giedrė norvilaitė

Atpigusia šiluma klaipėdiečiai džiaugėsi neilgai - už šildymą lapkričio mėnesį juos pasieks jau didesnės sąskaitos nei už spalį. AB "Klaipėdos energija" valdyba vakar patvirtino šilumos kainą, įsigaliosiančią nuo lapkričio 1 dienos. Ji bus 3 proc. didesnė nei galiojanti šiuo metu, t. y. 16,90 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio. Ši kaina dar derinama su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, o galutinė bus paskelbta iki šio mėnesio 25 dienos.

Paveldosaugininkų puolamą skulptorių Stasį Mišeikį, pastačiusį paminklą Sąjūdžiui ant akmens, paimto iš Skulptūrų parko, užstoja jo kūrimo darbuose dalyvavę klaipėdiečiai. Apginti menininką susiruošė ir pats Liberalų sąjūdžio nariai, sumąstę Sąjūdžio dvidešimtmetį įamžinti paminklu. Tašytas akmens gabalas, kurio į vietą negrąžinusiam skulptoriui skirta bauda, anot senųjų įvykių liudytojų, nebuvęs užfiksuotas kaip vertybė.

Verslininkams jau seniai baksnojant pirštu, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Lenkijos, šalies valdžia ekonomiką vis suka kitu keliu. Statistika iškalbinga - Lenkija vienintelė iš Europos Sąjungos šalių tęs augimą be recesijos, o Lietuvos perspektyvos - niūrios. Prasidėjus sunkmečiui, kitaip nei Lietuva - zloto susilpnėjimu, nepanaikintomis PVM lengvatomis ir panašiai - gaivinti ekonomiką užsimojusi Lenkija jau skina tokios valdžios politikos vaisius.

Gydyklas ir SPA centrą Palangoje statyti ketinantys verslininkai pateko į kuriozinę situaciją - Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio pasipriešinimo nenumaldo netgi kultūros ministro raštas, leidžiantis verslininkų planams pajudėti iš mirties taško. Kompleksą, kuriame gydymo bei pramogų tikslams būtų naudojamas mineralinis vanduo, bendrovė "Baltijos aktima" planuoja jau ne vienerius metus.

Kartą teko girdėti, kad Dievas, jeigu tik jis yra žemėje, turėtų gyventi Olandijoje - tokia graži ši šalis. Iš tiesų Nyderlandų peizažas su senoviniais vėjo malūnais, anksčiau naudotais, be kita ko, drenažui, gausybe laukinių paukščių ir vandens juosiamose pievose besiganančių karvių bei avių palieka įspūdį. Tačiau ši šalis - ne tiems, kuriems patinka laukinė gamta, nemačiusi žmogaus kojos.

Klimpstantieji į skolų liūną galės miegoti truputį ramiau - šalies valdžia ruošiasi nuo 7 iki 15 tūkstančių litų padidinti skolos ribą, kurią viršijus pinigų išieškojimas nukreipiamas į paskutinį būstą.

Išaugęs nedarbas ir sumažėję atlyginimai verčia gyventojus atsisakyti net valstybės paramos, skiriamos modernizuoti daugiabučiams namams. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu su džiaugsmu sutikę dalyvauti Daugiabučių namų modernizavimo programoje, žmonės pradeda nerimauti, jog ši programa taps akmeniu po kaklu. Atsikando Anot kai kurių Kretingos gatvės 55 namo gyventojų, finansinė žmonių padėtis prastėjanti, palūkanos esančios tikrai nemažos - per 10 proc.

"Sodros" biudžeto deficitui jau kopiant per milijardą litų, ekspertai vis garsiau kritikuoja jo skylių lopymą ir teigia, kad problemos pagaliau reikia imtis iš esmės. Už struktūrinį problemos sprendimą pasisako ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Finansų ekspertai vieningai kalba apie tai, kad skylių kamšymas didinant į "Sodrą" nukeliaujančias įmokas gerovės neatneš, tuo tarpu šalies valdžia būtent tokių žingsnių ir ketina imtis.

