es

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį pasmerkė „neteisėtų“ Šiaurės Korėjos raketų paleidimų virtinę ir paragino pasaulį duoti „tvirtą ir vieningą atsaką“, įskaitant visavertį JT sankcijų įgyvendinimą.

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį Briuselyje pirmą kartą po išrinkimo susitiks su Europos Sąjungos vadovais. Skelbiama, kad darbotvarkėje turėtų dominuoti energetikos krizės tema.  G. Meloni, kraštutinių dešinųjų partijos „Italijos broliai“ (it.

Lietuva siekia, kad Baltijos šalys savo elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų 2024-ųjų vasarį, sako Jungtinėse Valstijose viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys. „Mūsų noras yra 2024 vasario mėnuo. Yra noras ir dedame visi pastangas“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Čekijos, rotacijos tvarka pirmininkaujančios Europos Sąjungai, ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad blokas gali svarstyti galimybę skelbti daugiau sankcijų Baltarusijai dėl jos vaidmens Rusijos kare Ukrainoje. Nuo pat karinės agresijos Ukrainoje pradžios Baltarusija leido Rusijai panaudoti savo teritoriją kaip placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į kaimyninę šalį ir dėl to sulaukė ES sankcijų. Tačiau Minsko režimas tvirtina, kad jo pajėgos nedalyvavo mūšiuose Ukrainos teritorijoje.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos Sąjunga įšaldė rusų turto už maždaug 17 mlrd. eurų, šeštadienį paskelbtame interviu sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas. Nuo liepos, kai D. Reyndersas skelbė apie maždaug 13,8 mlrd. eurų „iš oligarchų ir kitų subjektų“, ši suma išaugo. „Iki šiol įšaldytas 90 asmenų turtas, daugiau kaip 17 mlrd. eurų septyniose valstybėse narėse, įskaitant 2,2 mlrd.

Europos Sąjungos (ES) šalys ir įstatymų leidėjai ketvirtadienį susitarė, kad nuo 2035 metų bloke nebebus parduodamos naujos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, pranešė šiuo metu pirmininkaujanti Čekija. Susitarimas atitinka ES nulinės taršos siekius ir gali lemti vidaus degimo varikliais varomų automobilių ir furgonų atsisakymą bloke.  Sprendimas bus dar kartą peržiūrėtas 2026 metais.

 Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni kitą savaitę Briuselyje susitiks su Europos Sąjungos vadovais, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, penktadienį pranešė abi pusės. G. Meloni, kurios kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) praėjusį mėnesį laimėjo rinkimus, kitą ketvirtadienį susitiks su „Europos institucijų vadovais“, pranešė jos biuras Romoje. Jis nenurodė, su kuo konkrečiai susitiks premjerė.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams, energetikos ministrams bei Europos Komisijai ieškant sprendimų, kaip sumažinti rekordines aukštumas pasiekusias elektros ir dujų kainas, BNS pateikia atsakymus į 5 svarbiausius klausimus apie siūlomas įvesti dujų, naudojamų elektros gamybai, kainų lubas.   Apžvalgoje remiamasi vieša informacija, pranešimais, ekspertų bei stebėtojų komentarais.

Naujoji italų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, parlamente dėstydama savo vyriausybės prioritetus, pareiškė, kad „Italija yra visiška Europos ir Vakarų pasaulio dalis“. Ji teigė, kad jos tikslas „nėra sulėtinti ar sabotuoti Europos integraciją“, bet padaryti ją veiksmingesnę sprendžiant krizes. G. Meloni pabrėžė, kad Italija „ir toliau bus patikima NATO partnerė remiant Ukrainą“, kilus susirūpinimui dėl jos koalicijos partnerių prorusiškos pozicijos.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams praėjusią savaitę paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją pateikti konkrečius sprendimus dėl laikinų elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, energetikos ministras Dainius Kreivys kartu su kitais ministrais antradienį gali bandyti spręsti tokį politikų uždavinį. D. Kreivys dalyvaus Liuksemburge vykstančiame ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį įvedė sankcijas trims Irano generolams ir ginklų įmonei dėl to, kad Rusija puolė Ukrainą iranietiškais dronais, ir taip prisidėjo prie naujų Europos Sąjungos sankcijų.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas, BNS kalbinti ekspertai sako, kad Lietuvai toks modelis būtų naudingas, tačiau jie pasigenda aiškumo dėl tokio modelio finansavimo.  Pasak energetikos eksperto, buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko, lieka neaišku, kiek viršutinė dujų kainų riba bus žemesnė už jų kainą rinkoje ir kaip bus kompensuojamas kainų skirtumas. „Pasakysiu paprastai – kol nesutarta dėl visko, nesutarta dėl nieko.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 39,6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 41,6 proc. BVP, o Estijos – 5,7 mlrd. eurų arba 16,7 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 182,1 proc. BVP.

Europos Sąjungai priimant sprendimus dėl gamtinių dujų kainų lubų, reikia įvertinti, ar iš dujų pagaminta pigesne elektra nesinaudos trečiosios šalys, sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Pasak jo, taip pat būtina įvertinti, kas finansuos lubas viršijančias dujų kainas.  „Yra įvairiausių papildomų niuansų, prie kurių mes visi turime padirbėti.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui Europos Sąjunga skyrė dar 353,9 mln. eurų paramos, pranešė projektą koordinuojanti bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“. Anot jos, pasirašyta papildoma 422,6 mln. eurų sutartis dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo. Iš šios sumos EITP įnašas sieks 353,9 mln. eurų, arba 85 proc., o dar 15 proc. finansuos trijų Baltijos valstybių vyriausybės.

Sankcijos Iranui už ginklų tiekimą Rusijai – žinutė, jog Europos Sąjunga (ES) reaguos į bandymus padėti agresorei kare prieš Ukrainą, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Visų pirma, tai stipri politinė žinutė Iranui ir kitiems galimiems Rusijos agresijos Ukrainoje palaikytojams: tiems, kurie galbūt manė, jog ES ir kiti sąjungininkai nereaguos į jų ginklų tiekimą Rusijai“, – CNN televizijai ketvirtadienį sakė ministras.

Bendrijos lyderiams penktadienio naktį iš esmės sutarus įvesti dujų kainų lubas, prezidentas Gitanas Nausėda tai vadina didžiausiu žingsniu pirmyn. „Mes priėmėme sprendimus dėl dujų kainų ribojimo didmeninėje prekyboje, taip pat dėl kainų lubų nustatymo elektros generavimui naudojamoms dujoms. Tai turbūt yra didžiausias žingsnis į priekį, lyginant su ankstesniais Europos Komisijos pasiūlymais“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje po posėdžio sakė šalies vadovas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) siūlomos gamtinių dujų kainų lubos, skirtos pažaboti didėjančias energijos sąnaudas, gali būti veiksmingos tik glaudžiai bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis partnerėmis, tokiomis kaip Pietų Korėja ir Japonija.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos lyderiais aptars energijos kainų suvaldymo priemones, tolesnę paramą Ukrainai bei sankcijas Rusijai. Į Europos Vadovų Tarybą susirinkę šalių vadovai daugiausia dėmesio skirs energetikai ir Europos Komisijos pasiūlytoms priemonėms, kaip palengvinti išaugusių sąskaitų naštą gyventojams.

Europos Sąjunga, surinkusi „pakankamai įrodymų“, kad Iranas tiekia Rusijai bepiločius lėktuvus, kuriuos ši naudoja karui Ukrainoje, rengia naujas sankcijas Teheranui, trečiadienį pranešė bloko atstovė spaudai. „Dabar, kai surinkome pakankamai įrodymų, Europos Vadovų Taryboje vyksta darbas siekiant aiškaus, greito ir ryžtingo ES atsako“, – sakė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovė spaudai Nabila Massrali.

Europos Komisija antradienį pasiūlė naujų priemonių, kuriomis siekiama suvaldyti energetikos krizę, bet pakete nėra Lietuvos ir dalies kitų šalių pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas. EK pažymi, kad naujomis priemonėmis siekiama spręsti didelių dujų kainų Bendrijoje problemą ir užtikrinti patikimą tiekimą šią žiemą.

Norint, kad Europos Sąjungoje būtų įvestos dujų kainų lubos, reikia susitarti dėl jų finansavimo tvarkos, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tai jis BNS sakė antradienį Europos Komisijai (EK) pasiūlius dar vieną energetikos krizę turinčių suvaldyti priemonių paketą, kuriame nebuvo pasiūlymo įvesti dujų kainų lubas.  „Komisija pasilieka galimybę svarstyti dėl dujų kainų lubų.

Metų infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugsėjo mėnesį pasiekė 24,1 procento. Estijos statistikos departamento duomenimis, metų infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį buvo 0,4 procentinio punkto didesnė nei pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Labiausiai per metus padidėjo išlaidos būstui (67,1 proc.), maisto produktams ir nealkoholinioams gėrimams (24,5 proc.

Šių metų kovo-rugsėjo mėnesiais beveik ketvirtadalis elektros Europos Sąjungoje buvo pagaminta iš vėjo ir saulės energijos, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi kompanijų „Ember“ ir E3G atliktų ir antradienį paskelbtų atitinkamų tyrimo rezultatais. 2021-aisiais šis rodiklis siekė 21 procentą.

Europos Sąjunga pirmadienį sustiprino savo karinę paramą Kyjivui pradėdama misiją, skirtą apmokyti 15 000 Ukrainos karių, ir ginklams skirdama dar 500 mln. eurų. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba į savo kolegas kreipėsi vaizdo įrašu iš slėptuvės Kyjive, miestui tik ką patyrus dar vieną Rusijos oro smūgių ataką, ir paragino juos sustiprinti oro gynybą bei įvesti sankcijas Iranui dėl dronų tiekimo Maskvai.

Dienos pradžia su puodeliu karštos kavos gali tapti beveik prabanga, teigia Eurostatas. Jo duomenimis, rugpjūtį kavos kaina Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai buvo 16,9 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu, o Lietuvoje ji augo bene labiausiai. Tuo metu šalies kavinių atstovai sako, kad kavą pamėgusių gyventojų įpročiai nepasikeitė.

Europos Sąjungai (ES) artėjant prie susitarimo dėl didelės karinės misijos, pagal kurią keliose valstybėse narėse bus apmokyta 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, Lietuvos Krašto apsaugos ministerija svarsto šalies dalyvavimo joje būdus.

Ukraina toliau talžo Rusijos kariuomenę, o pergalė kare vis labiau artėja. Ekspertai sako, kad jeigu rusų okupantams pavyks išsilaikyti iki Kalėdų, tai Kremliui bus didelis laimėjimas.

Neteisėtų Europos Sąjungos sienos kirtimų skaičius per pirmuosius devynis 2022 metų mėnesius išaugo 70 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2016 metų, ketvirtadienį pranešė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. Agentūra nurodė, kad iš viso užfiksuota 228 240 neteisėto sienos kirtimo atvejų, įskaitant 106 396 atvejus į Bendriją patenkant per Balkanus, o tai yra 170 proc. prieaugis palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžia būtinybę kuo skubiau prie šiandienos realijų pritaikyti ES teisinę bazę ir padėti suvaldyti besitęsiančią neteisėtos migracijos krizę prie rytinių ES išorės sienų. „Šiuo metu ES teisė nesudaro mums galimybės veiksmingai gintis nuo autoritarinių režimų keliamos grėsmės, todėl savo ir visos ES saugumo klausimą sprendžiame nacionalinėmis priemonėmis.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde sukritikavo kelių Europos valstybių monetarinę politiką, pavadindama ją neproduktyvia kovojant su aukšta infliacija. Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, pristatė keletą programų, numatančių subsidijas po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugusioms sąnaudoms energijos ištekliams padengti. Ch.

Lenkijos Europos reikalų ministras trečiadienį atsistatydino, neatslūgstant nesutarimams Varšuvos santykiuose su ES ir tvyrant įtampai šalies viduje. Konrado Szymanskio pasitraukimas vertinamas kaip Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) komandos susilpnėjimas, augant įtampai dėl energetinės krizės ir ieškant būdų, kaip kovoti su kylančia infliacija ir augančiomis pragyvenimo išlaidomis.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės suderino sankcijas, kurios bus paskelbtos Iranui dėl brutaliai malšinamų protestų, kilusių dėl Mahsos Amini mirties, trečiadienį pranešė diplomatai. Anot jų, kitą pirmadienį sankcijas patvirtins bloko užsienio reikalų ministrai. Kiek anksčiau trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, jog „atėjo laikas paskelbti sankcijas atsakingiesiems už represijas prieš moteris“ Irane.

Europos Komisija trečiadienį pranešė rekomenduojanti Europos Sąjungos (ES) šalims Bosnijai ir Hercegovinai suteikti kandidatės į bloką statusą. „Komisija (Europos Vadovų) Tarybai rekomenduoja suteikti Bosnijai ir Hercegovinai kandidatės statusą, jei bus imtasi tam tikrų veiksmų“, – tviteryje parašė ES plėtros eurokomisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus), paskelbęs šį pranešimą ES įstatymų leidėjams.

Iki gruodžio 19 dienos pratęstas Europos Sąjungos nustatytas terminas, per kurį Vengrija turi įrodyti, jog įgyvendino kovos su korupcija reformas, kad galėtų gauti lėšų iš bloko, trečiadienį pranešė diplomatai. Sprendimą turi oficialiai priimti ES valstybės narės. Iš pradžių Europos Komisija Budapeštui buvo davusi terminą iki spalio 18 dienos atlikti reikiamus pakeitimus, kad gautų 7,5 mlrd. eurų ES finansavimą.

Pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 14,4 procento. Labiau ji augo tik Bulgarijoje (16,5 proc.). Visoje ES pramonė per metus augo 3,5 proc. Latvijoje pramonė smuko 0,3 proc., o Estijoje – augo 0,7 procento.  Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje augo 3,1 proc., Latvijoje – augo 0,5 proc., o Estijoje – 5 procentais.

Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį Prahoje dalyvauja neformaliame Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų tarybos posėdyje, kuriame bus toliau tariamasi, kaip pasirengti žiemai, pakeisti elektros rinkos struktūrą bei kaip suvaldyti augančias energijos kainas. Ministerijos teigimu, pirminiai Europos Komisijos (EK) pasiūlymai dėl papildomų priemonių praėjusią savaitę surašyti Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen laiške.

Europos Sąjunga mano, kad Rusijos raketų atakos prieš civilius Ukrainoje „prilygsta karo nusikaltimui“, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai. „Beatodairiškai taikantis į žmones, bailiai ir siaubingai mėtant raketas į civilius taikinius, iš tiesų dar labiau eskaluojama situacija“, – sakė atstovas spaudai Peteris Stano. „ES kuo griežčiausiai smerkia šiuos siaubingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

Gamtinių dujų saugyklų Europos Sąjungos valstybėse narėse vidutinis užpildymas viršijo 90 proc., o jų vartojimas Bendrijoje šiemet sumažėjo dešimtadaliu, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Europos Komisijos duomenimis. Vasario mėnesį, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Europos dujų saugyklos buvo užpildytos vidutiniškai vos 30 procentų.

Siekiant mažinti elektros kainas, Europos Sąjungos (ES) lygiu būtina susitarti dėl dujų kainų lubų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, ieškant išeičių būtina atsižvelgti į tokių šalių kaip Lietuva, kurios importuoja didžiąją dalį elektros energijos, specifiką. „ES lygiu priimti sprendimai turi palengvinti piliečių finansinę naštą. Turime išlikti vieningi ir suprasti, kad vienašaliai sprendimai nėra pakankami sprendžiant energetikos iššūkius.

 Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 22,1 procento. Labiau jis brango  Vengrijoje (22,8 proc.), Čekijoje (24,7 proc.) ir Estijoje (27,4 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 16,5 procento.

Penktadienį Prahoje susirinkę ES lyderiai sieks įveikti nesutarimus bei surasti būdų kovoti su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis, kurias paskatino Rusijos karas Ukrainoje.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungs prie ES lyderių iš Kyjivo vaizdo ryšio priemonėmis, blokui tikintis rasti galimybių toliau teikti ekonominę ir karinę paramą jo šaliai bei išlaikyti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu.

Europos Sąjunga nusiųs į Armėniją „civilinę misiją“, padėsiančią nustatyti sieną su Azerbaidžanu, penktadienį, po Prahoje įvykusio susitikimo su Prancūzija, paskelbė tarpininkai. Misija prasidės spalį ir truks daugiausia du mėnesius, sakoma bendrame pareiškime, paskelbtame po Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo, Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'io Michelio derybų.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuvai teiksiantį jų dydį lems elektros kainos Švedijoje, sako ekspertai.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Prahoje dalyvauja neformaliajame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, kuriame didžiausias dėmesys bus skirtas Europos Sąjungos (ES) apsirūpinimo energijos šaltiniais, kritinės infrastruktūros apsaugos ir ekonomikos klausimams. Prezidentas neformaliame vadovų susitikime planuoja pasisakyti už dujų kainų lubas, siūlydamas, kad virš jų esančią kainą Europos Sąjungą galėtų kompensuoti skolintomis lėšomis.

Europos politinės bendrijos susitikime Čekijoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino demokratines šalis išlikti susitelkusias ir vieningas paramos Ukrainai ir sankcijų ją puolančiai Rusijai klausimais. „Saugumas ir taika Europoje priklauso nuo Ukrainos gebėjimo duoti atkirtį Rusijos agresijai. Teikdami politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai mes investuojame į visos Europos saugią ir taikią ateitį.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį įvedė naują sankcijų paketą Rusijai, išplėtusi draudimus prekybai ir asmenims dėl Maskvos įvykdytos keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos. Šiomis priemonėmis, kurios įsigaliojo paskelbus jas oficialiajame bloko leidinyje, taip pat numatoma nustatyti visame pasaulyje gabenamos rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, tačiau tik po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė suderins detales.

Su Europos lyderiais susitinkantis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prahoje pareiškė, kad parama Rusijos užpultai Ukrainai yra „prioritetas numeris vienas“. Taip jis kalbėjo Čekijoje, atvykęs į Europos politinės bendruomenės, kurią sudaro Europos Sąjunga ir dar 17 jai nepriklausančių Europos šalių, susitikimą. „Parama Ukrainai – prioritetas numeris vienas. Mūšio lauke ant kortos pastatytas ir Europos likimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ketvirtadienį Prahoje surengtas 44 valstybių Europos politinės bendrijos steigiamasis susitikimas parodė žemyno „vienybę“ kovojant su Rusijos karo Ukrainoje padariniais. „Pirmiausia siekiama bendrai įvertinti mūsų Europai daromą įtaką ir parengti bendrą strategiją“, – sakė E. Macronas aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje.