europos sąjungos

Prieš du metus visos 28 Europos Sąjungos šalys, pakraupusios dėl Maskvos pažeistų tarptautinės teisės normų Ukrainoje, sudavė Kremliui atitinkamą atsaką.

Čekijos policija antradienį pranešė, kad išaiškino ir išardė tarptautinį nusikaltėlių tinklą, kuris gamino ir platino padirbtus lietuviškus dokumentus migrantams Europos Sąjungos šalyse. Kaip pranešė policijos atstovas Pavelas Hantakas, visoje Čekijoje buvo suimta 10 įtariamųjų iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų. Penki iš jų buvo iš Ukrainos, patikslino atstovas, tačiau kitų pilietybės nenurodė.

NATO narės Europoje pirmą kartą per beveik 10 metų padidins išlaidas gynybai, interviu laikraščiui „Financial Times“ sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris tokią dinamiką aiškino grėsmių ir iššūkių saugumo sferoje skaičiaus didėjimu. „Prognozė 2016 metams, paremta duomenimis iš šalių sąjungininkių, rodo, kad 2016 metai bus pirmi po daugelio, daugelio metų, kai sąjungininkių europiečių išlaidos gynybai bus padidintos.

Kritikos dėl savo planų dalyvauti ekonominiame forume Sankt Peterburge susilaukęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pabrėžė, kad jo vizitas į Rusiją nereiškia, jog Europos pozicija švelnėja.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris susilaukia kritikos iš Jungtinių Valstijų ir kai kurių Europos Sąjungos šalių, įskaitant Lietuvą, dėl birželį planuojamo vizito Rusijoje. Diplomatinių šaltinių, kuriais remiasi leidinys „Politico“ , teigimu, baiminamasi, kad J. C. Junckerio vizitas sustiprins Rusijos prezidento Vladimiro Putino poziciją prieš pat svarbų sprendimą dėl Maskvai taikomų ekonominių sankcijų pratęsimo.

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos abi proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas ir joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai santuokai.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį drauge minėjo Verdeno mūšio – vieno baisiausių Pirmajame pasauliniame kare – 100-ąsias metines. Šis mūšis, įvykęs Prancūzijos šiaurės rytuose, buvo ilgiausias tame kare. Jis truko 300 dienų ir pareikalavo daugiau kaip 300 tūkst. gyvybių, kol galiausiai laimėjo Prancūzija.

Krizės prislėgta Graikija tikisi įkvėpti naujos gyvybės ryšiams su Maskva per Rusijos prezidento Vladimiro Putino dviejų dienų vizitą, galintį atnešti labai reikalingą proveržį energetikos ir prekybos srityse, penktadienį nurodė vyriausybės dienraštis. „Putino vizitas iš naujo įšildo Graikijos ir Rusijos ryšius“, – rašo laikraštis „Avgi“, pridūręs, kad Rusijos lyderis į atvyks į Atėnus lydimas šešių ministrų.

 Pigių skrydžių kompaniją skraidinanti keleivius visoje Europoje ir už jos ribų parinko sąrašą pigių miestų, kuriuose šią vasarą išleistumėte mažiausiai pinigų atostogoms. Travel On Spot siūlo jums ir nebrangią nakvynę miestuose, pataria, ką pamatyti ir skaičiuoja kiek galėtų kainuoti kelionė. Informaciją parengė viešbučių rezervavimo sistemos „Travel On Spot“ specialistai. Daugiau apie keliones sužinokite čia.

Rusijos ekonomikai patiriant vieną smūgį po kito ir artėjant eiliniam ES sprendimo dėl sankcijų Kremliui etapui, Maskva pradėjo naują grįžimo į pasaulio politikos ir verslo etapą. Tiek Ukrainos lakūnės Nadijos Savčenko grąžinimas, tiek Rusijos prezidento vizitas į Graikiją rodo aktyvius bandymus paveikti pasaulio bendriją „pamiršti buvusius nesutarimus“. Apie tai kalbėjo ir Rusijos „draugai“ Europoje – Vengrijos bei kai kurių kitų šalių politikai.

Birželio 23-iosios referendumas Didžiojoje Britanijoje dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, kuris vyks visoje Bendrijoje stiprėjant euroskeptiškoms nuotaikoms, bus tik vienas iš daugelio jau vykusių ES plebiscitų. Per pastaruosius 44 metus nacionaliniai referendumai dažnai nulemdavo ES kryptį įvairiais klausimais, pradedant naujų narių priėmimu, jos galių išplėtimu keičiant sutartis, ir baigiant naujais projektais.

Likus mėnesiui iki Didžiosios Britanijos referendumo dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, į priekį išsiveržė „Pasilikimo“ šalininkų stovykla, netylant bauginantiems įspėjimams apie „Brexit“ scenarijaus tarptautines pasekmes ir skambant neretai absurdiškiems argumentams šalies viduje.

Šį savaitgalį tarptautinės bendrijos dėmesys nukryps į Austriją, kuri gali tapti pirmąja Europos Sąjungos šalimi, prezidentu išrinksiančia kraštutinių dešiniųjų politiką, Senajame žemyne augant populistinių partijų įtakai. Įtampa dėl pabėgėlių krizės ir augančio nedarbo smarkiai supriešino šalies visuomenę ir paskatino nepatenkintus rinkėjus nusigręžti nuo tradicinių politinių jėgų ir palaikyti radikalias populistines partijas.

Dažniau nei kas antras profesine liga sergantis darbingas keturiasdešimtmetis skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos, nugaros ir kaklo skausmais. Tai viena dažniausių nedarbingumo ligų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, o 97 proc. susirgusių – asmenys, vos sulaukę 40-ties. Pasak kineziterapijos specialisto Valdo Tautkaus, žmogaus kūnas yra sudėtingas mechanizmas, tad nemažą vaidmenį šios srities susirgimams turi ir psichologinės problemos.

Jei Didžioji Britanija kitą mėnesį referendume nubalsuos už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), tai galėtų nulemti antrą balsavimą dėl Škotijos nepriklausomybės, kuris įvyktų per dvejus metus, sakė įtakingas škotų nepriklausomybės šalininkas Alexas Salmondas 61 metų A.Salmondas vadovavo Škotijos nacionalinei partijai ir buvo Škotijos pirmasis ministras, bet atsistatydino, kai per balsavimą 2014 metais nepriklausomybės šalininkų stovykla surinko 45 proc., o jos priešininkai – 55 proc. balsų.

Likus vos kelioms savaitėms iki referendumo dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, vadinamojo „Brexit“ scenarijaus, padėtis atrodo niūri. Ne dėl apklausų rezultatų, rodančių baugiai panašų abiejų stovyklų palaikymą – tiesiog po kelerių pastarųjų rinkimų aš jais nebetikiu. Man labiausiai neramu, kad debatai yra atitolę nuo esmės; kad kampanija „Pasilikti“ nesugebėjo perteikti savo minties; kad daugumos rinkėjų tai nedomina. Tvyrant apatijai ir cinizmui, gali nutikti bet kas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini prognozuoja, kad Bendrija pratęs sankcijas Rusijai, kurios jai buvo įvestos dėl vaidmens Ukrainos konflikte. Tai F.Mogherini pareiškė interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt“, kuris publikuotas ketvirtadienį.

NATO užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį susitiks baigti tartis dėl didžiausio Aljanso karinių pajėgų sustiprinimo nuo Šaltojo karo pabaigos, kuriuo siekiama duoti atkirtį agresyviam ir neprognozuojamam Rusijos elgesiui.

Latvijos socialinės apsaugos ministras Janis Reiras trečiadienį Bulgarijos sostinėje pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, dar vadinamą Stambulo konvencija. Po pasirašymo šį dokumentą dar turės ratifikuoti Latvijos Seimas. Pasirašydama konvenciją, Latvija įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokios veiklos, prieštaraujančios šiam tarptautiniam dokumentui.

Automobiliu po užsienį keliauti planuojantys Lietuvos gyventojai turėtų tokioms atostogoms kruopščiai pasiruošti. Draudikai pastebi, kad bendrovės klientai užsienyje patiria žalas ne tik važiuodami jiems neįprasta kairiąja kelio puse, bet ir dėl to, kad nepastebi kelio ženklų, patiki pasenusios navigacijos nurodymais ar palieka automobilį nesaugiame rajone.

Vilniuje trečiadienį viešintis Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas sukritikavo Europos Komisijos (EK) siūlymus skirti baudas už nepriimamus migrantus, sakydamas, jog sankcijos nieko nesprendžia. „Bendrais bruožais manau, kad teisingas problemos sprendimas yra rasti proaktyvių sprendimų, o ne susikaupti į sankcijas, nes sankcijos nieko nesprendžia“, - bendroje spaudos konferencijoje su prezidente Dalia Grybauskaite sakė Rumunijos vadovas.

Ar Eurovizijos dainų konkursas šį šeštadienį Stokholme bus įnirtinga muzikinė geopolitinių priešininkių Rusijos ir Ukrainos dvikova? O gal pagaliau atėjo Prancūzijos laikas sušildyti širdis, kad ir dainuojant angliškai? Pažįstamas „Labas vakaras, Europa!“ vėl suburs buvusius priešininkus ir sąjungininkus metinei keistenybių, blizgesio ir muzikos šventei, kuri šiemet mini savo 60-ies metų jubiliejų.

Galimas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamasis „Brexit“ – prislėgs ekonominį aktyvumą šalyje ir išprovokuos kintamumą rinkose, penktadienį įspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). „Pritarimas pasitraukimui duos pradžią ilgam padidėjusio neapibrėžtumo, kuris skatins kintamumą finansų rinkose ir suduos smūgį ekonomikos plėtrai, laikotarpiui“, – nurodoma penktadienį paskelbtoje TVF ataskaitoje apie Didžiosios Britanijos ekonomikos būklę.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino vieną prezidento Petro Porošenkos sąjungininko paskyrimą į generalinio prokuroro postą, nepaisydamas Europos Sąjungos perspėjimų ir priėmęs įstatymo pataisą, leidžiančią tas svarbias pareigas užimti kandidatams, neturintiems teisinio išsilavinimo. Generalinė prokuratūra daugelio buvo kritikuojama kaip itin korumpuota institucija, kurią būtina pertvarkyti, jeigu Kijevas toliau sieks glaudesnių ryšių su ES.

Energetinių išteklių kainos jau nustojo būti vien ekonominiu reiškiniu. Energetinis karas, kaip poveikio priemonė, yra įsitvirtinęs šiuolaikinėje geopolitinių procesų sampratoje. Tačiau kartu atsiranda ir supratimas bei sutarimas, kaip reaguoti į šį iššūkį.

Europos Sąjungos migracijos politika nepasiteisino, pareiškė Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis trečiadienį žurnalistams po susitikimo su ministru pirmininku Mariu Kučinskiu. Tą pačią nuomonę trečiadienį pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras, pridūręs, kad susitarimas su Turkija, kuriuo siekiama pažaboti migrantų antplūdį, yra „nevykęs“, ir supliekė „neadekvatų“ Europos atsaką į ją užklupusią rimčiausią migracijos krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Lietuvos partneriai NATO šalyse supranta Baltijos regionui kilusias grėsmes ir suvokia, kad būtina ginti visą Aljanso teritoriją, sakė buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. „(Rusijos prezidentas) Putinas, Kremlius visada tikėjosi, kad tokios valstybės kaip Vokietija, Prancūzija turės kitokią nuomonę ir galbūt tokiu būdu galės skaldyti Aljansą. Bet to nėra.

Debatams dėl galimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos suintensyvėjus praeitą savaitgalį, kitose Bendrijos šalyse taip pat keliama idėja surengti referendumus dėl jų ryšių su ES ateities, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“. Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pirmadienį savo kalboje ketina pasakyti, kad Europoje padidės karo grėsmė, jeigu britai rinkėjai birželio 23 dieną nubalsuos už savo šalies pasitraukimą iš ES.

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela sako, kad tuo atveju, jei šalyje būtų uždrausti abortai, moterys turėtų teisę už Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas nėštumą nutraukti užsienio valstybėse. „Labai įdomus paradoksas yra tas, kad pagal europines direktyvas, jei medicininė paslauga negali būti atlikta šalyje narėje, tai ji turi būti apmokama kitoje šalyje.

Euro zonos šalių finansų ministrai pirmadienį renkasi į skubų susitikimą, kurio metu sieks susitarti dėl naujų reformų, kurias turėtų įgyvendinti Graikiją, baiminantis, kad gali pasikartoti pernykštė situacija, kuomet vyko chaotiškos Graikijos gelbėjimo derybos. Eurogrupės posėdžio metu taip pat bus aptartos ir dalies Graikijos skolų nurašymo klausimas. To, kaip vienos iš susitarimo sąlygų, reikalauja Tarptautinis valiutos fondas.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos sukeltų „neprognozuojamų pasekmių“ europiniam bendradarbiavimui, perspėjo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris savo interviu Vokietijos žiniasklaidai. Europa su nerimu laukia birželio 23-iosios, kai Britanija surengs referendumą, kuriame bus užduotas klausimas, ar šalis turi pasilikti 28 valstybių Bendrijoje. Apklausos rodo, kad didelė rinkėjų dalis dar nėra apsisprendusi.

Popiežius Pranciškus penktadienį paragino Europą „nugriauti“ sienas, kurios statomos siekiant sulaikyti migrantus, ir pasirinkti radikalią „socialinę ekonomiką“, kuri tarnautų daugeliui, o ne keliems. Primindamas Europos Sąjungos (ES) kūrėjus ir laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, pontifikas sakė, kad jie „išdrįso radikaliai pakeisti modelius“, privedusius prie karo.

Donaldas Trumpas, tikėtinas JAV respublikonų kandidatas į prezidentus, parėmė Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), sakė, kad Jungtinei Karalystei būtų „geriau“ ne Bendrijoje, ir dejavo dėl migracijos į Europą padarinių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį paragino Europos lyderius saugoti išorines Europos Sąjungos sienas, siekiant išvengi „nacionalizmo sugrįžimo“ pavojaus. Sienų apsauga yra „išbandymas Europos ateičiai“ nuo „Viduržemio jūros iki Šiaurės ašigalio“, A.Merkel sakė spaudos konferencijoje Romoje, kurioje taip pat dalyvavo Italijos premjeras Matteo Renzi.

Festivalyje „Login 2016“ teisininkas Andrejus Mokšinas papasakojo apie mėlynosios kortelės svarbą visos Europos Sąjungos darbo rinkoje. „Mėlynoji kortelė – tai leidimas teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvoje bei persikelti į kitą ES valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. O vienas iš svarbiausių pliusų, kad po penkerių metų specialistas gali kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi šioje šalyje išdavimo“, - pristatymą pradėjo A. Mokšinas.

Europos Komisija pageidauja sukurti kompiuterinę programą, kuri apskaičiuotų, kiek atskiros Europos Sąjungos narės turėtų priimti prieglobsčio ieškančių asmenų pagal tų valstybių gyventojų skaičių ir ekonominius rodiklius, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Tokiu būdu planuojama depolitizuoti šį įnirtingus ginčus kurstantį procesą, priimant sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, kai įstrigo ES lygio pastangos perskirstyti prieglobsčio ieškotojus tarp Bendrijos šalių.

Vengrija trečiadienį „šantažu“ pavadino Europos Sąjungos planą pakeisti prieglobsčio suteikimo sistemą, numatant baudas po 250 tūkst. eurų už vieną atmestą asmenį šalims, kurios atsisako vykdyti joms skirtą pabėgėlių kvotą. „Tai – šantažas, tai nepriimtinas ir ne europinio pobūdžio pasiūlymas iš (Europos) Komisijos“, – pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto po susitikimo su regiono kolegomis Prahoje.

Europos Komisija, aukščiausia Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija, trečiadienį su tam tikromis sąlygomis pritarė beviziam režimui su Turkija pagal susitarimą, kuriuo siekiama išspręsti migrantų krizę. Europos Komisija taip pat paskelbė pratęsianti sienų kontrolę Šengeno zonoje, Europai didinant pastangas susidoroti su didžiausiu migrantų antplūdžiu po Antrojo pasaulinio karo.

Daugiau nei pusė moterų susiduria su smurtu šeimoje ir vos mažiau nei trečdalis iš jų ryžtasi apie tai prabilti ir kreiptis pagalbos. Kaip kovoti su šiuo visuomenėje įsikerojusiu blogiu? Pilietinės iniciatyvos „Moterys kalba“ komanda ir apie smurtą artimoje aplinkoje prakalbusios moterys turi savo atsakymą. Vakar Švedijos ambasadoje buvo oficialiai pristatytas projektas #superherojės.

  Europos Komisija planuoja įvesti baudas šalims, kurios atsisakys priimti pabėgėlius – tai numatyta peržiūrėtuose Europos Sąjungos teisės aktuose, kurie reglamentuoja prieglobsčio klausimus ir bus pristatyti trečiadienį, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė EUobserver.   Kaip informuoja laikraštis „Financial Times“, aukščiausia ES vykdomosios valdžios institucija siūlys 250 tūkst. eurų finansinę sankciją už vieną nepriimtą pabėgėlį.

Ukrainos policija šalies pietuose esančiame Odesos mieste pirmadienį rado tris granatas netoli tos vietos, kur turi būti paminėtos antrosios Maskvos ir Kijevo šalininkų susirėmimų metinės. Per tuos kruvinus gatvių mūšius tarp ginkluotų provakarietiškos vyriausybės Kijeve ir Maskvos šalininkų žuvo 48 žmonės. Susirėmimų kulminacija buvo gaisras pastate, kur žuvo 42 Rusijos šalininkai.

Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, raginančią vyriausybę nepritarti sankcijų Rusijai, kurios jai buvo įvestos dėl konflikto Rytų Ukrainoje, pratęsimui.

Man nepatinka žodis „populistas“ – paprastai žurnalistai jį vartoja norėdami apibūdinti „politiką, kuris gauna daug balsų už idėjas, su kuriomis nesutinku“. Jeigu jam gerai sekasi sakyti kalbas, dar galima pridėti žodį „demagogas“. Tačiau neabejotina, kad pagrindinio srauto politika Vakaruose patiria didelį iššūkį, keliamą politikų, kurie siūlo lengvus atsakymus ir trumpesnius kelius, išmetančius už borto daugelį pokario dešimtmečių įsitikinimų.

Lietuva pagal įtaką užima 17-ą vietą tarp 33 Europos Sąjungos (ES) šalių ir kandidančių į Bendriją, teigia apie Briuselį rašanti interneto svetainė „Politico“. „Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra vertinama dėl jos atvirumo ir tvirtumo“, - rašo reitingo sudarytojai. Pasak „Politico“, įtakingiausios ES šalys yra Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija. Į tyrimą įtrauktos ir ES šalys kandidatės, ir penktoji pagal įtaką atsidūrė Turkija.

Miestuose, panašiuose į Piterborą, neseniai išaugę imigracijos, daugiausia darbininkų iš Rytų Europos, mastai suteikia impulsą „Brexit“ (Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos) šalininkų stovyklai kampanijoje prieš birželį vyksiantį referendumą dėl tolesnės šalies narystės Bendrijoje. „ES nesustabdys visų atvykstančių imigrantų, o mes nesusitvarkome“, – sakė Johnas Fovargue'as iš 184 500 tūkst.

Vienas įtakingiausių Ukrainos žurnalistų antradienį neteko leidimo dirbti dėl mokesčių bylos, kuri, pasak jo, yra politiškai motyvuota. Migracijos tarnybos pareigūnai sakė nepratęsiantys leidimo dirbti šalyje Savikui Šusteriui – kelių populiarių politinių pokalbių laidų vedėjui, nes žurnalistas neinformavo jų, kad prieš jį pradėtas tyrimas dėl įtariamo mokesčių slėpimo.

Baltarusijoje, Černobylio „mirties zonos“ pakraštyje, pavažiavus keliu už ženklų su užrašais „Stop! Radiacija“, ūkininkas pasiūlo savo lankytojams šviežiai pamelžto pieno stiklinę. Naujienų agentūros „Associated Press“ (AP) reporteriai mandagiai atsisako, bet perduoda pavyzdį buteliuke laboratorijai, kuri patvirtina, kad jame radioaktyvaus izotopo yra 10 kartų daugiau nei šalyje galiojanti maisto saugumo norma.

Baltarusija turi garantuoti, kad Lietuvos pašonėje statoma Astravo atominė elektrinė atitiks tarptautinius saugos reikalavimus, teigia premjeras Algirdas Butkevičius, pabrėždamas prieš tris dešimtmečius įvykusios Černobylio atominės elektrinės katastrofos padarinius. „Lietuva yra rimtai susirūpinusi branduolinės saugos situacija Lietuvos ir Europos Sąjungos kaimynystėje.

Viktorija Vetrova žino, kaip rizikuoja jos vaikai, gerdami dviejų šeimos karvių pieną ir valgydami džiovintus grybus bei uogas iš miško. Tačiau pinigų stokojanti Ukrainos vyriausybė pernai sustabdė vietos mokyklų pietų programą 350-čiai tūkst. vaikų – vienintelį švaraus maisto šaltinį Zalyšanų kaime netoli Černobylio. Tad kaimuose gyvenančios šeimos gelbstisi pienu ir žemės, vis dar užterštos trys dešimtmečiai po didžiausios pasaulyje branduolinės nelaimės, dovanomis.