gamta

Pakaunės gyventojai ir toliau kovoja, kad Pakarklės miške nebūtų kasamas net 100 hektarų ploto žvyro karjeras. Tai suniokotų unikalų mišką. Jie net svarsto kreiptis į teismą. O Aplinkos ministerija sako, atidžiai analizuos verslininkų pateiktus dokumentus ir gyventojams jau suteikia viltį.

Raseinių rajone fotografijos mėgėjas kaunietis Rimas Matulevičius užfiksavo įspūdingą gamtos reiškinį – užšalusią Kirkšnovės užtvanką. „Kirkšnovės užtvanka. Teritorija privati, bet atsiklausus galima aplankyti“, – socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Ką pamatyti Lietuvoje“ rašė Rimas Matulevičius.

Lietuvoje nedaug žmonių, kurie sugeba visą šventinį laikotarpį išsaugoti gyvas vazonuose augančias puošiamas eglutes. Štai į Klaipėdos universiteto Botanikos sodą žmonės grąžina prieš Kalėdas čia išsinuomotas tokias žaliaskares, o specialistai baisisi nustekentų eglučių būkle. Anot botanikų, dažnas lietuvis įsivaizduoja, jog įsigydami eglutes vazonuose medžius gelbėja, tačiau iš tikro medžius pražudo, nes jų tinkamai neprižiūri.

Šilalės rajone per avariją trečiadienį iš sunkvežimio išsiliejus tūkstančiui litrų azoto rūgšties bei kelių rūšių druskos, aplinkosaugininkai sako, kad žala gamtai bus skaičiuojama.  Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ketvirtadienį pranešė, kad susidūrus dviem automobiliams, nuo kelio nuvažiavo cheminėmis medžiagomis prekiaujančios bendrovės „Margūnas“ sunkvežimis. Pasak departamento, į aplinką pateko 1 tūkst.

Lietuvoje atvėsus orams ir paspaudus šaltukui galima aptikti neįprastų gamtos reiškinių. Vienas iš jų – šalčio gėlės, kurias galima pamatyti ant vandens telkinių. Jeigu atvėsus orams ketinate būti greta upės, ežero ar jūros, tuomet atkreipkite dėmesį į šaltu oru  pasirodantį gamtos grožį. Primena kristalinį šerkšną Vasarą šalčio gėlių nepamatysite. Norint aptikti šį gamtos meno kūrinį svarbu, kad vyrautų šalti, ramūs orai. Taip pat svarbu, kad būtų pakankamas drėgmės kiekis ore.

Vos už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos – didžiulės sniego pusnys ir žiemiški šalčiai. Švedijoje jau užfiksuota šalčiausia temperatūra per ketvirtį amžiaus. O Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje audra paskandino miestus – dėl nesibaigiančio lietaus kilo antras potvynis per tris mėnesius. Vos už daugiau nei 300 kilometrų į vakarus nuo Klaipėdos, Švedijos regione, didžiulės sniego pusnys paralyžiavo kelius. Vietiniai jau susitaikė automobiliuose sėdėti valandų valandas.

Ukmergiškiai jau ne vieną dieną traukia prie upės pasižiūrėti į užklydusią ryškiaspalvę viešnią – mandarininę antį. Kiti skuba ne tik pažiūrėti, bet ir ją nufotografuoti. Į Ukmergę atklydusią mandarininę antį gruodžio 30 dieną pavyko užfiksuoti „Kažkokia pieva“. Netikėta miesto viešnia noriai pozavo – tai aiškiai parodo socialiniuose tinkluose pasidalintos įspūdingos nuotraukos.

Lietuvos gamta keičiantis orams nustebina pačiais netikėčiausiais vaizdais ir reiškiniais. Pirmąją 2024-ųjų metų dieną Ukmergės rajone Žydrūnas Daunoravičius užfiksavo išskirtinį vaizdą – reiškinį, vadinamą šalčio ūsais. Šis reiškinys turi daugybę skirtingų pavadinimų – šalčio arba sniego ūsai, ledo vilno, šalčio barzda, ledo plaukais.

Panevėžyje netikėtas svečias – gyventojai pastebi po miestą šmirinėjantį į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą plėšrūną. Kai kurie tikina matę ne tik suaugusią lūšį, bet ir jos jauniklį. Žmonės spėlioja, kad plėšrūnas į miestą užsuka lengvo grobio. Pasirodė komentarų socialiniuose tinkluose ir apie toje teritorijoje dingstančius kačiukus. Panevėžiečiai telefonu užfiksavo, kaip lūšiukas vidury baltos dienos šmirinėja po teritoriją, kurioje įsikūrusios įvairios įmonės.

Islandijos pareigūnai penktadienį pranešė, kad nebemato ugnikalnio aktyvumo toje vietoje, kur pirmadienį prasidėjo išsiveržimas. Išsiveržimas atvėrė maždaug keturių kilometrų ilgio plyšį žemėje, bet tik už trijų kilometrų nuo žvejų miesto Grindaviko buvo matyti oranžinės spalvos švytintys lavos fontanai, trykštantys į dangų ir jį nušviečiantys.

Konstantinas Lietuvos danguje užfiksavo kvapą gniaužiantį reiškinį – išskirtinės išvaizdos debesis, primenančius delfinus. „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino, kas tai per reiškinys. Socialinių tinklų grupėje „Orų entuziastai“ vyras pasidalino nuotrauka, užfiksuota autostradoje ties Vėžaičiais. Joje matyti, kad debesys atrodo tarsi delfinai.

Trisdešimt devynerių metų marijampoliečiui Mariui Kunigiškiui pavyksta užfiksuoti neįtikėtiną Lietuvos gamtos grožį. Nors vyras dirba matematinį darbą, jam pavyksta įžvelgti ir perteikti tai, ko nepavyksta kitiems. Marius sako, kad jam labiausiai patinka gamtos peizažai. Vyras pamena, kai vaikystėje būdamas kaime galvodavo, jog nori užfiksuoti matomus gamtos vaizdus. O vėliau vyras suprato, kad svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi.

Gamtos reiškiniai gali būti įvairūs, tačiau kai kurie iš jų atsiskleidžia tik ypatingomis sąlygomis bei nuošaliose vietovėse. Šįkart lietuviai užfiksavo įspūdingą reiškinį, kurį gali pavykti išvysti kiekvienam – Saulės stulpą.

Indonezijos gamtosaugininkai parodė, kaip pirmuosius žingsnius su mama žengia neseniai gimęs itin retas – sumatrinio raganosio – jauniklis. Sumatrinių raganosių specialistai visame pasaulyje suskaičiuoja vos kelias dešimtis, todėl šiems plaukuotiems ir mažiausiems raganosiams iš visų kyla didžiausia grėsmė išnykti. Indonezijos nacionaliniame parke su septynerių metų mama tapsi mažutis ypatingas raganosio jauniklis.

Kristina nuo pat vaiksytės domisi įvairiais gamtos ženklais – stebi miškus, kurmius, skruzdėlynus, gulbes ir kitus gamtos ženklus. Tad šį kartą naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kokių orų galima tikėtis žiemą ir kaip patiems išsiaiškinti, ką reiškia įvairūs gamtos ženklai.    Moteris sako, kad dažnai stebi skruzdėlynus ir pagal juos sprendžia, kokie gali būti tolimesni orai.

Apie Amandos ir Ivetos nuotykius dažnas galėtų tik pasvajoti. Jogos mokslai Indijoje, gyvenimas Lotynų Amerikos džiunglėse tik kelios iš bičiulių avantiūrų. Visgi, merginos po pusantrų metų trukusių klajonių nusprendė grįžti į Lietuvą. Vietoje saulėtų dienų Peru save „sielos seserimis“ vadinančios Amanda ir Iveta  pasirinko gyventi prosenelės sodyboje, Šiaulių rajone.

Rytoj mūsų laukia ypatinga diena – šv. Andriejaus diena arba kitaip pirmoji žiemos diena. Profesorius Libertas Klimka pasakoja, kad  Lapkričio pabaigoje mūsų gamtoje nuotaika jau liūdnoka. Šią dieną baigiasi priešžiemis – laiko tarpas tarp šv. Martyno dienos, lapkričio 11-osios ir šv. Andriejaus, lapkričio 30-osios.

Uteniškis Albertas Galvydis atvykęs prie Balčio ežero pamatė dar nerėgėtus ledo raštus. Vaizdą iš aukštai panorėjęs pamatyti vyras, virš ežero pakėlė droną ir negalėjo patikėti savo akimis – dabar gražiais vaizdais vyras dalijasi ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.  „Sezono atidarymas vėl pradedam kvailioti. Vyžuonų miestelis Balčio ežeras. Gamtos piešiniai ir keli drono kadrai“, – socialinio tinklo Facebook „Utenos ruoniai“ grupėje rašo A. Galvydis.

Islandijoje bet kurią akimirką gali išsiveržti Fagradalsfjalo ugnikalnis. Pavojus kilęs ne tik vulkano papėdėje įsikūrusiam Grindaviko miesteliui, bet ir šalies sostinei Reikjavikui, esančiam už 60 kilometrų. Šešerius metus Grindaviko miestelyje Islandijoje gyvenantis panevėžietis Vytautas Kulikauskas pasakojo, kad iš namų, prasidėjus žemės drebėjimui, privalėjo išsikraustyti skubiai.

Europos Sąjungos institucijos ir gamtosaugininkai penktadienį su išlygomis ir atsargiai sveikino svarbų planą, kaip 27 valstybių bloke geriau saugoti gamtą ir kovoti su klimato kaita. Šis planas yra viena pagrindinių Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama nustatyti ambicingiausius pasaulyje klimato ir biologinės įvairovės tikslus ir paversti bloką pasauliniu orientyru visais klimato klausimais, dalis.

Palangos pašonėje kažkas iškirto daugiau nei tūkstantį saugotinų medžių. Jie ten augo ne vieną dešimtmetį, tačiau šalia miško pradėjus dygti gyvenamųjų namų kvartalui liko stypsoti tik kelmai. Ikiteisminį tyrimą pradėję prokurorai kaltininkams grasina net šešeriais metais kalėjimo, o Palangos valdžia už gamtai padarytą žalą skirs kone du milijonus eurų siekiančią baudą.

Prokuratūrai pradėjus tyrimą dėl medžių kirtimo teisėtumo Verkių regioniniame parke, o visuomenei vis aktyviau protestuojant prieš miškų kirtimą, aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus teigia, kad planuojami pokyčiai vykdant sanitarinius miškų kirtimus. Anot jo, bus kertami tik kenkėjų pažeisti spygliuočiai, o vertingi lapuočiai medžiai bus išsaugomi, be to, nuo kitų metų rudens į kirtavietes važiuos mažesnė technika taip išsaugant miško paklotę.

Lietuvos gamta kupina pačių įspūdingiausių vaizdų, o išėjus į mišką galima sutikti pačių įvairiausių ir įdomiausių gyvūnų. Vieną jų pavyko užfiksuoti Nerijui – vyras nufilmavo Lietuvos miškuose vaikščiojantį stumbrą. Vyras su draugais spalio 27 dieną patraukė grybauti į Dzūkiją, netoli Randamonių. Po visą dieną trukusio grybavimo visi patraukė link automobilio, kurį buvo palikę netoli miško kirtavietės. „Išėjus iš miško, kirtavietėje mus pasitiko stumbro patinas.

Padidėjęs magnetinio lauko aktyvumas neaplenkė ir Lietuvos – dalyje šalies savaitgalį buvo matyti šiaurės pašvaistė, o Audriui Jurbarko rajone pavyko ją ir užfiksuoti. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ kadru pasidalinęs vyras nurodė, kad įspūdingą reginį užfiksavo lapkričio 5 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tarp 1.27 ir 1.45 val.

Lapkričio 3-iąją minima šv. Huberto – medžiotojų diena. Tad Etnologas Libertas Klimka pasakoja, iš kur ši diena kilusi ir kada galėsime sužinoti, kokie bus orai. L. Klimka sako, kad šv. Huberto diena yra kilusi iš Vokietijos. Lietuvoje seniau žmonės neminėdavo šios dienoss – vietoj jos šventė „Medžiotojų pilnatį“.   „Šią rudens pilnatį lietuviai vadindavo „Medžioklės pilnatimi“, nes laukai būdavo tušti, tad bajorai per pilnatį eidavo medžioti su skalikais.

Net ir atšalus orams, dar galime pasidžiaugti saulės spinduliais. Kartais gamta suformuoja tam tikrus reiškinius, kurie priverčia akimirkai sustoti ir pasigrožėti. Šį kartą socialinio tinklo „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapis pasidalino optinio atmosferos reiškiniu – saulės halu.   „Šiandien didžiojoje šalies dalyje buvo graži ir šilta diena“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“  puslapyje.

„Vilniaus vandenys“ už dešimtis milijonų eurų plečia nuotekų valymo įrenginius ir po kelerių metų žada iš kanalizacijos į Nerį leisti vandenį be mikroplastiko ir antibiotikų. Tačiau mokslininkai sako, kad to negana, ir tvirtina, jog žemutinėje Vilniaus dalyje vandens tarša viršija normas – pilna šiukšlių, azoto junginių, net naftos produktų.

Prasidėjus padangų keitimo metui Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad gyventojai šias atliekas gali priduoti ir nemokamai. Pavyzdžiui keičiant padangas autoservise galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičiama.

Gamtininkai džiaugiasi, kad retų ir nykstančių paukščių – kurtinių – gretas laisvėje šiemet vėl papildė jaunikliai. Jie šių karališkų sparnuočių į girią paleido septynis. Kurtiniai jau keliolika metų auginami vieninteliame Lietuvoje Viešvilės rezervato veislyne. Taip siekiama palaikyti nykstančią jų populiaciją. Gamtininkai primena, kad gamtoje prie šių paukščių geriau nesiartinti, ypač tuoktuvių metu, nes jie gali smarkiai sužeisti.

Baigiasi dešimtmetį trukusios diskusijos dėl Paluknio pievų biosferos poligono kūrimo – šiemet šalyje ketinama įsteigti dar vieną, 967 hektarų ploto saugomą teritoriją.  Aplinkos ministras, gavęs paskutines institucijų pastabas ir jas įvertinęs, netrukus žada pasirašyti įsakymą dėl tokios teritorijos Trakų savivaldybėje sukūrimo.

Visai netikėtai, panoręs padaryti žmonai staigmeną, vilnietis Andrius Perlys Alytaus rajone stovinčios senos šeimos sodybos kieme pastatė palapinę su patogumais. Dabar jis kviečia užsukti ne tik į sodybą, bet ir glampingą, kurį savo dukros garbei pavadino „Perlytė“. Į jau šešerius metus gyvuojančią prie Dusios ežero įkurtą vietą ilsėtis atvyksta lietuviai, norintys pabėgti į gamtą, tačiau neatsisakyti patogumų, o žiemą čia užsuka pasigerėti pasaką primenančiais vaizdais.

Lietuvos gamta pakeri įspūdingais ir kvapą atimančiais vaizdais – vieną tokių Jurbarke vakar pavyko užfiksuoti Jurgitai. Ji nufotografavo retą reiškinį, vadinamą debesų irizacija. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ įspūdingo reginio nuotrauka pasidalinusi moteris nurodė, kad šį vaizdą užfiksavo vakar, 16 valandą, Jurbarke. Paaiškino, kas tai Anksčiau Lietuvos hidrometerologijos tarnybos specialistai „Facebook“ paskyroje paaiškino, kas tai per reiškinys.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta nuotraukos, kuriose pavaizduotas didžiulis gamtos kontrastas. Jurgita Baltrušaitienė Jurbarke užfiksavo tą pačią vietą, tą pačią valandą bei dieną, tačiau skirtingais metais.  Viena nuotrauka daryta 2021.10.03 16 valandą, o kita po dviejų metų 2023.10.03 16 valandą. Skirtumas yra labai didelis.

Nemenčinės rajono miškuose, rugsėjo 29 dieną gyventoja Elena Adejevaitė užfiksavo neįtikėtiną reiškinį – vaizdo įraše matyti, kaip galimai poruojasi žalčiai. Biologas, egzotinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius, dar kitaip žinomas, kaip Džiunglių žmogus teigia, kad jei įrašas tikrai filmuotas šiomis dienomis, toks žalčių poravimasis yra visiškas fenomenas. „Tai yra neįprasta ir nenormalu“, – tikina specialistas.

Rugsėjo 29-ąją lietuviai nuo seno minėdavo Dagos dieną, šv. Mykolą. Iki šios dienos nuo seno lietuviai baigdavo bulviakasį ir žemės ūkio darbus. Žodis „daga“ kilęs iš „dygti“, jis reiškia daigus, t.y., sudygusius grūdus, o kartu ir jų derlių. Senovėje ši diena buvo duoklių kunigaikščiams metas, mat pabaigus žemės darbus, valstiečiai turėjo atskaičiuoti dalį savo derliaus kunigaikščiui.

Gamta mėgsta stebinti, o kartais ji pateikia tokių vaizdinių, kurių niekada nesitikėjai išvysti.   Vieną tokį neįtikėtiną reginį pamatė Naujosios Anglijos gyventoja Marcy. Rugsėjo 15 d. moteris užfiksavo įspūdingą rausvo atspalvio saulėlydį, kuris savo grožiu apakino visus, buvusius jūros pakrantėje.

Vilniaus Justiniškių rajono gyventojai, kurie gyvena Taikos gatvėje, pakraupo, kai išvydo naujus skelbimus su projekto nuotrauka, kad šalia jų namo išdygs penkių aukštų daugiabutis.

Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose matoma, kad rudenį pražydo kaštonai. Žmonės stebisi tokiu reiškiniu ir nesupranta, kodėl tai galėjo įvykti, nes įprastai kaštonai pradeda žydėti vėlyvą pavasarį. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius atsakė į klausimą, kodėl toks reiškinys įvyko? Gamtininkas atskleidė, kad žydi ne tik kaštonai, tačiau ir obelys ar kriaušės.

Lietuvos gamta negaili įspūdingų vaizdų. Tikrai kiekvienas esame matęs įvairiaspalvę vaivorykštę, tačiau „Sky Chasers LT“ atstovas Tadas Janušonis užfiksavo kvapą gniaužiantį retą reiškinį – naktinę Mėnulio vaivorykštę. „Sky Chasers LT“ socialiniuose tinkluose pasidalino T. Janušonio užfiksuota netikėto reginio nuotrauka, o jos autorius atskleidė, kad tokį vaizdą matė tik antrą kartą gyvenime.

Svarbiame pirmadienį paskelbtame moksliniame vertinime teigiama, kad pasaulyje vis sparčiau plinta invazinės rūšys, naikinančios pasėlius, niokojančios miškus, platinančios ligas ir griaunančios ekosistemas, o žmonija nesugeba to sustabdyti. Pasak Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos tarpvyriausybinės mokslo patariamosios grupės (IPBES), dėl šios nesėkmės patiriamų nuostolių ir prarandamų pajamų vertė viršija 400 mlrd. dolerių (370 mlrd. eurų) per metus.

Trečiadienio vakarą praūžusi audra pridarė rimtų nuostolių. Utenos rajone, Užpaliuose, stiprus vėjas nusiaubė kone visą mišką, išvartė eiles medžių. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ pasidalintas vaizdo įrašas iš šėlstančios gamtos nusiaubtų Užpalių nepraslydo ir pro „Orai ir klimatas Lietuvoje“ akis.

Dalis Lietuvos gyventojų naktį negalėjo ramiai miegoti – paryčiais juos pabudino besitrankantys žaibai. Gamta užkūrė tikrą diskoteką, nes žaibai blykčiojo kone be sustojimo. „Facebook“ grupė „Orų entuziastai“ buvo itin aktyvi – žmonės dalinosi vaizdais, kas pas juos dėjosi naktį ir paryčiais. Įspūdingų reginių netrūko, nes vieną žaibą sekė kitas. Ne vienam pavyko užfiksuoti šį gamtos šėlsmą.

Šįryt dalyje Lietuvos nuvilnijo stipri lietaus banga. Tačiau tokios gamtos išdaigos yra tikras malonumas orus stebintiems lietuviams, kurie nevengia užfiksuoti vienokių ar kitokių įspūdingų gamtos stichijos kadrų. „Vandens bomba virš Vilniaus“, – dalinosi moteris grupėje „Orų entuziastai“.  Štai tokį vaizdelį Indrei pavyko užfiksuoti šįryt, apie 6.45 val. ryte.  Komentuodami moters įrašą, savo įspūdžiais dalinosi ir kiti orų entuziastai: „Stipriai, bet labai trumpai. 2-3 min.

Lietuvos pajūryje savaitgalį užfiksuotas neįprastas vaizdas, į kurį žvelgiant sunku suprasti, ar laivas ant vandens, ar ore. Pasirodo, Šventojoje nufotografuotas vaizdas – gamtos sukurta optinė apgaulė. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ kadrais pasidalinusi Inga rašė: „Laivas skrieja dangumi“. Neįprastą vaizdą pavyko užfiksuoti šeštadienį, rugpjūčio 19 dieną, 11.28 val., Šventojoje.

Šį savaitgalį naktimis daugelio lietuvių akys krypo į dangų: ten buvo galima stebėti kartą per metus nutinkantį reginį – „krintančių žvaigdžių“ lietų. Naktinio dangaus stebėtojai dalijasi degančių meteorų vaizdais: perseidų lietus jau pasiekė patį savo piką, tad norintys savo akimis išvysti meteorus turėtų suskubti – perseidai dangaus skliautą puoš dar kelias savaites. Naktinio dangaus skliauto stebėtojai gėrisi „krintančia žvaigžde.

Šiltuoju metų laiku dalį žmonių kankina alergijos. VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja, prof. Laura Malinauskienė pasakoja, kokie negalavimai dažniausia vargina vasaromis. Specialistė pasidalino, kokių klaidų reikėtų vengti, kokias ligas gali išduoti niežulys bei įspėjo, kam kyla rizika net mirti nuo vabzdžio įgėlimo. Profesorė L. Malinauskienė paaiškino, kad alergija yra jautrios, sudirgusios imuninės sistemos reakcija į dalykus, kurie mus supa.

Per Lietuvą ritasi galinga audra. Netoli Šiaulių iki žemės linksta medžiai, milžiniški, vištos kiaušinio dydžio ledo gabalai Panevėžio rajone kiurdo namų stogus, daužo ir automobilių langus, namų stogus plėšo ir vėjas. Nors oficialiai audra prasidėjo šią naktį, Klaipėda su gamtos stichija jau kovoja nuo savaitgalio. Dėl rekordiškai patvinusių gatvių, uostamiesčio meras pirmadienį išsikvietė atsakingų tarnybų atstovus.

Praėjusios savaitės pabaigoje dalį Lietuvos aptraukė įspūdingi, galingas liūtis atnešę debesys. Šiaulių rajone Kristinai pavyko nufilmuoti, kaip debesys slinko pro šalį – vaizdas tiesiog užburia. Rugpjūčio 3 dieną pro Ginkūnus, Šiaulių rajone, apie 21.10 valandą slinko įspūdingai atrodantys lietaus pritvinkę debesys, tad Kristina nepraleido progos užfiksuoti tokį reginį.

Vakar dalyje Lietuvos dangus maišėsi su žeme, o pažvelgus į dangų buvo galima pamatyti kvapą gniaužiančius gamtos peizažus. Vieną jų užfiksavo ir Klaipėdos gelbėtojai – virš jūros pakibo įspūdingos išvaizdos debesys.