europos komisija

Trečiadienį Europos Parlamente (EP) nepavyko surinkti kvalifikuotos balsų daugumos, kad būtų vetuotas Europos Komisijos siūlymas leisti naudoti fosfatų priedus kebabuose. Tai reiškia, kad „užšaldytuose vertikaliuose mėsos vėriniuose“ greitu metu bus leista naudoti fosfatų priedus, trečiadienį pranešė EP.

Vyriausybė imasi pirmųjų žingsnių derybose ir rengiasi derėtis su Europos Komisija dėl laiko direktyvos peržiūrėjimo, tačiau lengvo kelio nesitikima, sako premjeras Saulius Skvernelis. Premjero komandos atstovai teigia, kad Lietuva savo poziciją dėl laiko keitimo gali suformuoti dar šį mėnesį. „Mes žingsnius realius darome: buvo vakar Vyriausybėje aptarimas, ir susisiekimo ministras tą iniciatyvą Suomijos (diskutuoti dėl direktyvos – BNS) parėmė.

Europos Komisija (EK) siūlo įkurti į finansinius euro zonos šalių sunkumus greičiau reaguosiantį Europos valiutos fondą (EVF), transformuojant jau dabar veikiantį 500 mlrd. eurų dydžio tos pačios paskirties Europos stabilumo mechanizmą (ESM). „Mes siūlome pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo sėkme, paverčiant jį Europos valiutos fondu.

Šiandien Lietuvos socialiniuose tinkluose šimtai lietuvių niršta dėl pasirodžiusių naujienų apie kebabus. O penktadienio vakarą Europos Parlamentas išplatino skubų pranešima ir nori nuraminti lietuvius. „Norėtume patikslinti žiniasklaidoje pasirodžiusią klaidingą informaciją, jog Europos Parlamentas siekia uždrausti kebabus.   FAKTAI: 1. Fosfatus naudoti šviežioje mėsoje (įskaitant kebabus) jau dabar ES yra draudžiama.

Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas. Šiuo metu išmokos valstybėse narėse labai skiriasi, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai. „Bendrosios žemės ūkio politikos paramos valstybės narėms skirtumai turėtų sumažėti.

Panašu, kad Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė pričiupo Finansų ministeriją pagražinant faktus. Ministerijos teigimu, Europos Komisija patvirtino, jog Lietuvos biudžetas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Tačiau faktai rodo kitką.

Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Lietuvos 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus – laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.

Europos Sąjunga (ES) sutarė pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria vartotojai, norintys internetu įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų kitose ES šalyse. Atitinkamos taisyklės įsigalios kitų metų pabaigoje. Europos Parlamentas (EP), Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija (EK) vėlų pirmadienio vakarą sutarė nutraukti „geografiniu blokavimu“ vadinamą praktiką, dėl kurios vartotojai dažnai gali naudotis tik svetainėmis savo buveinės šalyje.

Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlys atstatyti 2008 metais išardytą geležinkelį iš Mažeikių į Rengę Latvijoje - dėl to Europos Komisija (EK) „Lietuvos geležinkeliams“ neseniai skyrė 28 mln. eurų dydžio baudą. „Mūsų toks bus siūlymas Vyriausybei – atstatyti Rengę. Iki gruodžio 18 dienos mes turėtume duoti atsakymą Komisijai (EK – BNS), kaip mes elgsimės baudos atveju.

Stiprios liūtys praėjusią vasarą ir rudenį Lietuvoje pažeidė beveik trečdalį grūdų plotų, tačiau Europos Sąjungos (ES) paramą gaus ne visi nukentėję ūkininkai, sako žemės ūkio viceministras. Žemės ūkio ministerija šią savaitę Europos Komisijai (EK) išsiuntė duomenis apie liūčių suniokotus plotus ir derlių. Juos išnagrinėjusi, EK spręs, kiek Lietuvai suteikti paramos. „Pagrindinis tikslas duomenų, kad Europos Komisija galėtų pažiūrėti mastą. Iš viso kalbame apie beveik 409 tūkst.

