europos komisija

Europos Komisija antradienį planuoja paskelbti 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą dėl vadinamosios sanglaudos politikos, kuria remiami skurdesni Europos regionai. Pasiūlymas turėtų būti paviešintas po komisarų susitikimo Briuselyje antradienio popietę. „Šis klausimas bus darbotvarkėje. Po Komisijos kolegijos susitikimo bus paskelbta“, – BNS pirmadienio vakarą sakė Lietuvos deleguotas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.

Naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2021 metų vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai gali sumažėti maždaug penktadaliu. Pagal Briuselio siūlomas formules, 2021–2027 metais šalis iš sanglaudos politikos gali gauti nuo 5,5 iki 6 mlrd. eurų. Tokias projekcijas BNS pirmadienį pateikė kelių skirtingų institucijų pareigūnai, susipažinę su Europos Komisijos projektu. Jie kalbėjo anonimiškai, nes nėra įgalioti komentuoti viešai dar nepaskelbto projekto.

Europos Komisija pirmadienį pasiūlė visoje Europos Sąjungos (ES) rinkoje uždrausti vienkartinius plastikinius gaminius, tokius kaip plastikiniai gėrimų šiaudeliai, stalo įrankiai ir ausų krapštukai, ir paragino iki 2025 metų užtikrinti, kad būtų surenkama didžioji dalis plastikinių gėrimų butelių. Šiais pasiūlymais ES siekia iš aplinkos pašalinti kuo daugiau plastiko atliekų, nes plastiko mikrodalelės jau randa kelią į maisto grandinę.

Tarp Europos Sąjungos pirmūnų pagal savižudybes, alkoholio suvartojimą ir vieną žemiausių vidutinių gyvenimo trukmių atsidūrusiai Lietuvai Europos Komisija ir ekonomistai skambina pavojaus varpais – jeigu taip ir toliau, sveikatos apsaugai išleisime milijardus. Palyginimui, 2018 metų valstybes biudžete sveikatos apsaugai skirti numatyta kiek daugiau nei 733 mln. eurų.

Europos Komisija (EK) rekomenduoja Lietuvai gerinti mokesčių surinkimą, švietimo sistemos kokybę bei tobulinti mokesčių bei socialinių išmokų sistemą. Tokias rekomendacijas trečiadienį pateikė EK, remdamasi išsamia Lietuvos ūkio analize ir įvertinusi Lietuvos nacionalines reformų bei stabilumo programas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Donaldas Trumpas išreiškė poziciją, kad Berlynas atsisakytų „Nord Stream 2“ projekto palaikymo, rašoma „The Wall Street Journal“. Leidinio duomenimis, mainais JAV prezidentas Vokietijos kanclerei pasiūlė derybas dėl naujos prekybos sutarties tarp Amerikos ir ES. Leidinio kalbintų vokiečių, amerikiečių ir kai kurių kitų Europos šalių valdininkų teigimu, D. Trumpas mainais į „Nord Stream 2“ sutarties nutraukimą siūlo naują prekybos sutartį.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį pareiškė nusprendusi paduoti į teismą Vokietiją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir dar tris Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, kurios nesilaiko Bendrijos oro kokybės standartų. Sausio mėnesį Komisija šioms šešioms šalims – o jų sąraše taip pat yra Italija, Vengrija ir Rumunija ir joms metų metus buvo siunčiami įspėjimai, – suteikė paskutinę galimybę pagerinti oro kokybę.

Kas trečias (31 proc.) verslininkas Vilniuje ir kas penktas (19 proc.) Kaune nedalyvavo viešajame pirkime, nes, jų manymu, konkursas buvo skirtas konkrečiai įmonei. Jie taip pat pripažįsta, kad dauguma tiekėjų pasinaudotų pažintimis siekiant laimėti konkursą, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta verslininkų apklausa. Vienas iš dviejų verslininkų mano, kad Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės viešuosius pirkimus vykdo sąžiningai, tačiau trečdalis mano atvirkščiai.

Europos Komisija (EK) pareiškė, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimas metams stabdyti rusiško kanalo „RTR Planeta“ transliacijas Lietuvoje yra teisėtas, proporcingas ir atitinka Europos Sąjungos teisę, pranešė LRTK.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį perspėjo, kad Budapeštas gali vetuoti pirmojo laikotarpio po „Brexit“ daugiamečio ES biudžeto projektą, pagal kurį finansavimas bloko narėms priklausytų nuo jų demokratijos standartų, tokių kaip teisės viršenybė. Daugiau nei trilijono eurų vertės 2021–2027 metų biudžeto projektą trečiadienį pristatė Europos Komisija, keletą mėnesių sunkiai derėjusis su 27 valstybėmis, liksiančiomis Bendrijos narėmis po Didžiosios Britanijos išstojimo.

Europos Komisija (EK) didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų padidėti 3,1 proc., o 2019 metais – 2,7 procento. Prognozė Lietuvai: BVP augimą skatins didesnės investicijos Europos Komisijos teigimu, augančios investicijos, klestintis eksportas ir nuolat didėjantis gyventojų vartojimas 2017 m. lėmė, kad Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) augimas pasiekė 3,8 proc.

Europos Komisija trečiadienį pristatė planus dėl didesnio Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų laikotarpio, tai yra laikotarpio po „Brexit“, biudžeto, kuris sudarys 1,279 trln. eurų. Komisijos pranešime paaiškinama, kad 1,279 mlrd. eurų sumą sudaro įsipareigojimai skaičiuojant dabartinėmis kainomis ir atsižvelgiant į infliaciją. Skaičiuojant 2018 metų kainomis, įsipareigojimų suma sudaro 1,135 mlrd. eurų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva po 2024 metų tikriausiai išpirks Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą iš jos savininkės Norvegijos „Hoegh LNG“. „Turime studiją, turime tris galimus variantus, scenarijus ir sprendimą turėsime priimti Vyriausybėje. (...) Jeigu kalbėtume apie ilgalaikę perspektyvą ir finansinę naštą, kokią šiandien turime, tai, ko gero, taip (Lietuva išpirks SGD laivą – BNS)“, – ketvirtadienį žurnalistams Kijeve teigė S. Skvernelis.

Lietuvai 2020 metais ketinant išardyti galingiausią Europoje elektros liniją į Baltarusiją, energetikos ministras sako, jog tai yra aiškus signalas Minskui, jog Lietuva vykdys savo sprendimą neįsileisti baltarusiškos elektros iš, jos manymu, nesaugiai statomos Astravo atominės elektrinės (AE). „Manau, kad taip, tai labai aiškus signalas Baltarusijai, kad tie planai, kurie mūsų patvirtinti, jie nuosekliai įgyvendinami“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Daugiausiai naudos Lietuva gautų, išpirkusi Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“ po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“. Skaičiuojama, kad jo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų.

Kitą savaitę turėtų paaiškėti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos „Independence“ likimas. Užsienio ekspertų parengta studija padės Vyriausybei priimti sprendimą, ar 2024 metais laivą išpirkti, ar nuomoti dar 10-20 metų.

Europos Komisija (EK) atliks tyrimą dėl socialinio tinklo „Facebook“ turėtų europiečių asmens duomenų saugumo pažeidimo, kuris yra nepriimtinas, pareiškė oficialus Komisijos atstovas spaudai Christianas Wigandas. „Neleistina prieiga prie „Facebook“ naudotojų asmens duomenų ir tolesnis netinkamas jų naudojimas, Europos Komisijos nuomone, yra nepriimtinas“, – pareiškė jis.

Ekstremali padėtis dėl pernykščių liūčių Lietuvoje tęsiasi jau ištisą pusmetį. Tik kitą savaitę Vyriausybė rengiasi ją atšaukti. Tuo metu milijoninius nuostolius patyrę ūkininkai iki šiol nesulaukia kompensacijų. Nors ūkininkai skaičiuoja, kad nuostoliai siekia apie 100 mln. eurų, Vyriausybė žada kompensuoti vos 18 mln. – per pusę iš EK paramos ir vyriausybinio fondo. Štai taip su ašaromis akyse ūkininkams pernai teko stebėti, kaip skęsta ir žūva jų derlius.

Europos Komisija (EK) Lietuvos ir dar kelių valstybių žemdirbiams, pernai nukentėjusiems nuo liūčių, sušvelnino reikalavimus paramai gauti. EK penktadienį pranešė leidusi į paramą pretenduojantiems Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Danijos žemdirbiams laikinai auginti vienos rūšies pasėlius.

Per mažos investicijos į darbuotojus bei kelerius metus linksniuojama socialinės atskirties problema – tokius ekonominius šių metų iššūkius Lietuvai prognozuoja Europos Komisija. Taip pat Komisija ragina Lietuvą imtis sisteminės mokesčių reformos bei susirūpinti naujais mokesčiais. Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis penktadienį Seime pristatė Europos Komisijos (EK) parengtą 2018 metų Lietuvos ekonomikos iššūkių analizę. Šios ataskaitos pagrindu Lietuva gegužę sulauks rekomendacijų.

Sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas, laikrodžiai valanda į priekį bus persukami 3 valandą nakties. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos. Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai. Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą dėl vasaros keičiamas dukart per metus. Direktyvos galiojimas yra neribotas.

Vyriausybė linkusi pritarti, kad Lietuva dalyvautų bendrame Europos Komisijos (EK) organizuojamame pandeminio gripo vakcinos pirkime. Dalyvavimas tokiame pirkime reikštų, kad Lietuva kasmet mokėtų rezervacijos mokestį, jis užtikrintų, jog kilus pandemijai šalis galėtų įsigyti reikiamą kiekį vakcinos. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, Vyriausybė kitą savaitę galutinai apsispręs dėl dalyvavimo tokiame pirkime.

Prastesnės kokybės importinį maistą valgantys lietuviai nėra diskriminuojami. Taip nusprendė Seimas. Tačiau vis tiek tokius produktus parduotuvėse ragina išskirti specialiais ženklais. Verslininkai perspėja, kad dėl to maistas dar labiau pabrangs. Pažiūrėjus prekybos centre esančias lentynas matyti, kad prekybininkai ir tiekėjai naudoja lipdukus ir etiketes, panašias į tas, kokias siūlo parlamentarai. Štai ant pakelio traškučių – apvalūs lipdukai. O štai ir įvairios papildomos etiketės.

Didžioji Britanija privalo „paversti savo kalbas sutartimis“ ir pateikti išsamų savo santykių su ES po „Brexit“ planą, antradienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris). ES lyderiai atkakliai ragina britų premjerę Theresą May (Terezą Mei) patikslinti savo pageidavimus prieš vėliau šį mėnesį numatytą viršūnių susitikimą, kuriame bus derinama pozicija dėl būsimos ekonominės partnerystės.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pranešė steigianti specialų Maisto kokybės ir sukčiavimo maisto produktų srityje žinių centrą, reaguodama į vartotojams kylantį susirūpinimą dėl maisto kokybės ir su maistu susijusios nesąžiningos veiklos.

Dialogas su Vašingtonu yra Europos Sąjungos (ES) „pirminis pasirinkimas“ siekiant, kad neseniai Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvesti prieštaringai vertinami plieno ir aliuminio importo muitai nebūtų taikomi Bendrijai, penktadienį pareiškė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom). Briuselis jau yra sudaręs sąrašą gerai žinomų amerikietiškų produktų, kuriems būtų taikomos atsakomosios priemonės, jeigu JAV įvesti muitai pakenktų Europos eksportui...

Europos Komisija pristatė kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti jų ekonomikos iššūkiai. Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai – demografinės problemos, našumo augimas ir neefektyvi švietimo sistema. Apie EK įvardintas problemas ir kaip jas spręsti verslas viešai kalba jau ne vienerius metus.

Europos Komisija (EK) imsis įgyvendinti Europos Parlamento pasiūlymą dėl nemokamo „Interrail“ bilieto europiečiams, kuriems sukanka 18 metų. Pagal priimtą finansavimo sprendimą 2018 m. iniciatyvai numatyta skirti 12 mln. eurų, rašoma euroblogas.lt. Tikimasi, kad šia galimybe keliauti galės pasinaudoti 20 000–30 000 jaunuolių. Kaip rašoma euroblogas.lt, planuojama, kad kelionių pasai leis nemokamai naudotis traukinių tinklu Europoje tris savaites per dvejų metų laikotarpį.

Berlynas „atmeta“ Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimą įvesti didelius importo muitus plienui ir aliuminiui, penktadienį pareiškė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas.

Po beveik 4 mėnesių, Seimo laikinoji tyrimo komisija pateikė išvadas, kodėl Lietuvai tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai ir, kaip šią situaciją reikėtų ištaisyti. Pirmiausia prieita išvados, kad Europos Komisija dar šiais metais turėtų apibrėžti, ar tikrai vienoms šalims yra tiekiami prastesnės maisto kokybės produktai nei kitoms Europos šalims. Tačiau komisija nutarė, kad reikia imtis prevenciškai veiksmų.

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) kreipėsi į Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) su daug jėgų ir titaniškos kantrybės pareikalausiančia užduotimi – pasitelkti trumpąją maisto tiekimo grandinę ir išvalyti jau seniai pasiligojusią viešojo maitinimo (viešųjų pirkimų) sistemą, pradedant vaikų darželiais bei mokyklomis ir baigiant ligoninėmis bei kariniais daliniais.

Lietuva po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) nori išsaugoti dabartinę eurokomisarų skyrimo tvarką, pagal kurią kiekviena šalis deleguoja po vieną Europos Komisijos narį, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mes palaikome poziciją, kad visos šalys, nepriklausomai nuo dydžio, išlaikytų komisarų kiekį“, – penktadienį transliuotame interviu LRT radijui sakė šalies vadovė.

Lietuva ketina palaikyti Lenkiją ginče su Europos Komisija (EK) dėl kontraversiškos šalies teismų reformos, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Norėčiau paliesti vieną problematinį europinį klausimą. Šiuo metu vyksta diskusijos tarp Europos Komisijos ir Lenkijos vyriausybės. Lietuva ir Lietuvos pozicija bus labai griežtai aiški, kad mes nepalaikysime jokių prievartybių ir jėgos metodų prieš jokią šalį taip pat ir Lenkiją.

Šiandien Europos Komisijos paskelbtoje 2018 m. žiemos tarpinėje ekonominėje prognozėje nurodyta, kad augimas euro zonoje ir visoje ES pernai pralenkė lūkesčius, kadangi atsigavusi ekonomika ir toliau plečiasi. Šiuo metu 2017 m. apskaičiuotas 2,4 proc. BVP augimas viršija lapkričio mėn. rudens ekonominės prognozės projekcijas (2,2 proc. euro zonai ir 2,3 proc. ES). Nuo lapkričio mėn. taip pat padidintos 2018 ir 2019 m. euro zonos ir ES ekonomikos augimo prognozės: nuo 2,1 iki 2,3 proc.

Europos Komisija (EK) patvirtino įgyvendinimo reglamentą, kuriuo nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensaciją. EK trims Baltijos šalims ir Suomijai iš viso skyrė 15 mln. eurų paramos. Liūtys ir potvyniai pasėlius nuniokojo 2017 m. derliaus nuėmimo laiku rugpjūčio–spalio mėnesiais. Šalies Prezidentė, Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija į EK dėl žemdirbių nuostolių kompensavimo kreipėsi praėjusių metų spalio mėnesį.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ Europos Komisijai pateikė Rengės ruožo atstatymo projektą. Ruožą iš Mažeikių, kur veikia „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamykla, į Rengę Latvijoje ketinama atstatyti iki 2019 metų pabaigos. „Praėjusios savaitės pabaigoje pateikėme planą derinti Europos Komisijai. Geležinkelio ruožą numatoma atstatyti iki 2019 metų pabaigos“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje. Jo darbotvarkėje numatyta ministrų diskusija dėl partnerystės su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalimis po 2020 metų, kai nustos galiojęs Kotonu susitarimas. 2017 metų gruodį Europos Komisija pateikė derybinio mandato projektą, kurį per tarybą aptars valstybių narių užsienio reikalų ministrai, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių peržiūros veiksmai, kuriais sukuriama bendra ES PVM erdvė ir siekiama smarkiai sumažinti PVM sukčiavimą, kuris Europos Sąjungoje siekia 50 mlrd. EUR per metus, kartu remiant verslą ir užtikrinant valdžios sektoriaus pajamas.

Ketvirtadienį Vilniuje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasirašys susitarimą su maisto produktų gamintojais dėl savanoriško cukraus, druskos, riebalų kiekių mažinimo jų gaminamoje produkcijoje. Taip siekiama užtikrinti geresnę ir sveikesnę maisto produktų sudėtį, pranešė ministerija. Prie šios iniciatyvos prisideda ir bendradarbiavimo susitarimą pasirašys Lietuvos ir kai kurios užsienio maisto gamintojų kompanijos, kurių padaliniai veikia mūsų šalyje.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ penktadienį sumokės Europos Komisijos skirtą beveik 28 mln. eurų baudą dėl išardyto Rengės ruožo. Tai BNS patvirtino įmonės generalinis direktorius Mantas Bartuška. Galutinis terminas sumokėti baudą už prieš dešimtmetį išardytą geležinkelio ruožą į Latviją yra sausio 7-oji. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovos Manto Dubausko, baudą įmonė sumokės iš sukaupto rezervo, nesinaudodama banko garantija.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ penktadienį turėtų sumokėti Europos Komisijos skirtą beveik 28 mln. eurų baudą dėl išardyto Rengės ruožo. Tai yra paskutinė darbo diena baudai už prieš dešimtmetį išardytą geležinkelio ruožą į Latviją sumokėti, nes galutinis terminas tam yra sausio 7-oji. Baudą „Lietuvos geležinkeliai“ sumokės iš vidinio bendrovės rezervo. BNS žiniomis, vėliau įmonė prašys Europos Komisijos baudą sumažinti arba apskritai atleisti nuo jos mokėjimo.

Vyriausybė ketina bylinėtis su Europos Komisija (EK) dėl jos pritaikytos maždaug 11,3 mln. eurų sankcijos už prastai administruotą paramą žemės ūkiui. „Nusprendėme kreiptis į Teisingumo Teismą. Manome, kad tikrai yra pagrindas, nes jau pirminėse derybose kol kas nedaug, bet 1,3 mln. eurų išsiderėjome. Matome, kad tos priežastys, dėl ko pritaikyta sankcija, yra abejotinos“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

BNS pateikia svarbiausias Lietuvos verslo, energetikos ir finansų sritis, kurios šiais metais bus agentūros dėmesio centre. Alkoholio rinkos pokyčiai. Nuo sausio įsigalioja Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos – bus gerokai apribota alkoholio prekyba, vartojimas ir reklama, todėl gamintojai ieškos galimybių vartotojams kitaip pristatyti savo produkciją.

Europos Komisija nagrinėja laiko sukiojimo klausimą, bet pabrėžia, kad vasaros ir žiemos laiką reikia derinti Europos Sąjungos lygiu, o dabartinės taisyklės leidžia sutaupyti energijos. Taip Briuselio pareigūnai komentuoja Lietuvos parlamento ir Vyriausybės iniciatyvą peržiūrėti direktyvą, numatančią, kad visos šalys narės kasmet turi įvesti vasaros laiką. „Europos Komisija šiuo metu nagrinėja laiko sukiojimo klausimą, atsižvelgdama į visus turimus duomenis.

„Juodasis sąrašas“ plečiasi. Šį kartą jame jau 39 nesaugūs produktai, kurie buvo parduodami Lietuvoje – tarp jų prekės vaikams, baldai, elektroninės prekės bei kosmetika. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Produktų saugos ir kokybės departamento direktorius Arvydas Naina tv3.lt pasakoja, kad nors daugiausia nesaugių produktų Lietuvą pasiekia iš Kinijos, Taivano bei Honkongo, praktiškai visos valstybės sugeba pagaminti nesaugių produktų.

Europos Komisija po ne vieną mėnesį trukusių grasinimų trečiadienį turėtų imtis beprecedenčio žingsnio ir pradėti drausminę procedūrą prieš Lenkiją dėl jos itin kontroversiškų teismų reformų. Lenkijos naujasis vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) praėjusią savaitę sakė, kad Europos Sąjunga „tikriausiai aktyvuos“ Bendrijos sutarties 7-ąjį straipsnį dėl Varšuvos veiksmų, kuriuos traktuoja kaip „sisteminę grėsmę“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei.

Europos Komisija trečiadienį pareiškė, kad pereinamasis laikotarpis po „Brexit“, kai Europos Sąjungos taisyklės tebegalios iš jos pasitraukusioje Didžiojoje Britanijoje, turėtų trukti nuo 2019 metų kovo iki 2020-ųjų pabaigos. „Pereinamojo laikotarpio susitarimai turėtų būti taikomi nuo Pasitraukimo sutarties įsigaliojimo datos ir neturėtų galioti ilgiau kaip iki 2020 metų gruodžio 31 dienos“, – sakoma Komisijos pateiktose naujose derybų gairėse.

Europos Komisija nusprendė skirti 9 mln. 210 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos nuo liūčių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, BNS trečiadienį pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Liūtys pasėlius nuniokojo derliaus nuėmimo laiku rugpjūčio – spalio mėnesiais, ypač nukentėjo Rytų Lietuvos ūkininkai. Europos Komisija trims Baltijos šalims ir Suomijai iš viso skyrė 15 mln. eurų paramos.

Ar valstybė biudžeto lėšomis turėtų finansuoti kai kurių gyventojų namų ūkių prijungimą prie centralizuotų nuotėkų šalinimo sistemų? Ar toks veiksmas ateityje skatintų gyventojus pačius jungtis prie centralizuotų sistemų, ar tai netaptų paskata nieko nedarant laukti valdžios malonės? Kai kam vamzdžius iki namų atves biudžeto lėšomis Aplinkos ministerija ketina skirti rajonui 100 tūkst. eurų privačių namų prisijungimui prie centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų.