europos sąjungos

Virtinė sprogimų, kurie tikriausiai buvo koordinuotos atakos, antradienį driokstelėjo Briuselio oro uoste ir vienoje metropoliteno stotyje Belgijos sostinės centre, nusinešdami bent 26 žmonių gyvybes per vėliausią išpuolį Europoje.

Daugiau negu 1,6 tūkst. migrantų atvyko į Graikiją po to, kai įsigaliojo sutartis tarp Europos Sąjungos ir Turkijos, turinti sumažinti atvykėlių srautą, o graikų tarnyboms stengiantis vykdyti naujas sudėtingas taisykles. Tuo tarpu Lesbo saloje, kuri yra pagrindinė per jūrą iš Turkijos plaukiančių migrantų atvykimo vieta, pareigūnams sunkiai sekasi pereiti nuo ankstesnės sistemos prie naujosios, o Graikija dar nesulaukė ES pažadėto šimtų pareigūnų pastiprinimo.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį sutarė dėl bendros pozicijos, kuri bus išdėstyta Turkijos premjerui, siekiant sudaryti susitarimą, turintį padėti suvaldyti didžiausią migracijos krizę žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo. 28 ES šalys visą dieną derėjosi dėl pasiūlymo, pagal kurį Turkija turėtų priimti visus neteisėtus migrantus iš Graikijos, padėdama suvaldyti precedento neturintį antplūdį, kai nuo 2015-ųjų pradžios į Bendriją atvyko 1,2 mln. žmonių iš Sirijos ir kitų šalių.

Valdančiųjų politinė taryba penktadienį svarstys Lietuvos poziciją dėl Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomos Astravo atominės elektrinės, taip pat aptars pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo galimybes.

Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose perspektyva yra didelė grėsmė, destabilizuojanti pasaulio ekonomiką ne mažiau negu džihadistų judėjimai, paskelbė britų žurnalo „The Economist“ analitinis padalinys „Economist Intelligence Unit“ (EIU). Savo naujausioje pasaulinių grėsmių studijoje EIU, kurioje pavojai pasaulio ekonomikai vertinami pagal 1–25 balų skalę, dabartinio respublikonų kampanijos favorito pergalės tikėtini padariniai buvo įvertinti 12 balų, o didžiausia mūsų laikų grėsmė,...

Europa turi būti bent laikinai „uždaryta“ ekonominiams migrantams, nes akivaizdu, jog ES šalys neturi galimybių „absorbuoti“ ir integruoti tokio didelio kiekio atvykėlių, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ketvirtadienį šalies vadovė išvyksta į Europos vadovų tarybos (EVT) posėdį Briuselyje, kur kartu su Europos Sąjungos (ES) lyderiais sieks susitarimo su Turkija dėl migrantų grąžinimo. „Europa visiškai nesugeba prisipažinti ir pripažinti savo absorbavimo ir integravimo galimybių.

Skiepai nuo meningokoko infekcijos per metus papildomai kainuotų apie 8 mln. eurų, kai šiuo metu iš viso vakcinavimo programai numatyta 8,7 mln. eurų, Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje trečiadienį sakė Valstybinės ligonių kasos laikinasis vadovas Gintaras Kacevičius. „Jei būtų nutarta kompensuoti skiepų nuo meningokoko vakcinas, o jų yra dviejų rūšių – nuo A ir C grupės bei nuo B grupės, ir skiepyti abejomis reikėtų per metus apie 30 tūkst. vaikų, tai sudaro apie 8 mln eurų per metus.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) papildomų pinigų padidinti mokytojų algoms šiemet ketina paimti iš lėšų, anksčiau numatytų neformaliajam vaikų ugdymui, o šioms reikmėms pinigai bus kompensuoti iš Europos Sąjungos (ES) lėšų.   „Mitas – kad bus nuskriausti vaikai, nes nebebus neformaliojo krepšelio. Pareiškiu atsakingai – jis buvo ir bus“, – trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete garantavo švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė.

Kovo pirmomis dienomis dingusi paauglė rasta Ispanijoje, pagrobta vietinių prekeivių žmonėmis. Mergina buvo klasta išviliota, tačiau išėjusi iš namų dar palaikė ryšį su tėvais. Deja, atvykus į svečią šalį – situacija pasikeitė. Pasak tėvų ir Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorės Nataljos Kurčinskajos, mergina išėjo iš namų savo noru, bendravo su tėvais, siuntė jiems savo nuotraukas. Šešiolikmetė manė, kad leidžiasi į linksmą, paauglišką nuotykį su gerais draugais.