Europos Komisija (EK) padidino Lietuvos ūkio šių metų augimo prognozę, tačiau kitąmet tikisi lėtesnio jo augimo. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 3,8 proc., o 2018 metais - 2,9 proc., nurodoma ketvirtadienį paskelbtose EK rudens prognozėse. Gegužę EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2017 metais augs 2,9 proc., o 2018 metais - 3,1 proc. „Palankus Komisijos vertinimas – žinia mums, kad šalies finansai valdomi teisinga linkme.

Seimas vėl neapsisprendė, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kai kuriuos reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, ir įvesti kitus barjerus, pavyzdžiui, kainos „lubas“. Parlamentarai 54 balsais už ir 34 prieš ketvirtadienį nusprendė kol kas nebalsuoti dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisų.

Pastaruoju metu ofšorai, lietuviškai įvardijami kaip lengvatinio apmokestinimo zonos, dėka žurnalistų paviešintų duomenų, linksniuojami viso pasaulio žiniasklaidoje. Ant legalumo ribos veikiantys finansiniai institutai sulaukia daug kritikos dėl turtingųjų pavertimo dar turtingesniais, o šalys dėl jų veiklos patiria milijardinius nuostolius nesurenkamų mokesčių pavidalu.

Lietuva, Latvija ir Estija susitarė dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo, taip siekdamos sustiprinti savo ekonomiką ir paskatinti investicijas bei darbo vietų kūrimą. Trijų Baltijos šalių finansų ministrai, Europos Komisijos (EK) bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovai pirmadienį Briuselyje pasirašė memorandumą - juo šalys susitaria suvienodinti kapitalo rinkų reglamentavimą ir pašalinti investavimo kliūtis, pranešė Finansų ministerija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Mindaugas Puidokas siūlo Vyriausybei pradėti derėtis su Europos Komisija (EK), kad būtų galima atsisakyti prievolės dėl vasaros laiko įvedimo. Seimo narys registravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų siūloma Vyriausybei atlikti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo, taip pat pradėti konsultacijas su EK dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

 Trims Baltijos šalims nepavykus susitarti dėl regioninio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir taip praradus galimybę gauti europinės paramos SGD terminalo laivo „Independence“ išpirkimui, Lietuvos Vyriausybė ieško alternatyvių sprendimų. SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ neseniai paskelbė tarptautinį ilgalaikio SGD importo į Lietuvą alternatyvų įvertinimo konkursą.

Lietuva ir Liuksemburgas pasirašė bendradarbiavimo sutartį atsinaujinančios energetikos srityje. Tai pirma tokio pobūdžio sutartis visoje Europos Sąjungoje, leisianti Lietuvai parduoti perteklinis atsinaujinančios energijos kvotas už 10 mln. eurų. „Lietuva yra tarp lyderių ES pagal pažangą atsinaujinančioje energetikoje. Šiandien kartu Liuksemburgu mes rodome dar vieną pavyzdį, kaip galima kartu siekti bendrų ES atsinaujinančios energetikos tikslų.

Tyrimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje atliekanti Europos Komisija pareikalavo, kad koncernas pagerintų savo įsipareigojimų pasiūlymus. „Mūsų dialogas su „Gazprom“ tęsiasi, ir „Gazprom“ pirmiausia turės pateikti pagerintą įsipareigojimų pasiūlymą.

 Lietuva ieškos kompromisų su Briuseliu, bandydama ištaisyti padėtį po to, kai Europos Komisija už išardytus bėgius į Rengę skyrė „Lietuvos geležinkeliams“ beveik 28 mln. eurų baudą, sako premjeras. Saulius Skvernelis pripažįsta, kad Komisijos sprendimą lėmė kompromisų stoka. „Mes tikrai ieškosime kompromisų, nes kompromisų neieškojimas privedė prie tos situacijos, kad mes turime paskirtą milžinišką baudą“, - antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras.

Bankrutuojanti Vokietijos aviakompanija „Air Berlin“ pagal įmonių bankroto taisyklės privalės visus skrydžius nutraukti spalio 28 d., pirmadienį pranešė bendrovė, dėl savo aktyvų pardavimo besideranti su „Lufthansa“ ir „easyJet“. Skrydžiai „kiek mes žinome, bus nutraukti vėliausiai spalio 28 d.“ dėl bankroto taisyklių, laiške darbuotojams pranešė kompanijos vadovas Thomas Winkelmannas (Tomas Vinkelmanas). Kaip žinoma, „Air Berlin“ paskelbė bankrotą rugpjūtį po to, kai didžiausia kompanijos akcin...

Nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuota, kaip sekmadienį Katalonijoje ispanų policininkai iš kovos su riaušėmis būrio šaudo guminėmis kulkomis į siekiančiuosius dalyvauti referendume ir paleidžia paleidžia į darbą lazdas, suteikė šio regiono lyderiams puikią siužetinę liniją – represyvi centrinė valdžia užgniaužia bandymus panaudoti demokratinę procedūrą, rašoma „The Washington Post“. Tačiau auganti politinė krizė Ispanijoje yra gerokai sudėtingesnė už tokią įvykių interpretaciją.

 Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tikina, kad praėjusių metų pabaigoje pradėjusi dirbti Vyriausybė neturėjo laiko ir galimybių išvengti Europos Komisijos skirtos beveik 28 mln.

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos numylėtoms įmonėms galioja tie patys įstatymai kaip ir visiems mirtingiesiems. Gaila, šią konstitucinę vertybę Lietuvos valdžiai turi priminti Briuselis. Nepaisant šių žinių, yra apie ką pagalvoti. Pirma, kas mokės 28 mln.

Ispanija žengė žingsnį į nebūtį – po sekmadienį vykusio referendumo ir ispanų valdžios jėgos panaudojimo prieš protesto akcijos dalyvius, būtent taip dažniausiai apibūdinama dabartinė situacija šios ES šalyje.

Europos Komisijai (EK) dėl 2008-ųjų pabaigoje išardyto Rengės ruožo „Lietuvos geležinkeliams“ skyrus beveik 28 mln. eurų baudą, buvęs ilgametis įmonės vadovas Stasys Dailydka tiki, kad bendrovė savo interesus galės apginti teisme, tačiau pripažįsta, jog situacija yra sudėtinga. S.Dailydka tikina, kad geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Latvijoje esančią Rengę atstatymui savo laiku pritrūko lėšų.

 Premjeras Saulius Skvernelis po Europos Komisijos (EK) pirmadienį įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ skirtos beveik 28 mln. eurų baudos žada ieškoti sprendimų, kurie būtų mažiausiai žalingi valstybei. „Dabartinė Vyriausybė Rengės ruožo problemą paveldėjo tokioje stadijoje, kuomet nebebuvo praktinių galimybių ką nors pakeisti.

Europos Komisija pirmadienį paragino abi nepriklausomybės referendumo išprovokuotos krizės Katalonijoje šalis „labai greitai“ pradėti dialogą. Šį raginimą Briuselis paskelbė kitą dieną po Madrido uždrausto referendumo, kuriam vykstant susirėmimuose su riaušių policija buvo sužeisti šimtai žmonių.

Socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybėje dirbęs Algirdas Butkevičius bei 2008-ųjų pabaigoje premjeru tapęs Andrius Kubilius neprisiima atsakomybės dėl valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ sprendimo išardyti Rengės geležinkelio ruožą, dėl ko Europos Komisija bendrovei pirmadienį skyrė beveik 28 mln. eurų baudą.

Europos Komisija (EK) valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ pirmadienį skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.

Po kelerių metų tyrimo Europos Komisija (EK) kitą savaitę gali paskelbti apie sankcijas valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Skaičiuojama, kad maksimali bauda geležinkeliams galėtų siekti apie 35 mln. eurų.

Antradienį Europos Komisija paskelbė gaires dėl ES maisto ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo dvejopos kokybės produktų atveju, kaip buvo pranešta Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio šių metų kalboje apie Sąjungos padėtį. Šios gairės nacionalinės valdžios institucijoms padės nustatyti, ar įmonė, skirtingose šalyse parduodama dvejopos kokybės produktus, pažeidžia ES teisės aktus.

Švietimo ir mokslo ministerija, dar pirmadienį pareiškusi, kad Lietuvos mokslininkų Baltarusijai teikiamos branduolinės saugos konsultacijos yra naudingos ir Lietuvai, antradienį pakeitė poziciją. Pasak ministrės Jurgitos Petrauskienės, Lietuvos energetikos instituto, kurio steigėja yra ministerija, mokslininkai neturėtų dalyvauti EK finansuojamame tarptautiniame projekte, skirtame netoli Vilniaus statomos Astravo AE saugumui užtikrinti.

Europos Komisija atliks tyrimą dėl galimo keleivių teisių pažeidimo, susijusio su Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimu atšaukti skrydžių. Kaip žinoma, „Ryanair“ praėjusią savaitę pranešė iki spalio pabaigos atšauksianti 40-50 skrydžių per dieną (apie 2100, arba mažiau nei 2 proc., visų savo skrydžių). Tokie bendrovės veiksmai gali paliesti iki 400 tūkst. keleivių. Europos Komisija pabrėžė, kad Europoje dirbančios aviakompanijos privalo laikytis taisyklių.

Raginimas plėtoti dujotiekį tarp Rusijos ir Vokietijos, kritika Lietuvos politikai dėl Rusijos, abejonės Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės grėsme... Šios ir kitos mažų mažiausiai keistos mintys pilasi iš Lietuvos atstovų Europos Parlamente ir Europos Komisijoje.

Netikėtai širdžiai sustojus Lietuvoje, tikimybė išgyventi yra kur kas mažesnė negu didžiojoje dalyje Centrinės ir Vakarų Europos šalių: širdžiai sustojus Danijoje arba Leideno mieste jūsų tikimybė išgyventi gali būti iki 6 kartų didesnė. Lietuvoje dėl žinių ir ryžto stokos aplinkiniai dažniausiai nesuteikia gyvybę gelbstinčios pagalbos, o greitajai pagalbai atvykti iki kol smegenims padaroma nepataisoma žala, yra praktiškai neįmanoma.

Nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui nuo 2018 iki 2038 metų dar reikia 1,6 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvos dalis turėtų siekti 314 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį turėtų pavesti Energetikos ministerijai derėtis dėl europinės paramos IAE uždarymui po 2020 metų. Anot ministerijos, siekiant gauti paramą, svarbu, kad Lietuva įsipareigotų pati skirti ne mažesnį finansavimą uždarymui nei dabar.

Nors Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris savo metinėje kalboje pažadėjo kitąmet skirti ypatingą dėmesį valstybingumo šimtmetį minėsiančioms Baltijos šalims, politologai pasigedo Rusijos grėsmės įvardijimo. „Aš asmeniškai kreipsiu didelį dėmesį Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Rumunijai 2018 m., nes 2018 metai yra metai, kai šios šalys švęs savo šimtuosius gimtadienius“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė Europos Komisijos vadovas.

Aleksandras Medvedevas ir toliau vadovaus Rusijos dujų giganto „Gazprom“ veiklai užsienyje. Koncerno direktorių taryba patvirtino A.Medvedevo darbo sutarties dabartinėse pareigose pratęsimą naujai penkerių metų kadencijai, pranešė „Gazprom“. A.Medvedevas yra „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas, vadovauja koncerno derybininkams su Europos Komisija dėl antimonopolinio tyrimo.

Lietuvai siekiant, kad Astravo atominė elektrinė (AE) netoli Vilniaus būtų statoma saugiai, laikantis tarptautinių standartų, valdžia ketina riboti elektros pralaidumus su Baltarusija bei apmokestinti elektrą iš kaimyninės šalies. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai. Tokios ir kitos priemonės numatomos Energetikos ministerijos parengtame plano projekte, skirtame apsisaugoti nuo Astravo AE grėsmių.

Rumunijos bandymas pertvarkyti savo teismų sistemą gali pakirsti šalies pastangas išgyvendinti išsikerojusią korupciją, trečiadienį sakė Europos Komisijos atstovė Bukarešte.

Europos Komisija (EK) savo sprendimą dėl jungtinio „Nordea“ ir DNB banko Baltijos šalyse turi pateikti iki rugsėjo vidurio. EK savo interneto svetainėje nurodo, kad sprendimą dėl Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veiksiančio „Luminor“ banko turi pateikti iki rugsėjo 14 dienos. Būtini prašymai dėl leidimo sujungti DNB ir „Nordea“ bankų veiklą Baltijos šalyse vietos konkurencijos institucijoms buvo pateikti pernai rudenį.

Iš JAV laukiamo suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio kaina laikoma paslaptyje. Tvirtinama tik tiek, kad pasiūlyta kaina – mažiausia. Tačiau, anot Europos Komisijos, bent jau pirmąjį pusmetį, tikrai nemokėjome mažiausiai. Lieka tik aklai pasitikėti Įsigyjamų dujų kaina laikoma komercine paslaptimi, tad nė SGD krovinių, nei „Gazprom“ kainų viešai neišvysime.

Europos Komisija sušauks skubų ministrų susitikimą dėl insekticidu užterštų kiaušinių, kad padarytų galą kalboms, kas kaltas ir atsakingas už šį skandalą, penktadienį pareiškė už sveikatą atsakingas Komisijos narys Vytenis Andriukaitis. Komisijos narys agentūrai AFP pareiškė norįs, kad Nyderlandai, Belgija ir Vokietija liautųsi svaidęsi kaltinimais, kas atsakingas už šį skandalą, susijusį su fipronilu – chemine medžiaga, kuri gali būti kenksminga žmonėms.

Konkurencijos taryba teigia, kad prieš skirdama 2,1 mln. eurų skrydžių į Londoną skatinimui Vilniaus valdžia turėtų gauti Europos Komisijos (EK) leidimą. Priešingu atveju tokia valstybės pagalba gali būti laikoma neteisėta bei išieškota iš lėšų gavėjo. „Tokia pagalba gali būti teikiama tik gavus Europos Komisijos pritarimą. Taigi, prieš skirdama 2,1 mln. eurų paramą, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų kreiptis į Europos Komisiją, kuri įvertins, ar tokia parama būtų suderinama su ES vidaus rinka.

Naujoji vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo Europos Sąjungos šalių mokyklose programa bus parengta rugpjūčio 1 d. ir visoje Sąjungoje ją bus galima pradėti vykdyti nuo pirmosios 2017–2018 mokslo metų dienos, pirmadienį pranešė Europos Komisija.

Europos Komisija (EK) trijų Baltijos šalių transeuropinės geležinkelio vėžės projektui skyrė trečdalį šiemet prašytos paramos – vietoj prašytų 313,3 mln. eurų suteikta 110,471 mln. eurų paramą. Anot EK atstovo Lietuvoje, ši parama skiriama papildomai prie 1,2 mlrd. eurų, numatytų projektui. Formalus sprendimas priimtas liepos 25 dieną, BNS patvirtino EK atstovė Victoria von Hammerstein-Gesmold. 98,37 mln. eurų skirta Lietuvai, 6,951 mln. eurų – Latvijai, 5,15 mln. eurų – Estijai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę pasirašė Europos Sąjungos (ES) direktyvą perkeliančias įstatymo pataisas, nesuteikiančias partneriams šeimos teisių. Seimo priimtos ir šalies vadovės pasirašytos pataisos įtvirtina draudimą laisvo judėjimo teise besinaudojančius ES piliečius ir jų šeimos narius diskriminuoti dėl pilietybės, bet šeimos nariais įvardijami tik sutuoktiniai ir vaikai iki 21-erių metų. Prezidentūra pabrėžė, kad šią direktyvą Lietuva jau vėlavo perkelti.

Strateginių partnerių JAV ir ES vienybė ima braškėti pirmajai nusprendus griežtinti sankcijas Rusijai. Europos Komisija ruošiasi atsakyti į JAV planus iki šio mėnesio pabaigos paskelbti naujas sankcijas Rusijai, kurios „paverstų Europos energetikos sektorių pažeidžiamu JAV įtakai“. Naujos JAV sankcijos paliestų Rusijos energetikos, finansų, geležinkelių, laivybos ir prekybos metalu bei kitais ištekliais sektorius.

JAV respublikonai ir demokratai Kongrese nubalsavo už įstatymų projektą dėl naujų sankcijų Rusijai kaip atsaką į Rusijos kišimąsi į JAV rinkimų kampaniją. Įstatymų projektas, anot įstatymų leidėjų, apsunkins JAV prezidentui galimybes vienašališkai atšaukti sankcijas, jeigu jam kiltų toks noras. Visus šešis savo prezidentavimo mėnesius D. Trumpas yra lydimas nuolatinių kaltinimų tuo, kad Rusija, tikėtina, prisidėjo prie jo pergalės prezidento rinkimuose.