Maisto pramonės atstovai tikina, kad dėl Seimo sprendimo dviem procentiniais punktais didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) neišvengiamai turės didėti maisto produktų kaina. Didelė mokesčių našta ir smukęs vartojimas esą nebepaliko jokių rezervų. Tik prekybininkai vis dar viliasi, jog brangs ne viskas arba ne tiek, kiek padidės PVM. Įstatymo pataisas, kuriomis šiemet jau nuo 18 iki 19 proc.

Vakar Kretingos rajone, prie Sūdėnų, oficialiai atidarytas 14 megavatų galingumo vėjo jėgainių parkas. Investuotojai neslėpė džiaugsmo, o vietiniai gyventojai - nepasitenkinimo. Planuojama, kad septynios skandinavų kapitalo bendrovės "4 Energia" vėjo jėgainės per metus pagamins maždaug tiek elektros energijos, kiek jos per metus Lietuvoje suvartoja 30-40 tūkst. gyventojų.

Net keliasdešimt kartų išaugusi sklypo vertė ir gerokai šoktelėjęs žemės nuomos mokestis - tokios naujienos privertė aiktelėti ne vieną uostamiesčio daugiabučio gyventoją, išvydusį šių metų žemės nuomos mokesčio deklaraciją. "Po mūsų penkiaaukščiu esančios žemės vertė palyginti su praėjusiais metais išaugo 65 kartus..." - nuostabos neslėpė neseniai deklaracijos sulaukusi daugiabučių namų savininkų bendrijos "Geocinta" pirmininkė Ala Jurkina.

Uždarytame Glaudėnų (Kalotės) sąvartyne jau šią vasarą numatoma statyti jėgainę, kuri naudos čia išsiskiriančias metano dujas ir gamins elektros energiją. Šį projektą įgyvendins konkursą laimėjusi bendra Anglijos ir Lietuvos įmonė "Energ". Pasak jai atstovaujančios UAB "Proto paslaugos" direktoriaus Irmanto Šidlausko, metano dujos yra 21 kartą kenksmingesnės nei anglies dvideginis, tad jėgainė prisidės prie aplinkos taršos mažinimo.

Klaipėdos miesto tarybos Strateginės plėtros komitetas pradėjo svarstyti galimybes, kaip būtų galima įkvėpti gyvybės merdėjančiam senamiesčiui. Vasarą planuojamas "blusų turgus" būtų viena iš galimybių. Pirmąjį žingsnį senamiesčio atgaivinimo link ketinama žengti pasitelkiant viešąsias įstaigas, kurių senamiestyje veikia tikrai nemažai.

Lietuvoje labiau įprasta investuoti į nekilnojamąjį turtą ar vertybinius popierius, o ne pirkti brangiuosius akmenis, tačiau pasaulyje investavimas į deimantus siekia labai senus laikus ir yra laikomas puikia apsauga nuo infliacijos. "Per šimtmetį deimantų kainos dar nėra kritusios, rinkoje jos auga vidutiniškai po 5-10 proc. kasmet. Tai susiję su kylančia deimantų paklausa ir kasmet mažėjančia gavyba", - sako "Diamond international corporation" konsultantas Petras Zykas.

Dar visai neseniai aukso amžių išgyvenę statybininkai šiuo metu vis aršiau pliekiasi įvairių projektų, rangos konkursuose siūlydamiesi dirbti už neįtikėtinai mažas kainas. Nors Statistikos departamentas skelbia statybų sąnaudas nukritus tik keliais ar keliolika procentų, pasitaiko, jog konkursuose projektai atpinga net ne procentais, o kartais.

Nepaisant sparčiai augančio bedarbių skaičiaus, uostamiesčio įmonės vis dar prašo leidimų įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių. "Kiek biržoje stovi žmonių, kiek tuntais vaikšto ieškodami darbo, o, pavyzdžiui, Vakarų laivų gamykla atsiveža kinų. Jie negeria, kaip ukrainiečiai, yra stropūs, be to, pigiau atsieina, tačiau lietuviai lieka be darbo", - nerimavo į redakciją kreipęsi darbininkiškų profesijų atstovai.

Kai tik bus patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas, jau maždaug prieš pusmetį pateiktas Seimui, tada iš mirties taško pajudės ir kitų Neringos miesto gyventojų laukiamų dokumentų tvirtinimas. Taip teigė vakar su neringiškiais susitikusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė.

Klaipėdos autobusų stoties griuvėsiuose - ten, kur bus naujosios stoties durys, vakar įkasta rekonstrukcijos pradžią simbolizuojanti kapsulė su laišku ateities kartoms. Oficialioje statybų pradžios ceremonijoje prisiminta, jog idėja statyti naują stotį Klaipėdos autobusų parko valdžiai kilo dar 2003-iaisiais. Senasis pastatas, suprojektuotas architekto Algimanto Svidersko ir duris atvėręs 1988-ųjų kovą, sumažėjus žmonių srautams tapęs šaltokas ir nebefunkcionalus.

Vieninteliai dalykai, kuriais užsienietiška prekė lenkia lietuvišką - viliojanti pakuotė ir puiki rinkodaros kampanija. Tuo yra įsitikinę Lietuvos pramonininkai, pastebintys, jog šią tiesą vis garsiau skambant šūkiui „Pirk prekę lietuvišką“ ar tiesiog skatinami noro taupyti atranda daugiau pirkėjų. Tad lietuviškos kosmetikos, buities chemijos, ekonominės klasės šunų ėdalo gamintojai prisipažįsta ekonomikos sulėtėjimą kol kas nelabai ir jaučiantys.

Savą naftos perdirbimo gamyklą turinčios Lietuvos gyventojai ir anksčiau už kurą mokėdavo daugiau nei aplinkinių šalių gyventojai. Tačiau pastaruoju metu šis atotrūkis dar labiau padidėjo. Nepaisant sumažėjusių degalų pardavimo apimčių ir mažėjančių biudžeto pajamų iš akcizų, Finansų ministerija vakar pranešė, jog nesiūlys mažinti šių mokesčių.

Užuot pirkę ir žymėję bilietėlius, klaipėdiečiai vis dažniau lipa į miesto autobusus tuščiomis rankomis ir keiksnoja valdžią. Nebeapsikęsdamas tokios situacijos VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas zuikiams pažaboti jau turi sudaręs savo planą, o Seimas savo ruožtu ruošia jiems gerokai didesnes baudas.

Vienoje po kitos ekonomikos nuosmukio apimtose šalyse prabylama apie poreikį tiesti pagalbos ranką būsto paskolų nebepajėgiantiems grąžinti gyventojams, tačiau Lietuvoje tokios iniciatyvos nauda abejojama. Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad JAV gelbėti prasiskolinusiems namų savininkams bei valstybinėms būsto paskolų bendrovėms ketinama skirti šimtus milijardų dolerių.

Per visą Lietuvą nuvilnijus raginimams sunkmečiu palaikyti mūsų šalies gamintojus, tokį žingsnį galėtų žengti ir uostamiesčio gyventojai - pirkti prekę klaipėdietišką ir taip skatinti regiono ekonomiką. Nepaisant to, jog dauguma Klaipėdos įmonių teikia paslaugas, nedidelis skaičius gamintojų su savo produkcija nepaskęsta tarp visos šalies ir užsienio konkurentų gaminių.

Seni daugiabučiai nuolat tampa gyventojų ir juos administruojančių įmonių nesutarimų priežastimi. Už lango spaudžiant šaltukui be karšto vandens likusiems Taikos pr. 10 name gyvenantiems žmonėms sunku patikėti, kad sugedęs šilumokaitis - neberemontuojamas, nors pakeistas nauju tik prieš 10 metų. „Rašykitės ant tuščio lapo, kad reikia keisti „boilerį“... Argi šitaip galima? Nei kainos žinom, nei kur pigiau ar kur geriau - nieko mums neaiškina, tik popierius kiša.

Krizės alus ir kriziniai cepelinai, galimybė vietoj pinigų atsiskaityti „parkomatų“ kvitais - tokių idėjų tenka griebtis verslininkams siekiant, kad visiškai neištuštėtų merdėjantis senamiestis. „Jeigu taip ir toliau, turėsime mirusį miestą“, - įsitikinęs Friedricho pasažo savininkas Aidas Kaveckis. Anot jo, šiuo metu per senamiestį būtų galima važiuoti užsimerkus ir nieko nekliudytum - apmokestinus automobilių stovėjimą jis beveik visiškai ištuštėjo.

Paveldo samprata ir jo apsaugos tikslai Lietuvoje keičiasi su kiekvienu nauju teisės aktu. Sovietmečio kultūros paminklų apsaugos įstatymas reikalavo saugoti praeities kultūros paminklus, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas - kultūros vertybes, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo apsaugos objektu tapo visas paveldas apskritai.

Palangos valdžios noras paskubinti teritorijų planavimo procesus kurorte liko neišgirstas - Klaipėdos apskrities viršininko administracija tokių pageidavimų nepalaimino. Palangos administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo teigimu, kurorto valdininkai patiria didžiulį gyventojų, norinčių kuo greičiau pradėti planuoti savo žemės sklypus, spaudimą. Tokia situacija yra susiklosčiusi dėl ilgai užtrukusio miesto bendrojo plano rengimo ir tvirtinimo.

Jau netrukus ketinama iškeldinti dar vieną dalį klaipėdiečių iš rezervinės uosto teritorijos. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovų, jau skirta apie 3 mln. litų iškeldinti Nemuno gatvės 75 ir 91 namo gyventojams, įsikūrusiems savivaldybės butuose. Iš viso čia - 16 butų, tačiau trys yra negyvenami. Gyventojai bus iškeldinami ir iš Nemuno g. 95 namo, kur yra šeši butai, tačiau šie būstai - privatūs.

Palijus nuolat patvinstančias uostamiesčio dalis turėtų išgelbėti Klaipėdos ir aplinkinių teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialusis planas, kurį planuojama tvirtinti jau artimiausio miesto tarybos posėdžio metu. Pasak savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, ypač probleminė yra nuolat apsemiama Mokyklos gatvė, senamiestis, Kaštonų gatvės garažai ir nemažai kitų uostamiesčio vietų.

Mažėjančio vartojimo ir didėjančių mokesčių slegiamos verslo įmonės vis dažniau užsimoja apkarpyti darbuotojų atlyginimus, neišskiriant ir vadovų. Tuo metu valdžia su žmonėmis nesolidarizuojasi.   Tiesa, pirmasis žingsnis dažniausiai - darbo efektyvinimas ir darbuotojų, be kurių įmanoma apsieiti, etatų mažinimas. Mažinti darbo užmokestį įmonėms nelengva - baiminamasi, jog darbuotojai praras motyvaciją, taip pat - netekti geriausių specialistų.

Sprendžiant tik iš parduotuvėse pasikeitusių kainų, ko gero, niekam nepavyktų pasakyti, kiek konkrečioms prekių grupėms nuo sausio šiemet pakilo pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kai kurie gaminiai brango daugiau, nei jiems išaugo šis mokestis, kai kurie - mažiau, o buvo ir tokių, kurių kainos nekito. Pavyzdžiui, viename iš prekybos tinklų sveriamų džiūvėsių kaina nežinia kodėl šoktelėjo maždaug pusantro procento, nors dėl keliamo PVM jie galėjo pabrangti tik vienu.

