energetika

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko Roko Žilinsko įsitikinimu, atominės energetikos plėtrai Lietuvoje nėra alternatyvos. – Lietuvos atominė energetika atsidūrė gana keistoje padėtyje. Vienos elektrinės jau beveik nebėra, o kitos dar nėra, – pradėjo kalbą „Balsas.lt savaitė“. – Turėjome geriausią, saugiausiai visame pasaulyje veikiančią atominę elektrinę su RBMK reaktoriais. Pasižadėti uždaryti elektrinę siekiant įstoti į Europos Sąjungą buvo klaida.

„Lietuvos energijos" valdyba penktadienį paskelbė už elektros jungtis su Švedija ir Lenkija atsakingos įmonės „Litgrid" atskyrimo sąlygas. Iš jų aiškėja, kad nuo energetikės atskiriama „Litgrid" bus didesnė nei "Lietuvos energija" – jai teks 2,159 mlrd. Lt turto, o "Lietuvos energijos" turtas po padalijimo tesudarys 1,539 mlrd. Lt. Įmonių akcijos bus dalijamos proporcingai, skebia vz.lt.

Svarstymai suskystintų gamtinių dujų terminalą statyti Kuršių marių saloje Kiaulės nugaroje sulaukia ne tik palaikymo. Susirūpinimą dėl to Premjerui Andriui Kubiliui trečiadienį pareiškė klaipėdietis Seimo narys Vytautas Grubliauskas. „Labai noriu tikėti, kad tokio svarbaus, bet itin grėsmingo terminalo statyba Kiaulės nugaros saloje „nepakiš didelės kiaulės“ Klaipėdos bei pamario krašto gyventojams ir unikaliai Kuršių nerijos gamtai“, – rašo Premjerui parlamentaras.

Krikščionių partijos lyderį, ekspremjerą Gediminą Vagnorių džiugina tai, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas pagaliau viešai pripažino savo ir Vyriausybės vadovo neveiklumo pasekmes – Lietuva už privilegijuotos monopolijos tiekiamas dujas jau moka 1,5 karto brangiau nei Vakarų Europos valstybės; tie patys dujininkai smarkiai išpūtė ir centralizuoto šildymo kainas.

Visagino atominės elektrinės statyba atvers plačias galimybes užsidirbti ir Lietuvos verslui. Planuojama, kad beveik trečdalį naujos jėgainės statybos darbų galėtų atlikti vietos įmonės. Tačiau laimėti būsimus konkursus nebus lengva, tam jos turi ruoštis iš anksto, praneša LTV „Šiandien“. Pagal naujos atominės elektrinės projekto grafikus baigiamoje rengti aikštelėje 2013-aisiais turi prasidėti statybos darbai.

Visagino atominė elektrinė (VAE) teiks ekonominę naudą tiek valstybei, tiek Visagino savivaldybei, tiek eiliniam namų ūkiui. SEB banko patarėjas dr. Gitanas Nausėda trečiadienį dienraščio „Verslo žinios“ organizuotoje konferencijoje „Galimybės Lietuvos verslui: naujoji atominė elektrinė“ teigė, jog VAE mokės mokesčius ir valstybei, ir Visagino savivaldybei. Taip pat bus užimta regione esanti darbo jėga bei namų ūkiai bus aprūpinti pajamomis.

Lietuvai atominė elektrinė yra būtina – kitaip per ateinančius dešimt metų nuo energetinio bado neišgelbės nei Rusija, nei Vakarai, trečiadienį paskelbė SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda. Anot jo, tiek Rusijoje, tiek Vakaruose ilgainiui elektros energijos paklausa viršys pasiūlą. „Lietuvoje pastebiu tam tikrą energetikos sektoriaus žmonių susiskirstymą – dalis teikia pirmumą elektros energijai iš gamtinių dujų, tačiau į viską reikia žvelgti realiai.

Buvusių sovietinio bloko šalių ekspertas Vladimiras Socoras, skaitydamas pranešimą Vilniuje vykstančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertų susitikime, teigė, jog energetiniu saugumu turinti rūpintis organizacija per daug pataikauja Rusijai. „ESBO net savo struktūra yra sutverta dirbti taip, kad negali net pasisakyti neatsižvelgdama į Rusijos interesus, ką jau kalbėti apie veiksmus“, - Balsas.lt sakė V.Socoras.

Energetikos ministerija užbaigė kurti naująją Nacionalinę energetikos strategiją, kurios įgyvendinimas atsieis nuo 30 iki 40 mlrd. litų. Anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, daugeliui projektų tikimasi pritraukti privačius investuotojus. „Lietuva elektros importui, gamtinių dujų pirkimui kasmet išleidžia nuo 3 iki 4 mlrd. litų.

Vilniuje prasidėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) renginys, sutraukęs dalyvius iš 56-ių pasaulio šalių. Rugsėjo 13-14 dienomis vyksiančioje konferencijoje bus aptariama energetinio saugumo situacija Lietuvoje ir pasaulyje, ESBO indelis į energetinį saugumą. Renginį atidarė ESBO generalinis sekretorius Marcas Perrinas de Brichambaut'as. Lietuvai šis renginys – pasirengimas kitąmet perimti pirmininkavimą ESBO iš Kazachstano.

Tolesnė Baltijos jūros šalių ekonomikos raida ir saugumas buvo aptarti Latvijos sostinėje penktadienį vykusioje kasmetinėje Rygos saugumo konferencijoje. Joje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo apie Baltijos jūros regioną po krizės. Lietuvos vadovė pabrėžė, jog mes visada sugebėjome ir sugebame teigiamai išnaudoti sunkumus siekdami efektyvesnio finansinių prioritetų nustatymo ir lėšų panaudojimo.

Nuo kitų metų gyventojams turėtų keistis mokėjimo už elektrą sistema. Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė LTV laidoje „Šiandien“ sakė, kad turėtų atsirasti galimybė už elektrą atsiskaityti pasirinkus tam tikrą mokėjimo planą. Anot jos, naujoji tvarka dar tik rengiama, tačiau jau aiškėja, kad gali nelikti mažesnės kainos turintiems elektros virykles.

Sveikintinu glaudesnį Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimą pavadino Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį Rygoje susitikusi su Latvijos ir Estijos prezidentais Valdžiu Zatleru ir Tomu Hendriku Ilvesu (Toom Hendrik Ilves). Tradiciniame Baltijos valstybių vadovų susitikime taip pat dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski). Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai aptarė galimybes stiprinti regioninį bendradarbiavi...

Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija pritarė siūlymui nuo spalio 1 dienos įjungti visus anksčiau dėl taupymo išjungtus gatvių šviestuvus. „Gavome daug miesto gyventojų prašymų prasidėjus mokslo metams, ilgėjant tamsiajam paros laikui bei padidėjus eismo įvykių rizikai nebetaupyti apšvietimui“, – sakė Energetikos skyriaus vedėjas Pranas Urbanavičius.

Baltarusiams atjungus aukštosios įtampos elektros perdavimo linijas, Lietuvai tenka pirkti brangesnę elektrą. Per Baltarusiją nutiesta elektros perdavimo linija (nuo Smolensko (Rusijoje) atominės elektrinės iki Lietuvos) į Lietuvą tekėjo didžioji dalis rusiškos elektros, rašo „Lietuvos rytas“. Sumažėjus tiekimo šaltinių, mūsų šaliai dabar tenka pirkti brangesnę elektrą iš kitur.

2009 metų liepos 12-ąją Lietuva jautėsi, lyg keliautų milžiniškų permainų link: naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkėjams žadėjo kirsianti oligarchijos slibinams galvas, o džiugindama verslininkus sakė gerinsianti santykius su Rusija ir pačiu trumpiausiu keliu (na tuo, pragmatiniu) išvesianti mus iš krizės ir į lietuvaičiams simboliu tapusius Vakarus.

Ministerijos atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis balsui.lt šias gaires apibūdino kaip „techninį, teisinį, įstatyminį paketą, kuriame apibrėžiama kas prekiaus, kaip prekiaus“. „ Principai panašūs į šiemet pradėjusios veikti elektros biržos“, – priminė jis. Elektros birža Lietuvoje veikia nuo šių metų sausio. Dujų birža, anot K. Jauniškio, tikimasi, galėtų pradėti veikti kitais metais. „Sunku pasakyti, ar sausį, ar vasarį, bet kitų metų pradžioje tikimės“, – teigė jis.

Lietuva turi ramiai apskaičiuoti, kuris būdas plėtoti energetiką yra pigiausias ir naudingiausias. Taip siūlo elgtis mūsų šalyje apsilankęs Pasaulio energetikos tarybos vadovas Christophas Frei'us. Praėjusią savaitę į Vilnių susirinkę pasaulio energetikos specialistai ieškojo atsakymų, kaip užtikrinti saugų energijos išteklių tiekimą ir išlikti pasaulinio sąstingio sąlygomis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Pasak Ch.

Baltarusijos energetinis saugumas, be jokių abejonių, yra svarbi sąlyga šios valstybės suverenumo užtikrinimui bei ekonominei ir socialinei plėtrai. Energetika yra fundamentalus bet kurios šalies ekonomikos sektorius, darantis įtaką ne tik jos efektyvumui ir konkurencingumui, bet ir socialiniam šalies klimatui, jos žmonių gyvenimo standartams. Jis taip pat yra svarbus apibrėžiant valstybės vietą tarptautinėje ekonomikoje ir pasaulio politinėje sistemoje.

Žymiausi ekspertai Lietuvoje diskutuoja apie energetiką globalios krizės sąlygomis. Vilniuje vykstančioje tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos konferencijoje dalyvauja garsiausių pasaulio universitetų mokslininkai. Konferencijos pirmininko Jurgio Vilemo teigimu, šis renginys yra be galo svarbus Lietuvai, kuri šiuo metu susiduria su opiomis energetikos problemomis. Pagrindinė suvažiavimo tema bus Baltijos regionui tenkantys iššūkiai, integruojantis į būsimą Europos energijos rinką.

Visą elektros ūkį dabar valdanti Visagino atominė elektrinė žada iki metų pabaigos sukurti keturis įmonių blokus. Po pertvarkos turėtų atsirasti elektros gamybos, perdavimo, skirstymo ir aptarnavimo blokai. Tačiau skaičiuojama, kad pertvarkant įmones, darbo elektros sektoriuje gali netekti maždaug kas šeštas darbuotojas, praneša LTV „Panorama“. Energetikos įmonių pertvarkos strategai baigė darbą, visas tas įmones valdanti Visagino atominė elektrinė pradeda   konkrečius darbus.

Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie ženkliai daro įtaką Lietuvos ekonomikos efektyvumui bei gyventojų pragyvenimo lygiui – tai energetinių resursų kainos. Dujų, kurios naudojamos tiek pramonėje, tiek komunaliniame ūkyje aukštos kainos labai neigiamai veikia visą mūsų šalies ūkį. Paradoksas, tačiau Lietuva, būdama žymiai arčiau dujų tiekėjos Rusijos, už dujas moka daugiau negu tolimesnės Europos šalys. Politinė konjunktūra bei biznio sąlygos padarė savo ir iš žadėtų lengvatų neliko nieko.

Uostamiestyje pradėta diskutuoti apie suskystintų dujų terminalą, kurio atsiradimas turėtų pakoreguoti dujų kainas. Mokslininkai bei uostininkai ketina raginti Vyriausybę pagaliau imtis konkrečių veiksmų. Anot susisiekimo ministro patarėjo Rolando Bražinsko, Energetikos ministerija rengia net dvi galimybių studijas, tačiau jos esančios įslaptintos.

Keičiasi valdžios, bėga metai, gimsta ir miršta energetiniai „liūtai“, o Lietuvoje vis dar vyksta mūšis, kas pasipelnys iš naujos atominės elektrinės. Lietuvos energetinės nepriklausomybės aušra, kurią, uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), išdidžiai paskelbė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kol kas švyti tik trečdaliu išaugusiomis sąskaitomis vartotojams.

Šiaurinėje Švedijos dalyje pradėta Markbygdeno vėjo jėgainių parko, kuriame veiks daugiau nei 1000 milžiniškų vėjo turbinų, statyba, pranešė „Physorg.com“. Šis vėjo jėgainių parkas bus didžiausias Europoje, jo plotas – beveik 500 kvadratinių kilometrų, tačiau ši statyba, skirtingai nuo kitų Europos šalių, čia nesukėlė pernelyg stiprių protestų. Švedijos šiaurė – menkai gyvenama šalies dalis, pastebi leidinys.

Visuomenė gali ir turi priešintis energetikos monopolininkų diktatui. Sulig kiekviena diena savo teisėmis piliečiai naudojasi vis plačiau ir geriau. Sunkmetis privertė žmones atidžiau pažvelgti už šilumą, elektrą ar dujas gaunamas sąskaitas. Vartotojai pradeda pastebėti tai, ko anksčiau nepastebėdavo arba pažiūrėdavo pro pirštus. Jokio stabilumo Ar tiesa, kad žmonės nebenori būti kvailių vietoje ir mokėti už tai, už ką neturėtų? – „Balsas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  - žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Atominiai interesai“. Keičiasi valdžios, bėga metai, gimsta ir miršta energetiniai „liūtai“, o Lietuvoje vis dar vyksta mūšis, kas pasipelnys iš naujos atominės elektrinės. Tačiau viena aišku – tai tikrai nebus paprasti elektros energijos vartotojai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar tautą bandė pradžiuginti: dujos gyventojams pigs, nes Lietuva statysis suskystintų dujų terminalą. Tačiau bent pensininkai tuo tikriausiai nespės pasidžiaugti - terminalo statybos užtruks ne vienus metus, todėl dujos sunkmečiu tik brangs. Ateitis šviesės Vakar po Baltijos plėtros forumo Vilniuje atidarymo D.Grybauskaitė pranešė: Lietuva ketina statyti suskystintų dujų terminalą.

Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos žaliųjų organizacijų nariai kreipėsi į šiomis dienomis Vilniuje vykstančių Baltijos plėtros forumo ir Baltijos jūros šalių viršūnių susitikimo dalyvius ir svečius ragindami stabdyti branduolinės energetikos plėtrą. Anot aplinkosaugininkų, reikia atsisakyti pavojingų ir nepagrįstų planų statyti naujas atomines elektrines bei kasti uraną Baltijos jūros regione, nes tai griauna mūsų regiono darnią plėtrą ir mažina ilgalaikį saugumą.

Lietuvai neišlipant iš ekonominės duobės Rusija parengė planą, kaip perimti mūsų šalies energetikos, logistikos bei transporto bendroves. Tai jau vyksta. Tačiau valdžios atstovai grėsmių nemato ir tvirtina, jog viskas susitvarkys savaime. Profesorius akademikas Antanas Buračas pripažįsta, kad iškelti Rusijos užmojai Lietuvoje jau patyliukais vykdomi. Lietuvos politikai, anot jo, grėsmių negali matyti, nes yra valdomi kaimyninių politikų ne tik per energetiką, bet ir per kitas sritis.

Lietuva ir Baltarusija bendradarbiaus energetikos srityje. Lietuva siūlo Baltarusijai pasinaudoti patirtimi kuriant reguliatorių rūpintis branduolinės energetikos saugumu. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, yra svarbus Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas branduolinės energetikos srityje. Anot Ministro Pirmininko, Lietuva turi patirties, naudingos Baltarusijai. "Visų pirma, įkuriant ir turint tokį reguliatorių, kuris atitiktų visus pasaulinius ir europinius standartus.

Žalieji ir visuomenės aktyvistai pirmadienį, Černobylio atominės elektrinės sprogimo dieną, rinkosi į piketus dėl planų statyti atomines elektrines (AE) Visagine, Rusijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Piketai surengti prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų, prie Lietuvos Vyriausybės. Vakare dar bus rengiamos eitynės Gedimino prospektu nuo Odminių skvero iki V. Kudirkos aikštės.

Notingemo universiteto profesorius Seamus'as Garvey sugalvojo originalų būdą vėjo jėgainių energijos gamybos netolygumo problemai išspręsti. Jo nuomone, jūrose montuojamos plaukiojančios vėjo jėgainės dalį energijos turėtų naudoti orui po vandeniu kaupti, kurio slėgis bus panaudojamas darbo netolygumams kompensuoti. Seamus'o nuomone, tradicinė konstrukcija, kai propeleris tiesiogiai suka elektros generatorių, nėra pakankamai efektyvi.

Galimi naujos atominės elektrinės strateginiai investuotojai būsimo projekto riziką nori dalintis su valstybe ir užduoda Energetikos ministerijai daugybę namų darbų.

LEO LT likvidavimas, VST grąžinimas į valstybės rankas, elektros energijos sektoriaus struktūrinė pertvarka - tokius svarbiausius darbus energetikoje vardija Vyriausybė. Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ataskaitos, kuri ketvirtadienį bus pristatyta Seimui, energetikai skirtoje dalyje taip pat nepamirštama pažymėti, kad ankstesnė valdžia vykdė situacijos neatitinkančią energetikos strategiją. "LEO LT - neskaidraus Vyriausybės ir privataus verslo bendradarbiavimo pavyzdys.

Lietuvai ypač aktualus energetinio saugumo klausimas susilaukė atgarsio ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO). Į NATO pratybų scenarijų įtrauktas Lietuvos pasiūlymas dėl energetinio incidento, pažymima Vyriausybės 2009 metų ataskaitoje, kuri ketvirtadienį bus pristatyta Seime. Lietuvai energetinio saugumo užtikrinimo klausimas yra vienas kertinių, tad ir NATO dėmesys šiai sričiai - svarbus.

Lietuvoje apie energetiką kalbama labai vienpusiškai, visai nepaisant Europos Sąjungoje aptariamų temų bei siūlomų receptų, konstatuoja ekonomistas, buvęs Europos parlamentaras Eugenijus Maldeikis. Jis atkreipia dėmesį ir į pas mus dar neaptariamą energetinio skurdo sąvoką. Diskusijos Balsas.lt studijoje vaizdo įrašą žiūrėkite straipsnio pabaigoje Pasak E. Maldeikio, Jungtinėje Karalystėje jau po kelių metų bus baigta įgyvendinti kovos su energetiniu skurdu programa.

Tikėtina, kad kitą savaitę Seimas pradės iš esmės svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Jis turėtų reglamentuoti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo sistemą ir nustatyti, kaip Lietuva rengiasi įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimą, kad 2020 metais energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Galima manyti, kad pastaruoju metu kalbėti apie žaliąją energetiką itin madinga.

Pro storą teroro baimės miglos, apgaubusios Rusiją, šydą prasiskverbia ir šviesos spindulys: branduolinis pavojus pasaulyje sklaidosi. Balandžio 8 d., ketvirtadienį, Prahoje ketinama pasirašyti naująją Strateginės puolamosios ginkluotės (SPG-1) sutartį. Rusijos ir JAV prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Barackas Obama pratęs 1991 m. sudarytą ir pernai gruodžio 5 d. baigusį galioti branduolinių užtaisų mažinimo susitarimą.

Plėtojant vėjo energetiką šalyje ilgainiui susiformuoja vėjo energetikos pramonė, teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. Valstybė, formuodama sąlygas atsinaujinančių energijos šaltinių rinkai, turėtų atsižvelgti į šias ilgalaikes tendencijas.

Lietuva neįvykdys savo įsipareigojimų Europos Sąjungai ir per ateinantį dešimtmetį neišvystys alternatyviosios energetikos tiek, kad iš atsinaujinančių šaltinių būtų pagaminama ne mažiau nei 23 proc. energijos. Tokia, atsižvelgiant į esamą situaciją, yra kai kurių mokslininkų nuomonė. Tuo tarpu kiti specialistai yra įsitikinę, kad apskritai einama ne tuo keliu.

Rusija pasirengusi aptarti su Lietuva bendradarbiavimo energetikos srityje galimybes ir paaiškinti atominės energetikos plėtrą Šiaurės Vakarų regione. Tai susitikimo su Lietuvos Ministru Primininku Andriumi Kubiliumi metu pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. "Yra būtinybė ir poreikis išspręsti kelias problemas, kurios yra svarbios tiek Rusijai, tiek ir Lietuvai", - sakė V. Putinas. Jo teigimu, tai klausimai, susiję su infrastruktūra ir bendradarbiavimu atominės energetikos srityje.

Vasario mėnesį Vašingtone įvyko paskutinis, ketvirtasis oficialus dvylikos ekspertų, rengiančių pasiūlymus NATO generaliniam sekretoriui dėl naujosios NATO strateginės koncepcijos, susitikimas. Taigi baigėsi pirmasis (diskusijų) ir kartu prasidėjo antrasis (konsultacijų) etapas rengiant šį strateginę reikšmę tolesnei NATO veiklai turintį dokumentą.

Keturiasdešimt trims su dujomis ir elektros energija susijusiems projektams bus skirta 2,3 mlrd. eurų – daugiausiai lėšų nei ES yra kada nors skyrusi energetikos infrastruktūrai vienu metu.  Finansavimas skiriamas 31 dujotiekių projektui, be kita ko – nuo Kaspijos jūros regiono ir Turkijos iki Austrijos įgyvendinamam projektui „Nabucco“ bei nuo Alžyro per Sardiniją iki Italijos šiaurės nusidrieksiančio dujotiekio „Galsi“ projektui.

Rusija spartina atominės elektrinės Karaliaučiaus srityje statybas dėl to, kad Lietuvoje sėkmingai vystomas Visagino jėgainės statybos projektas, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Pasak Ministro Pirmininko, Lietuvoje per paskutinius metus rengiantis Visagino atominės elektrinės statybai padarytas didžiulis proveržis. Ieškant strateginio investuotojo paskelbtas tarptautinis konkursas, kuris turėtų būti sėkmingai baigtas per porą mėnesių.

2008-aisiais tuometinis Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas rusų planus Kaliningrado srityje statyti atominę elektrinę pavadino viešųjų ryšių akcija, tačiau realybė yra kitokia: jau šiandien elektrinės statybvietėje ketinama padėti kertinį akmenį. Tai "Vakarų ekspresui" patvirtino Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius.

2010-ųjų pradžia elektros energijos sektoriuje įdomi keliais aspektais. Politiniu sprendimu uždarytas didžiausias elektros energijos gamintojas šalyje, o dalis kainos pradėjo labiau priklausyti nuo rinkos – veikia elektros energijos birža. Prognozuotų kataklizmų, pvz., energijos trūkumo, ar kilovatvalandės kainos išaugimo iki 80 centų – neįvyko, tačiau net ir pabrangimas trečdaliu, gyventojams, o ypač verslui, į naudą neišėjo.

Ekonomistas, buvęs ūkio ministras premjero Rolando Pakso Vyriausybėje Eugenijus Maldeikis mano, kad toliau kovoti su „Ivanu prie vamzdžio“ nėra jokios prasmės.

Pačią pirmą dieną po komandiruotės Briuselyje Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas turės stoti prieš savivaldybės tarybos Etikos komisiją, kuriai vadovauja valdančiąją koaliciją remiančių socialdemokratų atstovė Antanina Medviedevienė. Greta mero ketvirtadienį komisijai pasiaiškinti privalės ir miesto tarybos Energetikos komisijos pirmininkas Gediminas Žukauskas. Abu politikai įtariami galimai pažeidę Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimus.