es

Per metus išaugo Lietuvos gyventojų pasitikėjimas NATO ir Europos Sąjunga (ES), rodo antradienį skelbiamo Eurobarometro duomenys. Taip pat padaugėjo gyventojų, kurie palaikytų tolesnę ES plėtrą. Palyginti su 2022 metais, pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje padidėjo 5 procentiniais punktais iki 64 procentų. Visos ES mastu pasitikėjimas Bendrija liko nepakitęs – 47 procentai. Tyrimo ataskaitos duomenims, Lietuvoje ir Danijoje yra mažiausias skaičius žmonių, nepasitikinčių ES – 24 procentai.

Galiojantys Europos Sąjungos (ES) šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti „Rosatom", tik reikia politinės valios tai padaryti, pirmadienį vykusioje Užsienio reikalų taryboje bei bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Galiojantys ES šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti "Rosatom" – tereikia politinės valios tai padaryti.

Europos investicijų banko (EIB) valdovas Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondas daugiabučių atnaujinimui Lietuvoje skirs 58 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Pasak agentūros Klimato kaitos skyriaus vedėjos Agnės Markauskienės, tai aštunta Lietuvai skirta fondo investicija.  58 mln. eurų leis atnaujinti kelis šimtus daugiabučių ir sutaupyti apie 20 tūkst. megavatvalandžių (MWh) energijos ir beveik 5 tūkst. tonų CO2 per metus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį pareiškė, kad Turkijai bus skirtas milijardas eurų padėti atstatyti šalį po praėjusį mėnesį įvykusio pražūtingo žemės drebėjimo. Paramos teikėjų konferencijoje ji sakė, kad Briuselis taip pat skirs 108 mln. eurų humanitarinei pagalbai kaimyninėje Sirijoje.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių, pranešė diplomatai. Diplomatai sakė, kad 27 šalių blokas per ateinančius 12 mėnesių ketina pristatyti Ukrainai milijoną šaudmenų, Kyjivui prašant daugiau amunicijos, kad galėtų atremti besitęsiantį Rusijos puolimą.

Lietuvoje laisvų darbo vietų paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1,7 proc. visų pozicijų, arba 1,1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (2,8 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 17,2 proc. bei buvo penktoje vietoje (kartu su Lenkija, kur infliacija taip pat siekė 17,2 proc.) pagal dydį ES. Didžiausia metinė infliacija buvo Vengrijoje (25,8 proc.), toliau rikiavosi Latvija (20,1 proc.), Čekija (18,4 proc.) ir Estija (17,8 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 9,9 proc.

Ukraina visada buvo Europos dalis ir jokios okupantų bombos to nepakeis, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Ketvirtadienį V. Zelenskis Kyjive susitiko su Latvijos premjeru, pokalbio metu aptartas ir Ukrainos kelias į Europos Sąjungą (ES). Anot Ukrainos prezidento, jo šalis visada buvo Europos dalis ir to nepakeis jokios rusų bombos. „Šiandien Kyjive susitikau su Latvijos ministru pirmininku.

Europos Sąjunga, siekdama apriboti išorės įtaką, rengia įstatymą, pagal kurį nevyriausybinės grupės, konsultavimo firmos ir mokslo institucijos turėtų skelbti apie bet kokį finansavimą iš trečiųjų šalių, leidiniui „Politico“ antradienį patvirtino trys šaltiniai. Planuojamas įstatymas, kurio rengimas tik pradėtas, atkartoja panašius Australijos ir JAV įstatymus.

Turėjome anksčiau ir atidžiau klausytis Baltijos šalių, įspėjusių apie Rusijos keliamą grėsmę, sako Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola. Taip ji kalbėjo Strasbūre antradienį viešint prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris kreipėsi į EP narius. „Turėjome atidžiau klausytis savo baltiškųjų draugų, bet padėjome veikti nuo pat vasario 24-osios. Norėčiau, kad mes tai būtume padarę ankščiau, pagaliau supratę, kad negalime pasitikėti V. Putinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad saugumo siekianti Europos Sąjunga (ES) turėtų griežtinti sankcijas Rusijai ir į savo gretas priimti naujų narių. „Turime stiprinti sankcijas Rusijai tol, kol ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą, ir siekti, kad atsakingi už agresijos nusikaltimus asmenys susilauktų atpildo“, – Strasbūre kreipdamasis į Europos Parlamento (EP) narius antradienį teigė Lietuvos vadovas.

Šiuo metu nustatytos atsakomybės nepakanka atgrasyti nuo sankcijų pažeidinėjimo, greta Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų reikia ir nacionalinių ribojimų, teigia užsienio reikalų viceministrė. „Lietuvos geopolitinė padėtis verčia ieškoti papildomų priemonių Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams apsaugoti.

Seimo darbo grupė teikia formuluotes dėl daugybinės pilietybės įteisinimo: siūloma kitąmet su prezidento rinkimais dėl to rengti privalomąjį referendumą. Referendume būtų balsuojama dėl Konstitucijos pataisos, kuria iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę. Sąlygos jai gauti bei draudimai būtų nustatyti konstituciniame įstatyme.

Europos Sąjungos (ES) valstybėms atnaujinus Šengeno informacinę sistemą, Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad tai padės užtikrinti efektyvesnį informacijos keitimąsi tarp šios erdvės šalių.

Europos Sąjungos delegacija Sakartvele ketvirtadienį pareiškė palankiai vertinanti valdančiosios partijos sprendimą atšaukti prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą, dėl kurio dvi dienas vyko protestai. „Sveikiname valdančiosios partijos pareiškimą atšaukti teisės akto projektą dėl „užsienio įtakos“. Raginame visus Sakartvelo politinius lyderius tęsti proeuropietiškas reformas,.. kad Sakartvelas įgytų kandidato statusą“, – sakoma pareiškime socialiniuose tinkluose.

Europos Sąjungai (ES) diskutuojant dėl milijardo eurų karinės paramos Ukrainai skiriant šaudmenis, šis finansavimas vis dar nėra pakankamas, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Mano galva jis kol kas nėra pakankamas, nors kalbama apie milijardą ir daugiau eurų. Tačiau kažkokia pradžia turi būti padaryta, nes reikia stimulo ir gynybos pramonei, jos pajėgumai plečiami“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

Euro zonos ekonomika 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį stagnavo, trečiadienį pranešė Eurostatas, patikslinęs ankstesnius duomenis, tuomet rodžiusius silpną augimą.  Kalbant apie visą Europos Sąjungą, ekonomika per paskutinį 2022 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, susitraukė 0,1 procento.

Centriniam bankui kitą savaitę į apyvartą išleidžiant proginę 2 eurų monetą „Kartu su Ukraina“, ją nuo ketvirtadienio galima užsisakyti Lietuvos banko (LB) e. parduotuvėje monetos.lb.lt. Moneta bus parduodama tiek numizmatinėje pakuotėje, tiek ritinėliais, pranešė LB.  Už 14,52 euro įsigyjant monetą numizmatinėje pakuotėje bus galima 10 eurų prisidėti prie pagalbos Ukrainai. Šios lėšos bus pervestos į Ukrainos nacionalinio banko sąskaitą humanitarinei pagalbai.

Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) pagreitinti pastangas bendromis jėgomis nupirkti papildomos artilerijos amunicijos Ukrainai, metus besigrumiančiai su Rusijos invazija. Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), šį klausimą neformaliame gynybos ministrų susitikime aptarė ministras Arvydas Anušauskas su Bendrijos kolegomis. „Turime prisidėti prie tarptautinės koalicijos pastangų ir skubiai suteikti Ukrainai reikiamą amuniciją.

Belgija ir Slovėnija trečiadienį pasirašė notą ir oficialiai prisijungė prie Lietuvos vadovaujamų Europos Sąjungos (ES) kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Sveikiname Belgiją ir Slovėniją prisijungus prie šios kibernetinio saugumo iniciatyvos. Prasidėjus karui Ukrainoje priešiška kibernetinė veikla dar labiau išaugo. Tokiais laikais mūsų bendros pastangos mažinti didėjančias grėsmes yra labai svarbios.

Pastarąją savaitę Vokietija užkūrė tikrą pirtį pareiškusi, jog šios šalies vyriausybė nesiruošia pritarti vidaus degimo variklio draudimui, jeigu ES komisija nepadarys išimties sintetiniams degalams. Dar vasario mėnesį Europos Parlamentas paskelbė pagaliau priėmęs bendrą susitarimą 2035 m. uždrausti naujų automobilių, turinčių vidaus degimo variklį prekybą.

Vieninga plastiko ir metalinių skardinių užstato sistema po kelerių metų turėtų veikti visoje Europos Sąjungoje (ES). Tai reiškia, kad įsigijus vandens plastiko pakuotėje ar alaus skardinėje Briuselyje, tarą būtų galima įmesti į taromatą Vilniuje ir atgauti užstatą. Aplinkos viceministrė sako, kad Lietuvai tai būtų didelis iššūkis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad Lietuvai svarstant visiškai atsisakyti rusiškų ir baltarusiškų krovinių vežimo per jos teritoriją reikia susitarti tiek su Latvija ir Estija, tiek Europos Sąjungos (ES) lygiu.  „Iš savo pusės kontrolę užtikriname kiek tik įmanoma, bet kalbant apie visišką (rusiškų ir baltarusiškų krovinių – BNS) atsisakymą iki nulio mums reikia reikia platesnės grupės šalių ir Europos Sąjungos lygmens.

Europos Sąjungos gynybos ministrai trečiadienį aptaria planus iš savo atsargų nusiųsti Ukrainai šaudmenų už 1 mlrd. eurų ir teikti bendras paraiškas siekiant nenutrūkstamo tiekimo. Ukrainos rėmėjos Vakaruose įspėja, kad Kyjivui labai trūksta 155 mm haubicų sviedinių, kurių ukrainiečiai kasdien panaudoja tūkstančius, kovodami su daugiau kaip prieš metus pradėta Rusijos invazija.

Europos Komisija pranešė, jog Briuselio pareigūnai antradienį surengė reidus keliose kvapiuosius produktus gaminančiose įmonėse Europoje, tirdami informaciją apie slaptą kartelį pramonėje.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį kalbėdama Kanados parlamente, kur lankėsi siekdama sustiprinti paramą Ukrainai, teigė, kad Europa niekada nesutiks su Rusijos grėsmėmis savo saugumui. „Niekada nesutiksime, kad karinė galybė, fantazuojanti apie imperiją, pervažiuotų savo tankais per tarptautinę sieną“, – sakė ji savo kalboje, pasakytoje praėjus daugiau nei metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime Stokholme. Per jį bus aptariama ES karinė parama Ukrainai. Šiuo klausimu nuotoliniu būdu planuoja dalyvauti ir Ukrainos gynybos ministras, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Europos Sąjunga antradienį, Tarptautinės moters dienos išvakarėse, įvedė sankcijas šešių šalių, įskaitant Rusiją ir Afganistaną, pareigūnams dėl moterų teisių pažeidimų ir smurto. Naujienų agentūros AFP matytame dokumente teigiama, kad į sankcijų sąrašus įtraukti devyni asmenys ir trys subjektai, kuriems draudžiama išduoti vizas ir įšaldomas bet koks ES jų turimas turtas.

Vyriausybė mokesčius keisti turėtų ne norėdama pasiekti kriterijus Europos Sąjungos lėšoms gauti, o siekdama ištaisyti jos netolygumus, interviu portalui „15min“ sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Norėtųsi, kad mes suprastume mokesčių reformos reikšmę žvelgdami į ją ne į kaip kriterijų ES pinigams gauti, nes tikrai nėra tikslas, kad mes imituotume mokesčių reformą, nuramintume Europos Komisiją ir gautume lengvesnę prieigą prie Europos pinigų“, – interviu portalui sakė G. Nausėda.

Nedarbas sausį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,2 punkto, o per mėnesį – augo 0,3 punkto ir sausį siekė 6,4 procento. Sausį darbo neturėjo 97 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1 punktu iki 13,7 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,8 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 5,2 proc.

Europos vyriausioji prokurorė Laura Kovesi jau tiria sukčiavimo atvejus, kurie Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams, kaip įtariama, kainavo 14 mlrd. eurų. Dabar jos tikslas – pradėti persekioti kontrabandininkus, apeinančius sankcijas Rusijai. Europos prokuratūrai (EPPO) pavesta tirti visus nusikaltimus, dėl kurių, kaip manoma, ES patyrė nuostolių, o tai dažnai reiškia, kad reikia sekti tarptautines nusikalstamas grupuotes ir sudėtingas tarpvalstybinio masto sukčiavimo dėl PVM operacijas.

Daugiau nei 1 trln. eurų siekiančių ES išlaidų nebuvo galima tinkamai patikrinti pagal „pernelyg sudėtingų“ sistemų, trečiadienį pranešė bloko išlaidų priežiūros institucija. Pastarajam ES auditui vadovavęs Europos Audito Rūmų (ECA) narys Francois-Rogeris Cazala sukritikavo sistemos „neskaidrumą“ ir „aiškios atskaitomybės trūkumą“. Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai atliko ES biudžeto auditą, tačiau nurodė, kad daugėja nebiudžetinių ir kitų finansavimo priemonių, kurių jie neprižiūri.

Europos Sąjunga (ES) skyrė 194 mln. eurų Lietuvos energetikos sistemai stiprinti, pranešė Finansų ministerija. Dotacija bus skirta pagal antradienį ES Tarybos ir Parlamento oficialiai patvirtintą „REPowerEU“ planą, kuriuo siekiama sumažinti Bendrijos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos importo. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, gautas lėšas Lietuva skirs investicijoms į atsinaujinančią energetiką.  „Šias lėšas nukreipsime į šalies žaliąją energetiką.

 Europos Sąjunga iki kitų metų vasario pabaigos pratęsė sankcijas autoritariškam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai ir jo aplinkos žmonėms, skelbiama ES oficialiajame leidinyje.  „Atsižvelgiant į esamą padėtį Baltarusijoje... ir Baltarusijos prisidėjimą prie Rusijos Federacijos neteisėtos agresijos Ukrainos atžvilgiu tikslinga išlaikyti visas priemones, kurių ėmėsi Sąjunga... [Jos] pratęsiamos iki 2024 metų vasario 28 dienos“, – sakoma pranešime.

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį sutarė peržiūrėti prekybos Šiaurės Airijoje taisykles po „Brexito“, pranešė Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga. Susitarimas pasiektas per Vindzore į vakarus nuo Londono įvykusį susitikimą, po daugiau kaip metus trukusių Londono ir Briuselio derybų. Jis sudarys sąlygas abiem šalims „perkrauti“ santykius po „Brexito“ išprovokuotos įtampos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad, vertinant Lietuvos pateiktą prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), Europos Komisijoje (EK) šiuo metu susitarta dėl 31 iš 33 numatytų rodiklių.  Pasak ministrės, pasiekti likusius du rodiklius gali būti suteiktas papildomas terminas, dėl to „santykinai nedidelė dalis“ prašomos subsidijos gali būti išmokėta vėliau.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį paragino imtis priemonių, kad būtų padaryta pažanga įgyvendinant užsitęsusią Europos Sąjungos prieglobsčio taisyklių reformą po to, kai prie Italijos krantų žuvo daugiau kaip 40 migrantų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis naujas Europos Sąjungos sankcijas Rusijai vadina dar vienu „nedideliu ir užtrukusiu žingsniu“, tačiau apgailestauja, kad į naująjį paketą nepavyko įtraukti Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“. Jis taip pat sako kartais matantis partnerių siekį ne įvesti naujus suvaržymus, o išsiderėti išimčių. „Tai dar vienas nedidelis ir užtrukęs žingsnis, bet vis tiek tinkama linkme.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių. „Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį lankydamasis Ukrainoje, mininčioje Maskvos invazijos metines, pareiškė, kad naujausios Europos Sąjungos siūlomos sankcijos Rusijai yra „per švelnios ir per silpnos“. Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbti naują sankcijų paketą, tačiau teigė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Atėnuose kartu su 14 Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais penktadienį pasirašė deklaraciją, kviečiančią stiprinti Bendrijos sienos apsaugos infrastruktūrą, keisti ES teisės aktus reaguojant į nelegalių migrantų iš Baltarusijos antplūdį.

Kuo greitesniam Europos Sąjungos (ES) priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių mažinimui pritaria 84 proc. Bendrijos gyventojų, o Lietuvoje šis skaičius siekia 89 proc., rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa.  Jos duomenimis, 92 proc. Lietuvos gyventojų (86 proc. ES) pritaria didelio masto ES investicijoms į atsinaujinančių išteklių energiją, tuo metu 86 proc. (85 proc.

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas ketvirtadienį pristatė, jos teigimu, „viską keičiantį“ duomenų centrą, skirtą rinkti ir analizuoti įrodymus apie nusikaltimus Rusijos užpultoje Ukrainoje. „Tikimės, kad ši duomenų bazė pradės veikti iki šių metų vasaros“, – sakė Hagoje įsikūrusio Eurojusto pirmininkas Ladislavas Hamranas. „Ši duomenų bazė viską keičia baudžiamojo persekiojimo už pagrindinius tarptautinius nusikaltimus srityje“, – teigė jis žurnalistams.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovai kartu su Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių kolegomis ketvirtadienį lankosi Kyjive, kur telkia paramą Ukrainos narystei šiose organizacijose. „Mūsų esminis tikslas – suburti koaliciją ne tik už Ukrainos pergalę, ne tik už derybų dėl narystės ES pradžią, bet ir už Ukrainos narystę NATO“, – sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje galėtų kontroliuoti specialus centras – tokia institucija turėtų veikti ir Europos Sąjungos (ES) mastu, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo teigimu, tai užtikrintų geresnį sankcijų įgyvendinimą. „Aš visą laiką buvau už tai, kad sankcijų įgyvendinimo stiprinimas, koordinavimo ir įgyvendinimo stiprinimas būtų sukoncentruotas viename centre.

Europos Sąjunga gamtinių dujų vartojimą per laikotarpį nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios iki šių metų sausio pabaigos, palyginti su vidutiniu per atitinkamus ankstesnių penkerių metų laikotarpius, sumažino 19,3 proc., skelbia Eurostatas. Toks rezultatas viršijo savanoriško mažinimo 15 proc. tikslą, dėl kurio kurį Bendrijos narės susitarė pernai rugpjūtį, susidūrusios su smarkiai kritusiu tiekimu iš Rusijos, kuri taip keršija Europai už sankcijas dėl karo Ukrainoje.

Po to, kai buvo panaikinti su COVID-19 pandemija susiję kelionių apribojimai, praėjusiais metais prašymų suteikti prieglobstį Europos Sąjungoje skaičius šoktelėjo 50 procentų, palyginti su 2021-ųjų statistika.  Tokiu būdu buvo pasiektas aukščiausias lygis nuo 2016 metų pabėgėlių antplūdžio. ES prieglobsčio agentūros (EUAA) preliminariais duomenimis, 2022 metais 27 bloko valstybėse narėse ir Šveicarijoje bei Norvegijoje buvo pateikta beveik milijonas prašymų suteikti prieglobstį.

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkai antradienį paskelbė rekomendaciją, kurioje rekomenduojama nutraukti narvų naudojimo viščiukams broileriams ir vištoms dedeklėms auginti praktiką, kad tokiu būdu būtų pagerinta gyvūnų gerovė. Dviejuose moksliniuose vertinimuose taip pat rekomenduojama nutraukti žalojimo ir pašarų apribojimo praktiką. Be to, pateikta patarimų, kaip pagerinti viščiukų laikymo įrangą ir sąlygas.