžeto deficito, teigia buvęs Federalinių rezervų pirmininkas Paulas Volckeris. „Jei mums reikia iliustracijos apie potencialią grėsmę kylančią dėl nekontroliuojamo skolinimosi, užtenka pažvelgti į Europos pastangas išlaikyti bendrą valiutą, subalansuoti ekonomiką ir išlaikyti politinį Europos glaudumą“, - kalbėjo P. Volckeris.

Gilėjant Europos skolų krizei, kuri padidino nerimą dėl euro ateities ir krečia finansų rinkas, Vokietijos investuotojų pasitikėjimas gegužės mėnesį neatlaikė spaudimo ir patraukė žemyn, praneša Bloomberg. Europos ekonominių tyrimų centro ZEW investuotojų ir analitikų lūkesčius atspindintis indeksas nukrito iki 45,8 punktų. Balandžio mėn. indeksas laikėsi ties 53 punktais. Ekonomistai prognozavo, kad indeksas nenukris žemiau 47 punktų ribos.

Europos Sąjunga pranešė, kad likus dienai iki 8,5 mlrd. eurų vertės obligacijų išpirkimo, ES Graikijai suteikė pirmąją paskolą, skelbia Bloomberg. Pasak Europos Sąjungos atstovo Amadeu Altafaj, pirmoji Europos Sąjungos paskola, kurios vertė siekia 14,5 mlrd. eurų, buvo pervesta jau šiandien. Tarptautinis valiutos fondas, kuris taip pat dalyvauja gelbėjimo programoje, praėjusią savaitę Graikijai suteikė 5,5 mlrd. eurų paskolą.

Europos finansų ministrai teigia, kad Graikijos skolų krizė neprivers taupyti viso regiono, kad galėtų priversti ekonomiką grįžti atgal į recesiją ir toliau smukdyti eurą. Pasak ministrų, tik didelius deficitus turinčios šalys, įskaitant Ispaniją ir Portugaliją, turės labiau susiveržti diržus, o biudžetų politika liks nepakitusi geresnėje padėtyje esančioms šalims, tokioms kaip Vokietija ir Suomija, praneša Bloomberg.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) teigia, kad Graikijos skolos krizė, kelianti grėsmę sužlugdyti dešimtmetį gyvavusią Europos valiutą, gali pakenkti besiformuojančiam Rytų Europos atsigavimui, praneša Bloomberg. Praėjusią savaitę bankas prognozavo, kad 30 šalių, kuriose jis investuoja, šiemet ūgtelės 3,7 proc., tačiau dabar teigia, kad Vakarų Europos skolų krizė gali pabloginti šią prognozę.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas pirkti vyriausybių obligacijas antrinėse rinkose turėtų sustabdyti spekuliantus, tačiau tai gali nusmukdyti eurą daugiau nei 10 proc., teigia prekiautojai ir ekonomistai. Euro zonos centriniai bankai jau pradėjo pirkti Graikijos, Portugalijos, Airijos ir Ispanijos obligacijas. Analitikas Stefanas Schneideris teigia, kad ECB, siekdamas atkurti investuotojų pasitikėjimą, vyriausybių obligacijas turės pirkti dar ilgą laikotarpį.

Antradienį pasaulinėje valiutų rinkoje toliau nespindėjo euro zonos valiuta. Geriau sekėsi JAV doleriui, kuris stiprėjo prieš didesnę daugumą valiutų, išskyrus Japonijos jeną ir D.Britanijos svarą sterlingą. JAV akcijų biržos indeksai Dow Jones ir S&P nusileido po 0,34%. Naftos žaliavos (WTI) kaina smuko žemiau 76 JAV dolerių už barelį ribos. Rinka nerimauja, kad problemos Europoje sumažins naftos paklausą. Aukso uncijos kaina pakilo 2,4% iki 1232,4 JAV dolerių.

Dėl atsiradusio nerimo, kad beveik 1 trln. JAV dolerių pagalbos paketas skolų kamuojamoms euro zonos šalims nepadės išvengti regiono ekonomikos lėtėjimo, euras prarado visą vakarykštį prieaugį, praneša Bloomberg. Azijos akcijos, JAV ateities sandoriai taip pat patraukė žemyn. Po pirmadienio 2,7 proc. euro šuolio JAV dolerio atžvilgiu, bendra Europos valiuta pasiekė 0,2 proc. žemesnį, nei praėjusios savaitės, uždarymo lygį. MSCI Asia Pacific indeksas sumenko 1 proc.

Pirmadienis pasaulinėje finansų rinkoje buvo permaininga diena, ypač euro ir JAV dolerio valiutų porai. Labiausiai rinkos dalyvius domino Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutų fondo (TVF) patvirtintas finansinės paramos planas. Europos akcijų rinkų kryptį rodantis FTSEurofirst 300 indeksas dieną baigė pakilęs 7.1%. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai augo 3.9% ir 4.4%. Naftos kaina pakilo iki 77 JAV dolerių už barelį.

Europos šalių finansų ministrai vėlų sekmadienio vakarą patvirtino „stabilizacijos mechanizmą“, kuriam bus skirta mažiausiai 440 mlrd. eurų. Tai turėtų padėti stabilizuoti finansinę Europos būklę. Susitarimo pasiekta po to, kai praėjusią savaitę rinkos, reaguodamos į galimą didžiulių Graikijos skolų poveikį kai kurioms Europos Sąjungos (ES) šalims, smarkiai smuko. Kaip rašo CNN.com, Briuselyje susitikę ministrai siekė sumažinti įtampą rinkose prieš jų atidarymą pirmadienį.

Ketvirtadienis finansų rinkoje priminė 2008 m. spalį, kuomet po paskelbto JAV banko „Lehman Brothers“ bankroto rinkoje įvyko masinis išsipardavimas. Rinkos dalyviai beatodairiškai pardavinėjo su rizika tapatinamus aktyvus. JAV doleris ir jena stipriai brango prieš kitas pagrindines pasaulio valiutas. Bendras Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst 300 smuko 1,4%. Investuotojus neigiamai veikė situacija Graikijoje.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investor Service“ teigia, kad Graikiją apgaubusi skolų krizė gali plisti irneigiamai paveikti bankų sistemą kitose šalyse, tokiose kaip Portugalija, Italija, Ispanija, Airija ir Jungtinė Karalystė. „Moody's“ teigia, kad, nors kai kurių šalių bankai, pavyzdžiui Portugalijos ir Ispanijos, nebuvo itin paveikti pastarųjų metų finansų krizės, juos gali pažeisti suintensyvėjusi finansų krizė už Graikijos ribų.

Dėl augančio susirūpinimo, kad Graikijos problemos gali išplisti po kitas šalis ir pakenkti pasauliniam ekonomikos atsigavimui, smuko Azijos ir Europos akcijų kursai, JAV ateities sandoriai, o euras pasiekė žemiausią lygį per 14 mėnesių, praneša Bloomberg. MSCI Asia Pacific indeksas prarado 2,6 proc., tai didžiausias nuosmukis per penkis mėnesius. Stoxx Europe 600 indeksas neteko 0,7 proc., o Standard & Poor's ateities sandoriai susitraukė 0,2 proc. Euras sumenko 0,6 proc.

Trečiadienį pasaulinėje valiutų rinkoje situacija nesiskyrė nuo pirmųjų dviejų šios savaitės prekybos dienų. Euras toliau ženkliai silpnėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu, tuo tarpu paklausa JAV doleriams didėjo. Investuotojai palikinėjo su rizikingesniais aktyvais siejamas pozicijas. Graikijos problemų istorija ir galimas išplitimas į kitas euro zonos valstybes kuo toliau, tuo labiau darosi dramatiška.

Antradienį finansų rinkoje nusirito išpardavimo banga. Valiutų rinkoje itin nesėkmingai savaitė prasidėjo vieningai Europos valiutai, kuri vakar toliau pigo prieš pagrindines porininkes. Investuotojai nerimauja dėl euro zonos ekonomikos ir suskubo pardavinėti su didesne rizika siejamus aktyvus. Europos akcijų biržas aprėpiantis FTSEurofirst 300 indeksas smuko 3% iki dviejų mėnesių žemumų.

Antradienis buvo antroji diena iš eilės, kai euras ženkliai smuko JAV dolerio atžvilgiu, ir kursas pasiekė naujas metų žemumas ties 1,2975, praneša „Swedbank“ analitikai. Vakarykštės dienos metu euras smuko prieš JAV dolerį daugiau nei 1,50 proc.

Pirmųjų gegužės dienų prekyba biržose neramina. Naujienų agentūra „Interfaks“ rinkų kritimą aiškina neigiama pasaulio atsargų ir naftos rinkos dinamika, kurią iššaukė naujausi sulėtėjusios Kinijos pramonės gamybos duomenys ir baimė dėl krizės euro zonoje. Vakar, antradienį, ženkliai smuko JAV, Rusijos, Graikijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Airijos ir kitų šalių biržų indeksai, praneša Newsru.com.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ penktadienį apkarpė devynių Graikijos bankų reitingus dėl krizės susilpnėjus jų pozicijoms, praneša naujienų agentūra CNBC. Reitingų agentūra įspėjo, kad galimas ir tolimesnis Graikijos bankų reitingų mažinimas. Praėjusį mėnesį reitingų agentūra S & P sumažino Graikijos skolinimosi reitingus.

Euro regiono ministrai sutarė dėl 110 mlrd. eurų pagalbos Graikijai paketo, kuriuo siekiama užkirsti kelią Graikijos įsipareigojimų nevykdymui ir sustabdyti blogiausios per 11 metų valiutos krizės plitimą, praneša naujienų agentūra Bloomberg. Pirmoji išmoka Graikijai bus suteikta prieš kitą obligacijų išpirkimą, gegužės 19 d. Euro zona Graikijai suteiks 80 mlrd. eurų paskolą, su maždaug 5 proc. palūkanom. Likusią sumą skirs Tarptautinis valiutos fondas.

Dabartinis Graikijos gelbėjimo planas neveiks, nes Graikija jau yra pernelyg arti nemokumo, teigia gerai žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis. Pasak N. Roubinio, Graikijos skolų restruktūrizavimas bus būtinas. N. Roubinis teigia, kad Graikijos ekonomikos žlugimas gali turėti „domino efektą“ tarp kitų silpnų euro zonos šalių, įskaitant Portugaliją, Ispaniją, Italiją ir Airiją.

Pagalbos paketo Graikijai suma gali būti ženkliai didesnė nei skelbta anksčiau, teigia Vokietijos politikai. Pasak Tarptautinio valiutos fondo vadovo Dominique Strauss-Kahn, paramos paketo vertė skolų kamuojamai Graikijai per trejus metus gali siekti 100-120 mlrd. eurų. Anksčiau buvo kalbama apie 45 mlrd. eurų. Dow Chemical Co., didžiausia Jungtinių Valstijų cheminių preparatų gamintoja, pirmąjį metų ketvirtį gavo didesnį pelną negu tikėjosi analitikai – 551 mln. JAV dolerių.

Prancūzijos bankai Europoje yra labiausiai pažeidžiami dėl Graikijos skolų krizės ir turi daugiausiai įsipareigojimų, kurie siekia 75 mlrd. JAV dolerių, teigia „Bank of International Settlements“. „The Bank of International Settlements“ apskaičiavo, kad 75 mlrd. JAV dolerių sudaro apie 25 proc. visų užsienio lėšų. Per trečią praėjusių metų ketvirtį Šveicarijos bankų įsipareigojimai sudarė 21 proc. visų lėšų, bet nuo tada šią sumą ženkliai sumažino ir šiuo metu ji sudaro apie 3,6 mlrd.

„Bank Of Ireland“, didžiausias Airijos bankas, planuoja parduoti 500 milionų akcijų už beveik 3,4 mlrd. eurų, taip sutvirtindamas savo kapitalą. „Toyota“ uždirbo 532 mln. JAV dolerių pelno šiais metais, skelbia CNBC. Vokietijos kanclerė Angela Merkel reikalauja iš Graikijos griežtų taupymo įsipareigojimų - tik tokiu atveju Vokietija vykdys savo finansinės paramos įsipareigojimus, praneša vokiečių spauda.

Pirmadienį pasaulinėje valiutų rinkoje svarbių makroekonominių rodiklių nebuvo skelbta, tačiau rinka tradiciškai gaudė žinias susijusias su Graikija. Eurui pavyko antrą dieną paeiliui sustiprėti JAV dolerio atžvilgiu, nors pirmoje dienos pusėje rinkoje diktavo vieningos Europos valiutos pardavėjai. Pagrindines Europos kompanijas aprėpiantis FTSEurofirst 300 akcijų indeksas pirmadieninę prekybą baigė 1.0% prieaugiu.

Leidimas Graikijai bankrutuoti būtų skaudus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje eurui tai būtų naudinga, CNBC televizijai pareiškė milijardierius investuotojas Jimas Rogersas. Pasak J. Rogerso, Graikijos bankrotas išvalytų sistemą, euras kuriam laikui patirtų nuosmukį, tačiau po to taptų labai stipria valiuta. Toks žingsnis taip pat pademonstruotų, kad Europa netoleruoja finansiškai neatsakingų šalių ir tai, pasak J. Rogerso, sugrąžintų pasitikėjimą euru.

Graikija prašys bendros Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, teigė Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou. Pasak ministro pirmininko, prašymas aktyvuoti pagalbos mechanizmą yra būtinybė. Graikija veda derybas su Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo atstovais dėl pagalbos paketo, kuris gali siekti 45 mlrd. eurų, sąlygų. Penktadienį pasirodžius apklausos duomenims paaiškėjo, kad 51 proc. graikų mano, jog TVF dalyvavimas bus žalingas, ir tik 27 proc.

Graikijos ir Airijos biudžetų deficitai pernai buvo ženkliai didesni nei iš pradžių tikėtasi, o Graikijos pateikti duomenys yra vis dar nepatikimi ir gali būti toliau tikslinami, praneša Europos Sąjungos statistikos biuras Eurostat. Graikijos, kuri šiuo metu derasi su Europos Komisija, Europos Centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu dėl pagalbos paketo, biudžeto deficitas pernai pasiekė 13,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ne 12,7 proc. kaip buvo pranešama anksčiau.

Skolų krizė Europoje, kuri prasidėjo Graikijoje, plinta ir daugelyje kitų didžiųjų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių, teigia Niujorko universiteto ekonomikos profesorius Nourielis Roubinis. Pasak profesoriaus, valstybės skolos išsivysčiusiose ekonomikose plinta kaip labai rimta problema, pastebimiausiai Portugalijoje, Italijoje, Airijoje, Graikijoje ir Ispanijoje, tačiau grėsmė kyla ir daugelyje didesnių EBPO ekonomikų, įskaitant Jungtines Valstijas.

Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys Axelis Weberis pareiškė, kad Graikijai, siekiant išvengti įsipareigojimų nevykdymo, gali prireikti finansinės pagalbos iki 80 mlrd. eurų, praneša naujienų agentūra CNBC. Pasak A. Weberio, Graikijos padėtis palaipsniui prastėja. Graikija trečiadienį tikisi pradėti derybas su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu dėl trejų metų pagalbos programos.

Finansinės pagalbos Graikijai planas pažeidžia pačios Europos Sąjungos sutarties sąlygas, o skolų kamuojama šalis, norėdama sugrįžti prie augimo, turi atsisakyti euro, naujienų agentūrai CNBC teigė Erlangen-Nürnberg universiteto profesorius Karl Albrecht Schachtschneideris. Profesorius priklauso grupei profesorių, kurie ruošiasi mesti iššūkį Graikijos gelbėjimo planui Vokietijos konstituciniame teisme iškart po to, kai mechanizmas bus aktyvuotas.

Europos Centrinio banko prezidentas Jean-Claude Trichetas pareiškė, kad šį savaitgalį priimtas sprendimas dėl pagalbos Graikijai teikimo detalių yra teigiamas, tačiau visos suinteresuotos šalys privalo vykdyti savo įsipareigojimus. Kalbėdamas ECB konferencijoje prezidentas teigė, kad ECB aktyviai dalyvavo priimant sprendimą kartu su Europos komisija ir Tarptautiniu Valiutos fondu.

Euro zonos finansų ministrai sekmadienį patvirtino milžinišką 30 mlrd. eurų neatidėliotinos pagalbos mechanizmą skolų kamuojamai Graikijai, tačiau pabrėžė, kad Graikija mechanizmo aktyvavimo dar neprašė, skelbia naujienų agentūra CNBC. Kartu tu mažiausiai bent 10 mlrd. eurų, kurių tikimasi gauti iš Tarptautinio valiutos fondo pirmais metais, tai galėtų būti stambiausios apimties daugiašalės finansinės pagalbos planas kuris būtų įgyvendintas.

Valiutų rinkos apžvalgaPenktadienį pasaulinėje valiutų rinkoje JAV doleris ryškiau silpnėjo europietiškų valiutų atžvilgiu. Rinkoje pasklido gandai, kad Europos (ES) lyderiai pasiūlė Graikijai finansinį gelbėjimosi paketą. Savaitgalį šios naujienos buvo patvirtintos, kas lėmė staigų euro kurso šuolį aukštyn. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 penktadienį atitinkamai kilo 0.64% ir 0.67%. Naftos žaliavos (WTI) barelio kaina svyravo ties 85 JAV doleriais.

Europos Centrinio banko prezidentas Jean-Claude Trichet pareiškė, kad Italijos padėtis nėra tokia kaip Graikijos ir šiuo sunkiu laikotarpiu šalis parodė atsparumą. ECB prezidentas teigė, kad Italija buvo pajėgi sustabdyti biudžeto deficito augimą ir bankas paskatino šalį griežtai laikytis jos ekonomikos gaivinimo programos.

Centrinio banko prezidentas Jean-Claude Trichetas naujienų agentūrai CNBC pareiškė, kad Graikijos biudžeto deficito problemos yra visos euro zonos atsakomybė, nes kiekvienos narės veiksmai turi įtakos kitai narei. ECB prezidentas teigė, kad kiekviena euro zonos vyriausybė turi suprasti, kad visos šalys turi bendrą likimą ir jos yra teigiamai arba neigiamai paveikiamos kitų šalių elgesio.

Graikijos vyriausybei paskelbus, kad šalies bankai prašo milijardinės paramos, o euro zonos šalims nesutariant dėl potencialios paskolos suteikimo, Graikijos skolinimosi išlaidos pasiekė naujas aukštumas, praneša naujienų agentūra CNBC. Bankų prašoma parama atspindi visos Graikijos ekonomikos padėtį, kuri, kaip manoma, šiemet smuks ne mažiau nei 2 proc. iš dalies dėl griežtų taupymo priemonių, kuriomis siekiama išspręsti biudžeto deficito problemas.

Pasaulinėje valiutų rinkoje antradienis buvo pakankamai permaininga diena. JAV doleris prieš eurą, svarą ir Šveicarijos franką brango, tuo tarpu prieš jeną ir su žaliavų rinka glaudžiai tapatinamas valiutas atpigo. Apetitą rizikai ko gero kiek riboja vis dar iki galo nenurimusios aistros ir baimės dėl Graikijos. Europos akcijų biržos indeksas FTSEurofirst 300 pakilo 0.7 proc. JAV akcijų rinkos indeksas Dow Jones prekybos pabaigoje rodė -0.03 proc. pokytį, o S&P 500 +0.17 proc.

Nauja savaitė pasaulinėje valiutų rinkoje prasidėjo gana ramiai. Vakar vis dar neveikė Europos rinkos, kas lėmė mažesnį rinkos likvidumą. Svarbesnių naujienų buvo sulaukta tik iš JAV, tačiau jos neprilygo penktadieniniams darbo rinkos duomenimis, kurie turėjo įtakos valiutų kursų judėjimui ir vakar. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 dieną atitinkamai baigė 0.43 proc. ir 0.79 proc. prieaugiais.

Pacific Investment Management Co (Pimco) teigia, kad veiksmai, kurių ėmėsi Europa, siekdama pagelbėti Graikijai, yra neveiksmingi, o Jungtinės Karalystės skolinimosi reitingas per artimiausius metus turėtų būti sumažintas. Pimco vadovas Scottas Matheris teigia, kad, siekiant išlaikyti ekonomikos augimą išsivysčiusiose pasaulio šalyse, per ateinančius šešis mėnesius prireiks stebuklo.

Graikijos vyriausybė atmetė pasiūlymus parduoti Akropolio istorinį kompleksą Atėnų centre. Tačiau svarstomos galimybės išnuomoti šį objektą 99 metams. Susidomėjimą nuomos galimybėmis neoficialiai išreiškė Kinijos komercinio nekilnojamojo turto asociacija „China Commercial Real Estate Association“ (http://www.ccrea.com.cn/main-english.asp) ir kompanija „Olympia & York Properties“, susijusi su nekilnojamojo turto magnatu Paulu Reichmanu.

Praėjusi savaitė pasaulinėje valiutų rinkoje buvo permaininga, o iniciatyva priklausė JAV dolerio pirkėjams. Penktadienį JAV doleris kiek susilpnėjo euro, jenos ir svaro atžvilgiu. Daugiausia dėmesio buvo skiriama Europos Sąjungos viršūnių susitikimui ir sprendimui dėl finansinės Graikijos gelbėjimo programos. Penktadienį Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst 300 smuko 0.5 proc., tačiau savaitinis pokytis išliko teigiamas (+1.1 proc.

Euro zonos šalių lyderiai sutarė kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) suteikti pagalbą skolų kamuojamai Graikijai ir taip po daugelį savaičių užsitęsusio ginčo bandyti atkurti pasitikėjimą bendra valiuta. Pagal susitarimą, Atėnai gautų suderintą dvišalę paskolą iš kitų euro zonos narių ir iš TVF. Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou žurnalistams teigė, kad Europa žengė didžiulį žingsnį sudėtingų iššūkių akivaizdoje.