es

Serbija tradiciškai yra viena artimiausių Rusijos sąjungininkių Europoje, tačiau pastaruoju metu stengiasi atsiriboti nuo Maskvos veiksmų Ukrainoje. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius interviu „Bloomberg“ pareiškė, kad Serbija visuomet pasisakė už Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepritaria Rusijos puolimui.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gruodį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20 proc. bei buvo trečioje vietoje pagal dydį ES. Latvijoje metinė infliacija siekė 20,7 proc. ir buvo antroje vietoje, o didžiausia infliacija buvo Vengrijoje, kur ji siekė 25 procentus. Estijoje infliacija siekė 17,5 proc. ir buvo ketvirta pagal dydį ES. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,4 proc., o vien euro zonoje – 9,2 procento.

Sofija aprūpino Kijyvą degalais ir gyvybiškai svarbiais sovietiniais ginklais, tačiau turėjo slėpti tiekimą dėl promaskvietiškų politikų vyriausybėje. Praėjusį pavasarį Ukrainos kariuomenei beviltiškai trūko degalų ir sovietinio kalibro amunicijos, reikalingos kovai su rusais. Išsigelbėjimas atėjo iš netikėtos pusės – Bulgarijos.

Europos Parlamentui priėmus dabartinį direktyvos dėl skaitmeninių platformų darbuotojų teisių Europos Sąjungoje (ES) variantą, Lietuvos rinkoje būtų neišvengiamų pokyčių, sako socialinės apsaugos ir darbo atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES). „Pasiūlymas Lietuvoje keistų teisinę sistemą, kadangi mūsų darbo teisėje nėra numatyta prezumpcija (vienos ar kitos darbinės veiklos statuso taikymas, kol neįrodoma kitaip – BNS), tokio instituto neturime, todėl tai būtų naujas dal...

Lenkijos sostinėje Varšuvoje pirmadienį viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu Europos politikos svorio centras persikėlė į rytinę Europos Sąjungos dalį. Pirmadienį Varšuvoje Seimo pirmininkė dalyvauja Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų pirmininkų susitikime. Jį reziumavo pasirašyta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų deklaracija dėl parlamentinio bendradarbiavimo stiprinimo reaguojant į geopolitines grėsmes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja Lietuvai už paramą ir sako pasitikintis lietuviais. Anot jo, Ukraina šiuo metu gina visos Europos vertybes, o būtent sąžininga ir atvira sąjungininkų parama padės nugalėti Rusijos agresiją. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Pokalbio metu Ukrainos prezidentas taip pat aptarė ir kitas svarbias temas.

Viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjunga nenubaudė Baltarusijos taip kaip Rusijos pastaraisiais sankcijų paketais, yra pačios Ukrainos prašymas nebausti Minsko. Apie tai skelbia Laisvės radijo korespondentas Rikardas Jozwiakas, remdamasis savo šaltiniais.

NATO ir Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė apie „bendrą darbo grupę“, steigiamą siekiant stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą Rusijos grėsmės akivaizdoje. Dėl tokio žingsnio sutarta po pernai įvykdyto sabotažo išpuolio prieš Baltijos jūros dugnu nutiestus „Nord Stream“ dujotiekius, abiem organizacijoms siekiant stiprinti bendradarbiavimą Rusijai užpuolus Ukrainą.

Seimo Užsienio reikalų komitetas grąžino iniciatoriams tobulinti vadinamąją „Lopatos rezoliuciją“, numatančią valstybės institucijų, verslo, gyventojų santykį su Rusija ir kitomis teroristinėmis pripažintomis valstybėmis. Pasak komiteto vadovo, šiuo klausimu turi būti priimtas bendras Europos Sąjungos (ES) reglamentas.   Tokį sprendimą komitetas trečiadienį priėmė apsvarstęs grupės parlamentarų siūlymus suvaržyti Lietuvos gyventojų ir įmonių veiklą Rusijoje arba rusų – Lietuvoje.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) projektais dėl migrantų Europos Sąjungos (ES) direktyvoms prieštaraujančias nuostatas keičia tik formaliai, sako žmogaus teisių gynėjai. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovas Viktoras Ostrovnojus pažymi, kad vienu projektu VRM siūlo naikinti su ES teise nesuderinamas nuostatas dėl prieglobsčio prašymo ir sulaikymo, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) įvardytos problemos lieka, tad pakeitimai yra formalūs.

NATO ir Europos Sąjunga antradienį pažadėjo sustiprinti paramą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją, ir didinti Europos ir JAV vadovaujamo aljanso bendradarbiavimą. „Turime toliau stiprinti NATO ir Europos Sąjungos partnerystę. Turime toliau stiprinti paramą Ukrainai“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pasirašęs bendrą deklaraciją su aukščiausiais ES pareigūnais.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių  Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 19,3 procento. Labiau jis brango  Vengrijoje (21 proc.), ir Estijoje (24,2 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 13,7 procento.

Bandymas paleisti pirmąją raketą į orbitą iš Jungtinės Karalystės teritorijos antradienį baigėsi nesėkme, mokslininkams pranešant apie „anomaliją“ raketai artėjus prie tikslo. Bendrovės „Virgin Orbit“ lėktuvas „Boeing 747“ su 21 metro raketa pakilo iš kosmodromo Kornvalyje, pietvakarių Anglijoje, 22 val. 2 min. vietos (0 val. 2 min. Lietuvos) laiku. Tada raketa atsiskyrė nuo orlaivio ir, kaip planuota, užsidegė 10 000 km aukštyje virš Atlanto vandenyno į pietus nuo Airijos apie 23 val. 15 min.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska antradienį Vilniuje su Eurojusto prezidentu Ladislavu Hamranu aptarė šios institucijos vaidmenį Rusijos karo Ukrainoje kontekste. „Brutali agresija prieš Ukrainą ir toliau daro didelę įtaką ES politikos formavimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui teisingumo srityje.

Europos Sąjungos ekspertų posėdyje trečiadienį nuspręsta primygtinai raginti ES šalis reikalauti, kad iš Kinijos atvykstantys keleiviai atliktų COVID-19 testus. Susitikime taip pat rekomenduota į Kiniją ir iš jos vykstantiems keleiviams dėvėti veido kaukes, ES šalims atlikti atsitiktinius atvykstančiųjų tyrimus ir tikrinti iš Kinijos skrendančių lėktuvų nuotekas, teigiama ES pirmininkaujančios Švedijos išplatintame pranešime.

Kyjive vasario 3 dieną įvyks Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kuriame bus aptarta finansinė ir karinė parama, teigiama pirmadienį išplatintame prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.  Vis dėlto blokas antradienį nepatvirtino, kad toks susitikimas vyks būtent Ukrainos sostinėje.

Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pareiškė, kad tuo metu, kai Europos Centrinis Bankas įgyvendina infliacijos mažinimo priemones, Europos Sąjungos valstybės narės privalo  pradėti mažinti biudžeto deficitus bei pereiti prie griežtesnės fiskalinės politikos, nes svarbu, kad fiskalinė ir monetarinė politikos viena kitai neprieštarautų.

Seimui penktadienį leidus nuo 2023 metų sausio savivaldai lanksčiau skolintis Europos Sąjungos remiamiems projektams, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai leis kurti ekonominę gerovę Lietuvos regionuose. „Prieš dvejus metus kartu su Europos Sąjungos lyderiais po ilgų diskusijų sutarėme dėl istorinio dydžio ES finansinės paramos ir atsigavimo fondo Lietuvai ir visai Bendrijai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis požymių, jog į Europos Sąjungą (ES) bando skverbtis nuolaidžiavimo Rusijai politika. Pasak jo, tokį požiūrį lemia Vakarų šalių nuovargis dėl beveik 10 mėnesių tebesitęsiančio karo Ukrainoje.   „Matau tokių požymių, matau tokių pastangų“, – interviu „Delfi“ trečiadienį sakė šalies vadovas, paklaustas, ar mato į Bendriją besiskverbiančią nuolaidžiavimo Rusijai politiką.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį apkaltino Briuselį „vengrofobija“, tvirtindamas, kad dėl išankstinio nusistatymo, o ne dėl susirūpinimo korupcija, buvo atidėtas neseniai pasiektas susitarimas su ES dėl įšaldytų bloko lėšų. Europos Komisija rekomendavo įšaldyti 13 mlrd. eurų lėšų, numatytų Vengrijai, kol šalyje bus įvykdytos kovos su korupcija reformos.

87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. Europos Sąjungoje (ES) su tuo sutinka 75 proc. piliečių, rodo Eurobarometro apklausos duomenys. Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.  35–79 proc.

Irano diplomatinis šaltinis pranešė, kad antradienį Jordanijoje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose šalies užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas susitiko su Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu. Susitikimas, kurį patvirtino Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA, įvyko tebesant įstrigus Vienos deryboms, kuriomis siekiama atgaivinti 2015-ųjų branduolinį susitarimą su Teheranu.

Europos Sąjungos gyventojai palankiai vertina Bendrijos valdžios institucijų pastangas energetikos krizei įveikti, rodo naujausi Eurobarometro duomenys, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Europos Komisijos užsakymu atliktų apklausų rezultatai atskleidė, jog daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių (82 proc.) mano, kad ES turėtų ir toliau imtis priemonių priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti. Dar kiek daugiau respondentų (83 proc.

Devintajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete numatyta galimybė šalims netaikyti išimčių suvaržymams dėl nacionalinio saugumo yra pozityvus sprendimas, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Ji pripažino, kad Lietuva nėra patenkinta sankcijoje numatytoms išimtims dėl trąšų, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų. „Dalis jau sankcionuotų oligarchų yra susiję su maisto pramone, jiems galėtų sankcijos būti pašvelnintos.

JAV interneto milžinė „Meta“ pažeidė „ES antimonopolines taisykles“ iškraipydama konkurenciją internetinių klasifikuotų skelbimų rinkose, pirmadienį pareiškė Europos Komisija (EK), paskelbusi savo preliminarią išvadą. „Komisija prieštarauja tam, kad „Meta“ susieja savo internetinę klasifikuotų skelbimų paslaugą „Facebook Marketplace“ su socialiniu tinklu „Facebook“, – sakoma pranešime.

Europos Sąjungos energetikos ministrams pirmadienį Briuselyje susitarus dėl 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinės dujų kainos ribos, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad pavyko pasiekti gerą rezultatą. Lubos įsigalios vasario 15 dieną ir galios vienerius metus.  „Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau pavyko pasiekti norimą ir gerą rezultatą.

Už energetiką atsakingi Bendrijos šalių ministrai pirmadienį Briuselyje pasiekė susitarimą dėl viršutinės dujų kainos ribos, pranešė Energetikos ministerija.   LRT radijas pranešė, jog viršutinė dujų kainos riba sieks 180 eurų už megavatavalandę (MWh), o ji įsigalios vasario viduryje.   „Mes kalbame apie 180 eurų kainos lubas. Susitarti nebuvo paprasta“, – naujienų agentūra AFP cituoja Maltos energetikos ministrę Miriam Dalli.

ES energetikos ministrai pirmadienį siekia proveržio spręsdami sudėtingą gamtinių dujų kainų „lubų“ bloke klausimą, vyraujant nerimui dėl energijos stygiaus ir nepakankamo tiekimo.  Kai kurie į susitikimą Briuselyje atvykę pareigūnai teigė, kad susitarimas gali būti netrukus pasiektas, o diskusijos vyksta dėl to, koks kainų lygis turėtų būti patvirtintas.

„Twitter“ ketvirtadienį sustabdė kelių žurnalistų, kurie rašė apie bendrovę ir jos naująjį savininką Eloną Muską (Iloną Maską), paskyras. Žurnalistų nutildymas tviteryje, kuris pristatomas kaip žodžio laisvę ginanti platforma, yra naujausia E. Musko išprovokuota kontroversija nuo tada, kai jis perėmė bendrovę, kurioje netrukus sumažėjo darbuotojų skaičius ir pasitraukė reklamuotojai.

Siekiant mažinti rusų kalbos kaip antros užsienio kalbos pasirinkimą mokyklose, Švietimo ministerija siūlys organizuoti nuotolinį Europos Sąjungos (ES) kalbų mokymą. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, keliamas tikslas, kad per penkerius metus rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą rinktųsi nebe 70 proc., o iki 30 proc. šalies moksleivių. „Norėtume padėti, kad realiai atsirastų galimybė dviejų užsienio kalbų pasirinkimo.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai nurodė energetikos ministrams kitą savaitę sutarti, kokia turėtų būti dujų kainų viršutinė riba, pranešė prezidentas Gitanas Nausėda „Energetikos kainų prasme ir ypač vadinamosios kainų kepurės nustatymo požiūriu taip pat įrašyta po mūsų bendrų diskusijų ir derybų, kad energetikos ministrai turi sutarti iki labai konkrečios datos, gruodžio 19 dienos“, – po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia per Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį išsakęs kritišką požiūrį dėl naujame sankcijų Rusijai pakete pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pašalino kliūtis suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų pagalbą ir pasiekė susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio, kuriam kone paskutinę minutę buvo paprieštaravusi Lenkija, pranešė diplomatai. Sutarimas buvo pasiektas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bloką paragino neleisti vidaus ginčams sutrukdyti remti Kyjivą.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį suteikė Bosnijai ir Hercegovinai kandidatės statusą. Tokio statuso suteikimu prasideda ilgas šios neramios Balkanų valstybės kelias į ES. Rusijos karas Ukrainoje atgaivino ES norą svarstyti galimybę įsileisti daugiau savo rytinių kaimynių po daugelį metų trukusios aklavietės. Bosnija ir Hercegovina dabar tampa trečiąja šalimi po karo draskomos Ukrainos ir Moldovos, kuriai per pastaruosius šešis mėnesius buvo suteiktas kandidatės statusas.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė Europos Parlamentą ketvirtadienį paragino panaikinti dviejų graikų europarlamentarų, tarp kurių yra ir į užsienio kyšininkavimo skandalą patekusi Eva Kaili, imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Lauros Kovesi biuro pareiškime teigiama, kad dėl socialistės E. Kaili ir jos kolegės konservatorės Marijos Spyraki pradėtas tyrimas atskiroje byloje, susijusioje su parlamentarų padėjėjų darbo apmokėjimu.

Lenkijos pasipriešinimas stabdo pastangas ratifikuoti Europos Sąjungos susitarimą dėl minimalaus pelno mokesčio ir plano nusiųsti 18 mlrd. eurų paramą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė diplomatai.  27 valstybės narės pirmadienį sudarė sudėtingą susitarimą, kuriuo pritarė ir pagalbai, ir minimaliam 15 proc. pasauliniam pelno mokesčio tarifui.

Tęsiantis energetikos krizei, kurią išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą, kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys elgiasi „labai savanaudiškai“, sako Lenkijos ministras pirmininkas. „Kai kurios šalys, kurioms tenka kovoti su šia krize, dujų kainų ir naftos kainų požiūriu tai daro labai, labai savanaudiškai“, – trečiadienio vakare pareiškė Mateuszas Morawiecki interviu transliuotojui „Euronews“, kurį cituoja lenkų visuomeninis radijas. „Jie nemato didesnio vaizdo“, – pridūrė jis.

Kosovo lyderiai trečiadienį pasirašė oficialią paraišką dėl įstojimo į Europos Sąjungą (ES) – ilgo proceso, kurį dar labiau apsunkina sudėtingi Prištinos santykiai su Belgradu. Prezidentė Vjosa Osmani, ministras pirmininkas Albinas Kurti ir parlamento pirmininkas Glaukas Konjufca kartu pasirašė dokumentus, kurie bus pateikti ES Tarybai šį pusmetį pirmininkaujančiai Čekijai. „Šiandien yra istorinė diena. Tai istorinė akimirka“, – po pasirašymo ceremonijos pareiškė reporteriams V. Osmani.

Europos Sąjungos šalys antradienį sutarė suteikti Bosnijai ir Hercegovinai kandidatės statusą, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai. Tokio statuso suteikimu prasideda ilgas šios neramios Balkanų valstybės kelias į ES. Rusijos karas Ukrainoje atgaivino ES norą svarstyti galimybę įsileisti daugiau savo rytinių kaimynių po daugelį metų trukusios aklavietės.

Europos Sąjunga pasiekė principinį susitarimą dėl 18 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai ir patvirtino minimalų didžiųjų korporacijų mokestį, taip sumažindama nesutarimus tarp bloko ir Vengrijos. 27 ES šalių pasiuntiniai vėlai pirmadienį pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį Budapeštas taip pat gaus didesnę dalį žadėtų lėšų, kurioms ilgą laiką grėsė likti įšaldytoms dėl susirūpinimo, kad ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nukrypo nuo demokratinės teisinės valstybės principų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį Briuselyje kartu su kitais už energetiką atsakingais Bendrijos ministrais sieks susitarti dėl dujų kainų viršutinės ribos Nyderlandų TTF prekybos taške.

Europos Sąjunga pirmadienį susitarė pridėti 2 milijardus eurų prie fondo, skirto Ukrainai apginkluoti, kad galėtų toliau tiekti ginklus Kyjivui.  27 valstybių blokas per beveik 10 karo mėnesių išeikvojo „taikos priemonės“ biudžetą, kuris iš pradžių buvo numatytas iki 2027-ųjų, nes iš jo buvo padengtos kai kurių ginklų, siunčiamų kovai su Rusijos invazija, išlaidas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį pašiepė Europos Parlamentą po to, kai pasirodė įtarimų, kad viena iš jo vicepirmininkių priėmė piniginius kyšius iš Kataro, siekusio pasigerinti įvaizdį Europoje. „Labas rytas Europos Parlamentui“, – parašė V. Orbanas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalindamas 1981 metais daryta nuotrauka, kurioje buvę JAV prezidentai Ronaldas Reaganas ir George'as W. Bushas užfiksuoti besijuokiančių žmonių kompanijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriais aptarė paramą Ukrainai, siekius mažinti išaugusias energijos kainas. „Karinė, finansinė, humanitarinė ir kita parama Ukrainai lieka mūsų visų pagrindine užduotimi. Turime daryti viską, kad padėtume ukrainiečiams pasiekti pergalę. Tik ji garantuos taiką Europoje, taiką mums visiems“, – sakė šalies vadovas.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas pirmadienį pareiškė, kad įtarimai dėl kyšininkavimo, į kurį galimai įsitraukęs pasaulio futbolo čempionato šeimininkas Kataras, siekiantis pagerinti savo įvaizdį Europos Parlamente, kelia nerimą. Pareiškimas nuskambėjo po to, kai Belgijos prokurorai apkaltino keturis įtariamuosius korupcija.

Europos Sąjungos Taryba savaitgalį pasiekė susitarimą dėl teisės aktų rinkinio, sudarysiančio sąlygas blokui visus 2023 metus finansiškai padėti Ukrainai. Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį, kai Teheranas viešai pakorė sulaikytąjį, pareiškė, kad Irano vykdomos egzekucijos yra bandymas įbauginti protestuotojus.  „Šios egzekucijos yra akivaizdus bandymas įbauginti žmones ne dėl to, kad jie daro nusikaltimus, o tik dėl to, kad jie reiškia savo nuomonę gatvėse ir nori gyventi laisvai“, – prieš pat Briuselyje prasidedant Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimui sakė A. Baerbock.

Europos Sąjunga 2 milijardais eurų papildys fondą, skirtą padėti Ukrainai apsiginkluoti, apmokėjimams už ginklų tiekimą jį ištuštinus, penktadienį pranešė Europos diplomatai. Diplomatai teigė, kad 27 valstybių narių blokas preliminariai susitarė dėl Europos taikos priemonės, kuri jau yra skyrusi daugiau kaip 3 mlrd. eurų Kyjivo ginkluotės išlaidoms padengti. Buvo tikimasi, kad pirmadienį Briuselyje susitiksiantys užsienio reikalų ministrai oficialiai pritars šiam žingsniui.

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje Briuselyje dalyvaujanti teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako besitikinti, kad Bendrija artimiausiu metu sutars dėl specialaus tribunolo Rusijai.