europos komisija

Europos Sąjunga (ES) kuria žaliąjį pasą, leisiantį laisviau keliauti tarp ES valstybių narių, planuojama, kad jis turėtų pradėti veikti jau vasarą. Tačiau neseniai Lietuvoje buvo pristatyta idėja kurti galimybių pasą, leisiantį pasiskiepijusiems, persirgusiems ar neigiamą koronaviruso testą turintiems gyventojams atverti daugiau veiklų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas vakcinas nuo COVID-19 įsigyti ne savarankiškai, o per Europos Komisiją (EK) turi nemažai privalumų. Lietuvos Vyriausybės vadovės teigimu, Europos Sąjungoje ir Europos Komisijoje šiuo metu vyksta diskusijos, kaip toliau pirkti vakcinas.

Lietuvos ekonomikos gaivinimo plane prezidentūra įžvelgia trūkumų. Pirmiausiai pasigendama dėmesio smulkioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat – sprendimų, kaip mažinti regionų atskirtį Lietuvoje. Galiausiai prezidentūra tikisi, kad iki patvirtinant planą, jis bus aptartas su didesne visuomenės dalimi. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Vyriausybės atstovais ir ekspertais aptarė 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą, skirtą atsigauti šalies ekonomikai po pandemijos.

Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos 120 mln. eurų pagalbos schemą labiausiai nukentėjusioms įmonėms, ši priemonė turėtų startuoti kuo greičiau, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Šią savaitę gavome Europos Komisijos patvirtinimą, ten buvo dar komentarų, į kuriuos turėjome atsižvelgti, rytoj vyks Vyriausybės posėdis, kuriame bus priimtas galutinis sprendimas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Sprendimą dėl 120 mln. eurų antrojo pagalbos paketo įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, Vyriausybė žada priimti ketvirtadienį.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vyriausybės pasitarime sakė, kad Europos Komisija pateikė pastabų, todėl jas dar reikia integruoti į Vyriausybės nutarimo projektą.  EK šią savaitę patvirtino 120 mln.

Nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano, kurios bus finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis, parengimas bei jo suderinimas su Europos Komisija (EK) yra vienas prioritetinių artimojo laikotarpio Vyriausybės darbų, nuotoliniame susitikime su EK vicepirmininke Margrethe Vestager pabrėžė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, EK numatytas didesnis kaip 2 mlrd.

Europos Komisija (EK) patvirtino 120 mln. eurų Lietuvos pagalbą įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Paramą galės gauti apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos labiausiai nukentėjusios įmonės.   Vyriausybė kovo pabaigoje padidino antrą pagalbos paketą 50 mln. eurų iki 120 mln. eurų. Šios lėšos buvo skirtos iš pirmojo pagalbos paketo, kurio vertė siekė 180 mln. eurų, tačiau bent 30 proc.

Daugiau nei 16 mln. eurų vertės Palangos oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takų ir perono atnaujinimui skiriama 10,25 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį nutarė lėšų skirti iš valstybės biudžeto, laikinai sumažinant kitų susisiekimo  projektų finansavimą. „Aviacijos sritis yra bene labiausiai nukentėjusi nuo COVID-19 pandemijos. Patogus susisiekimas oro transportu yra svarbus šalies ekonomikai atsigaunant po neigiamo pandemijos poveikio.

Europos Komisija (EK) siūlo suteikti Lietuvai dar 355 mln. eurų lengvatinę paskolą nuo koronaviruso nukentėjusiems darbuotojams išsaugoti. Iki šiol Lietuvai skirta 602 mln. eurų tokių paskolų. Įvertinusi valstybių narių prašymus, EK pasiūlė Europos Sąjungos Tarybai suteikti papildomą 3,7 mlrd. eurų finansinę paramą šešioms valstybėms narėms pagal priemonę SURE, skirtą COVID-19 pandemijos paveiktoms darbo vietoms ir pajamoms išsaugoti, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Dėl nepagrįsto ir diskriminacinio Lietuvos Vyriausybės vykdomo ūkinės veiklos reguliavimo karantino metu Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) pateikė skundą Europos Komisijai (EK), penktadienį pranešė konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sako, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimas stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina rodo nenuoseklumą priimant politinius sprendimus ir mažina pasitikėjimą skiepijimo procesu.  Eurokomisaro teigimu, ministro elgesys tą pačią dieną siunčiant prieštaringas žinias gali apsunkinti planus paskiepyti kuo didesnę visuomenės dalį, siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją.

Europos Komisija (EK) Lietuvai antradienį skyrė dar 302 mln. eurų paskolą išsaugoti darbo vietoms per pandemiją, pranešė EK. Iš viso pagal priemonę SURE Lietuva bus gavusi 602 mln. eurų paskolų.  EK septynioms valstybėms antradienį išmokėjo penktąją 9 mlrd. eurų išmoką pagal šią priemonę.  „Tai padės apsaugoti žmonių darbo vietas ir palaikyti verslą visoje mūsų Sąjungoje“, – pranešime sakė EK pirmininkė Ursula von Der Leyen. Čekijai skirta 1 mlrd., Ispanijai – 2,87 mlrd.

Lietuva remia Europos Komisijos (EK) koordinuojamą bendrą apsirūpinimą vakcinomis ir Europos vaistų agentūros (EMA) vaidmenį, tuo pačiu kviečia sukurti aiškų skolinimosi mechanizmą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Tai ji pabrėžė trečiadienį pirmininkaudama nuotoliniam Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikimui, jame taip pat dalyvavo Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

Lietuvai tikintis Europos Komisijos paramos visiškai blokuojant  Astravo atominės elektrinės (AE) elektros patekimą į šalis rinką, už energetiką atsakinga eurokomisarė teigia, jog Lietuva turi visokeriopą Komisijos paramą, teigia Energetikos ministerija.

Europos Komisija (EK) žada, kad kovo mėnesį turėtų įvykti lūžis vakcinų nuo COVID-19 tiekime ir Lietuvą per vieną mėnesį pasieks apie trečdalis milijono skiepų dozių, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Europos Komisija teigia, kad per sausį, vasarį ES pasieks dar nepakankamas kiekis vakcinų, tačiau kovą jau įvyks lūžis. Tai norisi tuo tikėti. Kovą turėtume gauti 300 tūkstančių dozių, jei viskas vyksta pagal planą.

Europos Komisijos vadovė pirmadienį sakė, jog paragino Europos Sąjungos valstybes nares paaukoti kažkiek savo vakcinų nuo COVID-19 dozių Ukrainai, bandančiai pradėti vakcinavimo kampaniją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo šalyje sulaukė kritikos, kad nesugebėjo apsirūpinti Vakarų gamybos vakcinomis, ir ragino ES šiuo klausimu padėti Ukrainai.

Atsižvelgdama į besitęsiančius ūkinės veiklos ribojimus ir siekdama paremti dėl COVID-19 protrūkio nukentėjusią ekonomiką, Europos Komisija (EK) iki 2021 m. gruodžio 31 d. pratęsė valstybės pagalbos laikinąjį komunikatą ir padidino paramos priemonėms taikomas ribas.  Įmonėms, vykdančioms pirminę žemės ūkio produktų gamybą, didžiausią gautinos valstybės pagalbos ribą EK padidino nuo 100 tūkst. iki 225 tūkst. eurų, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonėms – nuo 120 tūkst.

Europos Komisija (EK) imsis visų veiksmų, kad apsaugotų Sausio 13-osios bylos teisėjus nuo persekiojimo, jeigu Rusija mėgintų inicijuoti jų persekiojimą, sako EK pirmininko pavaduotoja. „Interpolo „raudonojo perspėjimo“ sistema neturėtų būti piktnaudžiaujama politiniais tikslais.

ES pasiuntiniai pasiekė preliminarų susitarimą dėl galimybės pripažinti visose 27 bloko šalyse bet kurioje valstybėje naryje atliekamų koronaviruso antigenų testų rezultatus, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatai. Šiuo žingsniu, po kurio prasidės rašytinė procedūra ir diskusija per vėliau ketvirtadienį vyksiantį virtualų ES viršūnių susitikimą, siekiama padaryti testavimą dėl COVID-19 platesnį ir greitesnį.

Europos Komisija (EK) pranešė patvirtinusi 156 mln. eurų vertės mokesčių atidėjimo schemą, skirtą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms.  Parama bus teikiama mokesčių atidėjimo ir su jais susijusių likvidumo priemonių forma – mokesčio mokėjimas dalimis, laikotarpiai be palūkanų, mokestinės skolos išieškojimo sustabdymas.  EK padarė išvadą, kad priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen ir vykdančiajam vicepirmininkui Valdžiui Dombrovskiui, kuriame primenama apie nesaugios atominės elektrinės Baltarusijoje keliamą grėsmę regionui ir Europos Sąjungai (ES). Laiške premjerė pabrėžė, kad Baltarusija neįgyvendino ES patvirtintų branduolinės saugos rekomendacijų, todėl Astravo atominė elektrinė (AE) yra nesaugi ir negali pradėti veikti, pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Generalinis „Modernos“ direktorius teigia, kad koronaviruso vakcina užkerta kelią infekcijai bent porai metų – tokiam laikotarpiui, teigiama, susidaro imunitetas. Taip pat pranešama, kad „Modernos“ vakcina apsaugo ir nuo naujų koronaviruso atmainų. „Moderna“ deklaravo, kad jų vakcina nuo Covid-19 apsaugo žmones bent porą metų.

Europos Komisijai (EK) Lietuvą dar kartą perspėjus dėl pažeidžiamų keliautojų teisių, Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar keliskart sutrumpinti laiką, per kurį kelionių agentūros turės grąžinti pinigus už keliones, neįvykusias dėl koronaviruso krizės. EK teigimu, keliautojai turi teisę atgauti pinigus už atšauktas keliones per 14 dienų, o Lietuvoje dabar galioja 90 dienų terminas, kurį į Civilinį kodeksą Seimas perkėlė pernai gegužę.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įsigyti papildomą „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtų koronaviruso vakcinų kiekį, tačiau atsisakoma pirkti papildomas kompanijos „Moderna“ vakcinas.  Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad Europos Komisija (EK) su „BioNTech“ ir „Pfizer“ suderėjo dėl papildomų 200 mln. vakcinos dozių. Ministerijos duomenimis, atsižvelgiant į naujausius susitarimus, Lietuvai pagal pro rata principą tektų 1,24 mln.

Dėl neįgyvendintų Europos Sąjungos (ES) direktyvų, susijusių su nuotekų valymu, Lietuvai gresia „kelių šimtų milijonų eurų“ sankcijos, pareiškė aplinkos ministras. „Nieko neveikiant, tęsiant tą pačią problemą, mes sulauksime tikrai reikšmingų baudų. Yra kalbų apie kelis šimtus milijonų eurų sankcijas Lietuvai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Simonas Gentvilas. Anot jo, įgyvendinant šias direktyvas, lemiami bus 2021-ieji.

Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją, kad į Europos Sąjungos ir Kinijos sutartį dėl investicijų būtų įtrauktos nuostatos dėl Astravo atominės elektrinės blokados, antradienį pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak ministro, Europos Komisijos prašoma užtikrinti, kad sutartis neužkirs galimybės taikyti įstatymą, numatantį energijos iš Astravo atominės elektrinės blokavimą. G. Landsbergio teigimu, Komisija kol kas atsakymo nėra pateikusi.

Santaros klinikose gruodžio 27 d., sekmadienį, pradedami skiepyti pirmieji medicinos darbuotojai. Skiepijimo procesas 8 val. pradėtas rodyti tiesioginėje transliacijoje iš Santaros klinikų, kad žmonės galėtų stebėti, kaip vyks vakcinacija. Santaros klinikose, Infekcinių ligų centre, pirmąjį skiepą gavo slaugytoja Nijolė Ramonaitė. Jos paklausta, ar viskas gerai, kaip ji jaučiasi, moteris atsakė, kad viskas yra puikiai.

Europos Komisija pirmadienį suteikė oficialų leidimą platinti Europos Sąjungoje bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso, Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendavus atlikti šį žingsnį. Leidimas platinti vakciną atveria galimybę pradėti pirmuosius skiepijimus visame 27 šalių bloke iškart po Kalėdų.

Pirmoji vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta Lietuvą pasieks gruodžio 26 d., skiepijimas prasidės gruodžio 27 d. Vakcinos bus tiekiamos reguliariai, pagal sudarytą grafiką, visoms Europos Sąjungos šalims.    Pirmiausiai skiepijami bus sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai.  Antruoju etapu vakcinos bus skiriamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų darbuotojams ir pacientams.

Lietuvai ir Europos šalims vakcina nuo koronaviruso bus vežama per Kalėdas, pirmieji skiepijimai Lietuvoje turėtų vykti sekmadienį, gruodžio 27-ąją, arba vėliausiai – pirmadienį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį susitiks Briuselyje, mėgindami užtikrinti persilaužimą įstrigusiose derybose dėl Europos Sąjungos ir Britanijos prekybos santykių po „Brexito“. Dauningo gatvė nurodė, kad B. Johnsonas susitiks vakarienės su U. von der Leyen „tęsti diskusijų dėl JK ir ES ateities ryšių“. „Tikiuosi priimti JK ministrą pirmininką @BorisJohnson rytoj vakare“, – per „Twitter“ parašė EK vadovė.

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga antradienį paskelbė susitarusios, kaip po „Brexito“ bus prižiūrima prekyba su Šiaurės Airija, kurios riba nuo ateinančių metų taps vienintele JK sausumos siena su Bendrija. Po pirmadienį Briuselyje įvykusio susitikimo JK aukšto rango ministras Michaelas Gove'as ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius nurodė, kad toks susitarimas buvo „iš principo“ susidarytas ir kad į jį įtrauktos nuostatos dėl režimo prie sienos.

Ilgamečiam Seimo nariui Kęstučiui Glaveckui sunku stebėti naujojo parlamento darbą, kurį, panašu, pasiglemžė chaosas. Valdančiųjų gretas palikęs politikas negaili kritikos ir valdančiajai koalicijai, ir opozicijai, ir net savo buvusiai frakcijai. Vieni, sako jis, niekaip nesugeba pradėti darbo, kiti parsidavė už postus, o treti nenori girdėti kritikos. Visa tai Seimo nariui kelia slogias mintis.

Po Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen nerezultatyvaus pokalbio britai ir Europos Sąjungos atstovai sekmadienį vėl susitiks Briuselyje tęsti derybų dėl prekybos po „Brexito“, liekant vis mažiau laiko susitarimui pasiekti. B. Johnsonas ir U. von der Leyen šeštadienį po pietų maždaug valandą kalbėjosi telefonu ir sutarė, kad reikia paskutinio bandymo susitarimui pasiekti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia šiuo metu nesvarstanti Europos Komisijos (EK) siūlymo valstybėms kompensuoti iki 70 proc. nuo pandemijos nukentėjusio verslo pastoviųjų sąnaudų. Lietuvos verslininkų teigimu,  ši priemonė galėtų pakeisti baigtas mokėti patalpų nuomos kompensacijas. Ministerijos teigimu, dėl šios paramos turės spręsti jau nauja Vyriausybė. „Europos Komisija gali daug ką siūlyti, svarbiausia, ar pati šalis turi lėšų.

Rugsėjį pritarusi planui nuo gruodžio skirti 100 eurų išmokas švietimo įstaigų darbuotojų atostogoms, darbą baigianti Vyriausybė galutinai atsisakė šios idėjos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad ministro Algirdo Monkevičiaus iniciatyva, kuriai iš esmės rugsėjį pritarė Vyriausybė, nukelta dėl karantino ribojimų ir dėl to, jog analogiška priemone nespėjo pasinaudoti medikai.

Europos Komisija (EK) pritarė valstybės pagalbos schemai, „Klaipėdos naftai“ iki 2024 metų pabaigos įsigyjant dabar nuomojamą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą-laivą saugyklą „Independence“ arba kitą panašų SGD laivą. Tai yra antras ir paskutinis valstybės pagalbos derinimo su EK etapas. Pernai EK pritarė valstybės pagalbai pertvarkant SGD terminalo saugumo dedamąją, pranešė Energetikos ministerija.

Europos Sąjunga gali jau iki ateinančio mėnesio pabaigos patvirtinti dvi vakcinas nuo naujojo koronaviruso, šiuo metu bandomas bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“, ketvirtadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. EK vadovė sakė, kad Europos vaistų agentūra (EVA) gali suteikti „sąlyginį leidimą platinti.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos 100 mln. eurų vertės schemą, suteikiančią galimybę nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms įmonėms atidėti socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Schema buvo patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą. Parama galės pasinaudoti įmonės, veikiančios sektoriuose, kuriuose Lietuvos Vyriausybė nurodė taikyti skubias priemones koronaviruso plitimui apriboti, teigiama EK pranešime.

Paskutinėje Europos Komisijos atliktoje apklausoje dėl gyvenimo kokybės lygio Europos miestuose, Vilnius nusileido tik Estijos sostinei Talinui. Didieji Europos miestai – Paryžius, Londonas, Briuselis, Amsterdamas, Berlynas – šioje apklausoje atsidūrė žemiau 20 vietos. Apklausos išvadomis savo Facebook paskyroje pasidalino ir Luminor banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekonomistas savo įraše mini, kad toks įvertinimas Vilniui – puikus rezultatas, padėsiantis miestui augti.

Europos Komisijai patvirtinus pagalbos schemą, Lietuvos kailinių gyvūnų augintojai, nukentėję nuo koronaviruso krizės, galės pretenduoti į 5 mln. eurų valstybės paramą. Tiesioginės dotacijos bus teikiamos iki 2021 metų birželio pabaigos, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.  Šia parama siekiama iš dalies kompensuoti kailinių žvėrelių augintojų netekimus, nes prekybos kailiais aukcionai nevyksta ir visi gaminiai saugomi ūkiuose. Viena įmonė galės gauti iki 100 tūkst. eurų.

Lietuvoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį bus atšauktas vasaros laikas, laikrodžius atsukti reikės viena valanda atgal. Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos. Praėjusių metų kovą Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.

Jau šį sekmadienį vėl suksime laikrodžius. Šįkart viena valanda atgal, todėl sekmadienį miegosime truputį ilgiau. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį įvedamas žiemos laikas. Kaip ir kiekvieną paskutinį spalio savaitgalį, taip ir šį sekmadienį, suksime laikrodžius. Laikrodžius naktį iš šeštadienio į sekmadienį reikės pasukti viena valanda atgal, todėl sekmadienio ryte lovose vartytis galėsime ilgiau. Tiesa, nuo šiol vakarai darysis tamsesni.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paliko Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, kuriame dalyvauja 27 bloko šalių lyderiai, sužinojusi, kad vienam iš jos personalo narių nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19. „Mane ką tik informavo, kad vieno mano biuro COVID-19 testas šįryt buvo teigiamas“, – per „Twitter“ parašė EK vadovė.

Europai mokantis gyventi pandemijos sąlygomis, saugių ir veiksmingų COVID-19 vakcinų kūrimas ir spartus jų diegimas visame pasaulyje tebėra esminis elementas siekiant išspręsti visuomenės sveikatos krizę. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija siekia užtikrinti, kad visoje Europoje būtų galimybė gauti saugų vakcinų, ir ragina naudojant vakcinas laikytis suderinto požiūrio į skiepijimo strategijas, rašoma EK pranešime.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį paskelbė, kad izoliuojasi po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu. Žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ ji rašo, kad praėjusį antradienį dalyvavo susitikime ir kad jame taip pat dalyvavo „asmuo, kuriam vakar testais nustatytas“ koronavirusas. U. von der Leyen nurodė, kad ketvirtadienį jai atlikto testo rezultatas buvo neigiamas ir kad vėliau pirmadienį bus atliktas dar vienas testas.

Nacionalinėje konferencijoje „Verti po lygiai“ pristatyti tiriamojo projekto „Pajamų skirtumo tarp moterų ir vyrų mažinimas“ rezultatai. Ekspertų nuomone, nors Lietuvoje užmokesčio atotrūkis yra ne toks didelis, kaip kitose Europos valstybėse, ši problema vis dar išlieka aktualia. Vis dėlto, prognozės – pozityvios.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė, kad Briuselis imasi teisinių veiksmų dėl Jungtinės Karalystės bandymo panaikinti kai kurias „Brexito“ susitarimo su bloku dalis. „Šį rytą Komisija nusprendė nusiųsti oficialaus įspėjimo laišką JK vyriausybei. Tai pirmas pažeidimo nagrinėjimo procedūros žingsnis“, – sakė U. von der Leyen. „Laiške JK vyriausybė kviečiama per mėnesį atsiųsti savo pastabas“, – nurodė ji.

Pasaulyje pirmąkart minima tarptautinė informavimo apie švaistomą maistą diena. Vien Europoje kasmet išmetama 88 mln. tonų maisto. Šį kiekį pavertus į pinigus – europiečiai šiukšlių dėžėn sukrauna 143 mln. eurų. Lietuvoje atlikta vartojimo įpročių apklausa rodo, kad lietuvių indėlis šiame rodiklyje taip pat nemažas, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dalijasi patarimais, kaip sutaupyti.