gamta

Vilniaus Žvėryno rajone, Neries pakrantėje, apsigyveno užjūrio gražuolis, kurio pasižiūrėti žmonės važiuoja iš įvairių sostinės kampelių. Visų akį traukia margaspalvis mandarininis antinas. Jis susirado sau panelę – didžiąją antį. Dėl jos užvirė tikros aistros – invazinis gražuolis ją saugo ir muša priartėti ir suartėti bandančius vietinius kavalierius. O žmonės jau spėlioja, ar po mėnesio turėsime mažų mandarininių ančiukų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pradėjus džiuginti šiltiems orams, žmonės socialiniuose tinkluose dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose įamžinti žalčių kamuoliai. Kamuoliuose – po keturis, penkis kartu besirangančius geltonausius. Gamtininkai sako kol kas žalčių poravimosi sezonas tik prasideda, atšilus, jis suaktyvės. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Dubingiškė Laura pasakoja, kad senutėlėje buvusioje mokykloje šiuo metu galima aptikti įsikūrusią žalčių poilsiavietę.

Pasivaikščiojimai pažintiniais takais – vienas geriausių būdų mėgautis Lietuvos gamta. Tuo pat metu tai – ir sveikas judėjimas, ir – besiplečiantis akiratis, geriau pažįstant augalus, gyvūnus ir net šalies istoriją. Pavasarinis žygis pažintiniu taku visada dovanoja stiprių įspūdžių, nes žmogus gali patirti gamtos virsmą. O žengiant basų kojų takais be batų kūną užplūsta energija iš bundančios žemės.

Varlės yra visiškai įprastas gyvūnas, kurį galime sutikti Lietuvoje, drėgnose vietose. Pamatę varlę – niekas nenustemba. Vieni jų bijo, kiti tiesiog ramiai praeina. Tačiau ar esate matę mėlyną varlę? Pastaroji tikrai gali nustebinti gamtos mylėtojus. Vilnietė Vita Kavo vaikščiodama gamtoje, Marijampolės rajone esančiame Buktos miške, netoli pelkės pastebėjo ryškiai mėlyną daiktą pūpsantį tolumoje.

Prasidėjus aktyviai varliagyvių migracijai specialistai įspėja visus vairuotojus ir kreipiasi į juos pagalbos – pamačius šį radinį ant kelio skatinama jį apvažiuoti, o geriausia sustoti ir patraukti nuo kelio. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniuose tinkluose pasidalino biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialisto Gerardo Paškevičiaus informacija apie jų migraciją ir ką reikia žinoti, pamačius ant kelio varliagyvį.

Vaikščiodamas miške Mažeikių rajone gamtininkas Deividas Makavičius pamatė vaizdą, kokio dar niekada nėra matęs – jis aptiko ir užfiksavo vandenyje įšalusią lapę. Jis pats sako galintis tik spėlioti, kokios to aplinkybės, nes apie panašius atvejus Lietuvoje nėra girdėjęs.

„Pempel pempel kuodotoji, kame tavo kamarėlė languotoji?Pievelėj, kemselėj, tenai mano kamarėlė languotoji“, – apie pempę sukurta ne viena lietuvių liaudies daina. Pempė – atbundančios gamtos, atšilimo pranašas. Pempės diena – gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną giedra, tai bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, supurenti žemę.

Nuo seno žmonės šiandien mini Vyturio dieną ir šios datos labai laukia, mat į Lietuvą pamažu sugrįžta vieni pirmųjų pavasario pranašų – vyturiai. Pamatę šį paukštelį laukuose arba išgirdę jo giesmes, žemdirbiai žinodavo, kad metas pradėti kai kuriuos lauko darbus, nes atšilimas – čia pat. Beje, pagal šią dieną, vasario 24-ąją, lietuviai spėdavo ir koks laukia oras. Štai tokie ausiai mieli garsai jau džiugina ne vieną Lietuvos regioną.