Pasaulyje jau seniai šaknis įleidusi savanoriška gyvūnų globa vis daugiau pasekėjų sulaukia ir Lietuvoje. Prie kitų didžiųjų šalies miestų, kuriuose veikia entuziastų bei visų geros širdies žmonių dėka gyvuojančios keturkojų globos organizacijos, jungiasi ir uostamiestis.

Ekonomikos sunkmetis ir sugriežtėjusi bankų politika prieš kurį laiką pradėjusį atsigauti uostamiestį grasina vėl paversti „vaiduoklių“ miestu. Senus apleistus pastatus įsigiję investuotojai, piešę gražiausias jų atgaivinimo vizijas, savo planus atideda neribotam laikui, o pradėjusieji naujas statybas ima jas konservuoti.

Koncentracija neišsenkančias pajamas garantuojančioje komunalinių paslaugų rinkoje gyventojus vis dažniau priverčia atidžiau analizuoti jiems atsiunčiamas sąskaitas. Papildomi, skelbiant konkursą nenumatyti darbai, išpūstos kainos, vengimas gyventojams parodyti kai kuriuos dokumentus. Tokius argumentus pateikę daugiabučio stogo remontu ne itin patenkinti gyventojai teigia buvę dar labiau nustebinti sužinoję, jog konkursą organizavusios namų valdos bei rangovas priklauso tai pačiai šeimai.

Šiuo metu, kai net kelių tūkstančių litų atlyginimas būsto paskolas anksčiau į kairę ir dešinę dalijusių bankų širdies nebesuminkština, norintiesiems turėti savo kampelį į pagalbą skuba patys būstų statytojai.

Tiesti dviračių takus, rekonstruoti sankryžas, šviesti visuomenę užismojusiais uostamiesčio valdžiai siūloma nepamiršti ir „žaliosios bangos“. Iki rugsėjo pradžios uostamiesčio Savivaldybė turėtų parengti ir patvirtinti Klaipėdos miesto eismo saugumo gerinimo 2008-2010 m. programą.

Lėtėjantis ekonomikos augimas vis daugiau verslininkų, ypač smulkaus ir vidutinio verslo atstovų, verčia veržtis diržus ir ieškoti galimybių išlikti. Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektoriaus Beno Adomavičiaus, krizei Lietuvoje turi įtakos spartus energitikos išteklių brangimas, krizė JAV, natūralus tam tikrų sferų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinkos, augimo sulėtėjimas, aukštesnės palūkanų normos, menki darbuotojų resursai, žemas užsienio investicijų lygis.

Kasinėjimai uostamiesčio Kurpių gatvėje archeologams atvėrė dar nematytą, prabanga alsuojančią kelių šimtmečių senumo Klaipėdą. Tokių aukso, sidabro, vario ir bronzos dirbinių čia iki šiol dar nebuvo aptikta. Kurpių gatvėje 3 stovinčiame pastate, kurį planuojama rekonstruoti ir įrengti svečių namus, buvo atkastos dviejų užstatymų liekanos - grindys, mediniai statramsčiai, karkasas.

Didelės statybos darbų kainos ir senų daugiabučių namų nusidėvėjimas stumia jų gyventojus į aklavietę - remontuoti privaloma, tačiau sumokėti daugiatūkstantinių sumų nėra iš ko, rašo "Vakarų ekspresas". „Įteisintas reketas“, - taip situaciją, į kurią pateko jo tėvai pensininkai, apibūdina klaipėdietis Sergejus Novikovas. Anot jo, suremontavus daugiabučio namo Ąžuolų gatvėje 6, kur jie gyvena, stogą pensininkams per metus teks sumokėti apie 25 tūkst. litų.

Sprendžiant Sovetsko celiuliozės ir popieriaus fabriko taršos problemas Kaliningrado sritis tikisi ir Lietuvos paramos, praneša „Vakarų ekspresas“. Rusijos pusės iniciatyva uostamiestyje buvo surengtas Kaliningrado srities ir įvairių Lietuvos valstybinių institucijų pasitarimas dėl fabriko valymo įrenginių renovacijos.

Klaipėdos universali arena atsiradimo link kol kas iriasi sėkmingai - po techninio projekto pristatymo uostamiesčio architektai liko sužavėti. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Ekspertų taryba palankiai įvertino lakoniškas katamaraną primenančio pastato formas ir ypač fasado apdailai planuojamas pasirinkti uostamiesčiui būdingo atspalvio keramines žaliuzes.

Trumpųjų numerių paslaugų vartojimas mūsų šalyje nuolat auga - jais vis dažniau balsuojama, gaunama informacija, kas nors užsakoma ar suteikiama parama. Nepaisant to, kad kai kurie trumpieji numeriai egzistuoja tik tam, kad įmonė galėtų išspręsti savo paslaugų vartotojams kylančias problemas ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus, dažnai vartotojams tenka patiems mokėti už tokį skambutį.

Valstybinės komisijos palaiminimo jau senokai baigta rekonstruoti Tiltų gatvė vis dar nesulaukia. Pasak komisijos pirmininkės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Priežiūros koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Dalytės Rapalienės, priėmimo aktas vis dar nepasirašytas - tebetikrinami dokumentai. „Nespėju“, - prisipažino pirmininkė, pridurdama, kad Tiltų gatvė - ne vienintelis objektas mieste.

Šalies ūkyje prasidėjęs sąstingis apima vis daugiau sričių. Sulėtėjus kai kurių pramonės sektorių, o sykiu ir ekonomikos, augimui bei didėjant infliacijai sunkumai prognozuojami ir kai kurioms prekybos bei paslaugų įmonėms. Pranešimai apie pablogėjusią atskirų ūkio sektorių situaciją pasirodo vis dažniau.

Augantis automobilių skaičius ir gatvėse didėjančios spūstys verčia ieškoti išeičių. Patogiai ir efektyviai visuomeninio transporto sistemai sukurti tikimasi panaudoti esamą geležinkelio infrastruktūrą. Pasak tokią viziją plėtojančių Klaipėdos miesto tarybos nario Rimanto Cibausko ir vilniečio profesoriaus Algimanto Ambrazevičiaus, traukiniu (dėl patogumo vagonai galėtų būti žemagrindžiai) pervažiuoti visą uostamiestį netruktų nė pusvalandžio.

Neseniai atnaujintą Tiltų gatvę turėtų papuošti dar ir du meniniai akcentai - laukinis vyras iš Friedricho priemiesčio herbo ir senamiesčio pašto dėžutė.

Neseniai atnaujintą Tiltų gatvę turėtų papuošti dar ir du meniniai akcentai - laukinis vyras iš Friedricho priemiesčio herbo ir senamiesčio pašto dėžutė.

Didėjant krūviui VšĮ „Jūros šventė“ norėtų ir erdvesnių patalpų, ir daugiau darbuotojų, o įstaigos vadovas - priedo prie atlyginimo. Pasak „Jūros šventės“ direktoriaus Remigijaus Mockaus, kasmet artėjant šventei krūvis didėja, tačiau darbų bus daugiau ir dėl artėjančių kitų metų renginių - tarptautinio folkloro festivalio „Europeada“ ir tarptautinės regatos „The Tall Ships‘ Races“. Anot R. Mockaus, įstaigoje dirba trys žmonės ir yra dar sudaryta autorinė sutartis su meno vadovu.

Tiesiant elektros tinklus į naujai statomą pastatą ant Danės upės kranto Žvejų gatvėje, Karlskronos aikštėje aptikti per karą sugriautų linų svarstyklių pamatai. „Pagal projektą toje vietoje turėjo praeiti trasa. Kasdami aptikome, kad pamatai eina ištisai ir nueina po šaligatviu. Teko stabdyti darbus, kviestis elektros tinklų atstovą ir pakeisti trasą, kad jų neardytume“, - pasakojo komunikacijas tiesiančios įmonės UAB „Žemaitijos energetika“ direktorius Dainius Pūkas.