europos sąjungos

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad Varšuva gali priimti daugiau pabėgėlių nei 9 tūkstančiai, numatyti Europos Sąjungos pabėgėlių paskirstymo plane, tačiau norėtų, kad Bendrijos sienos būtų geriau apsaugotos. Ši Europos Sąjungos valstybė kol kas sutiko priimti tik 2 tūkstančius pabėgėlių, Bendrijai siekiant įveikti didžiausią migrantų krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tikisi, kad susitarimas dėl Irano branduolinės programos gali padėti nutraukti pilietinį karą Sirijoje. Tokią poziciją Italijos diplomatė išsakė per vizitą Vilniuje po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas pirmadienį pareiškė, jog tikisi, kad antradienį vyksiančiame susitikime Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrams pavyks sutarti dėl savanoriškos schemos, pagal kurią po Bendrijos nares turėtų būti paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. „Diskusijų bus, tačiau galiausiai bus pasiektas susitarimas dėl 160 tūkst.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, kurios nėra linkusios sutikti su migrantų perskirstymo kvotomis, gali būti priverstos tai padaryti, jeigu už tą planą nubalsuos dauguma 28 bloko narių.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį perspėjo, kad nesugebėjimas išspręsti pabėgėlių krizės gali sukelti pavojų laisvo judėjimo režimui Šengeno zonoje. Europos Sąjunga stengiasi išspręsti didžiausią žemyne pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo, per kurią Vokietija, Austrija ir Slovakija atnaujino sienų kontrolę, suduodamos smūgį Šengeno sutarčiai, numatančiai, kad prie šios zonos šalių vidinių sienų keliautojų pasai paprastai netikrinami.

  Danijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad savanoriškai sutinka priimti tūkstantį pabėgėlių iš 120 tūkst. migrantų, kuriuos planuojama paskirstyti po Bendrijos valstybes, kad būtų palengvinta našta toms šalims, į kurias plūsta daugiausia pabėgėlių.   „Atsižvelgdami į susiklosčiusią ypatingą situaciją, šiandien mes informavome parlamentines partijas, kad vyriausybė siūlys priimti ribotą skaičių prieglobsčio prašytojų.

Apie 4 tūkst. pabėgėlių per pastarąją parą atvyko į Kroatiją iš Serbijos, ketvirtadienį pranešė nacionalinis televizijos kanalas HRT. Pasak kanalo, kol kas neatrodo, kad migrantų srautas mažėtų. Naujieji migrantai ėmė plūsti į Kroatiją, kuri yra Europos Sąjungos narė, bet nepriklauso Šengeno zonai, nes buvo priversti ieškoti naujo maršruto, kaip patekti į Bendriją, kai savo sienas uždarė Vengrija.

Vengrijos policija trečiadienį panaudojo vandens patranką ir leido ašarines dujas į protestuojančius migrantus, negalinčius kirsti sienos iš Serbijos ir pradėjusius mėtyti akmenis į policininkus, pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai. „Minia Serbijos pusėje pasidarė agresyvi, mėtė akmenis, butelius, pagalius į policininkus Vengrijos pusėje“, – sakoma policijos pranešime. Vaizdo įraše matyti, kaip migrantai atveria vartus prie sienos, bet paskui pasitraukia.

Pirmasis autobusas su migrantais trečiadienį pajudėjo link Serbijos sienos su Europos Sąjungos nare Kroatija, Vengrijai atsitvėrus nuo pabėgėlių spygliuotos vielos tvora. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino surengti Bendrijos viršūnių susitikimą dėl pabėgėlių krizės. Autobusas su migrantais po visą naktį trukusios 500 km kelionės nuo Makedonijos sienos į pietus trečiadienį ryte turėjo pasiekti pasienyje esantį Šido miestą.

Čekijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos klausimais antradienį pareiškė, kad grasinimai, jog Vidurio Europos valstybėms gali būti apkarpytas finansavimas, jei jos priešinsis privalomoms migrantų kvotoms, neturi teisinio pagrindo.

Vokietija antradienį pareiškė pritarianti pasiūlymui naudoti Europos Sąjungos narių finansavimą kaip priemonę spausti tas šalis sutikti su privalomomis kvotomis, pagal kurias turėtų būti perkelti 120 tūkst. pabėgėlių, kai kelios Bendrijos rytinės valstybės atsisakė paremti planą dėl migrantų perskirstymo. „Padėtis derybose tokia, kad šalims, kurios atsisako, nieko nenutinka. Mums reikia kalbėti apie spaudimo priemones.

Europos Sąjungos narės pirmadienį oficialiai dar šešiems mėnesiams pratęsė sankcijas, taikomas Ukrainos ir Rusijos piliečiams, kaltinamiems promaskvietiškų smogikų, siekiančių atsiskirti nuo Kijevo, rėmimu. „Įvertinta padėtis nepateisintų sankcijų režimo keitimo nei fizinių, nei juridinių asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, sąrašuose“, – nurodoma ES Ministrų Tarybos pranešime.

Prancūzija sekmadienį paragino „visas Europos Sąjungos nares skrupulingai gerbti“ Šengeno zonos taisykles, kai Vokietija, susidūrusi su rekordiniu pabėgėlių antplūdžiu, sugrąžino keliaujančiųjų kontrolę savo pasienyje. „Šios taisyklės visų pirma reikalauja, kad migrantai būtų registruojami toje šalyje, kur jie kirto (Bendrijos) išorės sieną“, - sakė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as po pokalbio su kolega iš Vokietijos.

Europos informacinė erdvė įaudrinta pabėgėlių krizės. Šią aštrią temą dar labiau pakurstė naujos tragedijos Viduržemio jūroje ir daugybės migrantų bandymas prasiveržti iš Vengrijos į Vokietiją. Taip pat nesunku pastebėti, kad tiek žiniasklaidos, tiek kasdieniame diskurse ši tema yra emocionaliai angažuota. Ja piktnaudžiaujama, pranašaujant naują Europos saulėlydį ir kitas bėdas.

Čekijos premjeras sekmadienį sakė, kad jo šalis niekada nesutiks su privalomomis migrantų kvotomis, ir perspėjo, kad ši Europos Sąjungos (ES) didžiųjų galių - Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlyta sistema „neveiks“. „Nėra kelio trauktis. Mūsų pozicija tvirta ... Mes turime teisę pateikti savo nuomonę, net jei ji dabar skiriasi nuo to, ką sako Europos Komisija ar kai kurios didelės šalys“, – per televizijos debatus sakė Bohuslavas Sobotka.

Nuo šių metų rugpjūčio pradžios grupė Lietuvos karių tarnauja Europos Sąjungos (ES) vadovaujamoje kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje ATALANTA prie Somalio krantų. Lietuvos kariai saugo Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos laivą, kuris Indijos vandenynu gabena humanitarinės pagalbos siuntas Somalio gyventojams.

Generalinė prokuratūra perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti reikšmingiausią ir didžiausią Lietuvos teisėsaugos istorijoje bylą dėl įvykių 1991 metų sausį, kai agresija ir jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį.

Keturios rytinės Europos Sąjungos šalys penktadienį atmetė privalomas pabėgėlių priėmimo kvotas, nors Vokietija perspėjo dėl „didžiausio iššūkio“ per Bendrijos istoriją, tvyrant susirūpinimui, kurį dar labiau paaštrino vaizdo įrašas, kuriame matomi pabėgėliai Vengrijoje, maitinami „kaip gyvuliai“. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris susitiko Prahoje su Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos diplomatijos vadovaus, bet nesugebėjo jų įtikinti priimti ES planą pas...

Susirūpinimas dėl elgesio su Vengrijos pagrindinėje pabėgėlių stovykloje prie sienos su Serbija laikomais žmonėmis padidėjo penktadienį, kai buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kad atvykėlių šeimos yra maitinamos „kaip gyvuliai garde“. Tame įraše, slapta nufilmuotame vienos austrų savanorės, trečiadienį aplankiusios Reskės stovyklą, matoma, kaip apie 150 žmonių stumdosi, kovodami dėl sumuštinių, kuriuos jiems mėtė Vengrijos policijos pareigūnai, dėvintys šalmus ir higienines kaukes m...

Danija ketvirtadienį tapo naujausiu Europos migrantų krizės židiniu, žemyno lyderiams nesutariant, kaip susitvarkyti su daugybe pabėgėlių, besiveržiančių per Europos Sąjungos sienas. Vokietijos dosnumas išprovokavo jos rytinių kaimynių pyktį; dar apie 3 000 migrantų praeitą naktį atvyko iš Vengrijos į Austriją, o dar daugiau jų išsilaipino perpildytose Graikijos salose Egėjo jūroje arba traukė į Makedoniją.

Jau apie 450 tūkst. pabėgėlių atvyko į Vokietiją per šiuos metus, iš jų 37 tūkst. – per pirmąsias aštuonias rugsėjo dienas, ketvirtadienį pranešė vicekancleris Sigmaras Gabrielis. „Iki užvakar Vokietija užregistravo 450 tūkst. pabėgėlių, iš jų 105 tūkst. rugpjūtį ir 37 tūkst. – per pirmas aštuonias rugsėjo dienas. Rugsėjį jų gali būti daugiau negu 100 tūkst.“, – jis sakė parlamentui. „Atvirai kalbant, tai rodo, kad 160 tūkst.

Slovakijos premjeras Robertas Fico pareiškė, kad jo šalis nepasiduos Vokietijos ir Prancūzijos spaudimui sutikti su privalomomis migrantų priėmimo kvotomis, kai Europos Sąjunga pristatė planus perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių tarp bloko narių.

Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai trečiadienį susitarė spalį surengti viršūnių susitikimą dėl Ukrainos konflikto užbaigimo, sveikindami pranešimus, kad paliaubų šalies rytiniame regione „buvo iš esmės laikomasi nuo rugsėjo 1 dienos“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Didžiosios Britanijos premjeras trečiadienį pagrindė Britanijos sprendimą nedalyvauti pabėgėlių paskirstymo Europoje kvotų sistemoje, Briuseliui pateikus savo planus. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį pristatė naują „drąsų“ planą, pagal kurį Europos Sąjungos šalys jau kitą savaitę turėtų sutikti perkelti 160 tūkst.

Keli tūkstančiai svarų ir lietuvaitė – puiki musulmonų imigrantų iš Azijos šalių žmona, tarsi laimingą loterijos bilietą įteikianti leidimą jiems gyventi ES. Štai tokį verslą Londone suko du jauni klaipėdiečiai, kol juos prirėmė teisėsauga ir ilgam patupdė už grotų. 700 svarų ir lietuvaitė – jau žmona. Tiek ji atsiėjo afganistaniečiui, kuris už pinigus užsimanė santuokos su Europos Sąjungos piliete.

Vengrijos premjeras pasišaipė iš Europos Sąjungos pastangų įvesti migrantų priėmimo kvotų sistemą ir sakė, kad jo šalis dėl savo priešinimosi Bendrijos lyderių sprendimams yra kaip „juoda avis“, išsiskirianti iš kitų bloko šalių „kaimenės“. Premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį per susitikimą su vengrų diplomatais sakė, kad ES migrantų kvotų sistema, pagal kurią tikimasi paskirstyti atvykėlius 28 šalių bloke, neturi jokios prasmės, nes dėl laisvo žmonių judėjimo Bendrijos viduje jos nebus įmanom...

Smogikai įsilieja į pabėgėlių srautą Izmiro ir Mersino uostuose, iš ten per Viduržemio jūrą vyksta į Italiją, skelbia britų leidinys „Sunday express“. Vėliau teroristai vyksta į kitas Europos šalis, pavyzdžiui, Švediją ar Vokietiją, teigiama dienraštyje. Daugiau nei 4 tūkst. teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ narių apsimetusių pabėgėliais pateko į Europos Sąjungos šalis, remiantis šaltiniais smogikų gretose, pasakoja leidinys.

Užsienio ekonomines sankcijas patiriančioje Rusijoje pirmą šių metų pusmetį traukėsi pramonės gamybos apimtys. Tarp sektorių, kur gamyba labiausiai mažėjo - aukso ir sidabro grandinių (- 40 proc.), keleivinių vagonų (-64,7 proc.) gamyba. Tarp augusių – sūrių (25,7 proc.) bei konservų (27,6 proc.) gamyba. Tokius skaičius pateikia informaciją apie užsienio įmones teikianti UAB Creditreform Lietuva, remdamasi savo kolegų Rusijoje informacija.

Lietuva solidariai prisidės sprendžiant pabėgėlių krizę, bet pasisako prieš kvotas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžia - būtina užkirsti kelią reiškinio priežastimis, nes šiuo metu tik kovojama su pasekmėmis, ir nelabai sėkmingai. “Situacija tokia, kad dar padaugėjo stovyklose susikaupusių pabėgėlių, ir Lietuva bus solidari ir pasiryžusi dalintis, savanoriškais pagrindais, pabrėžiu, tą naštą.

Griežtai reaguodamas į vakarų Europą norinčių pasiekti migrantų antplūdį per Europos Sąjungos sieną, Vengrijos parlamentas penktadienį skubos tvarka priėmė teisės aktų, ribosiančių imigraciją. Tarp naujų priemonių numatyta taikyti įkalinimą iki trejų metų asmenims, kurie lips per naująją spygliuotos vielos tvorą prie sienos su Serbija; taip pat pasienyje įrengiamos „tranzito zonos“ prieglobsčio prašytojams laikyti, kol svarstomi jų prašymai.

Vokietija ir Prancūzija sutaria, kad Europos Sąjunga, susidūrusi su daugybės migrantų krize, turėtų įvesti privalomas kvotas, kiek kiekviena ES narė turėtų priimti migrantų, pareiškė ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Šįryt kalbėjau su Prancūzijos prezidentu; Prancūzijos ir Vokietijos požiūriu, kuris bus pateiktas Europos institucijoms, mums reikia privalomų kvotų Europos Sąjungos viduje šiai naštai pasidalinti.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos šalis priimti bent 100 tūkst. pabėgėlių ir taip sumažinti pietinėms Bendrijos narėms tenkančią gilėjančios migrantų krizės naštą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad migrantų krizė yra Vokietijos, o ne visos Europos problema, teisindamas savo vyriausybės veiksmus, mėginant sustabdyti pabėgėlių antplūdį.   „Priimti daugiau pabėgėlių – svarbus tikro solidarumo ženklas.

Europos Sąjungos branginamai laisvo vidaus judėjimo sistemai kyla vis didesnė grėsmė, Bendrijos šalims mėginant susitvarkyti su rekordiniu skaičiumi pabėgėlių ir migrantų, mėginančių patekti į jų teritorijas, sako pareigūnai ir analitikai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę paskelbė neįprastai atvirą perspėjimą, kad vienu iš sėkmingiausių Europos pasiekimų laikomai Šengeno zonai, kurios 26 šalių gyventojai gali kirsti sienas be pasų tikrinimo, iškilo pavojus.

Apie 100–150 migrantų trečiadienio rytą surengė demonstraciją prie pagrindinės Budapešto traukinių stoties, kai policija neleido apie 2 tūkst. atvykėlių išvažiuoti traukiniais į Austriją ir Vokietiją, pranešė vienas naujienų agentūros AFP reporteris. Apie 600 vyrų, moterų ir vaikų – daugiausiai atvykėlių iš Sirijos, Irako ir Afganistano – sėdėjo arba stovėjo prie Rytinės stoties, o dar apie 1,2 tūkst.

Pskovo sritis – puikus nelegalios prekybos ginklais, tabaku, alkoholio ir narkotikais koridorius. Ir „Kohvero byla“ kilo dėl „pernelyg aktyvaus“ estų žvalgybininko, užsiėmusio pasienio nusikalstamumo tyrimu, kurį dengia Rusijos valdžia, „postimees.ru“ rašo buvęs rusų valstybės tarnautojas, šiuo metu Estijoje dėl politinių aplinkybių gyvenantis Andrejus Kuzičkinas. 2014-ųjų rugsėjį estų žvalgybininkas Estonas Kohveras buvo suimtas ir pagrobtas pasienio teritorijoje su Pskovo sritimi.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Europą ištikusi pabėgėlių krizė yra visuotinių teisių, kurios yra Europos Sąjungos centre, išbandymas. „Visuotinės pilietinės teisės yra glaudžiai susijusios su Europa ir jos istorija kaip Europos Sąjungos sukūrimo varomoji jėga“, – sakė ji.

Estijoje ketvirtadienį paskelbta, kad palei rytinę sieną su Rusija bus tveriama tvora šalies saugumui užtikrinti ir Šengeno zonai apsaugoti. Pasak Vidaus reikalų ministerijos atstovo Toomas Vikso, tvoros statybos darbai prasidės 2018 metais. „Šia statyba siekiama apimti visą sausumos sieną visu 100 procentų, įvedus techninę stebėseną visą parą, kad būtų užtikrintos idealios sąlygos sienai saugoti, Estijos ir Šengeno zonos saugumui užtikrinti“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Vis plačiau atsiveriant elektroniniams valdžios vartams, Lietuvos gyventojams kasmet suteikiamos didesnės galimybės pasinaudoti valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformoje (VIISP) teikiamomis paslaugomis, kurios ateityje visam laikui išguis daugybę varginančių biurokratijos procedūrų.

Libijos krantų išgelbėtame migrantų laive buvo rasta maždaug 40 žmonių lavonų, pranešė Švedijos pakrančių apsauga. Klaikų radinį aptikęs švedų laivas „Poseidon“ buvo pasiųstas padėti į nelaimę patekusiam laivui Italijos pakrančių apsaugos pareigūnų. Švedijos pakrančių apsaugos atstovas Mattiasas Lindholmas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad švedų laivas „Poseidon“ išgelbėjo 439 mediniame migrantų laive buvusius žmones.

Italijos užsienio reikalų ministras griežtai atmetė Prancūzijos ir Vokietijos kritiką dėl jo šalies elgesio su dešimtimis tūkstančių migrantų, pasiekiančių jos pietinius krantus.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ir susisiekimo ministrai šeštadienį Paryžiuje surengs pasitarimą dėl saugumo priemonių po praeitą savaitę įvykdyto išpuolio viename greitajame traukinyje, kurį sužlugdė keleiviai, sutramdę ginkluotą užpuoliką. Tame susitikime „bus nagrinėjami labai konkretūs pasiūlymai“, sakė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as, netrukus po to, kai buvo pateikti kaltinimai traukinyje Amsterdamas-Paryžius ataką mėginusiam įvykdyti marokiečiui.

Vokietija antradienį nurodė sušvelninusi prieglobsčio suteikimo taisykles Sirijos piliečiams, o šis žingsnis, kaip tikimasi, sumažins spaudimą Europos Sąjungos pietinėms šalims, kurias užplūdo tūkstančiai migrantų. Rekordiškai gausūs migrantų būriai traukia į ES narę Vengriją per Serbiją, sukeldami naujų rūpesčių regiono lyderiams, šią savaitę surengsiantiems viršūnių susitikimą, kuriame pagrindinė tema tikriausiai bus didžiausia Europoje migracijos krizė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Latvijos prezidentas pareiškė, kad palaikytų draudimą dėvėti veidą dengiančius musulmoniškus šydus, šiai Baltijos šaliai ruošiantis priimti 250 pabėgėlių ir Afrikos ir Artimųjų Rytų. Prezidentas Raimondas Vėjuonis antradienį duodamas interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad Latvijos įstatymų leidėjai turi nuspręsti, ar burkos turi būti uždraustos, kaip siūlė kai kurie deputatai, bet jis asmeniškai palaikytų tokį draudimą.

Serbijos narystė Europos Sąjungoje vertinama kaip tikėtinas dalykas, kuris laikui bėgant taps realybe. Tai būtų dar vienas žingsnis įtraukiant Balkanų regioną į Europos gerovės ir stabilumo zoną (šis procesas prasidėjo 2004 metais priėmus į ES Slovėniją, jo tęsiniu 2013 metais tapo Kroatijos narystė). Tačiau Serbijos įstojimo į ES perspektyva taip pat gali būti vertinama gana nevienareikšmiškai dėl tam tikrų vidinių šios valstybės procesų ir jos ypatingų ryšių su Rusija.

Europos Sąjungos narė Vengrija pirmadienį sulaukė rekordinio migrantų antplūdžio, kai sieną su Serbija kirto daugiau negu 2 tūkst. žmonių, pranešė policija, likus kelioms dienoms iki galutinio termino, kada turi būti užbaigta įrengti pasienio tvora, turinti sulaikyti atvykėlius. Policijos pranešime nurodė, kad tą dieną sieną šalia Vengrijos pietinio miestelio Roskės kirto rekordinis skaičius migrantų – iš viso 2 093 žmonės.

Daugiau negu tūkstantis migrantų ir pabėgėlių pirmadienio vakarą įžengė per sieną į Europos Sąjungos narės Vengrijos teritoriją, tapę pirmaisiais iš maždaug 7 tūkst. žmonių, kurių sekinanti kelionė per Europą buvo sutrikdyta, kai Makedonija praeitą savaitę paskelbė nepaprastąją padėtį. Vienas naujienų agentūros AFP fotografas sakė, kad bent tūkstantis žmonių įžengė į Vengriją iš Serbijos per sieną kertantį geležinkelį netoli Vengrijos pietinio miestelio Roskės.

Šiandien Vilniaus meras Remigijaus Šimašius išlydėjo 8-ių dviratininkų mėgėjų grupę į „Europos dviračių žygį‘2015“ per 3 Baltijos valstybes – nuo Vilniaus iki Talino. Minint Baltijos kelio metines, Europos Sąjungos institucijų dabartiniai ir buvę darbuotojai ir kitų ES šalių piliečiai, jau keletą metų organizuoja tradicinius dviračių žygius, skirtus palaikyti europietiškumo idėjoms ir vertybėms. „Pradedate ilgą sudėtingą žygį, koks buvo ir pats Baltijos kelias.

Ar esate iš tų žmonių, kurie savo rankinėje kiekvieną dieną nešiojasi miniatiūrinę vaistinėlę su medikamentais, kurių galbūt prireiks, jei, pavyzdžiui, netikėtai suskaus galvą? Atsarga gėdos nedaro, tačiau ar susimąstėte, kad besitrindami tarp Jūsų daiktų ir paveikti temperatūros svyravimų, vaistai gali ne padėti, o netgi priešingai – pakenkti? Skausmas – nemalonus jutiminis ir emocinis potyris, kuris yra susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu – taip šį nemalonų potyrį apibrėžia Pasaulio ...

Eismo saugumo užtikrinimas pasitelkiant informacines technologijas įgyja vis didesnį pagreitį Lietuvoje. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (VGI) baigia kurti Geležinkelių sistemos pakeitimų rizikos valdymo elektroninę paslaugą, kuri leis iš dalies automatizuoti rizikos valdymo procesą.