Artėjantį pavasarį jaučia visi. Ilgėjantis šviesaus paros metas leidžia daugiau laiko leisti gamtoje. Tėveliai džiaugiasi pailgėjusiu šviesaus paros meto, kai dažniau su vaikais galima keliauti į gamtą. Bet ką joje veikti? Ką pastebėti? Kokius ženklus liudijančius artėjantį pavasarį galima nesunkiai pastebėti ir parodyti vaikams? Vaikai tikisi, kad suaugusieji gali įminti visas gamtos paslaptis. Vasario mėnesį, saulėtomis dienomis galime išgirsti intensyviai giedančios didžiosios zylės giesmę.

Mažeikiškė Erika Skleivienė užfiksavo įspūdingą gamtos reiškinį, sužavėjusį ne vieną – ledu apsigaubusius augalus. „Vis dar auga ledo kailinukai“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ rašo Erika Skleivienė.  Užfiksuoti kadrai užburia grožiu Moteris sako, kad kad be galo mėgsta vaikščioti gamtoje ir visada stebi gamtą dangų, saulę, augalus, žvėrelius ir kai tik pavyksta pamatyti mano akiai patinkanti vaizdą jį užfiksuoja telefono kamera.

Miesto šurmulys, daugybė žmonių, koncertai bei įvairūs renginiai – tai tikrai skamba smagiai, tačiau net didžiausi vakarėlių lūtai bei ekstravertai žmonės nuo viso šio šurmulio vieną dieną gali pavargti. Būtent toks likimas buvo Adelės ir Pauliaus Dranseikų. Prieš porą metų porelė nusipirko seną, 1940 metų sodybą Vilniaus rajone ir ją savomis rankomis pradėjo naujinti bei iškeitė triukšmingą miesto gyvenimą į ramią kasdienybę paukščiukų ir upės apsuptyje.

Pirmadienį, vasario 5-ąją, alytiškiai dalinosi savo įspūdžiais, kuomet išgirdo perkūniją, matė žaibus, o visa tai dar lydėjo ir sniegas. Kaip aiškina meteorologas Gytis Valaika, perkūnija žiemą pasitaiko kone kasmet vienur ar kitur Lietuvoje, bet dažniausiai – Vakarų Lietuvoje,  o kai sninga ir griaudi – tai jau laikoma labai retu atmosferos reiškiniu. Pavienių perkūnijų vakar buvo ne tik Alytuje, bet ir Vilniuje, kitose vietose.

Kauniečių namų kieme buvo apsilankęs neeilinis svečias – nors sniege buvo matyti tik pėdsakai, kėlę klausimų, kas užsuko į svečius, gamtininkas mano, kad kieme apsilankė Lietuvoje saugomas gyvūnas – ūdra. Naujienų portalui tv3.lt kaunietė atsiuntė namų kieme užfiksuotų gyvūnėlio pėdsakų nuotraukas. Pamatyti pėdsakai sukėlė klausimą – koks gyvūnas užsuko į svečius? Aplankė netikėtas svečias Nuotraukose matyti, kad sniege įspausti maždaug 10 centimetrų ilgio pėdsakai.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato kameroms pavyko užfiksuoti žmogaus akims kasdien nematomą reiškinį – klajojančius danielius, baltuosius kiškius, vilkus, besivaikštinėjantį šerną. „Štai ir prasidėjo paskutinis žiemos mėnuo. Paskutinių kelių sausio dienų kaleidoskopas. Po „Adventur“ parodos rezervato mokomąjį taką pradėjo lankyti net danieliai ir baltieji kiškiai...tai bent padirbėjom.

Geofizikų komanda pristatė naują tyrimą, kuriame teigiama, kad viena didžiausių pasaulio šalių skyla į dvi dalis. Naujienų portalas „Unilad“ teigė, kad pirmą kartą ši hipotezė buvo pristatyta Amerikos geofizikų sąjungos konferencijoje, kuri vyko 2023 m. gruodį. Himalajai – tai kalnų grandinė, apimanti penkias šalis – Indiją, Pakistaną, Nepalą, Kiniją ir Butaną.

Minint viduržiemį, iš gilaus miego pabudo miško meteorologas barsukas. Miškininkai Dzūkijoje ne tik matė gyvūno pėdas prie olos, bet ir jo pasivaikščiojimą užfiksavo. Senovėje tikėta, kad, jeigu sausio 25 d. barsukas nemiega, o šmirinėja – reiškia žiema trauksis greitai. Jeigu diena būtų saulėta, barsukas išlįstų iš migio, išsigąstų savo šešėlio ir eitų miegoti toliau. O tai reikštų, kad žiemos pabaigos dar reiktų laukti.

Bebrai Nevėžio upėje – ne naujiena. Tačiau pastaruoju metu jie vis drąsiau šeimininkauja pačiame miesto centre, visai netoli senamiesčio pėsčiųjų tilto. Gyventojai skambina pavojaus varpais, mat randa vis naujų viešnagės ženklų – upės šlaite nuo Kauno gatvės pusės bebrai jau nugriaužė kelis medžius.

Gyventojai kaip įmanydami priešinasi žvyro karjerui Pakarklės miške. Į Pakaunę bandė prisivilioti aplinkos ministrą, tačiau šis, pažadėjęs būti, išdūmė į Briuselį. Tad žmonių nuogąstavimus teko atlaikyti viceministrui. Šiuo metu kaip tik vyksta poveikio aplinkai vertinimas. Bet štai karjero miške užsigeidusi įmonė jau kurį laiką komentarų neteikia. Planai kasti žvyrą Pakarklės miške vis labiau kaitina gyventojų aistras. Žmonės tam aktyviai priešinasi.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja, kad nacionalinių ir regioninių parkų pažintinius bei mokomuosius takus vis gausiau lanko keliautojai. Tai fiksuoja ir takuose įrengti specialūs lankytojų srautų skaičiuotuvai. Populiariausi praėjusiais metais buvo Litorinos, Arlaviškių kadagių slėnio ir Šeirės pažintiniai takai. Litorinos pažintinio tako fragmente prie gamtos paminklo „Olando kepurės“ pernai užfiksuota 417 tūkst. lankytojų. Daugiausia jų apsilankė liepos mėnesį – 83,1 tūkst.

Indonezijoje sekmadienį išsiveržė Merapio ugnikalnis, iš kurio pakilo dujų debesys ir pasipylė lavos srautai, be to, šalyje savaitgalį išsiveržė ir keli kiti ugnikalniai, teko evakuoti tūkstančius gyventojų.

Pirmadienį Mičigane mirė populiarus „Instagram“ laukinės gamtos vaizdo tinklaraštininkas Brianas Barczykas, turėjęs daugiau nei 1,6 mln. sekėjų – „jis palietė daugybę širdžių ir protų visame pasaulyje“. Brianas Barczykas mirė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai paskelbė širdį veriantį atsisveikinimo vaizdo įrašą po metus trukusios kovos su vėžiu. Populiarus 54 metų vyras, turėjęs daugiau nei 1,6 mln. „Instagram“ sekėjų, deja, mirė pirmadienį Mičigane.

Po paskutinio ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje šalies ekspertai naujai išsiliejusios lavos neaptiko. Radijo stotis „RÚV“, cituodama Islandijos meteorologijos instituto stichinių nelaimių ekspertę Elísabet Pálmadóttir, antradienį pranešė, kad lava paskutinį kartą buvo pastebėta besiliejanti iš plyšio šiauriniame ugnikalnio šlaite maždaug 1.00 val. nakties.

Pakaunės gyventojai ir toliau kovoja, kad Pakarklės miške nebūtų kasamas net 100 hektarų ploto žvyro karjeras. Tai suniokotų unikalų mišką. Jie net svarsto kreiptis į teismą. O Aplinkos ministerija sako, atidžiai analizuos verslininkų pateiktus dokumentus ir gyventojams jau suteikia viltį.

Raseinių rajone fotografijos mėgėjas kaunietis Rimas Matulevičius užfiksavo įspūdingą gamtos reiškinį – užšalusią Kirkšnovės užtvanką. „Kirkšnovės užtvanka. Teritorija privati, bet atsiklausus galima aplankyti“, – socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Ką pamatyti Lietuvoje“ rašė Rimas Matulevičius.

Lietuvoje nedaug žmonių, kurie sugeba visą šventinį laikotarpį išsaugoti gyvas vazonuose augančias puošiamas eglutes. Štai į Klaipėdos universiteto Botanikos sodą žmonės grąžina prieš Kalėdas čia išsinuomotas tokias žaliaskares, o specialistai baisisi nustekentų eglučių būkle. Anot botanikų, dažnas lietuvis įsivaizduoja, jog įsigydami eglutes vazonuose medžius gelbėja, tačiau iš tikro medžius pražudo, nes jų tinkamai neprižiūri.

Šilalės rajone per avariją trečiadienį iš sunkvežimio išsiliejus tūkstančiui litrų azoto rūgšties bei kelių rūšių druskos, aplinkosaugininkai sako, kad žala gamtai bus skaičiuojama.  Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ketvirtadienį pranešė, kad susidūrus dviem automobiliams, nuo kelio nuvažiavo cheminėmis medžiagomis prekiaujančios bendrovės „Margūnas“ sunkvežimis. Pasak departamento, į aplinką pateko 1 tūkst.

Lietuvoje atvėsus orams ir paspaudus šaltukui galima aptikti neįprastų gamtos reiškinių. Vienas iš jų – šalčio gėlės, kurias galima pamatyti ant vandens telkinių. Jeigu atvėsus orams ketinate būti greta upės, ežero ar jūros, tuomet atkreipkite dėmesį į šaltu oru  pasirodantį gamtos grožį. Primena kristalinį šerkšną Vasarą šalčio gėlių nepamatysite. Norint aptikti šį gamtos meno kūrinį svarbu, kad vyrautų šalti, ramūs orai. Taip pat svarbu, kad būtų pakankamas drėgmės kiekis ore.

Vos už kelių šimtų kilometrų nuo Lietuvos – didžiulės sniego pusnys ir žiemiški šalčiai. Švedijoje jau užfiksuota šalčiausia temperatūra per ketvirtį amžiaus. O Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje audra paskandino miestus – dėl nesibaigiančio lietaus kilo antras potvynis per tris mėnesius. Vos už daugiau nei 300 kilometrų į vakarus nuo Klaipėdos, Švedijos regione, didžiulės sniego pusnys paralyžiavo kelius. Vietiniai jau susitaikė automobiliuose sėdėti valandų valandas.

Ukmergiškiai jau ne vieną dieną traukia prie upės pasižiūrėti į užklydusią ryškiaspalvę viešnią – mandarininę antį. Kiti skuba ne tik pažiūrėti, bet ir ją nufotografuoti. Į Ukmergę atklydusią mandarininę antį gruodžio 30 dieną pavyko užfiksuoti „Kažkokia pieva“. Netikėta miesto viešnia noriai pozavo – tai aiškiai parodo socialiniuose tinkluose pasidalintos įspūdingos nuotraukos.

Lietuvos gamta keičiantis orams nustebina pačiais netikėčiausiais vaizdais ir reiškiniais. Pirmąją 2024-ųjų metų dieną Ukmergės rajone Žydrūnas Daunoravičius užfiksavo išskirtinį vaizdą – reiškinį, vadinamą šalčio ūsais. Šis reiškinys turi daugybę skirtingų pavadinimų – šalčio arba sniego ūsai, ledo vilno, šalčio barzda, ledo plaukais.

Panevėžyje netikėtas svečias – gyventojai pastebi po miestą šmirinėjantį į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą plėšrūną. Kai kurie tikina matę ne tik suaugusią lūšį, bet ir jos jauniklį. Žmonės spėlioja, kad plėšrūnas į miestą užsuka lengvo grobio. Pasirodė komentarų socialiniuose tinkluose ir apie toje teritorijoje dingstančius kačiukus. Panevėžiečiai telefonu užfiksavo, kaip lūšiukas vidury baltos dienos šmirinėja po teritoriją, kurioje įsikūrusios įvairios įmonės.

Islandijos pareigūnai penktadienį pranešė, kad nebemato ugnikalnio aktyvumo toje vietoje, kur pirmadienį prasidėjo išsiveržimas. Išsiveržimas atvėrė maždaug keturių kilometrų ilgio plyšį žemėje, bet tik už trijų kilometrų nuo žvejų miesto Grindaviko buvo matyti oranžinės spalvos švytintys lavos fontanai, trykštantys į dangų ir jį nušviečiantys.

Konstantinas Lietuvos danguje užfiksavo kvapą gniaužiantį reiškinį – išskirtinės išvaizdos debesis, primenančius delfinus. „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino, kas tai per reiškinys. Socialinių tinklų grupėje „Orų entuziastai“ vyras pasidalino nuotrauka, užfiksuota autostradoje ties Vėžaičiais. Joje matyti, kad debesys atrodo tarsi delfinai.

Trisdešimt devynerių metų marijampoliečiui Mariui Kunigiškiui pavyksta užfiksuoti neįtikėtiną Lietuvos gamtos grožį. Nors vyras dirba matematinį darbą, jam pavyksta įžvelgti ir perteikti tai, ko nepavyksta kitiems. Marius sako, kad jam labiausiai patinka gamtos peizažai. Vyras pamena, kai vaikystėje būdamas kaime galvodavo, jog nori užfiksuoti matomus gamtos vaizdus. O vėliau vyras suprato, kad svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi.

Gamtos reiškiniai gali būti įvairūs, tačiau kai kurie iš jų atsiskleidžia tik ypatingomis sąlygomis bei nuošaliose vietovėse. Šįkart lietuviai užfiksavo įspūdingą reiškinį, kurį gali pavykti išvysti kiekvienam – Saulės stulpą.

Indonezijos gamtosaugininkai parodė, kaip pirmuosius žingsnius su mama žengia neseniai gimęs itin retas – sumatrinio raganosio – jauniklis. Sumatrinių raganosių specialistai visame pasaulyje suskaičiuoja vos kelias dešimtis, todėl šiems plaukuotiems ir mažiausiems raganosiams iš visų kyla didžiausia grėsmė išnykti. Indonezijos nacionaliniame parke su septynerių metų mama tapsi mažutis ypatingas raganosio jauniklis.

Kristina nuo pat vaiksytės domisi įvairiais gamtos ženklais – stebi miškus, kurmius, skruzdėlynus, gulbes ir kitus gamtos ženklus. Tad šį kartą naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kokių orų galima tikėtis žiemą ir kaip patiems išsiaiškinti, ką reiškia įvairūs gamtos ženklai.    Moteris sako, kad dažnai stebi skruzdėlynus ir pagal juos sprendžia, kokie gali būti tolimesni orai.

Apie Amandos ir Ivetos nuotykius dažnas galėtų tik pasvajoti. Jogos mokslai Indijoje, gyvenimas Lotynų Amerikos džiunglėse tik kelios iš bičiulių avantiūrų. Visgi, merginos po pusantrų metų trukusių klajonių nusprendė grįžti į Lietuvą. Vietoje saulėtų dienų Peru save „sielos seserimis“ vadinančios Amanda ir Iveta  pasirinko gyventi prosenelės sodyboje, Šiaulių rajone.

Rytoj mūsų laukia ypatinga diena – šv. Andriejaus diena arba kitaip pirmoji žiemos diena. Profesorius Libertas Klimka pasakoja, kad  Lapkričio pabaigoje mūsų gamtoje nuotaika jau liūdnoka. Šią dieną baigiasi priešžiemis – laiko tarpas tarp šv. Martyno dienos, lapkričio 11-osios ir šv. Andriejaus, lapkričio 30-osios.

Uteniškis Albertas Galvydis atvykęs prie Balčio ežero pamatė dar nerėgėtus ledo raštus. Vaizdą iš aukštai panorėjęs pamatyti vyras, virš ežero pakėlė droną ir negalėjo patikėti savo akimis – dabar gražiais vaizdais vyras dalijasi ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.  „Sezono atidarymas vėl pradedam kvailioti. Vyžuonų miestelis Balčio ežeras. Gamtos piešiniai ir keli drono kadrai“, – socialinio tinklo Facebook „Utenos ruoniai“ grupėje rašo A. Galvydis.

Islandijoje bet kurią akimirką gali išsiveržti Fagradalsfjalo ugnikalnis. Pavojus kilęs ne tik vulkano papėdėje įsikūrusiam Grindaviko miesteliui, bet ir šalies sostinei Reikjavikui, esančiam už 60 kilometrų. Šešerius metus Grindaviko miestelyje Islandijoje gyvenantis panevėžietis Vytautas Kulikauskas pasakojo, kad iš namų, prasidėjus žemės drebėjimui, privalėjo išsikraustyti skubiai.

Europos Sąjungos institucijos ir gamtosaugininkai penktadienį su išlygomis ir atsargiai sveikino svarbų planą, kaip 27 valstybių bloke geriau saugoti gamtą ir kovoti su klimato kaita. Šis planas yra viena pagrindinių Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama nustatyti ambicingiausius pasaulyje klimato ir biologinės įvairovės tikslus ir paversti bloką pasauliniu orientyru visais klimato klausimais, dalis.

Palangos pašonėje kažkas iškirto daugiau nei tūkstantį saugotinų medžių. Jie ten augo ne vieną dešimtmetį, tačiau šalia miško pradėjus dygti gyvenamųjų namų kvartalui liko stypsoti tik kelmai. Ikiteisminį tyrimą pradėję prokurorai kaltininkams grasina net šešeriais metais kalėjimo, o Palangos valdžia už gamtai padarytą žalą skirs kone du milijonus eurų siekiančią baudą.

Prokuratūrai pradėjus tyrimą dėl medžių kirtimo teisėtumo Verkių regioniniame parke, o visuomenei vis aktyviau protestuojant prieš miškų kirtimą, aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus teigia, kad planuojami pokyčiai vykdant sanitarinius miškų kirtimus. Anot jo, bus kertami tik kenkėjų pažeisti spygliuočiai, o vertingi lapuočiai medžiai bus išsaugomi, be to, nuo kitų metų rudens į kirtavietes važiuos mažesnė technika taip išsaugant miško paklotę.

Lietuvos gamta kupina pačių įspūdingiausių vaizdų, o išėjus į mišką galima sutikti pačių įvairiausių ir įdomiausių gyvūnų. Vieną jų pavyko užfiksuoti Nerijui – vyras nufilmavo Lietuvos miškuose vaikščiojantį stumbrą. Vyras su draugais spalio 27 dieną patraukė grybauti į Dzūkiją, netoli Randamonių. Po visą dieną trukusio grybavimo visi patraukė link automobilio, kurį buvo palikę netoli miško kirtavietės. „Išėjus iš miško, kirtavietėje mus pasitiko stumbro patinas.

Padidėjęs magnetinio lauko aktyvumas neaplenkė ir Lietuvos – dalyje šalies savaitgalį buvo matyti šiaurės pašvaistė, o Audriui Jurbarko rajone pavyko ją ir užfiksuoti. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ kadru pasidalinęs vyras nurodė, kad įspūdingą reginį užfiksavo lapkričio 5 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tarp 1.27 ir 1.45 val.

Lapkričio 3-iąją minima šv. Huberto – medžiotojų diena. Tad Etnologas Libertas Klimka pasakoja, iš kur ši diena kilusi ir kada galėsime sužinoti, kokie bus orai. L. Klimka sako, kad šv. Huberto diena yra kilusi iš Vokietijos. Lietuvoje seniau žmonės neminėdavo šios dienoss – vietoj jos šventė „Medžiotojų pilnatį“.   „Šią rudens pilnatį lietuviai vadindavo „Medžioklės pilnatimi“, nes laukai būdavo tušti, tad bajorai per pilnatį eidavo medžioti su skalikais.

Net ir atšalus orams, dar galime pasidžiaugti saulės spinduliais. Kartais gamta suformuoja tam tikrus reiškinius, kurie priverčia akimirkai sustoti ir pasigrožėti. Šį kartą socialinio tinklo „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapis pasidalino optinio atmosferos reiškiniu – saulės halu.   „Šiandien didžiojoje šalies dalyje buvo graži ir šilta diena“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“  puslapyje.

„Vilniaus vandenys“ už dešimtis milijonų eurų plečia nuotekų valymo įrenginius ir po kelerių metų žada iš kanalizacijos į Nerį leisti vandenį be mikroplastiko ir antibiotikų. Tačiau mokslininkai sako, kad to negana, ir tvirtina, jog žemutinėje Vilniaus dalyje vandens tarša viršija normas – pilna šiukšlių, azoto junginių, net naftos produktų.