europos komisija

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį Briuselyje pratęsė derybų maratoną su kitų Europos Sąjungos šalių vadovais dėl naujojo bendrijos biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo. Prieš prasidedant dar vienai Europos Vadovų Tarybos plenarinei sesijai, Baltijos šalių vadovai galimą kompromisą sekmadienio popietę atskirai aptarė su Nyderlandų vadovaujama „taupiųjų šalių“ grupe, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Europos Sąjungos vadovai sekmadienį Briuselyje rinksis dar vienam derybų raundui, kaip pasidalyti beveik du trilijonus eurų naujojo bendrijos biudžeto ir kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo lėšų. Europos šalių lyderiams per dvi pirmąsias derybų dienas nepavyko rasti kompromiso, kokiomis sąlygomis bendrai pasiskolintos lėšos galėtų būti skiriamos nuo koronaviruso nukentėjusioms šalimis, visų pirma Italijai ir Ispanijai.

Europos Komisija patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą valstybės pagalbos  schemą, pagal kurią bus kompensuojami dėl COVID-19 pandemijos kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktus gaminančių ir perdirbančių įmonių patirti nuostoliai. Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, patvirtinta valstybės pagalbos schema siekia 49,5 mln. eurų.  Pagal minėtą valstybės pagalbos schemą bus teikiama dviejų formų valstybės parama: tiesioginių subsidijų forma (tam bus skirta 9,5 mln.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) bus rekomenduojama uždrausti Kremliaus kontroliuojamos RT grupės televizijos programas, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis teigia, kad tokia rekomendacija bus pateikta birželio pabaigoje gavus Europos Komisijos išaiškinimą, kad Europos Sąjungos sankcijos turėtų apimti ne tik juodajame sąraše esančius asmenis, bet ir jų kontroliuojamas įmones.

Premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK“ pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekia atkreipti jos ir visos EK dėmesį į Baltarusijoje, Astrave, vykdomo atominės elektrinės (AE) projekto keliamą grėsmę Lietuvos, Baltijos regiono ir Europos Sąjungos (ES) žmonių saugumui bei gerovei.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Europos Komisija (EK) patvirtino 50 mln. eurų vertės Lietuvos priemones, skirtas dėl koronaviruso COVID-19 krizės nukentėjusioms kelionių sektoriaus įmonėms remti. Priemonės patvirtintos pagal kovo 19 dienos EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais balandžio 3 ir gegužės 8 dienomis, teigiama EK pranešime.

Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai Europos Komisijai pateikė skundą dėl LRT finansavimo. Skundo teikėjai siekia, kad neteisėtai valstybės skirti pinigai visuomeniniam transliuotojui būtų grąžinti į valstybės biudžetą, o Seimas pakeistų taisykles, pagal kurias LRT gauna pinigus.

Premjeras Saulius Skvernelis po pateikimo žada pritarti Seime antradienį teikiamai valdančiųjų iniciatyvai dėl valstybinio banko.  „Pandeminė situacija dar kartą parodė, kad turi turėti kažkokią alternatyvą. Jei mes kalbėjome ir dar galime kalbėti apie pagalbą įmonėms, ypatingai jų likvidumo užtikrinimą, tai surasti finansinį tarpininką, praktiškai misija buvo neįmanoma.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį per pokalbį su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen pakartojo Lietuvos pastabas dėl daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto ir Europos gaivinimo fondo.

Europos Komisija rekomenduoja Šengeno valstybėms narėms ir Šengeno asocijuotosioms valstybėms iki birželio 15 d. panaikinti vidaus sienų kontrolę ir pratęsti laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimus iki birželio 30 d., taip pat paaiškina, kai vėliau šiuos apribojimus reikėtų laipsniškai panaikinti. Valstybės narės turėtų susitarti dėl bendro ES nepriklausančių šalių, kurioms nuo liepos 1 d. gali būti panaikinti kelionių apribojimai, sąrašo. Šis sąrašas turėtų būti reguliariai peržiūrimas.

Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva užėmė 14-ą vietą, viršydama ES vidurkį bei aplenkdama Latviją ir Lenkiją, tačiau atsilikdama nuo Estijos. Lietuva tą pačią 14 vietą užėmė ir 2019-aisiais, tačiau tuomet nežymiai atsiliko nuo ES vidurkio. Lietuvai Europos Komisija (EK) skyrė 53,9 balo, kas yra daugiau nei ES vidurkis (52,6 balo), pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Reitinge Estija užėmė 7 vietą, Latvija – 18, Lenkija – 23 vietą.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė ekonominės konvergencijos būklės 2020 metais ataskaitą, skirtą įvertinti pažangą, padarytą siekiant įvesti eurą septyniose ES šalyse, kurios nėra euro zonos narės, tačiau yra įsipareigojusios prisijungti prie bloko ateityje.  Šios šalys yra Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija.

Daugiametis Europos Sąjungos (ES) biudžetas turėtų būti ambicingesnis, taip pat būtina derėtis dėl didesnio finansavimo Sanglaudos politikai, pirmadienį kalbėdamas su Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Per konferencinį skambutį kalbėta apie ES atsaką į ekonominę krizę, kilusią dėl koronaviruso, pranešė Prezidentūra.

Europos Komisija siūlo, kad Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš kuriamo Europos atsigavimo fondo, kurio bendra vertė siekia 750 mlrd. eurų. Tai BNS patvirtino Lietuvos deleguotas aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų – subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – paskolos. Tai papildomos lėšos greta daugiametės finansinės perspektyvos“, – BNS trečiadienį sakė V. Sinkevičius.

Europos Komisija (EK) antradienį pritarė Lietuvos valstybės pagalbos schemai, kuri leis pritraukti iki 1 mlrd. eurų vertės investicijų į vidutines ir dideles įmones, nukentėjusias dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio. EK patvirtino Lietuvos planus įsteigti fondą, kurio dydis sieks iki 1 mlrd. eurų. Fondas per skolos ir rekapitalizavimo priemones investuos į Lietuvoje veikiančias vidutines ir dideles įmones, kurias paveikė koronaviruso protrūkis, teigiama Konkurencijos tarybos pranešime.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pristatys trilijono eurų vertės atsigavimo po koronaviruso krizės planą, kuris, kaip ji tikisi, parodys kelią į nesutariančių sostinių kompromisą. Europos Sąjungą ištiko didžiausia per visą istoriją recesija, tad didėja spaudimas pradėti leisti pinigus ir tempti iš krizės 27 bloko nares, ypač tas, kurios dėl didelių skolų negali išsikapstyti pačios.

Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą su koronaviruso protrūkiu susijusią 10 mln. eurų paramos schemą kultūros ir meno institucijoms bei organizacijoms. Kaip pirmadienį pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, parama bus skiriama tiesioginėmis dotacijomis naujų produktų ir paslaugų kūrimui nuo kovo 19 iki gruodžio 31 dienos. „Schemos tikslas – padėti užtikrinti šių organizacijų veiklos tęstinumą viruso protrūkio metu ir jam pasibaigus“, – rašoma pranešime.

Europos Komisijai (EK) siūlant iki 2030 metų 50 proc. sumažinti pesticidų ir bent 20 proc. – trąšų naudojimą, ūkininkai sako, kad tai neabejotinai sumažins derlių.  Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad EK siūlymai žlugdo žemės ūkį, be to, sukelia dvigubus standartus – Europoje draudžiama auginti produkcija įvežama iš trečiųjų šalių.

Europos Komisija (EK), trečiadienį pateikusi rekomendacijas Europos Sąjungos (ES) šalims narėms, Lietuvai siūlo ateities investicijas nukreipti į skaitmenizaciją ir žaliąją energetiką. Anot EK atstovo Lietuvoje Arnoldo Pranckevičiaus, Komisija rekomendacijas parengė trimis kryptimis, susijusiomis su pandemija, socialiniais aspektais ir investicijomis. Anot jo, krizės metu labai svarbu palaikyti įmonių likvidumą. „Labai svarbu palaikyti įmonių likvidumą.

Europos Sąjungos Taryba pritarė Europos Komisija siūlymui skirti Ukrainai 1,2 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą COVID-19 pandemijos sukeltos krizės padariniams švelninti. Europos Parlamentas šį „palaiminimą“ suteikė praėjusią savaitę. Dabar Kijevas ir Briuselis pradės derybas dėl būsimo memorandumo, kuriuo bus apibrėžtos makrofinansinės pagalbos antrosios dalies suteikimo sąlygos.

Europos Komisija trečiadienį skelbs Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms skirtas ekonominės ir socialinės politikos rekomendacijas. Rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į koronaviruso pandemijos sukeltą krizę. Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 7,9 proc., tačiau jau kitąmet stipriai atsigaus, ir bendrasis vidaus produktas 2021 metais padidės 7,4 proc.

Europos Komisija (EK) penktadienį nusprendė praplėsti laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemą. Naujausiu sprendimu EK nustatė kriterijus, kuriais remdamosi valstybės narės galės suteikti rekapitalizavimo pagalbą ir subordinuotas skolas įmonėms, kad šios išlaikytų konkurencingumą Europos Sąjungoje (ES). Rekapitalizacijos pagalba turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jei nėra jokio kito tinkamo sprendimo.

Europos Komisija penktadienį paragino Šengeno šalis nares pratęsti laikiną nebūtinų kelionių į bloką apribojimą dar mėnesiui iki birželio 15 dienos, skelbiama pranešime. Nepaisant Europos Sąjungoje pradėtų švelninti kovos su koronavirusu priemonių, „padėtis tiek Europoje, tiek visame pasaulyje tebėra pažeidžiama“, sakoma pranešime. Tai jau antras kartas, kai pagrindinė ES vykdomosios valdžios institucija ragina valstybes nares pratęsti kelionių draudimą, įvestą kovo 17 dieną.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį pristatė planus, kaip patobulinti kovą su pinigų plovimu ir ekstremistų grupuočių finansavimu 27 valstybėse narėse, siūlydama steigti priežiūros instituciją, kuri užtikrintų, kad Europos Sąjungos taisyklių laikosi visos valstybės narės. Pagrindinės Bendrijos vykdomosios valdžios struktūros pasiūlyme aprašomas tyrimo įgaliojimus turintis ES lygio postas, kurio tikslas būtų padaryti veiksmingesnes pastangas sustabdyti tarpvalstybinį nešvarių pinigų srautą.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso  COVID-19 pandemijos šiemet, daugiausia dėl neigiamo poveikio vidaus paklausai, susitrauks 7,9 proc, tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 7,4 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika didžiausią žalą patirs antrąjį ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį laukiamas spartus atsigavimas. Vidaus paklausą šiemet neigiamai veiks sumažėjusios namų ūkių pajamos ir ribotos skolinimosi galimybės.

Per pasaulio lyderių ir filantropų telekonferenciją pirmadienį buvo surinkta 7,4 mlrd. eurų vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams, pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Koronavirusinė infekcija COVID-19 pareikalavo beveik ketvirčio milijono gyvybių visame pasaulyje, o vien Europoje užfiksuota 140 tūkst. su koronavirusu susijusių mirčių. U. von der Leyen pabrėžė, kad vakcina yra geriausia galimybė įveikti šį užkratą.

Europos Komisija (EK) pagal valstybės pagalbos taisykles patvirtino Lietuvos parengtą 101,5 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo schemą, skirtą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiems sektoriams paremti, pranešė EK.  Vykdomoji ES institucija teigia nustačiusi, kad Lietuvos schema atitinka laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas.

Kovo 26 d. ES institucijų ir valstybių vadovai sprendė, kaip kartu reaguoti į COVID-19 pandemiją. Sutarė, kad tam reikia „skubaus, greito ir visapusiško veikimo ES, valstybių, regionų ir vietiniuose lygmenyse“, ir ... nesugebėję susitarti dėl ekonomikos gaivinimo priemonių pavedė euro zonos šalių finansų ministrams per dvi savaites rasti sprendimą.  Tiesa, nebūtų tikslu sakyti, kad visiškai nieko nenusprendė.

Europos Komisija pateikė rekomendacijas dėl Europos Sąjungos sienų atvėrimo rimstant COVID-19 krizei – pirmiausiai turėtų būti atveriamos bendrijos vidaus sienos, o tik per antrąjį etapą – išorinės.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlo europiečiams neplanuoti kelionių anksčiau rudens, praneša portalas RTL. „Siūlau palaukti ir kol kas neplanuoti turistinių kelionių vasarai, nes Europa vis dar kenčia nuo koronaviruso pandemijos. Šiuo metu niekas negali suteikti patikimų prognozių liepos ir rugpjūčio mėnesiams. Mums teks išmokti gyventi su šiuo virusu dar daug mėnesių, galbūt iki kitų metų“, – sakė ji.

Europos Komisija trečiadienį parengs rekomendacijų ES šalims, kaip išeiti iš suvaržymų režimo, įvesto dėl naujojo koronaviruso epidemijos, bet neketina nurodinėti vyriausybėms, kada jos turės priimti atitinkamus sprendimus, antradienį pranešė EK atstovas Ericas Mameris. „Visada sakėme, kad valstybių narių prerogatyva – nuspręsti, kada jos turi įvesti apribojimo priemones ir kada jas atšaukti“, – sakė atstovas per spaudos konferenciją Briuselyje.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos parengtą 110 mln. eurų vertės pagalbos schemą, skirtą verslui remti per koronaviruso krizę.  Paramos schema patvirtinta pagal Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, trečiadienį pranešė EK. „Patvirtinome Lietuvos parengtą 110 mln. eurų vertės schemą. Pagal ją bus galima teikti valstybės garantijas paskoloms, skirtoms Lietuvos ekonomikai paremti per koronaviruso protrūkį.

Europos Komisija priėmė sprendimą dėl proporcingo atsako į JAV importo iš Europos Sąjungos papildomo apmuitinimo – muitus taikys tokiai JAV gamintojų produkcijai kaip žiebtuvėliai, žaidimų kortos, baldų furnitūra, skelbia Vokietijos nacionalinė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pasak Europos Komisijos pirmadienį išplatinto pranešimo, muitai riboto sąrašo JAV prekėms įvedami reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trumpo šių metų vasario mėnesio sprendimą dėl importo iš ES apmuitinimo.

Siekiant mažinti koronaviruso plitimo grėsmę bei užtikrinti prekių judėjimą, Lietuvos vežėjai siūlo Europos Komisijai laikinai lanksčiau reglamentuoti jų darbą ir poilsį.  Vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ rašte EK teigia, kad vairuotojai turėtų vengti socialinių kontaktų, neišlipti krovinių pakrovimo vietose, dirbti kabinose, laikinai nenakvoti viešbučiuose, rašoma pranešime.

Dėl koronaviruso rizikos atšauktas ketvirtadienį Vilniuje turėjęs įvykti prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju Fransu Timmermansu ir aplinkos eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi. Prezidentūra antradienio vakarą informavo BNS, kad susitikimas atšauktas atsiradus kelionių apribojimams dėl koronaviruso paplitimo rizikos.

Lietuva ir dar trys Rytų Europos šalys antradienį paragino Europos Komisiją užtikrinti Europos Sąjungos finansavimą priemonėms, kurios palengvintų karių ir karinės technikos judėjimą konflikto atveju. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos gynybos ministrai pareiškė, kad Europos Komisija diskredituoja ES ambicijas, siūlydama nefinansuoti vadinamosios karinio mobilumo programos.

Liko pusantro mėnesio, kai Europos Sąjungoje įsigalios draudimas prekiauti mentolio skonio tabako gaminiais, tačiau šis apribojimas turi spragą – rinkoje išliks visų skonių kaitinamojo tabako gaminiai ir elektroninės cigaretės.  Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nuo 2020 m. gegužės 20-osios įsigalioja draudimas prekiauti mėtinėmis cigaretėmis. Naujos taisyklės bus taikomos cigarečių, sukamo tabako, cigarų, cigarilių, nerūkomojo tabako ir rūkomų vaistažolių gaminiams.

Verslininko Igorio Udovickio valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“, teikianti manevravimo paslaugas Klaipėdos uoste ir kelerius metus negaunanti leidimo vežti krovinius per Lietuvą, Europos Komisijai apskundė Lietuvos institucijų sprendimus.

Europoje ateinančiomis savaitėmis prognozuojamas naujojo koronaviruso plitimas, Lietuvoje deramasi dėl galimybės gauti apsaugos priemonių iš Kinijos ir vietos verslo, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis penktadienį dalyvauja Europos Sąjungos Sveikatos ministrų taryboje dėl šio viruso keliamų problemų sprendimo. „Europos ligų kontrolės centras paminėjo, kad prognozuoja tolesnį viruso atvejų skaičiaus augimą ES artimiausias kelias savaites.

Europos Komisijoje šiandien lankosi ypatinga viešnia – klimato aktyvistė Greta Thunberg, kuri asmeniškai susitiko ir su Lietuvos komisaru Virginijumi Sinkevičiumi. Visgi politikų jai pristatytą ambicingą klimato įstatymą Greta kandžiai sukritikavo. 17-metė klimato aktyvistė Greta Thunberg lankosi Briuselyje. Ją į svarbų komisarų posėdį atlydi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir už aplinkosaugą bei vandenynus atsakingas Virginijus Sinkevičius.

Europos Sąjungos ligų kontrolės agentūra naujojo koronaviruso pavojaus laipsnį padidino nuo „vidutinio“ iki „aukšto“, pirmadienį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) „šiandien paskelbė, kad rizikos žmonėms Europos Sąjungoje laipsnis padidėjo nuo vidutinio iki aukšto“, sakė U. von der Leyen. „Kitaip tariant, virusas toliau plinta“, – pridūrė ji. ECDC kasdien pateikia naujausią informaciją apie infekcijos plitimą.

Šiandien Europos Komisija (EK) skelbia kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei skirtas ataskaitas, kuriose bus išanalizuoti jų ekonominiai ir socialiniai iššūkiai. Lietuva ne išimtis. Pavasarį ataskaitos virs rekomendacijomis, kurias vyriausybė rudenį turės įtraukti į Lietuvos reformų planus ir kitų metų nacionalinį biudžetą. Tačiau pristatytos ataskaitos dar turės nueiti ilgą kelią, kol bus patvirtintos kaip rekomendacijos.

Europos Sąjungos parama keliauja iš šiaurės į pietus. Kitaip tariant, iš Lietuvos į Graikiją. Apie tai prakalbo ekonomistas Žygimantas Mauricas prieš Briuselyje vykstančias viršūnių susitikimo derybas dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto.

Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime žada siekti didesnės kompensacijos naujajame bendrijos biudžete dėl lietuvių emigracijos į Vakarų Europos šalis. Tai šalies vadovas pareiškė Briuselyje prieš prasidedant viršūnių susitikimui dėl 2021–2027 metų ES biudžeto. Praėjusį penktadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasiūlė skirti papildomai lėšų šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių.

Europos Komisija (EK) paskelbė tarpines makroekonomines žiemos prognozes, kuriose, palyginti su 2019 m. rudens prognozėmis, numatomo Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimo tempo nepakeitė. Ekonomika išliks atspari nepalankiai situacijai išorės aplinkoje, tačiau to nepakaks, kad augimo tempas paspartėtų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prognozuojamu laikotarpiu ES ūkio raidai reikšmingą įtaką darys vidaus paklausa.

Vos 50 kilometrų nuo Vilniaus stūksančios Astravo atominės elektrinės (AE) kaminai dar nepradėjo rūkti, bet jie jau ne vienerius metus kelia galvos skausmą Lietuvai. Protestais, raštais ir mitingais lietuviai nesugebėjo palaužti baltarusių valios statyti elektrinę, o ji juk kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir visam Lietuvos gerbūviui. Ekspertai sako, kad ši elektrinė – geopolitinio spaudimo priemonė, o pradėjusi veikti gali tapti ir šantažo priemone.

Europos Komisija ir toliau palaikys Ukrainą ir nemato alternatyvos Minsko susitarimams, trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos kaimynystės ir plėtros komisaras Oliveris Varhelyi.  „Manau, kad turime dvi svarbias žinutes. Pirma: ši Europos Komisija, kaip geopolitinė Europos Komisija, ir toliau stovės Ukrainos pusėje. Mes toliau palaikysime Ukrainą, jos teritorinį vientisumą, jos suverenitetą, ir nėra jokio kompromiso dėl Minsko [susitarimų] proceso įgyvendinimo.