giedrė norvilaitė

Klaipėdos rajono gyventojams jau po poros mėnesių vanduo turėtų brangti maždaug dvigubai. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija didesnes bendrovės „Klaipėdos rajono vandenys“ paslaugų kainas jau suderino. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas gyventojams kainuos 7,88 lito (be PVM) už kubinį metrą.

Susidomėjimą žemės sklypų pardavimu keičia auganti nuomojamos žemės paklausa. Sklypo Smiltynėje nuompinigių suma vakar vykusio aukciono metu nuo pradinės išaugo beveik dešimt kartų. Sklypą šalia senosios, Smiltynės gatvėje 12B, kuriame šiuo metu stovi prekybos kioskai, aukcione buvo bandoma išnuomoti dar vasarį. Aukciono rezultatai buvo patvirtinti - sklypą už 32 tūkst. litų metinių nuompinigių išsinuomojo Klaipėdoje registruota bendrovė, jau keletą metų turinti šioje vietoje kioską.

Uostamiesčio valdžia jau turi paruošusi įsakymą, kuriuo bus skelbiama šildymo sezono pabaiga, tačiau kol kas jis dar be datos. Šildymo sezonas oficialiai gali būti nutrauktas jau šios savaitės pabaigoje arba ateinančią savaitę. „Žiūrime prognozes. Praėjusi savaitė buvo graži, bet vidutinė paros temperatūra siekė 7-8 laipsnius šilumos.

Visiems metams nustatyta stabili gamtinių dujų kaina gyventojams neturėtų jų pernelyg džiuginti - įmonėms šis kuras nuolat brangsta, tad didėjančius gamybos kaštus kai kurie pramonininkai bus priversti perkelti ant vartotojų pečių. Gamtines dujas Lietuvoje naudoja ne vienas tūkstantis nebuitinių vartotojų.

Sumažėjęs gimstamumas ir potencialių darbuotojų gretas išretinusi emigracija verčia darbdavius jau ne tik dejuoti bei kelti algas, bet ir gerokai pasukti galvą ieškant naujų darbo jėgos viliojimo būdų. Pradedama suprasti, kad įprasto skelbimo internetinėse darbo paieškų svetainėse ar kreipimosi į darbo biržą jau nebeužtenka.

Perpardavėjų aukso amžius jau senokai pasibaigė, tačiau nekilnojamasis turtas gali būti „įdarbintas“ bei nešti pajamas ir toliau. „Šiltnamio efektas, kai nekilnojamojo turto kainos per metus augo 30-50 procentų, baigiasi. Žvelgiant įvertybinių popierių ir nekilnojamojo turto rinkas, akivaizdu, kad dabartinis periodas tiek stambiems, tiek smulkiems investuotojams užduoda galvosūkių ir verčia aiškiai apibrėžti savo investavimo strategiją.

„Nepriklausomybę nuo Baškytės savivalės“; „Gintaro įlanką - žvejams“; „Reikalaujame kelio rekonstrukcijos“, - tokiais plakatais vakar buvo pasitinkami atplaukiantieji į Smiltynę.Čia vyko neringiškių organizuotas piketas, sulaukęs palaikymo ir iš kitų mūsų šalies vietovių gyventojų, tarp jų - net Dzūkijos nacionalinio parko.Pikete piktintasi vis griežtėjančiais apribojimais, pavertusiais neringiškių gyvenamąsias vietas „indėnų rezervatu“, miestu, kuriame gyvenimas yra sustojęs.

Įgyvendinant Kopgalio jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo komplekso projektą, be delfinariumo rekonstrukcijos bei pramoginių baseinų įrengimo, planuojama atstatyti ir autentiškai atrodantį Kopgalio kaimą, rašo „Vakarų ekspresas“. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, žemės sklypo Smiltynės gatvėje 3 detaliojo plano rengimo procedūros jau baigiamos - netrukus dokumentas keliaus į Nuolatinę statybos komisiją, o po to - į Klaipėdos miesto tarybą.

Ateinančiais metais uostamiesčio biudžetas turėtų būti rekordinio dydžio, tačiau kol kas nežinia, ar jis patenkins išaugusius poreikius, skelbia "Vakarų ekspresas". Pasak Klaipėdos miesto mero Rimanto Taraškevičiaus, praėjusią savaitę dalyvavusio Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos posėdyje, kur kalbėta apie nacionalinį biudžetą, pagal Finansų ministerijos skaičiavimus, ateinančių metų uostamiesčio biudžetas bus apie 305 mln. litų.

Nustatyti tikslesnę orų prognozę ir tirti taršos judėjimą uostamiestyje padės Melnragėje išaugęs modernus meteorologinis bokštas, kokių visoje šalyje yra tik trys.Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės valdymo departamento direktoriaus Donato Perkausko, 24 metrų aukščio bokštas jau veikia, tik kol kas dar nesutvarkyta duomenų perdavimo sistema. Tikimasi, kad duomenys į Vilnių automatiškai galės būti perduodami nuo liepos mėnesio.

Gali būti, kad daugiau nei prieš mėnesį Melnragėje jūros išmesta senovinio laivo liekana jau turi naujus savininkus - vieną uostamiesčio žvejų bendrovę. Tačiau paveldosaugininkai tvirtina, jog pagal mūsų šalies įstatymus toks pasisavinimas neįmanomas.