europos sąjungos

Padėti Graikijai, kurios gyventojai sekmadienį vykusiame referendume balsavo prieš kreditorių reikalaujamas reformas, bus labai sunku, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis teigė visiškai realia laikantis galimybę, kad Graikija turės trauktis iš euro zonos. „Dabartinė Graikijos Vyriausybė savo žmonėms porą kartų tikrai nesakė tiesos.

Graikijos visuomenė yra pasidalijusi beveik lygiai pusiau dėl ateinantį savaitgalį vyksiančio referendumo, kuris gali nulemti šalies finansų likimą, nors galbūt menka persvara laimės finansinio gelbėjimo paketo šalininkai, penktadienį parodė naujausia apklausa. Instituto „Alco“ atliktas tyrimas rodo, kad 44,8 proc. graikų ketina pritarti tarptautinių skolintojų iškeltoms sąlygoms, o joms nepritariantys sudaro 43,4 procento.

Iniciatyva dėl skubios naujo 25 metrų ilgio plaukimo baseino statybos Vilniuje sulaukė olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės ir Lietuvos plaukimo federacijos paramos. Šia iniciatyva skelbiamas susirūpinimas, kad Lietuvos sostinė trejus metus neturės baseino ir reikalaujama nedelsiant imtis veiksmų užkirsti kelią šiai padėčiai – skubos tvarka pastatant naują 25 metrų baseiną Vilniuje iki 2016 metų vidurio. „Baseinų reikia ne tik Vilniui.

Vilniaus Lazdynų baseinas miestiečiams tarnaus dar vienerius metus. Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 2016 metų vasarą baseinas bus nugriautas ir vietoj jo bus statomas modernus, visus tarptautinius standartus atitinkantis 50 metrų baseinas. Tačiau jo statybos užtruks ir Vilniaus bei jo apylinkių gyventojai naujuoju Lazdynų baseinu galės džiaugtis geriausiu atveju tik 2019 metais.

 Vengrijos policija leido ašarines dujas, pirmadienį malšindama riaušes perpildytoje pabėgėlių stovykloje rytiniame Debreceno mieste, dėl religinio ginčo įsiplieskus muštynėms tarp prieglobsčio ieškančių žmonių. Neramumai prasidėjo, kai vienas migrantas pačiupo kitam priklausiusią Korano knygą ir pradėjo ją trypti, sakoma Vengrijos policijos pranešime. Keli šimtai kitų tame centre buvusių migrantų įsitraukė į riaušes, išsiplėtusias už stovyklos ribų.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pateikė Atėnams paskutinės minutės pasiūlymą, mėgindamas užtikrinti susitarimą dėl finansinės pagalbos Graikijai programos iki jos galiojimo pabaigos antradienio trečiadienio vidurnaktį, pranešė Europos Sąjungos ir graikų vyriausybės šaltiniai.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis sekmadienį sakė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel „turi raktą“ Graikijos krizei išspręsti, ir pabrėžė, kad Atėnai tebėra atviri tolesnėms deryboms su tarptautiniais kreditoriais.

Graikijai nusprendus surengti referendumą dėl paskutinio pasiūlymo išspręsti skolų krizę, kurį Atėnams pateikė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai, šalies likimas atsidūrė jos piliečių rankose, teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

Graikijos parlamentas sekmadienį paryčiais didele balsų dauguma patvirtino referendumo surengimą dėl paskutinio pasiūlymo išspręsti skolų krizę, kurį Atėnams pateikė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai. Referendumui, kuris dėl pasiūlytų finansinės pagalbos sąlygų bus surengtas sekmadienį, liepos 5-ąją, pritarė bent 179 deputatai iš visų 300 įstatymų leidėjų.

  Lietuva remia pastangas kuo greičiau susitarti dėl Europos Sąjungos (ES) ir JAV laisvosios prekybos susitarimo, kuris suaktyvins tarpusavio prekybą ir dar labiau sustiprins transatlantinius ryšius, ypač kylant grėsmėms Europos saugumui, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį susitikusi su JAV Atstovų rūmų pirmininku Johnu Boehneriu. „Labai svarbi sritis su Jungtinėmis Valstijomis yra Europos Sąjungos bendradarbiavimas ir derybos dėl laisvos prekybos sutarties.

Konservatorių pergalė šių metų rinkimuose Didžiojoje Britanijoje vėl prikėlė kalbas apie 2017-ųjų referendumą dėl pasilikimo ar pasitraukimo iš Europos Sąjungos, praneša „The Week“. Didžiausias pasitraukimo iš ES problema – nė viena valstybė to dar nėra bandžiusi padaryti, taigi niekas negali labai tiksliai prognozuoti galimų procesų ir pasekmių.

Vatikanas penktadienį atliko istorinį žingsnį, pasirašęs pirmąją sutartį su Palestina praėjus dvejiems metams po to, kai oficialiai pripažino jos valstybingumą. Sutartis dėl Bažnyčios gyvenimo ir veiklos Palestinoje yra pirmoji, pasirašyta su palestiniečių valstybe, kurią Vatikanas pripažino 2013 metų vasarį. Ta sutartis, parengta per 15 metų trukusias derybas, iš esmės buvo suderinta praeitą mėnesį, nors Izraelis ją griežtai pasmerkė kaip kliūtį taikos procesui.

Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono planai iš esmės pakeisti savo šalies ryšius su Europos Sąjungos atsidūrė antrame plane per ketvirtadienį vykusį ES viršūnių susitikimą, bet lyderiai jį perspėjo, kad Londonas gali tikėtis sunkių derybų, ruošdamasis referendumui dėl pasitraukimo iš bloko.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partietis ir buvęs jos vyriausybės ministras mano, kad Vladimiras Putinas gali prisidėti prie Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kad šią susilpnintų.

Nuolatinis mokymasis, tobulėjimas, kelių užsienio kalbų valdymas, kitų šalių ir kultūrų pažinimas tampa esminėmis jauno žmogaus savybėmis, padedančiomis sužibėti darbo rinkoje. Kuo daugiau moki, tuo labiau nepriklausomas esi? Pokalbyje su KTU Karjeros centro vadove dr. Jolanta Kavalė pamėginome aprėpti margą šiuolaikinio savęs ieškančio studento paveikslą, su kuriuo ji kasdien susiduria savo valdomos įstaigos veikloje.

Tik Rusija gali sustabdyti bręstančias ginklavimosi varžybas su NATO, nes būtent ji vykdo agresyvią politiką, didina karinį biudžetą ir militarizuoja ekonomiką, teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Kamuolys yra Rusijos pusėje, - BNS Briuselyje sakė jis vėlų trečiadienio vakarą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį vieniems metams pratęsė draudimą importuoti kai kuriuos maisto produktus iš Vakarų šalių. Šį žingsnį Maskva žengė reaguodama į Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų priimtą sprendimą iki ateinančių metų sausio pratęsti sankcijas Maskvai, kurios jai buvo įvestos dėl konflikto Ukrainoje. „Vyriausybė kreipėsi į mane, prašydama pratęsti šias priemones, – prezidento žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

 Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai įtemptai dirba, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Atėnams būtų pasiektas per savaitę, likusią iki birželio 30-osios, kai šalis turės grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui maždaug 1,54 mlrd. eurų, nes priešingu atveju jai grės nemokumas ir net galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

 Graikijos vyriausybės nauji pasiūlymai Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skolintojams suteikia „galimybę“ pasiekti susitarimą dėl skolos naštos sumažinimo šią savaitę, pirmadienį pareiškė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas).  Atėnų planai yra „sveikintinas žingsnis“ ir „galimybę pasiekti tą susitarimą vėliau šią savaitę, ir mes to sieksime“, – J.Dijsselbloemas sakė žurnalistams po euro zonos finansų ministrų susitikimo Briuselyje.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį oficialiai susitarė pratęsti iki ateinančių metų sausio griežtas ekonomines sankcijas Rusijai, siekiant įtikinti Maskvą visiškai įgyvendinti Minsko susitarimus dėl paliaubų Ukrainoje, nurodė pareigūnai. „ES pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai iki 2016 metų sausio 31 dienos, tikintis visiško Minsko susitarimų įgyvendinimo“, – sakoma vienos ES atstovės „Twitter“ žinutėje.

 Vyriausybės posėdyje pirmadienį pritarta, kad sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuva galėtų priimti iki 250 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių.  Tokį skaičių pabėgėlių iš Europos Sąjungos valstybių bei trečiųjų šalių Lietuva galėtų priimti iki 2018 metų birželio 30 dienos, nurodoma Vyriausybė nutarime.

Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita vis labiau pastebima ir pripažįstamas jos poveikis. Besikeičianti vidutinė oro temperatūra ypač paveikia žemės ūkio sektorių. Miškai ir žemės ūkio paskirties žemė sudaro 90 procentų Europos ploto, tačiau globalinis atšilimas mažina jų naudingumą. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė oro temperatūra Europoje padidėjo beveik vienu laipsniu. Nors tai neatrodo kaip labai drastiški pokyčiai, tačiau dėl klimato kaitos dažnėja sausros, potvyniai, gaisrai.

  Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį oficialiai leido pradėti pirmąjį etapą karinėje operacijoje prieš žmonių kontrabandininkus Viduržemio jūroje, pranešė pareigūnai.   Pirmieji laivai ir lėktuvai, kurie dalyvaus žvalgybos duomenų rinkimo operacijose, turėtų prisijungti prie šios misijos per ateinančią savaitę, nurodė pareigūnai.

Graikijos ir euro likimas bus „didžia dalimi nuspręstas“ pirmadienį, Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras pareiškė likus kelioms valandoms iki euro zonos lyderių nepaprastojo susitikimo, kuriame bus nagrinėjamas Atėnų skolų krizės klausimas.

Graikijos pateikti nauji pasiūlymai Europos lyderiams prieš nepaprastąjį euro zonos viršūnių susitikimą pirmadienį suteikia naujos vilties, kad pavyks išspręsti šios šalies skolų krizę po penkis mėnesius strigusių derybų.

Jeigu ketinate įsigyti svarbų pirkinį ar jau suplanavote atostogas užsienyje, specialistai netrukus jums primins, kokios teisės jus saugo nuo apgaulės ir ką daryti, jei prekė nekokybiška. Pasirodo, lietuviai savo vartotojo teises išmano prasčiau nei kitų Europos Sąjungos gyventojai. Vis dėlto padėtis gerėja. Skundų sulaukiama vis mažiau, nes vis dažniau pirkėjai ir pardavėjai konfliktus išsprendžia taikiai. Tiesa, ir patys pirkėjai mėgsta pasukčiauti.

Graikija nenori daugiau jokios pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), sekmadienį, viršūnių susitikimo, kuris gali nulemti šios šalies iškritimą iš euro zonos, išvakarėse, pareiškė valstybės ministras Nikas Papas. „Aš esu vienas tų, kurie mano, kad TVF neturėtų būti Europoje. Viliuosi, kad mes rasime sprendimą be jo dalyvavimo“, – sekmadienį dienraščiui „Ethnos“ sakė N.Pappas, kuris yra artimas premjero Aleksio Cipro sąjungininkas.

Potvyniai, karščio bangos, miškų gaisrai ir vandens trūkumas – tai problemos, kurios šiandien yra aktualios visame pasaulyje. Visoms šioms negandoms turi įtakos didėjanti vidutinė oro temperatūra, todėl svarbiausias tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva įsipareigojo iki 2020 metų  penktadaliu sumažinti CO2 emisijas, ir tikimasi, kad toks sprendimas gali padėti užkirsti kelią nelaimėms, kylančioms dėl klimato kaitos.

Nors miestai apima ne daugiau nei 2 procentus Žemės paviršiaus, tačiau juose sunaudojama net 78 proc. pasaulio energijos, išskiriama daugiau nei 60 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Miestus ir miestelius klimato kaita pažeidžia labiausiai. Besikeičianti vidutinė oro temperatūra lemia didėjantį jūros lygį, gaisrus, dažnesnes ir stipresnes audras, ilgesnį karščio ir šalčio laikotarpį. Karščio bangos Karščio bangos pastaraisiais dešimtmečiais kėlė tikrai didelį pavojų.

Graikija žino, kad jos negalima išmesti iš euro zonos, tad naudoja aštrią ir jos šaliai pavojingą derybų taktiką, teigia „Nordea“ banko ekonomistas. Pasak Žygimanto Maurico, vienas realiausių scenarijų, kad šalies skolas tiesiog teks padengti Europos Sąjungos valstybėms. „Manau, kad Graikija liks, nes ji yra ES, NATO narė ir ji gali elgtis chamiškai. Manau, kad visos šalys turės vienaip ar kitaip susimesti Graikijos skoloms, tik kai kurios šalys gali priešintis“, - BNS sakė Ž.Mauricas.

Atėnai pareiškė tebeturintys vilties paskutinę minutę pasiekti susitarimą, kuris leistų išvengti Graikijos bankroto, kai susirūpinę graikai šlavė savo santaupas iš šalies bankų, artėjant naujam derybų etapui. „Tie, kas investuoja į krizės ir baimės scenarijus, pasirodys klydę“, – sakoma premjero Aleksio Cipro biuro pranešime, nors buvo paskelbta, kad Graikijos bankai buvo priversti vėl pasiskolinti iš Europos centrinio banko (ECB), siekdami užtikrinti savo likvidumą.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime pritarta, kad sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Lietuva galėtų priimti iki 250 Europos Komisijos skirstomų pabėgėlių. Tokį skaičių pabėgėlių Lietuva, solidarizuodamasi su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, galėtų priimti per dvejus metus, skelbiama Vyriausybės pranešime. Prieglobstį Lietuvoje gavusiems užsieniečiams būtų sudaromos sąlygos gauti sveikatos apsaugos, socialines, švietimo, užimtumo ir kitas paslaugas.

Europos Sąjungos ambasadoriai trečiadienį susitarė pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai šešiais mėnesiais, iki kitų metų sausio pabaigos, pranešė diplomatiniai šaltiniai. Sankcijos Rusijos energetikos, gynybos ir finansų sektoriams buvo įvestos 2014 metų liepą vienerių metų laikotarpiui, atsakant į Maskvos įvykdytą Ukrainos Krymo regiono aneksiją ir jos paramą Ukrainos rytuose kovojantiems separatistams.

Neseniai Europos Aplinkos Agentūra (EAA) paskelbė interaktyvių žemėlapių seriją, kurioje parodoma, kokie klimato kaitos pavojai kyla įvairiuose Europos miestuose. Žemėlapiuose išskiriamos keturios svarbiausios grėsmės: karščio bangos, vandens trūkumas, potvyniai, miškų gaisrai.

Vienas iš Latvijos partijos „Už gimtąją kalbą!“ (ZARJA) lyderių – Ilarionas Girsas atliko pilietinio nepaklusnumo aktą – sudegino savo paties Latvijos ir ES piliečio pasą, praneša mixnews.lv. Partijos tinklalapyje teigiama, kad toks žingsnis buvo žengtas protestuojant prieš „dvigubus Latvijos ir Europos Sąjungos standartus“. Prorusiškos partijos narių įsiūtį sukėlė teismo sprendimas nubausti vieną iš jų narių dėl Latvijos vėliavos išniekinimo.

 Dar šią vasarą Baltijos jūros pakrantėje duris atvers didžiausias šiame regione turizmo ir sveikatinimo centras „Natura Termo Spa“, o šiuo metu svečius jau priima netoliese atidarytas etnografinis „Mėguvos kaimas“. Šie 2 didžiuliai kompleksai, 6 ha plote Kretingos rajone, Žibininkų kaime, pradėjo kilti prieš kelerius metus.

Kol pasaulio, o ypač Europos, visuomenės dėmesio centre yra Ukraina ir „Islamo valstybė“, Makedonijai teko vykdyti rimtą antiteroristinę operaciją albanų rajone Kumanovo mieste, esančiame šalies šiaurėje 40 km nuo sostinės Skopjės. Manoma, kad ginkluoto išpuolio autoriais tapo albanų teroristai iš Kosovo. Pastarieji įvykiai tik dar labiau komplikavo situaciją Makedonijoje, kuri pergyvena gilią politinę krizę.

Prieš pusmetį Rusija pristatė „Turkų srauto“ dujotiekio projektą. Jis buvo pozicionuojamas kaip alternatyva užstrigusiam „Pietų srauto“ projektui, kuriam kol kas neįveikiama kliūtimi tapo Maskvos nesutarimai su Europos Sąjunga ir nenoras priimti jos taisyklių energetikos rinkos reguliavimo sferoje. Atsisakydama „Pietų srauto“ (arba blefuodama, kad atsisako), Rusija tikriausiai siekia parodyti, kad savo strateginiams energetiniams interesams realizuoti ji gali rasti ir kitų partnerių.

Daugiau negu pusė vokiečių, italų ir prancūzų yra nusistatę prieš karinės jėgos naudojimą, jeigu kuri nors NATO sąjungininkė įsitrauktų į konfliktą su Rusija, trečiadienį paskelbtus JAV viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Pew Research Center“ apklausos rezultatus cituoja nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“. Vokietijoje 58 proc.

Perpildytos automobilių stovėjimo aikštelės, kamščiai ir nuolat kylančios kuro kainos – pagrindinis vairuotojų galvos skausmas. Smogas kelia nepatogumus visiems miesto gyventojams, o gamtosaugininkams, klimatologams ir kitiems specialistams nerimą kelia transporto priemonių išmetami į atmosferą teršalai. Šiuose teršaluose yra metano, anglies dioksido ir azoto suboksido – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Būtent ŠESD daro didžiausią įtaką klimato atšilimui.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį išsakė savo nuomonę dėl Graikijos krizės, pareiškęs, kad Atėnams reikia priimti sunkių sprendimų, kad išgelbėtų šalį nuo bankroto ir tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.

Mažeikių rajone, Sedos seniūnijoje naujam gyvenimui prikelti Renavo dvaro sodybos rūmai – pavyzdys visai Lietuvai, kaip turėtų būti tvarkomas kultūros paveldas. Vienas paskui kitą baigti įgyvendinti du Ūkio ministerijos administruojamomis Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuojami projektai, šį kultūros paveldo objektą pavertė vienu labiausiai užsienio turistus traukiančiu centru šiaurės Lietuvoje.

Įmonės gavusios rizikos kapitalo fondų investuojamas Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas savo idėjas paverčia tikru, pelną nešančiu verslu. Lietuvoje rizikos kapitalo rinkai augti ir plėstis padeda Ūkio ministerija įsteigusi JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, kurio tikslas panaudoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas. Kaip gautos investicijos padeda įmonių plėtrai, žiūrėkite video reportaže.

Praėjusiais metais padaugėjo į Lietuvą neįleistų užsieniečių skaičius, tarp jų didžiąją dalį sudarė Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenys. 2014 metais į mūsų šalį neįleistų užsieniečių skaičius padidėjo 17 proc. - nuo 2865 asmenų užpernai iki 3448 pernai.

Vidutinė oro temperatūra pastaruosius du dešimtmečius sparčiai didėja, ir tai daro didelį poveikį ekosistemoms bei visuomenei. Pastaraisiais metais ledynai ir Arkties ledas ėmė tirpti kur kas greičiau nei buvo prognozuota, pakito kritulių kiekis, padidėjo vandenynų vandens temperatūra bei jų rūgštingumas. Spėjama, kad ateinančius dvidešimt metų klimato kaita vis labiau stiprės, ir tai gali pridaryti dar daugiau žalos nei iki šiol manyta.

Birželio 5-ą dieną yra minima Pasaulinė aplinkos diena, ir šią dieną tradiciniame verslo įmonių konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje“ bus apdovanotos keturios Lietuvos uždarosios akcinės bendrovės, šiemet pelniusios laurus konkurse. Nugalėjusioms bendrovėms įsteigtos nominacijos už geriausią aplinkos apsaugos vadybos sistemą, už palankiausią aplinkai produktą, palankiausią aplinkai gamybą  ir už tarptautinį bendradarbiavimą.

Vyriausybė ketina Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Ministrų kabinetas dėl to spręs pirmadienį pasitarime. Finansų ministerija siūlo įgyvendinti projektą pavesti Turto bankui, kuris įsigytų apleistą pastatą iš bankrutuojančios Ūkio banko investicinei grupės, o Vyriausybės įstaigos turės priimti sprendimus per trumpiausią laiką. Vyriausybei pritarus, Turto bankas galės pradėti derybas dėl rūmų įsigijimo.

Marijinkos puolimas – ne emocinis, o racionalus ir ilgai planuotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis, „gordon.ua“ pasakojo buvęs jo patarėjas, Rusijos ekonomistas Andrejus Ilarionovas. Smogikų puolimas Marijinkoje gali būti pasiruošimas dideliam, iš anksto suplanuotam puolimui, mano buvęs Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas. Pasak eksperto, Marijinkos puolimas yra paremtas ne V. Putino emocijomis, o smogikų veiksmai – racionalaus plano dalis.

Kūrybinės raiškos centras kviečia 13–17 m. jaunus žmones iš Lietuvos dalyvauti tarptautiniame jaunimo mainų projekte Armėnijoje „Priimk demokratijos iššūkį“. Jaunimo mainuose, kurie vyks 2015 m. rugpjūčio 12–19 d., dalyvaus 48 žmonės iš Lietuvos, Danijos, Suomijos, Estijos, Rusijos ir Armėnijos. Apie ką bus kalbama projekto metu? Pagrindinės temos – demokratijos ir pilietiškumo supratimas, jaunų žmonių dalyvavimas demokratiniuose procesuose.