Lietuvos premjeras kartoja, kad Lietuva neketina pirkti elektros iš šalia Lietuvos Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE), jeigu ji neatliks streso testų ir bus laikoma nesaugia. Algirdas Butkevičius tikisi, kad šią poziciją palaikys ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės.   „Taip, mes šitą poziciją esam aiškiai išdėstę, kad mes nesaugios elektros energijos tikrai nesiruošiame pirkti ir manau, kad Europos Sąjungos valstybių pozicija bus lygiai ta pati.

Saugumo klausimas jau porą metų neišnyksta iš aktualiosios Lietuvos (ir kitų Baltijos šalių) darbotvarkės. Šiandien apie jį vis dažniau kalbama iš praktinės pusės, nors iki Krymo aneksijos, sujaukusios visą saugumo situaciją regione, šis klausimas buvo nagrinėjamas labiau hipotetiškai.

Lietuva gali tapti migrantų tranzito šalimi į Vakarų ir Šiaurės Europą, sako pasieniečių vadas Renatas Požėla. Pasak jo, Balkanų šalims užtveriant kelią iš Graikijos vykstantiems migrantams patekti giliau į Europą, Lietuva gali tapti migrantų tranzito šalimi, sudarydama koridorių su Moldova, Ukraina bei Baltarusija ar Lenkija. Per Lietuvą migrantai vyktų į Švediją ar Suomiją, sako pareigūnas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį susidurs su padidėjusiu spaudimu po nesėkmingų regioninių rinkimų, kurie buvo įvardyti kaip „sutriuškinimas“ dėl jos liberalios pabėgėlių politikos. A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) tapo rinkėjų pykčio taikiniu, pralaimėjusi dviejose ir trijų žemių, kuriose vyko regioninių parlamentų rinkimai, įskaitant jos tradicinę tvirtovę – Badeną-Viurtemburgą.

Rusijos karas su NATO yra mažai tikėtinas, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia suskaldyti Europą, išnaudodamas migrantų krizę, sako Rusijos opozicionierius, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas. „Putinas neslepia, kad pagrindinis jo tikslas – Europos griūtis.

  Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas ketvirtadienį išsakė susirūpinimą dėl Europos Sąjungos ir Ankaros derinamo plano, kuris gali atverti kelią „neteisėtam“ kolektyviniam migrantų išsiuntimui iš Graikijos į Turkiją.   „ES susitarimo su Turkija projektas... kelia labai rimtų klausimų, tarp jų dėl galimo kolektyvinių ir savavališkų asmenų išsiuntimų, kurie yra neteisėti“, – sakė Zeidas Ra'adas al Husseinas JT Žmogaus teisių tarybai Ženevoje.

 Austrijos vidaus reikalų ministrė ketvirtadienį sukritikavo siūlomą susitarimą dėl migrantų tarp Europos Sąjungos ir Turkijos, sakydama, kad Europai gresia pavojus „išmesti už borto savo vertybes“. „Esu itin kritiška“, – ministrė Johanna Mikl-Leitner sakė visuomeniniam radijui ORF iš Briuselio prieš dviejų dienų ES vidaus reikalų ministrų susitikimą, kuriame bus svarstoma pasiūlyta sutartis.

Interviu leidiniui „Die Welt“ buvęs šachmatų čempionas ir dabartinis Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas papasakojo apie tai, kokią Rusiją jis mato valdant Vladimirui Putinui. Šiuo metu aktyvistas vieši Vilniuje, kuriame organizuoja „Rusijos forumą“ – renginį, skirtą šios šalies problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

Bakingamo rūmai trečiadienį išreiškė pasipiktinimą bulvarinio dienraščio „The Sun“ straipsniu, kuriame tvirtinama, esą karalienė Elizabeth II pasisako už vadinamąjį Brexit scenarijų – Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Skaitomiausias Britanijos dienraštis savo pirmajame puslapyje išspausdino didelę monarchės nuotrauką su užrašu „Karalienė palaiko „Brexit“ ir antrašte: „ES eina klaidinga kryptimi, sako ji.

Ilgai laukę norintieji į Lenkiją važiuoti traukiniu turės dar palaukti. Turėjęs startuoti pavasarį maršrutas nukeltas į vasarą, o darbams užbaigti Lietuva iš Europos Sąjungos prašys dar pusantro šimto milijonų eurų. Jau aišku, kiek kainuos bilietas į Lenkiją ir kiek truks kelionė. Visgi niekas nežino, ar maršrutas suvilios keliautojus, ypač, kai galima rasti pigių lėktuvų skrydžių. Skeptikai projektą mala į miltus, o Susisiekimo ministerija tikina, kad maršrutas gyvybiškai reikalingas.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros vadovas antradienį pareiškė esantis „smarkiai susirūpinęs“ dėl pasiūlyto susitarimo tarp ES ir Ankaros, turinčio padėti spręsti Europos migracijos krizę ir numatančio, kad dalis atvykėlių būtų grąžinami atgal į Turkiją.

Vengrija planuoja apkarpyti pašalpas ir kitokias subsidijas prieglobsčio ieškotojams, sumažinti jiems skiriamos asmeninės erdvės plotą migracijos centruose iki tokio paties, kuris skiriamas kaliniams, taip pat panaikinti priemones, kuriomis siekiama padėti atvykėliams integruotis į visuomenę, rodo pirmadienį internete paskelbti teisės aktų projektai.

Įsivaizduokite, užsukate į parduotuvę nusipirkti maisto, o kartu į pirkinių krepšelį įsidedate vaistų virškinimui gerinti. Tokį siūlymą – nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir parduotuvėse ar degalinėse užsimojo įgyvendinti liberalai. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija siūlymą peikia – esą vaistai ne saldainiai, kuriais galima užkandžiauti vos tik užsimanius. Liberalai jau kuris laikas siūlo revoliuciją farmacijos srityje.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį gyrė „proveržį“ derybose su Turkija dėl pastangų suvaldyti migrantų krizę, bet atidėjo sprendimą iki ateinančią savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo, kad būtų suderintos Ankaros naujų reikalavimų detalės. Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu apstulbino 28-ių ES šalių lyderius Briuselyje, kai netikėtai paprašė papildomos 3 mlrd. eurų pagalbos, taip pat bevizio režimo turkams nuo ateinančio birželio.

Grupė iškilių intelektualų, tarp jų lietuvis Tomas Venclova ir dvi Nobelio literatūros premijos laureatės, kartu su tūkstančiais kitų žmonių pasirašė peticiją, kurioje Europos lyderiai raginami siekti, kad Rusija paleistų kalėjime bado streiką paskelbusią ukrainietę karo lakūnę Nadiją Savčenko. Maskva kaltina 34 metų N.Savčenko prisidėjusi prie dviejų rusų žurnalistų žūties 2014 metais per kovos veiksmus separatistinio konflikto krečiamuose Ukrainos rytuose.

Mažiausiai 18 migrantų žuvo apvirtus jų laiveliui Egėjo jūroje, kai tie žmonės mėgino nuplaukti iš Turkijos į Graikiją, sekmadienį pranešė vienas turkų pareigūnas. Turkijos pakrančių sargyba išgelbėjo dar 15 migrantų, plaukusių tuo laivu iš pajūrio miesto Didimo šalies pietvakariuose, pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP. Kol kas nežinoma, kurių šalių piliečiai yra tie žmonės.

Vokietija penktadienį pareikalavo, kad Prancūzija uždarytų savo seniausią atominę elektrinę Fesenheime netoli Vokietijos ir Šveicarijos sienų; ji yra tik viena iš kelių senstančių atominių elektrinių, keliančių nerimą Prancūzijos kaimynėms.

Artimiausiu metu į Lietuvą gali būti perkelta antroji pabėgėlių šeima pagal Europos Sąjungos (ES) susitarimą, sako vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. „Viena šeima artimiausiu metu gali atvykti (...) tai sirai“ - BNS šeštadienį sakė E.Jankevičius. Pabėgėlių šeima būtų perkelta iš Graikijos. Viceministras neįvardijo, kiek šeimoje yra asmenų ir kada tiksliai ji planuoja atvykti.

Iš Islandijos Lietuvą pasiekia supaprastintos žinios, kad salos gyventojai apsisprendė nestoti į Europos Sąjungą, tačiau toliau palaikys draugiškus kaimyninius ryšius. Vis dėlto situacija Reikjavike nėra tokia aiški ir paprasta. Narystės ES šalininkų ir priešininkų stovyklos apylygės, svarbiausios partijos ir politikai turi skirtingas nuomones, todėl sprendimas stabdyti derybas su Briuseliu labai greitai gali būti pakeistas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį perspėjo ekonominius migrantus nevykti į Europos Sąjungą ir kritikavo Bendrijos nares, kurios mėgina spręsti pabėgėlių antplūdžio krizę vienašališkais veiksmais. „Noriu kreiptis į visus neteisėtus ekonominius migrantus, kad ir iš kur būtumėt: nevykite į Europą. Netikėkite (žmonių) kontrabandininkais. Nerizikuokit savo gyvybėmis ir savo pinigais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) trečiadienį apklausė Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ valdybos pirmininką Vidmantą Janulevičių, BNS patvirtino STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas. BNS žiniomis, V.Janulevičius apklaustas kaip specialusis liudytojas. STT neatmeta, kad šiame tyrime gali būti apklausiami ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai.

Davido Camerono beatodairiškas lošimas referendumo dėl „Brexit“ – Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos – korta kelia pavojų mano šalies ateičiai. Tačiau apgaulingas ir slogus „pasilikimo“ šalininkų stovyklos tonas taip pat siutina.

Graikija prašo Europos Sąjungos skirti 480 mln. eurų į jos rezervinį fondą 100 tūkstančių pabėgėlių apgyvendinimui, antradienį pranešė vyriausybė, perspėdama, kad migrantų antplūdis gali visiškai ištuštinti jos krizės išsekintus resursus. „Graikija pateikė Europos Komisijai kritiškos padėties (likvidavimo) planą dėl maždaug 100 tūkst. pabėgėlių“, – sakė vyriausybės atstovė spaudai Olga Gerovasili. „Mes negalime pakelti visų čia atvykstančių pabėgėlių naštos.

Buvęs Latvijos vadovas Valdis Zatleras sako, jog Vakarai negali toleruoti Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau teigia manąs, kad Maskvos grėsmė Baltijos šalims nėra tokia pat didelė, kaip prieš kelerius metus. Interviu BNS V.Zatleras taip pat sakė netikįs, kad Baltarusija pastatys Astravo atominę elektrinę, nes nėra užsitikrinusi elektros pirkėjų.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas yra „netolygus ir nepateisina mūsų ambicijų dėl stipraus, tvaraus ir subalansuoto augimo“, po Kinijoje įvykusio susitikimo šeštadienį paskelbė Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrai.

Europos Sąjungos migracijos reikalų komisaras Dimitris Avramopulas penktadienį perspėjo, kad nesugebėjimas pasiekti pažangos derybose su Turkija per kovą vyksiantį viršūnių susitikimą dėl pastangų apriboti migrantų antplūdį Bendrijai reikštų „katastrofą“. „Jeigu nebus pozicijų suartėjimo ir susitarimo (per viršūnių susitikimą) kovo 7-ąją, patirsime katastrofą“, – D.Avramopulas sakė per spaudos konferenciją Delfų mieste vidurio Graikijoje.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras trečiadienį pagrasino nevykdyti būsimų Europos Sąjungos susitarimų dėl migrantų krizės, jeigu Bendrijos narės nesutiks sąžiningai pasidalyti jos našta, aiškindamas, kad neleis savo šaliai tapti „sandėliu“ žmonėms laikyti. Atėnai įtūžo, kai buvo įvesti suvaržymai migrantams kirsti sienas pakeliui į Šiaurės ir Vakarų Europos šalis. Dėl šios priežasties Graikijoje susitelkė tūkstančiai žmonių, ypač afganų, kurie įstrigo, kai Makedonija atsisakė juos įsileisti.

Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, jog šiemet valstybės biudžeto pajamų surikimas toliau gerės. „(Biudžeto surinkimas - BNS) buvo didžiulė problema, bet ji yra sprendžiama. Pernai biudžeto surinkimas ženkliai pagerėjo. Gerėjimas buvo pats didžiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tą pasakė ir profesorius Frydrichas Šnaideris. Tikimės, kad šiais metais biudžeto surinkimas dar gerės.

Iš Marijampolės kilusi, bet jau dvylika metų Kaune gyvenantis Rasa Šližienė nusprendė keisti gyvenimo būdą. „Sportuoti namuose pradėjau tik 2015 m. vasaros pabaigoje, tačiau paskutinio pusmečio darbas su savimi davė pastebimų rezultatų, kurie tapo dar didesne motyvacija siekti vis tobulesnio rezultato”, - prisipažino Rasa. 171 cm ūgio ir 59 kg svorio mergina, praprašyta prisistatyti, išberia kaip žirniais: „Mano profesija - vokiečių filologė bei Europos Sąjungos reikalų specialistė.

Portugalija, tradicinė emigracijos šalis, pasisiūlė priimti iki 10 tūkst. migrantų iš šalių, nebeatlaikančių naujų atvykėlių antplūdžio, kad stabilizuotų savo mažėjantį gyventojų skaičių. Portugalijos socialistas premjeras Antonio Costa praėjusią savaitę išsiuntė laiškus Austrijai, Graikijai, Italijai ir Švedijai – šalims, į kurias atvyksta itin daug pabėgėlių – siūlydamasis papildomai priimti iki 5,8 tūkst. migrantų. Lisabona jau anksčiau sutiko įsileisti 4,5 tūkst.

Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas sako, kad Ukrainos delsimas įgyvendinti reformas gali daryti įtaką Europos Sąjungos (ES) svarstymams dėl sankcijų Rusijai pratęsimo. „Jei tie įsipareigojimai nebus įgyvendinti, tai gali tapti politiniu pretekstu permetant kaltę ant ukrainiečių pusės ir tokiu būdu įnešant jau naują dinamiką į politinius svarstymus“, - interviu BNS sakė V.Ušackas. „Ukrainiečiai yra po dvigubu padidinamuoju stiklu - tiek iš draugų Vakaruose, tiek iš Rusijos.

Sujudimas, mėginimai išsaugoti gerą vardą ir ilgai atidėlioti angliški pusryčiai – kol kas tik taip galima apibūdinti Europos Sąjungos viršūnių susitikimą dėl Didžiosios Britanijos ateities. ES lyderiai tikėjosi pasiekti pažangą jau po pietų ketvirtadienį, tačiau planams žlugus, penktadienį turėjo būti surengti bendri pusryčiai, kurie buvo nukelti į pietus, kurie dar kartą buvo perkelti į vėlyvą popietę.

Vasario 18-19 dienomis Briuselyje susitinka Europos Sąjungos (ES) ir jos valstybių vadovai. Pagrindinis susitikimo tikslas – užbaigti Didžiosios Britanijos narystės ES sąlygų peržiūrą. Jei šalių vadovams pavyks susitarti, Britanijos premjeras Davidas Cameronas galės paskelbti apie sėkmingą derybų baigtį ir imtis referendumo kampanijos savo šalyje. Tikėtina, jog tokiu atveju referendumas galėtų būti organizuojamas jau šią vasarą.

Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas ketvirtadienį Briuselyje prasidėsiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime gali susitarti dėl reformų paketo, kuris atvertų kelią jau birželį surengti referendumą dėl Britanijos tolesnės narystės Bendrijoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį perspėjo, kad nėra „jokių garantijų“, kad per dviejų dienų viršūnių susitikimą Europos Sąjungos lyderiams pavyks sudaryti susitarimą, kuris padėtų užkirsti kelią Britanijos pasitraukimui iš Bendrijos. Tai D.Tuskas pareiškė netrukus po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė palaikymą Londono reikalavimams imtis reformų.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė, kad Europos Sąjungos šalys linksta bendradarbiauti su Maskva, todėl sankcijos Rusijai, paskelbtos dėl Ukrainos krizės, tikriausiai nebebus pratęsiamos „automatiškai“. „Manau, kad laikotarpis, kai sankcijas pratęsdavome automatiškai, jau yra praeityje“, – sakė V.Orbanas per spaudos konferenciją su V.Putinu jo rezidencijoje netoli Maskvos.

Dauguma Britanijos reikalavimų dėl Europos Sąjungos reformų yra „pateisinami ir suprantami“, trečiadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš Europos viršūnių susitikimą dėl tolesnės Britanijos narystės Bendrijoje.

Europos žalieji teigia, kad baldų prekybos milžinė „IKEA“ Europos Sąjungos valstybėse per pastaruosius 6 metus nesumokėjo 1 mlrd. eurų mokesčių. Tokius duomenis rodo žaliųjų užsakymu atliktas valdžios sektoriaus tyrimas. Europos Parlamento Žaliųjų frakcija/EFA pareikalavo oficialaus Europos Komisijos tyrimo, ar „IKEA“ iš tiesų naudojosi valstybių teisinėmis spragomis, kad išvengtų mokėti mokesčius.

Europos Sąjungos šalys penktadienį pareikalavo, kad Atėnai per tris mėnesius pašalintų „trūkumus“ savo pastangose mažinti atvykstančių migrantų srautą, nes priešingu atveju kitos Šengeno zonos narės pradės tikrinti iš Graikijos atvykstančius asmenis, pranešė ES šaltiniai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pagrasino iš Turkijos išsiųsti milijonus pabėgėlių į Europos Sąjungos (ES) valstybes, NATO susitarus dislokuoti savo laivus Egėjo jūroje migrantų krizei sušvelninti. Kalbėdamas Ankaroje R.T.Erdoganas griežčiau kritikavo Vakarų politiką, kurios laikomasi sprendžiant pabėgėlių problemą, patvirtindamas, jog viršūnių susitikime pernai lapkritį jis pagrasino ES lyderiams, kad Turkija gali pasakyti „sudie“ pabėgėliams.