energetika

Vyriausybė trečiadienio posėdyje iš principo pritarė Dujų įstatymo pakeitimų projektui, bet galutinis sprendimas atidėtas siekiant sužinoti Europos Komisijos nuomonę apie Lietuvos pasirinktą trečiojo paketo įgyvendinimo dujų sektoriuje modelį. Vyriausybė taip pat nori išklausyti teisėtus dujų tiekėjo ir „Lietuvos dujų“ akcininko „Gazprom“ pageidavimus.

Vyriausybės priimtas nutarimas iš AB „Lietuvos dujos“ perimti magistralinių vamzdynų valdymą sukėlė didžiųjų bendrovės akcininkių – Rusijos „Gazprom“ ir Vokietijos „A ON Ruhrgas“ – nepasitenkinimą. Vasaros pabaigoje jos laišku pagrasino dujų tiekimo Lietuvai trikdžiais, o lapkričio 26 d. ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, lankydamasis Berlyne, iš tribūnos piktinosi Lietuvos Vyriausybės sprendimu. Kaip susiklosčiusią padėtį regi Lietuvos politologai? „Ekonomika.

Sužlugus strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę konkursui Seimo opozicija renka parašus dėl interpeliacijos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, kritikos negaili ir partneriai valdžioje. O pats ministras kartu su premjeru Andriumi Kubiliumi džiūgauja, kad dabar šis Lietuvos projektas tapo svarbus visam regionui ir net visai Europai.

Vėl švara ir tyrumu žėrinti žiema atėjo.Toli gražu ne visi kraštai gali pasigirti tokia laime.Rogutės švilpia nuo kalno palikdamos už nugaros visus krizės rūpesčius.Džiaugsmingas Kalėdų stebuklo laukimas. Dabar daug kalbama apie visuomeninę-pilietinę depresiją (Krescencijus Stoškus).Svarbiausias tokio visuomenės (bendruomenės) pasyvumo rodiklis-menkas dalyvavimas piketuose ,mitinguose.

Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją sukūrė paprasti valdininkai, net nesikonsultavę su ekspertais. Gal todėl neverta stebėtis, kad šalis kuo toliau, tuo labiau yra energetiškai izoliuota. O dar paaiškėjo, kad ir naujos elektrinės turbūt nespėsime pasistatyti iki 2020-ųjų, kaip buvo suplanuota, nes nėra kam statyti.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys teigia, kad žlugus Visagino atominės elektrinės strateginio investuotojo atrankos konkursui vertėtų labiau pasidomėti projektais, kurie vykdomi kaimynystėje. „Šiandien akivaizdu, kad įsitikinimas, jog Kaliningrado ir Baltarusijos atominiai projektai subliukš, o štai į Lietuvos konkursą suplūs būriai galimų investuotojų buvo ne kas kita kaip savęs guodimas.

Dažniausiai negatyvi energetika į mūsų namus patenka su naujais daiktais, ypač su tais, kurie buvo ne mūsų nupirkti ar atnešti. Sužinok, kaip ja atsikratyti! Gaudama dovanų, vargu ar tu pagalvoji apie tai, kokią informaciją šis daiktas atneša į namus. Ypač tai susiję su daiktais, padovanotais mažai pažįstamų žmonių. Naujas daiktas gali atnešti ne tik svetimos, bet kartais ir priešiškos (blogos) energetikos, paveikti daugelį gyvenimo aspektų: sveikatos būklę bei šeimos mikroklimatą.

Naftos kaina abiejose Atlanto pusėse pasiekė aukščiausią lygį nuo pat finansinės krizės pradžios, praneša BBC. Europoje „Brent“ žaliavinės naftos kaina išankstiniuose sandoriuose pakilo iki 91,58 dolerių už barelį, o Jungtinėse Valstijose „West Texas Intermediate“ naftos kaina pasiekė 89,35 dolerius už barelį ir yra didžiausia nuo 2008 metų spalio. Nepaisant rinkos kilimo, kainos vis dar 40 proc. žemesnės nei buvusios prieš krizę.

Kai kurie gyventojai mano, kad namų renovacija neduos efekto, kol nebus atnaujintos šilumos trasos. Šaltiniai nurodo, kad Lietuvos šilumos tinkluose vidutiniškai prarandama 17 procentų šilumos energijos, Šiauliuose — apie 19 procentų, o Vilniuje — tik 14 procentų. Gyvenimas ant parako statinės Šiaulių universiteto docentas Mykolas Pelikša netiki šiais skaičiais: „Šilumininkai sugalvojo tokią skaičiavimo metodiką, kad nuostoliai atrodytų mažesni.

Penktadienį, gruodžio 3 d., Energetikos ministerijoje vykusiame susitikime su žurnalistais buvo oficialiai pranešta, kad konkursas dėl strateginio investuotojo statyti Visagino atominę elektrinę iš esmės žlugo. Apie tai informavo Energetikos viceministras Romas Švedas. Iki lapkričio 10 d. buvo sulaukta dviejų įpareigojančių siūlymų dalyvauti paskelbtame konkurse, iš kurių vienas neatitiko konkurso sąlygų.

Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė giriasi sukūrusi Nacionalinę energetikos strategiją (NES), garantuosiančią Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tačiau, specialistų požiūriu, strategija, neparemta realiais skaičiavimais, tėra nieko vertas šūkių kratinys. Seimo Ekonomikos komiteto vakar surengtoje diskusijoje paaiškėjo, kad Lietuvos energetikos ateitis tebėra po tiršta dūmų uždanga. Pasak energetikos eksperto habil. dr.

Valdančioji Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos frakcija Seime, Vyriausybė ir Energetikos ministerija džiaugiasi tik pavadinimu „energetinė nepriklausomybė“, tačiau daro viską, kad jos nebūtų, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys.

Europos Komisijos (EK) pareigūnai laiške energetikos viceministrui Romui Švedui teigia, kad Lietuva negali pasinaudoti EK energetikos direktyvos išimtimi, kaip to reikalauja „Lietuvos dujų“ akcininkai, todėl privalo atskirti dujų vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą, praneša ministro pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba.

Užsienio ekspertai liepė į gatvę išmesti dar tūkstantį specialistų, kasdien prižiūrinčių elektros tinklus, o už tai Energetikos ministerija auditoriams atseikėjo 800 tūkst. litų honorarą. Praėjusią žiemą Vyriausybė pristatė savo veiklos šiais metais prioritetus – kovą su nedarbu ir valstybės valdymo modernizavimą. Tačiau nedarbas tik toliau didėjo, o socialiai garantuotų valdininkų armija, gyvenanti iš vis mažiau Lietuvoje liekančių mokesčių mokėtojų kišenės, nė kiek nepraretėjo.

Rusijos vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas, lankydamasis Berlyne, šiandien pažėrė kaltinimų europiečiams dėl skriaudų Rusijos kompanijoms ir paragino „laužyti tokias tendencijas“. Tarp didžiausių skriaudikių premjeras minėjo ir Lietuvą. Kaip teigiama finmarket.

Lietuvos istorinė patirtis rodo, kad valdžios sumanytos nesąmonės vis dėlto būna kada nors įgyvendintos. Didelės ir mažos. Nes valdžia labai atkakli, kai užsimano krėsti kiaulystes. Kažkas pasirūpino, kad į Vyriausybės darbotvarkę patektų pasiūlymas, jog dalis studentų iš savų kišenių mokėtų privalomojo sveikatos draudimo mokestį (PSD). Gal net pats premjeras Andrius Kubilius asmeniškai prieš kameras paaiškins, kodėl iš studentų reikia melžti PSD.

Baltijos atominė elektrinė kyla it ant mielių, darbai vyksta visu tempu – trečiadienį į Sovietsko miestą naujosios Lietuvos konsulės Liudos Kleimionovos Sovietske iniciatyva oficialaus vizito atvykusiai Lietuvos delegacijai pranešė šio miesto valdžios atstovai. Tačiau Lietuvos pusė teigia, kad mūsų šalis ir artimiausi Kaliningrado srities kaimynai – Tauragės krašto gyventojai ir verslo atstovai dėl atominės statybų išgyvena informacijos badą.

Lietuvą, siekiančią ištrūkti iš posovietinės erdvės ir integruotis į Vakarų energetines sistemas, palaiko tiek Europos Komisija, tiek JAV administracija. Tokie aiškūs signalai šią savaitę pasiekė Vilnių, praneša Energetikos ministerija. Trečiadienį Europos Komisija paskelbė, kad svarbiausi Lietuvos energetikos projektai yra tarp ES prioritetų.

Kremliaus vadovai lankėsi Europos valstybėse, stengdamiesi atkalbėti potencialius investuotojus į naujos atominės elektrinės statybą Lietuvoje, teigia premjeras Andrius Kubilius. „Mes matėme daug pastangų per visus metus, įvairių iniciatyvų tariamai statyti elektrines Baltarusijoje ar Kaliningrade ir daug kitų veiksmų, kai patys Kremliaus vadovai lankėsi daugelyje Europos valstybių, stengdamiesi atkalbėti potencialius investuotojus.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas reiškia nepasitikėjimą Lietuvos elektrinės vadovui Laimonui Lukočiui ir ragina visą medžiagą apie galimą piktnaudžiavimą L. Lukočiui vadovaujant Kruonio HAE perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Komisija, tyrusi galimą Kruonio HAE vadovų piktnaudžiavimą, savo išvadas pristatė energetikos ministrui.

„Lietuvos dujos“ žada, kad nuo Naujųjų metų dujos ir stambiesiems, ir buitiniams vartotojams pigs daugiau negu prognozuota. Bendrovės prognozių, kurios remiasi pastarųjų mėnesių dujų rinkos tendencijomis, neneigia ir Kainų komisija. Dar prieš mėnesį „Lietuvos dujos“ prognozavo, kad nuo kitų metų importuojamų dujų kainos gali mažėti 1 arba 2 centais už kubą.

Jau įpratome ir retai atkreipiame dėmesį į tai, kaip Lietuvoje dirbantys mobiliojo ryšio operatoriai konkuruoja, norėdami į savo pusę patraukti kuo daugiau klientų: vienas sumažina kainą, kitas pasiūlo dar pigiau; vienas panaikina įsipareigojimus, žiūrėk, po savaitės jau ir kitas apie tai skelbia. Tai pavyzdinė situacija, kai konkurencija dirba vartotojo naudai. Deja, energetiniame ūkyje situacija yra kitokia: elektrą, šilumą ar dujas tiekia viena įmonė.

Sostinės daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad namuose iš vandens čiaupų vietoj karšto bėga drungnas vanduo. „Vilniaus energijos“ specialistai aiškina taip taupantys savo ir žmonių pinigus. Tuo metu higienos specialistai piktinasi pažeidžiamomis vandens higienos normomis ir prognozuoja legioneliozės protrūkį mieste.Vieno sostinės butų ūkio darbuotojai sako, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo gyventojų skundų dėl į butus tiekiamo vėsaus karšto vandens.

Yra ir toks aiškinimas apie Lietuvos energetinį (ne)saugumą, kurį pridedu vaizdo įraše. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad viskas bus gerai, kai sumokėsime 30-40 milijardų. Tiesa, dėl elektros energijos tiekimo “užžiedinimo”, kaip teigiama, viskas išspręsta. “Bitėnų elektros skirstyklos statybos pasienyje su Kaliningrado sritimi bus baigtos iki 2010 gruodžio 31 d., praneša Energetikos ministerija.

Lapkričio 1 d. įsigalios energetikos ministro patvirtintos naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Gerokai atnaujintos taisyklės suteikia daugiau teisių šilumos vartotojams ir nustato daugiau pareigų monopolinių paslaugų tiekėjams. Daugiabučių namų vartotojams sudarytos realios galimybės pasirinkti ir įdiegti kombinuotas šildymo ir karšto vandens ruošimo schemas, tam panaudojant ekologiškus, aplinką tausojančius energijos šaltinius.

Tiek Europos, tiek Lietuvos žalieji, kol kas dar tik besiburiantys į politinę jėgą, ragina vietoj atominės energetikos rinktis atsinaujinančią. Tuo tarpu Europos Sąjungos pareigūnai pripažįsta, kad Europai visai atsisakyti atominės energetikos dar anksti. „Aš negaliu nepastebėti Baltijos regione susidariusios padėties, susijusios su atominiu Renesansu, tai yra su bandymais statyti naujus atominius objektus.

Nepaisant žmonių nepritarimo, jau šį sekmadienį teks vėl sukti laikrodžių rodykles. Energetikai tokius eksperimentus laiko bergždžiu bandymu sutaupyti, medikai kalba apie žalą sveikatai, o politikai iš rodyklių sukiojimo darosi reklamą. Nauda – nulis Paskutinį spalio sekmadienį Lietuvoje vėl teks pasukti laikrodžio rodykles ir pratintis prie žiemos laiko. Šios beprasmės tvarkos visiškai nesupranta sveikatos apsaugos specialistai – ji neigiamai veikia psichinę ir fizinę žmonių savijautą.

Dalies valdančiųjų neįtikina Energetikos ministerijos parengta 30–40 mlrd. litų kainuosianti Nacionalinė energetikos strategija, pagal kurią bus kontroliuojamas šalies energetinis ūkis 2020–2050 metais. Strategija, anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, kelia energetinės nepriklausomybės, tvarumo ir konkurencingumo tikslus. Ministras naująją Visagino atominę elektrinę (AE) mato kaip vienintelę išeitį, kuri padėtų tapti nepriklausomais nuo elektros energijos tiekimo iš Rytų.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas žada, kad bus siekiama įtvirtinti Elektros energijos įstatymo pataisą, pagal kurią, didėjant elektros energiją tiekiančių įmonių pelnui, įmonės privalės mažinti paslaugų tarifus. Energetikos ministerija siūlo atsisakyti Elektros energetikos įstatyme esančios ne didesnės kaip 5 proc.

Tai, kas šiuo metu vyksta energetikos srityje, galėtume pavadinti šliaužiančiu perversmu. Ryšininkų ir fi zikų klanas į savo rankas gali paimti visą šalies energetiką su joje cirkuliuojančiais milijardais litų. Valdantysis šias sritis galėtų daryti įtaką visai valstybei. Be to, netiesiogiai atsirastų galimybių per rinkimus, ir ne tik jų metu, remti politines partijas. Iš esmės šiuos milžiniškus pinigus valdytų penkių asmenų komisija.

2010 m. spalio 20 d., Vilnius. „Macroscope“ atlikto tyrimo duomenimis, daugelis aukštesnes pajamas gaunančių individualių namų gyventojų suvokia alternatyviosios energetikos diegimo būtinybę: 87 proc. respondentų mano, kad alternatyvioji energetika po 15 metų bus artimas ir savaime suprantamas dalykas, o kas antras apklaustasis jau yra svarstęs šių sistemų įsidiegimą. Tačiau diegti alternatyviosios energetikos sistemas dar yra delsiama.

Vakar energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad kitąmet 1–2 centais už kilovatvalandę (kWh) gali kilti elektros kaina vartotojams. Kad kaina mažėtų, ministerija Vyriausybei pateiktame Energetikos įstatymo projekte siūlo neriboti pelno maržos elektros gamintojams. Tokiam absurdui pasipriešino net laisvą rinką nuolat ginantys liberalai.

Kaip E.  Grižibauskienė, savo straipsnio „Al Caponės verslas lietuviškai" įžangoje rašė, jei projektai nebūtų pelningi, niekas nesiteptų rankų, projektų autoriai ir iniciatoriai turi tik vieną supratimą – kaip uždirbti ten, kur kursuoja sunkiai suskaičiuojami pinigai, o sunkiai suskaičiuojami ten, kur jų daug, o gudriai sudarius tinkamas sąlygas, jie tampa nepaprastai pelningi, kaip šiuolaikiniams al caponėms, taip ir jų talkininkams, kuriems visada garantuotas „atkatas“. Puikiai parašyta, ...

Dėl elektros perdavimo linijų remonto Baltarusijoje vyksta elektros tiekėjų į Lietuvą persigrupavimas. Pakomentuoti padėtį „Respublika“ paprašė Algirdo Jaruševičiaus, Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos prezidento. – Ko tokiomis aplinkybėmis tikėtis vartotojams? – Tas remontas, labai primenantis naftotiekio „Družba“ remontą, eliminuoja Ukrainos elektros patekimą į Lietuvą.

Prie streiko prieš pensijų reformą prisijungė visos Prancūzijos naftos perdirbimo įmonės, praneša AFP, remdamasi profsąjungų pareiškimu. Kaip praneša AFP, kuro gamyba šalyje penktadienį gali būti pristabdyta. Kaip skelbia prancūzų operatorė "Trapil", nutrauktas kuro padavimas vamzdynais į svarbiausius šalies oro uostus. "Trapil" vertinimu, Šarlio de Golio (Charles de Gaulle) oro uostui degalų atsargų užteks iki kitos svaitės, Orli (Orly) oro uostui - 17 dienų.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ neneigia savo susidomėjimo Latvijos elektroenergetikos rinka ir verslu, susijusiu su bendrove „Latvenergo“. Apie tai portalui „Nozare.lv“ pareiškė „Gazprom“ atstovybės Latvijoje vadovas Jevgenijus Rolduginas. „Kodėl gi ne? Bet šiuo momentu mūsų tai nedomina, nes Latvijoje nėra įstatymų, kurie leistų investuoti į energetikos projektus“, - sakė jis.

Viename Didžiosios Britanijos mieste centriniam šildymui bei maisto gaminimui yra naudojamos dujos, gaunamos iš gyventojų išmatų. 200 Didcoto miestelio šeimų šiuo metu gauna dujas per valstybinę dujų sistemą. „Britanijos dujų“ energijos, technologijų ir inovacijų vadovas Martinas Orrillas teigė, kad žmonės nepastebės jokio skirtumo, nes dujos yra aukščiausios kokybės ir neskleidžia jokio kvapo. Visas procesas trunka mažiau nei tris savaites, kuomet surinktos srutos patenka į rezervuarus.

Žemės ūkio ministras kalba apie energetinę nepriklausomybę, o pats stabdo „žaliosios“ energijos įgyvendinimo projektus – Žemės ūkio ministerijos sprendimu atmesti visus 179 ūkininkų projektus, susijusius su elektros gamyba vėjo, saulės ir vandens jėgainėse, piktinasi Seimo narys Andrius Šedžius. Savo lėšas projektams, kurių būtinai reikia pretenduojant į ES paramą, skyrusiems ūkininkams ministerijos atstovai paaiškino, kad projektai tiesiog negyvybingi.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijos metu svarstant pranešimą dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiklos, Seimo narė Birutė Vėsaitė kritikavo banko veiksmus įgyvendinant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektą. Ji sakė, kad viena iš projekto vėlavimo priežasčių yra blogas valdymas ir Lietuva dėl vėluojančios branduolinių atliekų saugyklų statybos kasmet patiria 600 mln. litų nuostolį.

Kol kas neplanuojama parduoti dalies skirstomųjų tinklų ir elektros gamybos įmonių akcijų, tačiau ateityje tokia galimybė neatmetama, teigia Premjeras. „Tai yra tikrai per ankstyva tema.

Miestuose po truputį įsibėgėja šildymo sezonas. Šilumos jau sulaukė vaikų darželiai, ligoninės, kai kur – ir mokyklos. Tačiau ne visi gyventojai savo butuose laukia šilumos. Kai kam šildymo sezonas primena baubą, ištuštinsiantį pinigines, mat daugelyje savivaldybių šiluma kainuos brangiau nei pernai. Nuo pirmadienio didieji Lietuvos miestai vienas po kito paskelbė pradedantys šildymo sezoną.

Maždaug 500 litų, mokamų už šildymą, sutaupytų kiekvienas namų ūkis, jeigu valstybė sutaupytų 3–4 mlrd. litų, kuriuos kasmet sumoka už energetinių resursų importą iš Rytų, teigia energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Kaip pasiekti šį ir kitus Lietuvai svarbius energetikos tikslus, yra numatyta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė. Strategija dar bus tvirtinama Seime.

Šaltajame kare tarp Lietuvos Vyriausybės ir privačių „Lietuvos dujų“ akcininkų kol kas mažiausiai aiškūs mūsų valdžios tikslai, nors ji jau perspėta, kad atsidurs tarptautiniame arbitraže. Užsuks čiaupą? Apie tai, kad Vyriausybė rengiasi suskaidyti bendrovę „Lietuvos dujos“ (LD), liaudies masės gal ir girdėjo viena ausimi, tačiau labai dėl to nesijaudino, kol nesusijaudino premjeras Andrius Kubilius.

Prieš 10–15 metų Rusijos radikalai piktinosi, kad Baltijos šalims gamtinės dujos parduodamos pigiau nei Vakarų Europai. Tada Lietuvoje pradėta kalbėti apie būtinumą didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Praėjo tie metai, o mes vis tebekalbame, nors padėtis pasikeitė – Lietuvai ir kitoms ES šalims, kurios neturi galimybių dujų įsigyti iš kitų šaltinių, Rusija nuolat didina dujų pardavimo kainą. Tačiau dujų atpiginimo galimybių turime ieškoti ir vidaus rinkoje.

Vyriausybė bus atsakinga už tai, jeigu kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose šalies energetikos saugumo politikos problemos taps viena pagrindinių kampanijos temų ir spekuliacijų objektu. Korektiškiau patikslinus – už tai turės prisiimti atsakomybę ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, nepaisant keliamų ambicingų tikslų bei intensyvių pastangų, apie kurias žinios pasiekia viešąją erdvę. Pamėginsiu paaiškinti, ką turiu galvoje.

Antradienį Ukmergės rajone paskelbus ekstremalią situaciją, trečiadienį pradėti karšto vandens ir šilumos tiekimo atnaujinimo darbai. Vakar beveik visi Ukmergės gyventojai jau turėjo karštą vandenį. Prie pagrindinės katilinės RK-1 susirinkę ukmergiškiai jau trečią parą budi ir saugo ją nuo privatininkų įsiveržimo jėga. Ukmergės rajono savivaldybės meras Algirdas Kopūstas teigia, kad vakar apie pietus pavyko sėkmingai paleisti visas dar neveikusias katilines.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patvirtino magistralinio dujotiekio nuo Tauragės iki Klaipėdos specialųjį planą. Jį pateikė bendrovė „Lietuvos dujos“ . Šis magistralinis dujotiekis išplės Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumus, pagerins perdavimo sistemos patikimumą. Patvirtintas dujotiekio „Tauragė-Klaipėda“  specialusis planas yra magistralinio dujotiekio „Šakiai-Klaipėda“  antrasis etapas.

Lenkijos Vyriausybės bei Europos Komisijos teigimu, artėjant šaltajam metų sezonui Lenkijoje greitai baigsis pagal vis dar galiojančią sutartį gaunamos rusiškos dujos. Tačiau spalio viduryje baigia galioti senasis susitarimas ir Lenkija daugiau nebegaus dujų iš Rusijos. Daugiau nei metus trukusios derybos su Rusija dėl naujo padidinto dujų tiekimo buvo didžiausias Lenkijos vadovų galvos skausmas.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšos nepaliaujamai tirpsta, mat vienintelės pajamos šiuo metu – palūkanos už fondo likutį bei Vyriausybės vertybinius popierius. Todėl Vyriausybė temato vienintelę galimybę – didinti elektros energijos kainas vartotojams. Fondas sausėja Energetikos ministerija parengė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo programos 2010–2014 metams projektą – paskirstė lėšas projekto sudėtinėms dalims. Iš viso numatyta išleisti 3,46 mlrd.