europos komisija

Vilniaus universiteto (VU) senatas nutarė garbės daktaro vardą suteikti Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui. Iškilminga ceremonija įvyks E. Macronui lankantis Vilniuje kitą savaitę, pranešė VU. Pasak universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko, garbės daktaro vardas Prancūzijos vadovui suteiktas už vizionierišką Europos universitetų aljanso idėją – sukurti jungtinius Europos universitetų tinklus ir išplėsti „Erasmus+“ mainų iniciatyvą.

Europos Komisijai pasiūlius sparčiau mažinti taršą, aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Lietuva šiam tikslui galėtų nukreipti augančią Europos Sąjungos paramą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį savo metiniame pranešime pasiūlė iki 2030 metų bent 55 procentais sumažinti taršą Europoje. Anksčiau buvo numatytas 40 proc. tikslas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pažadėjo, kad Europa vadovaus pasauliniams tyrimams dėl vakcinos nuo naujojo koronaviruso ir atstatys savo ekonomiką vadovaudamasi žaliuoju atsigavimo planu. Europos Parlamente sakydama savo pirmąjį metinį pranešimą EK pirmininkė taip pat perspėjo Didžiąją Britaniją nepažeisti savo „Brexito“ sutarties, o Turkiją – negrasinti kaimynėms.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares kurti stipresnę sveikatos apsaugos sąjungą ir pažadėjo biomedicinos tyrimų agentūrą bei pasaulinį viršūnių susitikimą. Sakydama savo pirmąjį metinį pranešimą, U. von der Leyen kalbėjo, kad koronaviruso pandemija akcentavo glaudesnio bendradarbiavimo būtinybę. „Europos žmonės vis dar kenčia“, – sakė ji.

Europos Komisija patvirtino 1 mln. eurų vertės paramos schemą kelionių organizatoriams, kurie prieš prasidedant karantinui ir jo pradžioje organizavo keliautojų grąžinimą namo. Priemonė buvo patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą, teigiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime. Anot pranešimo, parama tiesioginių dotacijų forma sudarys 75 proc. išlaidų, susijusių su keliautojų repatrijavimu iš užsienio, patirtų nuo vasario 26 iki kovo 31 dienos.

Europos Komisija paskelbė susitarusi jau su šešta farmacijos bendrove „BioNTech-Pfizer“ dėl 200 mln. dozių perspektyvios vakcinos nuo koronaviruso įsigijimo. „Mūsų galimybės sukurti ir pateikti saugią ir veiksmingą vakciną ir čia esantiems europiečiams, ir likusiai pasaulio daliai dar niekada nebuvo tokios didelės“, – pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen. „Tam, kad kur nors nugalėtume koronavirusą, turime nugalėti jį visur“, – pareiškė ji.

Europos Komisija (EK) siūlo visose valstybėse narėse taikyti vienodus keliavimo rodiklius ir netaikyti saviizoliacijos asmenims, jei jie atvyko iš vietovių, kuriose koronaviruso sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų buvo iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. EK pateiktose rekomendacijose taip pat sakoma, kad valstybės narės galėtų nuspręsti, jog reikėtų atlikti koronaviruso testą jei atvykstama iš vietovių, kuriose rodiklis siekia  25-50 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andriulionis neabejoja, kad jau šių metų pabaigoje Lietuvą gali pasiekti pirmosios vakcinos nuo Covid-19. Bendras Lietuvą turinčių pasiekti vakcinų skaičius – kiek daugiau nei 1,8 mln. Europos Komisija šią savaitę sudarė pirmąją sutartį dėl vakcinų nuo Covid-19 įsigijimo. „Faktas, kad šių metų pabaigoje galima tikėtis pačių pirmųjų vakcinų ir Lietuvoje. Tikrai pasaulyje būsime vieni iš pirmųjų.

Prezidentūra ragina nedelsti ir jau artimiausiu metu Vyriausybei  priimti sprendimus dėl smulkųjį ir vidutinį verslą kredituosiančio Nacionalinio plėtros banko (NPB) steigimo. Jis būtų kuriamas sujungiant „Investicijų ir verslo garantijas“ („Invegą“), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, teigia prezidento patarėjas.

Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl Seimo sprendimo, kad lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 90 dienų, Vyriausybė trečiadienį ketina siūlyti sutrumpinti šį terminą iki 14 dienų.   Ministrų kabinetas posėdyje svarstys siūlymą Civiliniame kodekse atsisakyti su ES direktyva nesuderinamo ilgesnio termino.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį paragino Europos Sąjungą paskelbti sankcijų „pažeidusiems demokratines vertybes... ir varžiusiems žmogaus teises“ Baltarusijoje. „Esu tikra, kad šiandienos ES užsienio reikalų ministrų diskusijos pademonstruos mūsų tvirtą palaikymą Baltarusijos žmonių teisėms, pagrindinėms laisvėms ir demokratijai“, – per „Twitter“ parašė U. von der Leyen.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį paragino Baltarusiją paskelbti tikslius prezidento rinkimų rezultatus, preliminariam balsų skaičiavimui parodžius, kad triuškinamai laimėjo autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka. „Baltarusijoje turi būti gerbiamos pagrindinės teisės, – per „Twitter“ parašė U. von der Leyen. – Raginu Baltarusijos valdžią užtikrinti, kad vakarykščių rinkimų balsai būtų tiksliai suskaičiuoti ir paskelbti.

Lietuva atnaujino elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą, atsižvelgdama į Europos Komisijos (EK) pavasarį pateiktas rekomendacijas.  Atnaujintame plane, be kitų priemonių, patikslintos nuostatos dėl mažmeninės elektros tiekimo rinkos visiško liberalizavimo, praneša Energetikos ministerija.

Europos Komisija pranešė pasirašiusi susitarimą už 63 mln. eurų įsigyti tūkstančius antivirusinio preparato remdesiviro dozių.     Liepos pradžioje Europos Komisija suteikė oficialų leidimą naudoti remdesivirą koronaviruso infekcijai COVID-19 gydyti.  Europos Komisija skelbia, kad nupirko maždaug 30 tūkst. ligonių su sunkia koronavirusine infekcija gydyti reikalingą remdesiviro kiekį. Šiuos vaistus gaus Europos Sąjungos narės ir Jungtinė Karalystė.

Europos Komisija jau ragina skiepytis Europos šalių piliečius nuo gripo, nes rudenį gali būti dvi bangos – ir COVID-19, ir gripo banga. Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad pasiskiepijus nuo gripo gydytojams bus daug lengviau atskirti, kokia infekcija gali ligonis sirgti. „Vienareikšmiškai, visus raginu skiepytis. Kalbant apie gripą, kai mes turime dar vieną priešą, bent jau apsisaugoti nuo vieno susirgimo yra labai gerai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį Briuselyje pratęsė derybų maratoną su kitų Europos Sąjungos šalių vadovais dėl naujojo bendrijos biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo. Prieš prasidedant dar vienai Europos Vadovų Tarybos plenarinei sesijai, Baltijos šalių vadovai galimą kompromisą sekmadienio popietę atskirai aptarė su Nyderlandų vadovaujama „taupiųjų šalių“ grupe, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Europos Sąjungos vadovai sekmadienį Briuselyje rinksis dar vienam derybų raundui, kaip pasidalyti beveik du trilijonus eurų naujojo bendrijos biudžeto ir kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo lėšų. Europos šalių lyderiams per dvi pirmąsias derybų dienas nepavyko rasti kompromiso, kokiomis sąlygomis bendrai pasiskolintos lėšos galėtų būti skiriamos nuo koronaviruso nukentėjusioms šalimis, visų pirma Italijai ir Ispanijai.

Europos Komisija patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą valstybės pagalbos  schemą, pagal kurią bus kompensuojami dėl COVID-19 pandemijos kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktus gaminančių ir perdirbančių įmonių patirti nuostoliai. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, patvirtinta valstybės pagalbos schema siekia 49,5 mln. eurų.  Pagal minėtą valstybės pagalbos schemą bus teikiama dviejų formų valstybės parama: tiesioginių subsidijų forma (tam bus skirta 9,5 mln.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) bus rekomenduojama uždrausti Kremliaus kontroliuojamos RT grupės televizijos programas, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis teigia, kad tokia rekomendacija bus pateikta birželio pabaigoje gavus Europos Komisijos išaiškinimą, kad Europos Sąjungos sankcijos turėtų apimti ne tik juodajame sąraše esančius asmenis, bet ir jų kontroliuojamas įmones.

Premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK“ pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekia atkreipti jos ir visos EK dėmesį į Baltarusijoje, Astrave, vykdomo atominės elektrinės (AE) projekto keliamą grėsmę Lietuvos, Baltijos regiono ir Europos Sąjungos (ES) žmonių saugumui bei gerovei.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Europos Komisija (EK) patvirtino 50 mln. eurų vertės Lietuvos priemones, skirtas dėl koronaviruso COVID-19 krizės nukentėjusioms kelionių sektoriaus įmonėms remti. Priemonės patvirtintos pagal kovo 19 dienos EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais balandžio 3 ir gegužės 8 dienomis, teigiama EK pranešime.

Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai Europos Komisijai pateikė skundą dėl LRT finansavimo. Skundo teikėjai siekia, kad neteisėtai valstybės skirti pinigai visuomeniniam transliuotojui būtų grąžinti į valstybės biudžetą, o Seimas pakeistų taisykles, pagal kurias LRT gauna pinigus.

Premjeras Saulius Skvernelis po pateikimo žada pritarti Seime antradienį teikiamai valdančiųjų iniciatyvai dėl valstybinio banko.  „Pandeminė situacija dar kartą parodė, kad turi turėti kažkokią alternatyvą. Jei mes kalbėjome ir dar galime kalbėti apie pagalbą įmonėms, ypatingai jų likvidumo užtikrinimą, tai surasti finansinį tarpininką, praktiškai misija buvo neįmanoma.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį per pokalbį su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen pakartojo Lietuvos pastabas dėl daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto ir Europos gaivinimo fondo.

Europos Komisija rekomenduoja Šengeno valstybėms narėms ir Šengeno asocijuotosioms valstybėms iki birželio 15 d. panaikinti vidaus sienų kontrolę ir pratęsti laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimus iki birželio 30 d., taip pat paaiškina, kai vėliau šiuos apribojimus reikėtų laipsniškai panaikinti. Valstybės narės turėtų susitarti dėl bendro ES nepriklausančių šalių, kurioms nuo liepos 1 d. gali būti panaikinti kelionių apribojimai, sąrašo. Šis sąrašas turėtų būti reguliariai peržiūrimas.

Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva užėmė 14-ą vietą, viršydama ES vidurkį bei aplenkdama Latviją ir Lenkiją, tačiau atsilikdama nuo Estijos. Lietuva tą pačią 14 vietą užėmė ir 2019-aisiais, tačiau tuomet nežymiai atsiliko nuo ES vidurkio. Lietuvai Europos Komisija (EK) skyrė 53,9 balo, kas yra daugiau nei ES vidurkis (52,6 balo), pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Reitinge Estija užėmė 7 vietą, Latvija – 18, Lenkija – 23 vietą.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė ekonominės konvergencijos būklės 2020 metais ataskaitą, skirtą įvertinti pažangą, padarytą siekiant įvesti eurą septyniose ES šalyse, kurios nėra euro zonos narės, tačiau yra įsipareigojusios prisijungti prie bloko ateityje.  Šios šalys yra Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija.

Daugiametis Europos Sąjungos (ES) biudžetas turėtų būti ambicingesnis, taip pat būtina derėtis dėl didesnio finansavimo Sanglaudos politikai, pirmadienį kalbėdamas su Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Per konferencinį skambutį kalbėta apie ES atsaką į ekonominę krizę, kilusią dėl koronaviruso, pranešė Prezidentūra.

Europos Komisija siūlo, kad Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš kuriamo Europos atsigavimo fondo, kurio bendra vertė siekia 750 mlrd. eurų. Tai BNS patvirtino Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų – subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – paskolos. Tai papildomos lėšos greta daugiametės finansinės perspektyvos“, – BNS trečiadienį sakė V. Sinkevičius.

Europos Komisija (EK) antradienį pritarė Lietuvos valstybės pagalbos schemai, kuri leis pritraukti iki 1 mlrd. eurų vertės investicijų į vidutines ir dideles įmones, nukentėjusias dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio. EK patvirtino Lietuvos planus įsteigti fondą, kurio dydis sieks iki 1 mlrd. eurų. Fondas per skolos ir rekapitalizavimo priemones investuos į Lietuvoje veikiančias vidutines ir dideles įmones, kurias paveikė koronaviruso protrūkis, teigiama Konkurencijos tarybos pranešime.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pristatys trilijono eurų vertės atsigavimo po koronaviruso krizės planą, kuris, kaip ji tikisi, parodys kelią į nesutariančių sostinių kompromisą. Europos Sąjungą ištiko didžiausia per visą istoriją recesija, tad didėja spaudimas pradėti leisti pinigus ir tempti iš krizės 27 bloko nares, ypač tas, kurios dėl didelių skolų negali išsikapstyti pačios.

Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą su koronaviruso protrūkiu susijusią 10 mln. eurų paramos schemą kultūros ir meno institucijoms bei organizacijoms. Kaip pirmadienį pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, parama bus skiriama tiesioginėmis dotacijomis naujų produktų ir paslaugų kūrimui nuo kovo 19 iki gruodžio 31 dienos. „Schemos tikslas – padėti užtikrinti šių organizacijų veiklos tęstinumą viruso protrūkio metu ir jam pasibaigus“, – rašoma pranešime.

Europos Komisijai (EK) siūlant iki 2030 metų 50 proc. sumažinti pesticidų ir bent 20 proc. – trąšų naudojimą, ūkininkai sako, kad tai neabejotinai sumažins derlių.  Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad EK siūlymai žlugdo žemės ūkį, be to, sukelia dvigubus standartus – Europoje draudžiama auginti produkcija įvežama iš trečiųjų šalių.

Europos Komisija (EK), trečiadienį pateikusi rekomendacijas Europos Sąjungos (ES) šalims narėms, Lietuvai siūlo ateities investicijas nukreipti į skaitmenizaciją ir žaliąją energetiką. Anot EK atstovo Lietuvoje Arnoldo Pranckevičiaus, Komisija rekomendacijas parengė trimis kryptimis, susijusiomis su pandemija, socialiniais aspektais ir investicijomis. Anot jo, krizės metu labai svarbu palaikyti įmonių likvidumą. „Labai svarbu palaikyti įmonių likvidumą.

Europos Sąjungos Taryba pritarė Europos Komisija siūlymui skirti Ukrainai 1,2 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą COVID-19 pandemijos sukeltos krizės padariniams švelninti. Europos Parlamentas šį „palaiminimą“ suteikė praėjusią savaitę. Dabar Kijevas ir Briuselis pradės derybas dėl būsimo memorandumo, kuriuo bus apibrėžtos makrofinansinės pagalbos antrosios dalies suteikimo sąlygos.

Europos Komisija trečiadienį skelbs Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms skirtas ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijas. Rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į koronaviruso pandemijos sukeltą krizę. Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 7,9 proc., tačiau jau kitąmet stipriai atsigaus, ir bendrasis vidaus produktas 2021 metais padidės 7,4 proc.

Europos Komisija (EK) penktadienį nusprendė praplėsti laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemą. Naujausiu sprendimu EK nustatė kriterijus, kuriais remdamosi valstybės narės galės suteikti rekapitalizavimo pagalbą ir subordinuotas skolas įmonėms, kad šios išlaikytų konkurencingumą Europos Sąjungoje (ES). Rekapitalizacijos pagalba turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jei nėra jokio kito tinkamo sprendimo.

Europos Komisija penktadienį paragino Šengeno šalis nares pratęsti laikiną nebūtinų kelionių į bloką apribojimą dar mėnesiui iki birželio 15 dienos, skelbiama pranešime. Nepaisant Europos Sąjungoje pradėtų švelninti kovos su koronavirusu priemonių, „padėtis tiek Europoje, tiek visame pasaulyje tebėra pažeidžiama“, sakoma pranešime. Tai jau antras kartas, kai pagrindinė ES vykdomosios valdžios institucija ragina valstybes nares pratęsti kelionių draudimą, įvestą kovo 17 dieną.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį pristatė planus, kaip patobulinti kovą su pinigų plovimu ir ekstremistų grupuočių finansavimu 27 valstybėse narėse, siūlydama steigti priežiūros instituciją, kuri užtikrintų, kad Europos Sąjungos taisyklių laikosi visos valstybės narės. Pagrindinės Bendrijos vykdomosios valdžios struktūros pasiūlyme aprašomas tyrimo įgaliojimus turintis ES lygio postas, kurio tikslas būtų padaryti veiksmingesnes pastangas sustabdyti tarpvalstybinį nešvarių pinigų srautą.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso  COVID-19 pandemijos šiemet, daugiausia dėl neigiamo poveikio vidaus paklausai, susitrauks 7,9 proc, tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 7,4 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika didžiausią žalą patirs antrąjį ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį laukiamas spartus atsigavimas. Vidaus paklausą šiemet neigiamai veiks sumažėjusios namų ūkių pajamos ir ribotos skolinimosi galimybės.

Per pasaulio lyderių ir filantropų telekonferenciją pirmadienį buvo surinkta 7,4 mlrd. eurų vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams, pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Koronavirusinė infekcija COVID-19 pareikalavo beveik ketvirčio milijono gyvybių visame pasaulyje, o vien Europoje užfiksuota 140 tūkst. su koronavirusu susijusių mirčių. U. von der Leyen pabrėžė, kad vakcina yra geriausia galimybė įveikti šį užkratą.

Europos Komisija (EK) pagal valstybės pagalbos taisykles patvirtino Lietuvos parengtą 101,5 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo schemą, skirtą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiems sektoriams paremti, pranešė EK.  Vykdomoji ES institucija teigia nustačiusi, kad Lietuvos schema atitinka laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas.

Kovo 26 d. ES institucijų ir valstybių vadovai sprendė, kaip kartu reaguoti į COVID-19 pandemiją. Sutarė, kad tam reikia „skubaus, greito ir visapusiško veikimo ES, valstybių, regionų ir vietiniuose lygmenyse“, ir ... nesugebėję susitarti dėl ekonomikos gaivinimo priemonių pavedė euro zonos šalių finansų ministrams per dvi savaites rasti sprendimą.  Tiesa, nebūtų tikslu sakyti, kad visiškai nieko nenusprendė.

Europos Komisija pateikė rekomendacijas dėl Europos Sąjungos sienų atvėrimo rimstant COVID-19 krizei – pirmiausiai turėtų būti atveriamos bendrijos vidaus sienos, o tik per antrąjį etapą – išorinės.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlo europiečiams neplanuoti kelionių anksčiau rudens, praneša portalas RTL. „Siūlau palaukti ir kol kas neplanuoti turistinių kelionių vasarai, nes Europa vis dar kenčia nuo koronaviruso pandemijos. Šiuo metu niekas negali suteikti patikimų prognozių liepos ir rugpjūčio mėnesiams. Mums teks išmokti gyventi su šiuo virusu dar daug mėnesių, galbūt iki kitų metų“, – sakė ji.

Europos Komisija trečiadienį parengs rekomendacijų ES šalims, kaip išeiti iš suvaržymų režimo, įvesto dėl naujojo koronaviruso epidemijos, bet neketina nurodinėti vyriausybėms, kada jos turės priimti atitinkamus sprendimus, antradienį pranešė EK atstovas Ericas Mameris. „Visada sakėme, kad valstybių narių prerogatyva – nuspręsti, kada jos turi įvesti apribojimo priemones ir kada jas atšaukti“, – sakė atstovas per spaudos konferenciją Briuselyje.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos parengtą 110 mln. eurų vertės pagalbos schemą, skirtą verslui remti per koronaviruso krizę.  Paramos schema patvirtinta pagal Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, trečiadienį pranešė EK. „Patvirtinome Lietuvos parengtą 110 mln. eurų vertės schemą. Pagal ją bus galima teikti valstybės garantijas paskoloms, skirtoms Lietuvos ekonomikai paremti per koronaviruso protrūkį.