es

Europos Sąjunga planuoja „nuodugnią ir visapusišką elektros energijos rinkos reformą“, kad įveiktų Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą energijos krizę, trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).  Ji pabrėžė, kad ši reforma būtina siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms. Gamtinės dujos naudojamos pramonei, namams ir biurams šildyti bei elektrai gaminti.

Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje pažymėjo, kad ir Europos „laukia nelengvi laikai“. Tačiau pažymėjo, kad solidarumas ir drąsa padės sužlugdyti ES vertybių griūties siekiančio V. Putino režimą. „Būsime išbandyti. Išbandyti tų, kurie nori išnaudoti bet kokį susiskaldymą tarp mūsų“, – sakė Ursula von der Leyen.

Europos Sąjunga ketina skirti daugiau pinigų Ukrainos karinėms išlaidoms, antradienį sakė bloko diplomatijos vadovas. Bendrija Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, jau yra skyrusi 2,5 mlrd. eurų paramos. Josepas Borrellis nesakė, kiek bus skirta šį kartą, bet jo biuras užsiminė, kad naujas paketas bus panašus į ankstesnius penkis paketus po 500 mln. eurų. „Netrukus pateiksime konkrečių prašymų. Judėsime prie šeštos karinės pagalbos išmokėjimo dalies.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams penktadienį pasiekus politinį sutarimą dėl 5 mlrd. eurų paramos Ukrainai, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuva yra pasiruošusi skubiai suteikti garantiją Europos Komisijai siekiant, kad parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau. „Turime bendromis pajėgomis užtikrinti, kad tęsiantis karui būtų išlaikytas Ukrainos makroekonominis stabilumas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį dalyvaus Euro grupės ir neformalios „Ecofin“ Tarybos posėdžiuose Prahoje, kur tikimasi pasiekti politinį sutarimą dėl papildomos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos Ukrainai. Neformaliame Tarybos posėdyje ministrai tarsis dėl lengvatinių paskolų Ukrainai trumpuoju laiku ir sprendimų ilgesniu laikotarpiu, siekiant prisidėti prie šalies atstatymo po karo, pranešė Finansų ministerija.

Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Turkija turėtų būti kelios iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, pakviestų dalyvauti kitą mėnesį Prahoje vyksiančiame pirmajame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime, trečiadienį pranešė šaltiniai Bendrijoje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys siūlo Europos Sąjungos (ES) valstybėms užsitikrinti racionalesnį COVID-19 vakcinų paskirstymą išvengiant jų pertekliaus, sutartyse reikalauti gamintojų kurti adaptuotas vakcinas. Neformaliame (ES) sveikatos apsaugos ministrų susitikime Prahoje dalyvaujantis A. Dulkys pabrėžė, kad tokie pakeitimai padėtų lanksčiau reaguoti į besikeičiančią COVID-19 situaciją konkrečiose valstybėse.

Lietuva ragina Europos Sąjungos (ES) lygiu griežtinti dvigubos paskirties prekių eksportą į Rusiją, kuri jau daugiau nei pusmetį yra užpuolusi Ukrainą. Apie tai trečiadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Kaune susitikęs su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrais.

Europos Sąjungos sveikatos institucijos antradienį rekomendavo atnaujintomis vakcinomis nuo COVID-19, taip pat apsaugančiomis nuo koronaviruso omikron atmainos, pirmiausia skiepyti vyresnio amžiaus žmones ir didelės rizikos pacientus.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris vadovauja pastangoms išsaugoti ant plauko pakibusį Irano branduolinį susitarimą, pirmadienį pareiškė, kad pastaruoju metu įvykę pasikeitimai nuomonėmis jam kelia mažesnį užtikrintumą dėl pakto ateities.

Europos Sąjungos (ES) vizų ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Europa jau priėmė nemažai svarbių sprendimų, siekdama pažaboti Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau jie nėra pakankami ir privalome judėti toliau. Karas turi tapti nepakeliama našta agresoriui. Turistinių vizų į ES ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė dabartiniame kontekste“, – sako šalies vadovas.

Europos Sąjunga pirmadienį pasirašė susitarimą su karo draskoma Ukraina dėl papildomos 500 mln. eurų vertės paramos, kurią šį kartą planuojama išskirti būsto, švietimo ir žemės ūkio sektoriams. Europos Komisija paskelbė apie šį paketą, Briuselyje prasidėjus ES ir Ukrainos asociacijos tarybos susitikimui. Jame dalyvauja aušto rango Bendrijos pareigūnai ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Ginklų atsargos Europos Sąjungoje senka, nes valstybės narės toliau siunčia ginklus ir šaudmenis Ukrainai, pirmadienį perspėjo Bendrijos užsienio politikos vadovas ir paragino bloko šalis geriau koordinuoti savo išlaidas karinei įrangai. „Daugumos valstybių narių ginklų atsargos, nepasakyčiau, kad išsekusios, bet smarkiai apmažėjusios, nes mes perdavėme daug jų ukrainiečiams“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis per debatus su Europos įstatymų leidėjais.

Europos Sąjungos (ES) vizų ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Europa jau priėmė nemažai svarbių sprendimų, siekdama pažaboti Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau jie nėra pakankami ir privalome judėti toliau. Karas turi tapti nepakeliama našta agresoriui. Turistinių vizų į ES ribojimas Rusijos piliečiams būtų veiksminga ir teisinga priemonė dabartiniame kontekste“, – sako šalies vadovas.

Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris turbinos gedimą pavadino „melagingu pretekstu“, kuriuo pasinaudodamas „Gazprom“ vengia savo įsipareigojimų, rašo UNIAN.  Apie tai jis rašė socialiniame tinkle „Twitter“. „Gazprom pareiškimas, kad ji vėl uždaro „Nord Stream 1“ dėl melagingų priežasčių, yra dar vienas jos, kaip tiekėjos, nepatikimumo patvirtinimas. Tai taip pat rodo Rusijos cinizmą, nes ji mieliau kūrena dujas, o ne vykdo sutartis“, – sakė Europos Komisijos atstovas.

Vykdydamos „antirusišką politiką“ Latvija, Lietuva ir Estija „verčia Rusiją pradėti jų demilitarizaciją“, pareiškė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas. Jo įsitikinimu, Ryga, Vilnius ir Talinas „savanaudiškai“ trukdo Rusijos tranzitui ir viskam, kas rusiška, rašo news.ru. „Baltijos kaimynai akivaizdžiai daro viską, kad mes juos taip pat demilitarizuotume“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė sankcijas dar trims Rusijos parlamentarams dėl jų vaidmens invazijoje į Ukrainą. Kaip per platformą „Telegram“ penktadienį pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, į „juodąjį“ sąrašą įtraukti žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai Ala Poliakova ir Antonas Tkačiovas, taip pat senatorius Valerijus Ponomariovas.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,2 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir liepą siekė 5,2 proc. Liepą darbo neturėjo 78 tūkst. žmonių, iš jų 11 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 3,4 punkto iki 11,6 proc. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – atitinkamai 1,2 ir 0,1 punkto mažiau, Estijoje – 5,8 proc. – atitinkamai 0,2 ir 0,1 punkto mažiau.

Požeminės gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos šalyse paskutinę rugpjūčio dieną buvo užpildytos vidutiniškai daugiau kaip 80 proc. – Bendrijos narėms pavyko užsibrėžtą tikslą pasiekti dviem mėnesiais anksčiau, skelbia Lenkijos radijas, cituodama ES energetikos komisarę Kadri Simson. Didžiausias saugyklų užpildymas, siekiantis 100 proc. – Portugalijoje ir Lenkijoje, pažymi transliuotojas.

Euro zonoje nedarbo lygis liepos mėnesį nusileido į istorines žemumas ir siekė 6,6 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, ketvirtadienį paskelbė Eurostatas. Anksčiau buvo pranešta apie nekintančius darbo ieškančiųjų skaičius balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau vėliau Eurostatas šiek tiek pakoregavo savo duomenis. Prieš metus analogišku laikotarpiu nedarbas siekė 7,7 proc, o visoje ES darbo neturėjo 12,96 mln. gyventojų. Birželį nedarbas visoje ES siekė 6 proc.

Vengrija trečiadienį pranešė, kad Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ rugsėjo ir spalio mėnesiais dar labiau padidins gamtinių dujų tiekimą šiai Europos Sąjungos narei. Šis Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto pranešimas pasirodė Maskvai sumažinus arba visiškai sustabdžius tiekimą daugeliui Europos valstybių, kurios Rusijai taiko sankcijas dėl jos pajėgų invazijos į Ukrainą. Tai gerokai pakėlė dujų ir energijos kainas.

Europos Sąjungos (ES) sutarimas apsunkinti vizų išdavimą rusams yra kompromisinis ir turėtų būti vertinamas kaip „įžanga į ryžtingesnius sprendimus“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ta priemonė, apie kurią mes kalbame, na, ji yra, švelniai tariant, pusinė, kompromisinė, ir ją vertinčiau nebent kaip įžangą į tvirtesnius ir ryžtingesnius sprendimus Rusijos atžvilgiu“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Irano branduolinį susitarimą bus galima atnaujinti „artimiausiomis dienomis“, nes iš Irano ir Jungtinių Valstijų sulaukė „racionalių“ atsakymų į jo pasiūlytą tekstą. „Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis neprarasime šio postūmio ir galėsime užbaigti susitarimą“, – sakė J. Borrellis po neoficialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino Europos Sąjungą (ES) atsieti elektros ir dujų kainas, siekiant sustabdyti smarkų jų augimą. Jis teigė antradienį Kopenhagoje tai aptaręs su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir kitų Baltijos jūros šalių atstovais.

Europos Sąjungai (ES) apsisprendus stabdyti susitarimą, lengvinantį vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Baltijos šalys su Lenkija sieks atskirų sprendimų reikšmingai riboti rusų turistų srautus, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo Arūno Paulausko kandidatūrai į Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) Vykdomojo komiteto nario viceprezidento Europai pareigas. „Mums yra labai svarbu turėti Lietuvos atstovus. Nežinau, kaip pavyks, bet mes tikrai padarysime viską, kad kandidatas gerai pasirodytų.

Šį pusmetį rotacine tvarka Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija antradienį susidūrė su griežtu kai kurių valstybių narių pasipriešinimu siūlymui uždrausti Rusijos turistams lankytis bloke dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.      Čekija nori sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo buvo palengvintas vizų išdavimas Rusijos turistams, galiojimą, o kai kurios ES narės ragina visiškai uždrausti išduoti vizas.

Vokietija antradienį pasiūlė kompromisą pastaruoju metu ES svarstomu klausimu, ar rusų turistams turi būti uždrausta keliauti į bloką. „Manau, kad Prahoje galime rasti gerą sprendimą“ per antradienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, sakė Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock.

Europos Sąjungos ministrai antradienį aptarė būdus padidinti ginkluotės gamybą ir išplėsti Ukrainos karių mokymus, nuo vasario tęsiantis Rusijos sukeltam karui, kurio pabaigos vis dar nematyti. „Mūsų atsargos senka. Ukrainai suteikiame tiek pajėgumų, kad turime papildyti savo pačių atsargas“, – Prahoje žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Kremlius antradienį įspėjo, kad reaguos, jei Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, apsunkins rusų keliones į bloką. ES valstybės susiskaldžiusios dėl siūlymo uždrausti išduoti vizas rusams: vienos jį visiškai palaiko, kitos baiminasi, kad tai užvers duris į užsienį bėgantiems rusų disidentams. Bloko užsienio reikalų ministrai šį klausimą aptars Prahoje antradienį prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime. „Žinome, kad europiečių nuomonės šiuo klausimu skiriasi.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Prahoje su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovais tarsis dėl turistinių vizų politikos Rusijos piliečiams. Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija ir Suomija ragina papildyti sankcijas Maskvai dėl agresijos prieš Ukrainą ir visiškai uždrausti Rusijos turistams gauti vizas į ES bendrąją Šengeno erdvę. Šios šalys neatmeta, kad nepriėmus bendro ES sprendimo, galėtų taikyti regioninius draudimus atvykti Rusijos piliečiams.

Europos Sąjungos energetikos ministrai rugsėjo 9 dieną surengs skubias derybas, pirmadienį pareiškė Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela. Susitikimas rengiamas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Europoje sparčiai augant energijos kainoms. „Šaukiu neeilinį Energetikos tarybos posėdį. Susitiksime Briuselyje rugsėjo 9 dieną. Turime sutvarkyti energetikos rinką.

Europos Sąjunga planuoja sustabdyti susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą, pirmadienį žurnalistams sakė vienas bloko diplomatas. „Negalime tęsti ligšiolinės vizų politikos“, – prieš Prahoje rengiamą ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, skirtą aptarti Rusijos invaziją į Ukrainą, sakė diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė pritariantis tam, kad būtų panaikinta Europos Sąjungos šalių veto teisė svarstant užsienio politikos ir mokesčių Tsričių klausimus, taip siekiant paspartinti bendrų sprendimų priėmimą.

Kiaulių supirkimo kaina pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse didėjo. Lietuvos skerdyklose buvo paskersta 424,3 tūkst. kiaulių – 6,8 proc. mažiau nei prieš metus. Vidutinė kiaulių supirkimo kaina pagal skerdenas siekė 158,9 euro už 100 kilogramų ir buvo 10,1 proc. didesnė nei prieš metus. Kaina pagal gyvąjį svorį buvo 117 eurų – 10,9 proc. daugiau.  Kiaulių vidutinė E klasės supirkimo kaina Europos Sąjungos rinkoje siekė 166,5 euro – 12,3 proc.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį su Europos Sąjungos (ES) kolegomis Prahoje tarsis dėl bendros europinės Ukrainos karių apmokymo misijos. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę sakė, jog tai galėtų būti didelė misija, o mokymai vyktų netoli Ukrainos esančiose šalyse. Lietuva yra apmokiusi ukrainiečius karius naudotis jos perduota ginkluote, įskaitant prieštakines sistemas.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris  sekmadienį paragino Europos Sąjungą atsieti elektros energijos ir gamtinių dujų kainas, kad jos toliau nedidėtų dėl karo Ukrainoje padarinių. „Elektros kainos turi mažėti“, – pareiškime pabrėžė K. Nehammeris. „Negalime leisti, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas kasdien spręstų“, kiek kainuoja energija Europoje, pridūrė kancleris.

Norvegija tapo gamtinių dujų tiekimo Europos Sąjungai lydere, perimdama šį titulą iš Rusijos, kuri jį drastiškai sumažino, kaip agresorė reaguodama į Vakarų akcijas dėl invazijos į Ukrainą bei paramos Kijevui šiame kare, rašo „Business Insider“. Leidinys cituoja Norvegijos Karalystės naftos ir energetikos ministrą Terję Aslandą, kuris pabrėžė, jog jo šalis pasiryžusi išlaikyti dabartinį aukštą gamtinių dujų gavybos lygį, kol Europa kovoja su energetikos krize, kuri gali pakenkti jos pramonei.

Rasti Europos Sąjungos valstybių sutarimą dėl vizų ribojimo bus sunku, tačiau ir regioninė sąjunga dėl šios priemonės taikymo būtų didelis indėlis į sankcijų taikymą, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. „Kaip dabar atrodo, tą sutarimą rasti bus sunku, nes yra valstybių, kurios iš karto pasakė savo poziciją – nemato reikalo to daryti. Tačiau viskas kinta, viskas yra procesas.

Nuo Vakarų komponentų tiekimo dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų atkirsta Rusijos automobilių pramonė gamybą šiemet sumažino beveik dviem trečdaliais. Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius šalyje pagaminta apytikriai 300 tūkst. lengvųjų automobilių – 64 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

Lietuvos muitinė, užtikrindama ES sankcijų įgyvendinimo kontrolę, stiprina muitinės patikros procedūras. Tam tikslui numatoma pasitelkti papildomus analitinius pajėgumus, taip pat suaktyvinti fizinio tikrinimo metodus. Į tikrinimo procesą ketinama įtraukti didesnį muitinės pareigūnų skaičių, esant poreikiui, jiems į pagalbą bus kviečiami kitų valstybinių institucijų pareigūnai.

Galutinis tikslas turėtų būti išduotų Rusijos piliečiams vizų galiojimo stabdymas bei naujų neišdavimas visos Europos Sąjungos (ES) mastu, bet kol to siekiama, verta svarstyti apie regioninius sprendimus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Baltijos šalių parlamentų vadovai sako, kad pritartų regioninei iniciatyvai neįsileisti rusų su turistinėmis vizomis, nors prioritetu laikytų sprendimą Europos Sąjungos (ES) lygiu. Lietuvos Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams teigė, kad dėl vizų išdavimo ribojimo kalbėta ir jos kvietimu Kaune organizuotame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikime.

Ukraina visiškai pasirengti narystei Europos Sąjungoje (ES) planuoja iki 2024-ųjų pabaigos, pareiškė šalies ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis. Apie tai jis kalbėjo pradėdamas Vyriausybės posėdį, praneša „Ukrinform“. „Europos integracijos darbas nesustojo nė vienai dienai. O iki 2024 m. pabaigos planuojame būti visiškai pasirengę įstoti į ES. Tai mūsų vertybių ir civilizacijos kelias“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga „ilgą laiką“ rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos karine invazija“. Praėjus šešiems mėnesiams nuo konflikto pradžios „mūsų ryžtas nepasikeitė, ir esame pasiruošę išlaikyti šias pastangas ilgą laiką“, E. Macronas sakė savo vaizdo kreipimesi į Kyjive vykstančios konferencijos „Krymo platforma“ dalyvius.

Europos Sąjunga svarstys galimybę pradėti didelę Ukrainos pajėgų mokymo programą kaimyninėse šalyse, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Atitinkamas pasiūlymas bus aptartas kitą savaitę vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime Prahoje, J. Borrellis sakė per spaudos konferenciją Ispanijos šiauriniame Santandero mieste.  „Tikiuosi, kad jam bus pritarta“, – pridūrė jis. „Žinoma, kad tai būtų didelė misija.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį vykusiame kabineto posėdyje nusprendė kreiptis į Europos Komisiją, oficialiai siūlydama priimti aštuntąjį sankcijų Rusijai paketą. Pasak užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu (Urmo Reinsalaus), labai svarbu paspartinti kito sankcijų paketo priėmimą, siekiant sugriežtinti ir sustiprinti apribojimus Rusijai ir sistemingai dirbti, nuosekliai didinant agresijos kainą Maskvai.