finansavimas

Partijai padarius šiurkštų finansavimo įstatymo pažeidimą, dotacija neskiriama, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė. „Įstatymas numato, kad jei pripažįstamas šiurkštus pažeidimas, dotacija VRK sprendimu neskiriama, ir yra numatytas terminas. Vėlgi VRK susirinkusi į posėdį (priima sprendimą). Teoriškai įmanoma iki dvejų metų savo sprendime priimti (dotacijos stabdymą – BNS)“, – ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė VRK vadovė.

Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė įstatymą dėl praėjusių metų Seimo rinkimų kampanijos finansavimo, ketvirtadienį nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Už tai balsavo devyni VRK nariai, vienas susilaikė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rekomenduoja Lietuvai neįvesti universalaus klasės krepšelio. Vyriausybė yra paskelbusi, kad planuoja keisti mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, atsisakant mokinio krepšelio ir diegiant ugdymo finansavimą klasei. Toks finansavimo modelis jau išbandytas keliose savivaldybėse.

 Kitų metų biudžete numatoma skirti didesnį finansavimą Valstybės saugumo departamentui (VSD). Nors formaliai jis, palyginti su šiais metais, didėja daugiau nei 12 mln. eurų, departamento atstovė sako, kad realus didėjimas yra 2,2 mln. eurų. „Realiai mūsų biudžetas turėtų padidėti 2,2 mln. eurų ir beveik visa suma nueitų investiciniams projektams, kurių nedetalizuojame.

2018-aisiais bendras švietimo srities finansavimas turėtų augti 33 mln. eurų, tačiau pagerėjimą pajus ne visi: valstybinėms aukštosioms mokykloms numatyti mažesni asignavimai nei šiemet. Ministerija sako, kad skaičiai – negalutiniai. Vyriausybei teikiamame kitų metų biudžete numatoma, kad bendras švietimo srities finansavimas turėtų didėti beveik 33,7 mln. eurų iki 1,07 mlrd. eurų.

 Kitų metų biudžete numatomas milijonu eurų didesnis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) biudžetas, šiek tiek didėja Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Konkurencijos tarybos biudžetas, Valstybės kontrolei skiriamos lėšos bus šiek tiek mažesnės nei šiemet. Pagal kitų metų biudžeto projektą, iš minėtų tarnybų daugiausiai turėtų augti Specialiųjų tyrimų tarnybos biudžetas: jai kitais metais skiriama 9 mln. 836 tūkst. eurų, šiemet – 8 mln. 738 tūkst. eurų.

Praėjus kuriam laikui po renovacijos atsigręžta į gyventojus: ar renovacija išpildė jų lūkesčius. Dėl to atliktas reprezentatyvus daugiau nei metus atnaujintuose daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nuomonės tyrimas. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę, praėjus kuriam laikui po renovacijos. Didžioji dalis (78 proc.) atliktą renovaciją vertina gerai (52 proc.) arba labai gerai (26 proc.

 Generalinė prokuratūra nurodo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) perdavusi informaciją apie galbūt iš neteisėtų šaltinių finansuotą Liberalų sąjūdžio veiklą per pernai vykusius Seimo rinkimų kampaniją.

Kultūros ministerija ramina nacionalines ir valstybines kultūros įstaigas, jog Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa, kurioje žadama numatyti finansavimą premjerų kūrimui, bus pristatyta dar rugsėjį. „Kultūros ministerija užtikrina, kad Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa bus parengta ir įgyvendinama jau kitais metais, kaip įpareigoja pernai priimtas Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas.

Finansavimas gynybai ateityje priklausys nuo biudžeto galimybių ir kariuomenės poreikių, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tikslindamas praėjusią savaitę išsakytą poziciją. „Po 2018 metų turime svarstyti žiūrėdami į poreikius ir atliepdami tuos poreikius bei galimybes. (...) Mums reikia balansuoti tarp šių dalykų, nes kariuomenės poreikiai gali būti labai dideli ir tiesiog nepakeliami biudžetui“, – BNS pirmadienį sakė parlamento vadovas.

Po premjero Saulius Skvernelio bei kitų ministrų susitikimo su Savivaldybių asociacijos atstovais, kuriame diskutuota apie savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo tobulinimą, numatyta peržiūrėti gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo kriterijus, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinių galimybių.

Finansų ministerija nepritaria siūlymui iš valstybės biudžeto finansuoti vietinių kelionių autobusais ir troleibusais lengvatas. Šiuo metu šias lengvatas kompensuoja savivaldybės. Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys išvadą dėl tokio Seimo narės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės pasiūlymą.

Europos Komisija (EK) trijų Baltijos šalių transeuropinės geležinkelio vėžės projektui skyrė trečdalį šiemet prašytos paramos – vietoj prašytų 313,3 mln. eurų suteikta 110,471 mln. eurų paramą. Anot EK atstovo Lietuvoje, ši parama skiriama papildomai prie 1,2 mlrd. eurų, numatytų projektui. Formalus sprendimas priimtas liepos 25 dieną, BNS patvirtino EK atstovė Victoria von Hammerstein-Gesmold. 98,37 mln. eurų skirta Lietuvai, 6,951 mln. eurų – Latvijai, 5,15 mln. eurų – Estijai.

Bendras Lietuvos ir Estijos interesas yra siekti gauti lėšų „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa kitoje Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Dabar vyksta pasirengimas naujai finansinei perspektyvai. Čia mūsų interesas gauti pinigų sustiprinti mūsų elektros tinklus, galbūt bendriems elektros ir kitų energetikos projektų kūrimui. Tie interesai yra labai bendri“, – pirmadienį Taline žurnalistams sakė Lietuvos vadovė.

Pritaikiusi ekologinį projektavimą, bendrovė „Saulės grąža“, kurdama atnaujintą produktą, žada sutaupyti iki 50–60 proc. gamyboje naudojamų medžiagų. Tokiu būdu siekiama prisidėti ne tik prie gamtos tausojimo, bet ir prie gamybos kaštų mažinimo. „Rinkdamiesi ekologiškas medžiagas bei gamindami mažiau energijos sunaudojančius produktus, tausojame gamtą ir mažiname išmetamo anglies dvideginio kiekį“, – teigia įmonės „Saulės grąža“ direktorius Tomas Šimanauskas.

Vilniaus savivaldybė paskirstė 381 tūkst. eurų mažiesiems kultūros ir sporto renginiams - iš viso paremtos 228 sporto, kultūros, tautinių bendrijų ir vietos bendruomenių iniciatyvos. Savivaldybė informavo, jog sprendimą ketvirtadienį priėmė komisija, kurią sudarė savivaldybės darbuotojai, tarybos nariai, akademinės bendruomenės bei įvairių meno, kultūros, sporto įstaigų vadovai. Tautinių bendrijų ir vietos bendruomenių projektams nuspręsta skirti 208,4 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) šią savaitę paskelbus, kad universiteto lygmens ligoninėms valstybė už paslaugas mokės pagal didesnius įkainius, Gydytojų sąjunga tai sveikina, nors ir teigia, kad toks didėjimas – nepakankamas. Kaip BNS nurodė SAM, universiteto ligoninių teikiamų paslaugų kainos nuo liepos indeksuojamos – bus 10 proc. didesnės nei kitų įstaigų paslaugos.

Sunkiai prognozuojamas Europos sąjungos paramos klausimas verčia sunerimti ir dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo. Anot ekspertų, negavus pakankamai lėšų, keistųsi darbų atlikimo terminai, ar net grėstų katastrofa. Įstojusi į ES Lietuva pasižadėjo, kad atsisakys Ignalinos atominės elektrinės. Jos veikla galutinai sustabdyta buvo 2009 metų gruodžio 31 dieną. Tačiau darbai tuo tikrai nesibaigė.

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išlieka toks kaip pernai. Vyriausybė patvirtino 2017 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas skiriamas lėšas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius. Valstybės finansavimą studijoms gaus apie 14,4 tūkst. stojančiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas, 4 tūkst. būsimųjų magistrantų, pusė tūkstančio doktorantų ir 400 rezidentai.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje liks tie projektai, kurie padės šią progą tinkamai atšvęsti, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Bet koks darbas – šaligatvio nutiesimas, salės pastatymas ar parodos organizavimas – buvo pridėtas prie šimtmečio minėjimo. Tai liks dabar tie projektai, kurie tikrai yra realūs.

Europos mokslo taryba skyrė 2,5 mln. eurų dotaciją Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui. Tai pirmas kartas per dešimt Europos Komisijos finansuojamos programos gyvavimo metų, kai Lietuva gauna tokį įvertinimą, pranešė VU. „Šie projektai nėra nutaikyti į praktinius tyrimus. Čia yra fundamentinių tyrimų konkursas ir visai nereikalaujama jokių praktinių rezultatų“, - pasakojo profesorius Saulius Klimašauskas.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Valstybės gynimo taryba antradienį aptars gynybos finansavimą 2018 metams. Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba BNS informavo, kad taryboje bus svarstomi tolimesni krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetai ir Lietuvos kariuomenės sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimas. Lietuva šiemet gynybai skyrė 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Anksčiau įvairūs šalies pareigūnai žadėjo, kad 2018 metais finansavimas krašto apsaugai pasieks 2 proc. BVP.

...

Lėšos gynybai priklausys nuo geopolitinių iššūkių ir grėsmių bei Lietuvos finansinių galimybių, todėl nėra tikslinga susisieti su konkrečiais finansavimo skaičiais, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Krašto gynybos finansavimas gyvybiškai svarbus išliks ir ateinančiais metais. Jo dydis priklausys nuo geopolitinių iššūkių ir grėsmių bei šalies finansinių galimybių“, - šalies vadovės poziciją BNS trečiadienį perdavė jos atstovė spaudai.Daiva Ulbinaitė.

Didesnio gynybos finansavimo reikia kibernetiniam saugumui užtikrinti ir pasirengti visuotiniam šaukimui, sako parlamentaras Vytautas Bakas. Jo vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė partijoms susitarti 2020 metais gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. „Lietuva ilgą laiką nevykdė įsipareigojimų, tų vadinamų 2 proc.

  Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis remia parlamentarų siūlymą į partijų susitarimą įrašyti nuostatą, kad Lietuvos finansavimas krašto apsaugai 2020 metais pasiektų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nutarė inicijuoti partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo atnaujinimą. „Kad galėtume pasirengti ir atremti naujas grėsmes, turime didinti saugumo ir krašto apsaugos finansavimą“, – antradienį BNS sakė komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas. Antradienį komitetas priėmė protokolinį nutarimą, kad reikia atnaujinti 2012 metų gegužę pasirašytą parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos.

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) vykusiame LTOK ir sporto federacijų vadovų susitikime, šalies sporto federacijos negailėjo kritikos KKSD vadovybei bei jos pradėtoms sporto reformoms, vedančiomis į šalies sporto ateities sunaikinimą.

Negalima finansuoti universiteto, kuris tinkamai neparuošia specialisto, sako TV3 studijoje apsilankęs valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. „Aukštosios mokyklos turėjo tikslą turėti, kuo daugiau studijų programų, kuo daugiau pritraukti studentų, tos studijų programos labai dažnai nieko bendro su rinka, su Lietuvos gyvenimu neturėjo. Dėl to vėlgi – ta pati emigracija. Žmonės, pabaigę aukštąsias mokyklas, stoja į technikos mokyklas, kas yra nenormalu“, - sakė valstiečių lyderis.

Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV įsteigtas Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) pilnai perima aukščiausius sportinius rezultatus Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse pasiekusių Lietuvos sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms. Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujoji LOSC nuostatų redakcija, pagal kurią ši organizacija taps pilnai atsakinga už tinkamą individualių olimpinių sporto šakų sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms.

Pasikeitus valdantiesiems, gal iš dalies ir politiniam elitui, pasigirsta kalbų, kad reikia viską keisti iš esmės, kad reikia naujos krypties. Taip, neabejotinai, galbūt kai kuriose šalies srityse reikia ir drastiškų sprendimų, tačiau pažiūrėjus į diskusijas dėl sporto ir jo finansavimo valstybiniu, savivaldybių mastu, matosi labai paviršutiniški siūlymai.

Valstybė šiemet kompensuos studijų kainą 2 tūkst. 428 bakalauro ir vientisųjų studijų studentams, mokantiems už studijas. Kaip pranešė Švietimo ir mokslo ministerija, kompensacijas šiemet gaus iki šiol didžiausias studentų procentas – 9,69 proc. Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų. Papildomai pridėjus 1,2 mln. eurų kompensacijoms šiemet iš viso skiriama 4,965 mln. eurų.

Finansų rinkos priežiūros sistemą nuo kitų metų liepos išlaikys daugiau įmonių - įvairių kreditų teikėjai ir tarpininkai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai. Seimas ketvirtadienį juos įtraukė į šį sąrašą. Už Lietuvos banko įstatymo pataisas balsavo 72, prieš - 3, o susilaikė 19 parlamentarų. Seimas nustatė, kad kredito davėjai, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus, turės mokėti 0,0125 proc. vidutinės metinės paskolų likučio sumos, bet ne mažiau kaip 100 eurų.

Lietuva jau dabar turėtų ruoštis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos sumažėjimui po 2020 metų, teigia valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas. Pasak Daliaus Misiūno, reikėtų svarstyti apie specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas valstybės valdomų įmonių akcijas.

Trijų Baltijos šalių bendros europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įmonės „RB Rail“ vadovė pareiškė, jog Lietuva, Latvija ir Estija turi pusmetį įrodyti, kad yra rimtai nusiteikusios projektą įgyvendinti bei užsitikrinti jo finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. „Mes privalome skubiai sukurti stiprią organizaciją visam šiam procesui valdyti. Tai užtruktų kelis mėnesius“, – Estijos laikraščiui „Eesti Paevaleht“ sakė Baiba Rubesa.

Lietuvoje dabar yra pradėtų investicinių projektų, kurie finansuojami iš valstybės lėšų, už 10 mlrd. eurų, teigia Valstybės kontrolė. Be to, aptikta, kad iš tikrųjų tokių projektų yra tris kartus daugiau, negu iki šiol buvo skelbiama viešai. Atlikus beveik 20 metų galiojančios Valstybės investicijų programos (VIP) auditą, nustatyta, kad investicijomis laikytos lėšos, skirtos įsigyti narų kostiumų, peryklų, pripučiamų valčių, mikroskopų, videokamerų, priekabų šunims arba išdažyti grindis.

Viešojo saugumo finansavimui kitų metų biuždete numatyta beveik trečdaliu lėšų daugiau, nei šiemet, tačiau to nepakanka norint sustiprinti valstybės sienos apsaugą, įgyvendinti Vidaus tarnybos statutą, sako vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. Bendras Vidaus reikalų ministerijai numatytas finansavimas, kurį trečiadienį svarstys darbą baigianti Vyriausybė, didėja 53,5 mln. eurų. Iš VRM pavaldžių institucijų, labiausiai, t.y. daugiau nie 9 mln. eurų didinamas Policijos biudžetas.

Nacionaliniam transliuotojui kitąmet siūloma skirti beveik 3 mln. eurų daugiau nei šiemet. Pagal Finansų ministerijos teikiamą 2017 metų biudžeto projektą, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) kitąmet turėtų sulaukti 2,8 mln. eurų didesnę valstybės dotaciją – numatoma didinti LRT finansavimą nuo beveik 33,67 mln. iki 36,49 mln. eurų. Iš skiriamų lėšų per 8 mln. eurų numatomi turtui įsigyti.

Europos Audito rūmai pareiškė, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE), taip pat Bulgarijos ir Slovakijos AE uždarymo projektai gerokai vėluoja, jų finansavimas nėra efektyvus, todėl auditoriai siūlo nuo 2020 metų nebetęsti specialių šių trijų jėgainių uždarymo finansavimo programų. Jų uždarymas galėtų būti finansuojamas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų, tačiau šalys turėtų įsipareigoti griežtai laikytis konkrečių projektų terminų ir pačios finansuoti dalį darbų.

Europos Komisija (EK) skirs 150 mln. eurų paramą energetikos holdingo „Lietuvos energijos“ statomai 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinei jėgainei, kuri degins komunalines atliekas ir biokurą. Tai yra vienas didžiausių šilumos ūkio projektų Lietuvoje pastaraisiais metais. „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, kad EK pritarimas yra labai svarbus, nes dabar aiški jėgainės statybų finansavimo schema. „Tai bus nacionalinė parama, kurią Lietuva gauna iš Europos Sąjungos fondų.

Jasu pirmąjį pusmetį Lietuvoje sulaukta 11 proc. daugiau užsienio turistų. Norima, šį skaičių dar labiau padidinti, tad pradedama įgyvendinti 4 metus truksianti turizmo rinkodaros strategija.

Subjektyvumas, pinigų skirstymas saviems ir visiškas atskaitomybės nebuvimas Taip valstybės pinigų sportui skirstymą apibūdina patys sporto žmonės. Nori gauti pinigų iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo – turėsi nešti vokelį su dalimi jų atgal. Esą dar visai neseniai veikė tokia sistema. Dabar teigiama, tai susitvarkė, tačiau viešai kalbėti apie valstybės jiems skiriamus pinigus kai kurios federacijos bijo – pasakysi – netruks atsiųsti auditą, ką nors ras ir turėsi visus pinigus gražinti.

Europinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“ kuruojančios bendros Baltijos šalių įmonės vadovai Rygoje ir Vilniuje nesutaria dėl projekto įgyvendinimo ir kaltina vieni kitus jo griovimu. „RB Rail“ valdybos pirmininkė latvė Baiba Rubesa teigia, kad Lietuvos atstovui pradėjus vadovauti įmonės stebėtojų tarybai, vilkinami svarbūs sprendimai ir dėl to gresia netekti europinio finansavimo. Tačiau „RB Rail“ tarybos pirmininkas Dainius Budrys atkerta, kad projektą griauna pati B.Rubesa.

Paaiškėjusios aplinkybės dėl per brangiai pirktų virtuvės reikmenų kariuomenei diskredituoja sprendimą didinti finansavimą krašto apsaugai, sako valdančiosios Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis. Pasak jo, „darbiečiai“ per artimiausią valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdį iš krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko reikalaus atsakymų, kodėl reikmenys kariuomenei buvo pirkti aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina, o kilus įtarimams – pirkimas nenutrauktas.

Jau daugiau nei metus visuomeninio transliuotojo LRT veikla yra finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Televizijai ir radijui skirima dešimtys milijonų eurų. Tačiau ir to pasirodo negana, nes už priešrinkiminių debatų transliavimą LRT užsiprašė solidžios pinigų sumos ir nori valstybei nudirti dar vieną kailį. Nuo 2015 metų sausio mėnesio LRT atsisakius reklamos, visos biudžeto įplaukos padengiamos iš valstybės biudžeto.

Penkių naujų lietuviškų vaidybinių filmų platintojams padalinta 20 tūkst. eurų, skirtų sustiprinti nacionalinio kino pozicijas, pritraukiant didesnę auditoriją. Parama skirta režisieriaus Igno Miškinio juostos „Karalių pamaina“, režisierės Linos Lužytės filmo „Amžinai kartu“, režisieriaus Roberto Mullan filmo „Gitel“, režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmo „Senekos diena“ ir Mikko Kuparineno juostos „2 naktys iki ryto“ platinimui, pranešė Lietuvos kino centras.

Stojantieji į universitetus ir kolegijas antrame etape gali pretenduoti į beveik 2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad universitetuose liko 592, kolegijose - 1333 valstybės finansuojamų vietų. Antrame etape toliau vyks priėmimas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Be to, būsimieji pirmakursiai dar turi apsipręsti dėl 592 tikslinio finansavimo vietų.

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi. Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc.