energetika

„Mes kariaujame. Jūs gerai žinote, kad šiais laikais, šiose platumose jau nebekariaujama ginklais ir tankais – kariaujama dėl energetikos, per energetiką ir per propagandą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį vakare patvirtino sekmadienį Lietuvoje vykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos galutinius rezultatus. Galutiniais VRK duomenimis, gautais iš visų 2017 rinkimų apylinkių, referendumas įvyko, jame dalyvavo 52,58 proc. rinkėjų, negaliojančių biuletenių buvo 3,23 proc. Referendumui teikta nuostata yra nepriimta, ją palaikė tik 34,09 proc. rinkėjų. Galutiniais duomenimis, 62,68 proc.

Po spalio 14-osios rinkimų iš balsadėžės iškrito tik vienas aiškus rezultatas – patariamajame referendume nepritarta atominės elektrinės statybai. Gal tyčia nenorėjo? Išmanesni piliečiai veikiausiai nesulauks atsakymo į klausimą, ar valdžia tyčia taip nevykusiai vedė tautą į branduolinį rytojų, ar vis dėlto labai stengėsi, kad būtų kuo geriau, tačiau nutiko kaip visada.

Trečiadienį Kosovo sostinėje Prištinoje kilo susirėmimų tarp policijos ir demonstrantų, protestavusių prieš elektros tinklų privatizavimą šioje nuo Serbijos atsiskyrusioje respublikoje. Kaip praneša „The Associated Press“, policininkai panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų minią. Protesto akcija buvo surengta prie Vyriausybės rūmų. Kai kurie manifestantai buvo sulaikyti, kai mėgino perlipti per metalinius vartus.

Kinijos branduolinėms jėgainėms, anot valstybinės ataskaitos, būtinos milijardinės investicijos, kad jos atitiktų tarptautinius saugumo standartus. Iki 2015 metų tam reikėtų maždaug 80 mlrd. juanių (9,7 mlrd. eurų). Senosios atominės elektrinės turėtų būti uždarytos anksčiau, sakoma trečiadienį paskelbtame Aplinkosaugos ministerijos pareiškime. Be to, esą reikėtų palengvinti priėjimą prie informacijos ir pagerinti branduolinių atliekų tvarkymą.

Nors dauguma balsavusiųjų sekmadienį referendume dėl planuojamos Visagino atominės elektrinės pasisakė prieš naująją jėgainę, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad savą atominę Lietuva privalo turėti. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad tai buvo tik patariamasis referendumas ir referendume dalyvavo tik pusė Lietuvos žmonių, iš kurių 60 proc. pasisakė prieš planuojamą atominę.

Seimas, nusprendęs pasikonsultuoti su tauta dėl branduolinės Lietuvos ateities ir pasiteiravęs piliečių, ar jie pritaria branduolinės jėgainės statyboms, pamiršo, kad prašyti tautos patarimo jau vėlu – Atominės elektrinės įstatymas priimtas dar 2007-aisiais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) antradienį bandė sumažinti nerimą dėl augančių elektros energijos kainų. Jos padidėjo dėl jos vyriausybės pastangų atsisakyti branduolinės energetikos ir skatinti atsinaujinančios energijos vartojimą. „Manau, kad reikia skubiai pertvarkyti atsinaujinančios energijos įstatymą“, - per Vokietijos darbdavių federacijos susitikimą sakė A. Merkel.

Nemaža eilė verslininkų nutįso prie Lietuvos centrinės kredito unijos durų. To priežastis – noras pasiskolinti saulės jėgainės statyboms. Iš unijos pinigų jėgainėms jau pasiskolino šeši verslininkai, rašo „Verslo žinios“. „Tikrai jaučiame labai didelį susidomėjimą saulės jėgainių statybomis ir poreikį tam gauti paskolų iš Verslumo skatinimo fondo.

Referendumas dėl Visagino AE statybos įvyko. Atėjo balsuoti 52,39 proc. Lietuvos piliečių, dauguma balsavo „prieš“. Visur žmonės pareiškė neigiamą nuomonę, išskyrus Zarasų-Visagino rinkimų apygardą. Preliminariais duomenimis, atominės statybai nepritarė 62,72 proc. respondentų ir tik 34,03 proc.

Vokietija pirmadienį 47 centais padidino pridėtinį mokestį prie mažmeninės elektros energijos kainos, kad kompensuotų išlaidas dėl branduolinės energetikos atsisakymo. Keturios nacionalinės energetinės sistemos kompanijos pranešė, kad elektros energijos kaina dėl didesnio pridėtinio mokesčio kitąmet padidės iki 5,277 cento už kilovatvalandę. Vokietija pernai nusprendė per dešimtmetį uždaryti visus 17 savo branduolinių reaktorių.

Lietuvos piliečiai per konsultacinį referendumą nepritarė planams statyti Visagino atominę elektrinę, todėl Estija turėtų palaukti, kokios pozicijos dėl jėgainės projekto laikysis naujoji Lietuvos vyriausybė. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Estijos ekonomikos ministras Juhan Parts. Jo manymu, nors referendumo rezultatai nėra privalomi, jų analizė ir vertinimas nepaprastai svarbūs strateginei Lietuvos pozicijai branduolinės energetikos klausimu. „Tauta tarė savo svarų žodį.

Premjeras Andrius Kubilius teigia neskubąs atsisakyti tolesnio Visagino atominės elektrinės statybų įgyvendinimo galimybių bei stebėjosi kintančia laimėjusių partijų pozicija. „Reikia galvoti, kaip šį projektą tęsti. Kiek tenka girdėti iš partijų vadovų, kurios pasirodė rinkimuose, tai Darbo partija, Lietuvos Socialdemokratų partija, mūsų poziciją jūs žinot jau senai - niekas aiškiai nepasako, kad šio projekto nebevykdys", - pirmadienį, po Vyriausybės pasitarimo, teigė Premjeras.

Patariamajame referendume dėl Visagino atominės elektrinės rinkėjai pasisakė prieš branduolinės jėgainės statybas Lietuvoje. Suskaičiavus duomenis 1914 apylinkių iš 2017 apylinkių 34,07 proc. lietuvių pasisakė už atominės statybas, o 62,65 proc. – prieš. Tiesa, dar neaišku ar referendumas įvyko. Negalutiniais duomenimis rinkimuose dalyvavo 52,16 proc. rinkėjų – tiek užtektų, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas pasakojo, kad dabartinė valdančioji koalicija nesusitvarkė su iškeltais uždaviniais, todėl rinkėjai nepratęsė jų mandatų ir pasirinko kitas politines jėgas. „Rinkėjai pasisakė už socialiai orientuotą politikos kryptį. Dar vienas dalykas - pagal išankstinius duomenis, Visagino atominei elektrinei (VAE) pasakytas tvirtas „ne“. Be to, seniai rinkimų dieną buvo tokia betvarkė rinkimų apylinkėse. Retai būna, kad tiek pažeidimų užfiksuojama.

Rusija ir Serbija šeštadienį pasirašė tarpvyriausybinę sutartį dėl Rusijos gamtinių dujų tiekimo Serbijai iki 2021 metų, praneša „RIA Novosti“. Pagal sutartį numatoma, kad Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ kasmet tieks 5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Pagal sutarties priedą, Rusijos dujos Serbijai ateityje bus tiekiamos tik su sąlyga, kad Balkanų šalis grąžins 30 mln. JAV dolerių už dujas, kurias iš Rusijos gavo nuo 2000 m. lapkričio iki 2001 m. sausio, ir maždaug 10 mln.

Vidutinė naftos kaina, esant nežymiam ekonomikos augimui visame pasaulyje, iki 2017 metų gali sumažėti nuo 107 iki 89 dolerių už barelį. Apie tai teigiama Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) pranešime. Naftos kainos smuks dėl nedidelės paklausos, kuri, IEA analitikų nuomone, per penkerius metus padidės 6,73 mln. iki 95,68 mln. barelių per parą. Palyginus su praėjusių metų gruodžiu, prognozė sumažinta 500 tūkst. barelių per parą.

Artėjant rinkimams, o drauge ir referendumui dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų, daug žmonių tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvuose pokalbiuose vieni kitų klausia: „Tai už ką balsuosi “? Itin daug neaiškumų kelia referendumas – ką pasirinkti? Todėl šįkart savaitiniame „Naujienų žemėlapyje“ LRT Radijas suteikia galimybę išgirsti dar dviejų Lietuvoje apsilankiusių, tačiau su Lietuvos projektu tiesiogiai nesusijusių, užsienio ekspertų nuomonės.

NATO akreditacija Energetinio saugumo centrui Lietuvoje yra puikus mūsų valstybės narystės aljanse įvertinimas, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, sveikindamas Šiaurės Atlanto Tarybos ketvirtadienį priimtą sprendimą Vilniuje įsteigtam Energetikos saugumo centrui suteikti NATO akreditaciją. Pasak ministro, tokios tarptautinės institucijos atsiradimas Lietuvoje yra dar vienas Aljanso matomumo mūsų regione pavyzdys ir puikus Lietuvos narystės NATO įvertinimas.

Perėjus nuo brangių importuojamų dujų prie vietinio biokuro ir kitų alternatyvių energijos šaltinių šilumos kaina Vilniuje mažės. Sostinės gyventojai jau netrukus tuo įsitikins patys. Jau pradėti gyvendinti projektai, kurie ženkliai sumažins šilumos kainą vilniečiams. Kitą rudenį mokėsime mažiau Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas žada, kad jau kitą žiemą vilniečiai už šildymą mokės dešimtadaliu mažiau.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su kadenciją baigiančia Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe. Susitikimo metu buvo aptarti 15-sios Vyriausybės nuveikti, pradėti bei būtini tęsti darbai. Šalies ekonominio ir finansinio stabilumo užtikrinimas, darbai, susiję su energetiniu šalies savarankiškumu – svarbiausios temos, kurioms buvo skiriamas dėmesys. Neliko nepaliesti ir šilumos ūkio pertvarkos, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, aplinkosaugos problemos.

Atpigus gamtinėms dujoms ir biokurui vidutinė mėnesinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina spalį, palyginus su rugsėju, sumažėjo 2,73 proc. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, centralizuotai tiekiama šiluma spalį, palyginus su rugsėju, pigo beveik visoje Lietuvoje (2-4 proc. ribose). Pradėjus eksploatuoti termofikacines elektrines, kūrenamas biokuru, šilumos kaina Šiauliuose mažėja 16,6 proc., Alytuje - 11,3 proc., Panevėžyje - 5,2 proc.

Vykstanti skalūnų ir suskystintų gamtinių dujų revoliucija sukėlė krizę „Gazpromui“. Rusijos dujų milžinė bus priversta ne tik mažinti kainas, bet ir atsisakyti kitų monopolinių įpročių, teigia ekonomistas Andersas Aslundas iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto, vieno įtakingiausių pasaulio ekonomikos smegenų centrų. „Gazpromo“ krizė reiškia, kad ji turės smarkiai mažinti kainas, galbūt net perpus. O tai reiškia, kad „Gazpromo“ pelnas beveik išnyks“, - interviu sakė A. Aslundas.

Didėja susidomėjimas naftos telkinių eksploatavimu Airijos jūros šelfe. Pasak „The Guardian“, tai pareiškė Tonis O'Reilis (Tony O'Reilly), vadovaujantis kompanijai „Providence Resources“, kuri atlieka gręžimo darbus Airijos jūroje. „Providence Resources“ vertinimu, vien „Barryroe“ telkinyje galima išgauti 280 mln. barelių naftos. Dabar Airijoje nafta apskritai neišgaunama - šalis priversta pirkti naftą iš kitų šalių. Airija per parą suvartoja apie 143 tūkst. barelių naftos.

Baltarusija siūlo Lietuvai surengti dvišalį susitikimą, kad Vilnius nebeturėtų pagrindo reikšti pretenzijų dėl Astravo atominės elektrinės statybos. Tai trečiadienį Minske žurnalistams pranešė Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas, informuoja "RIA Novosti”. "Mes siūlome susitikti dvišalėse konsultacijose”, - sakė M. Michadiukas. Pareigūnas patikslino, kad Lietuvos atsakymas dar negautas. Pasak M. Michadiuko, daugiašalės konsultacijos buvo surengtos du kartus.

Aktyviai į Seimo rinkimų kampaniją įsitraukusi Energetikos ministerija surado stebuklingą žodį, kuris esą išspęs visas šilumos ūkio problemas Lietuvoje. Kas tai? Konkurencija. Tačiau energetikos ekspertams šis stebuklas kelia šypseną. Dirbtinė ir chaotiška konkurencija šilumos ūkyje bus tik dar vienas mokestis, kuris guls ant gyventojų pečių.

Lietuvos ir Europos energetikai nori nušauti tris zuikius vienu šūviu – kad energetika būtų pigi, saugi ir ekologiška. Kokiu keliu galėtų eiti Lietuva, skaitydamas pranešimą „Valstybės“ konferencijoje svarstė „Nordea“ banko ekonomistas Ž. Mauricas. Pasak jo, geriausia išeitis Lietuvai – subalansuoti visus tris kelius. „Mes galime pasirinkti saugią ir ekologišką energetiką, tačiau ji bus brangi – tai būtų importo ribojimas ir atsinaujinančių energetinių išteklių plėtra.

Valdžios brukamai naujai atominei elektrinei, skambiai televizijos reklamose vadinamai „sava“, kišami milijardai litų. Tuo tarpu pinigų neprašantiems „vėjininkams“ įjungiami stabdžiai. 2004 m. Lietuvoje pradėjo kilti pirmosios vėjo jėgainės. 2011 m. jos jau pagamino 179 MW elektros galios arba 3 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Tokie skaičiai netenkina vėjo jėgainių parkų vadovų bei pasisakančiųjų už „žalią“ elektros energiją.

Baltijos atominės elektrinės (AE) Kaliningrado srityje projektas dėl nusidėvėjusios energetikos infrastruktūros, užsienio investicijų nebuvimo ir kaimyninių valstybių nenoro importuoti jos pagaminamos energijos pasmerktas žlugti, mano Rusijos nevyriausybinių organizacijų branduolinės energetikos ekspertas, organizacijos „Ecodefence“ vadovas V. Slyviakas. „Jeigu niekas nesikeis, Baltijos AE niekada nebus pastatyta, niekada nedirbs, nes sukurti infrastruktūrai pinigų nėra.

„Eesti Energia“ įmonių grupė šiandien Latvijoje pradėjo eksploatuoti naujausią savo kogeneracinę elektrinę. Netoli Valkos miesto pastatyta jėgainė gamins šilumos ir elektros energiją. Ši elektrinė yra pirmoji bendrovės investicija į energijos gamybą kitoje Baltijos valstybėje. „Vertiname plėtros ar investicijų galimybes ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje, kurioje matome didelį neišnaudotą potencialą biomase kūrenamų termofikacinių elektrinių plėtrai.

Rugsėjį gamtinių dujų kaina mažėjo 2,84 proc., bet laukiama brangiausio istorijoje šildymo sezono. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, importuojamos gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms rugsėjį kainavo 1948 Lt/tne su transportavimo mokesčiu, kas yra 2,84 proc. mažiau nei rugpjūtį, kai šilumininkai dujas pirko už 2005 litus. Anot šilumininkų, mažesnė dujų kaina nuo lapkričio 1 dienos lems 1,5–2 proc.

„Turėtume žvelgti giliau, pažiūrėti ką galvoja regioniniai partneriai, ar tas projektas jiems priimtinas, ar jis rentabilus, ar jie jame dalyvaus, čia yra esmė. Tolimesnė projekto eiga labai priklausoma nuo techninio projekto, kurio įgyvendinimas užims daug laiko“, - pažymi Seimo narys Dainius Budrys. Jis atkreipė dėmesį į disbalansą tarp užduodamų, susijusiu su VAE projektu, klausimų bei atsakymų. Jo manymu, tai jau pastebėjo ir regioniniai partneriai - Latvija ir Estija.

Po šeštadienio naktį siautusios audros elektros energijos tiekimas iki sekmadienio 12 val. buvo atnaujintas daugiau nei 100 tūkst. elektros energijos vartotojų, praneša Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB „Lesto“. Dar maždaug 36 tūkst. vartotojų elektros energijos tiekimas vis dar sutrikęs, be to, „Lesto“ gavo naujų pranešimų apie gedimus žemos įtampos skirstomuosiuose tinkluose.

Po šeštadienio naktį praūžusios audros Lietuvoje be elektros dar tebėra apie 35 tūkst. vartotojų. Elektros tiekimas per parą atnaujintas per 100 tūkst. šalies vartotojų. Sudėtingiausia padėtis yra Utenos ir Panevėžio regionuose, Lietuvos radijui sakė „Lesto“ Dispečerinio centro Režimo planavimo skyriaus vadovas Ervinas Pareigis.

Gvatemalos pietvakariuose per demonstrantų susirėmimus su policija mažiausiai septyni žmonės žuvo ir daugiau kaip 30 buvo sužeista. Tai penktadienį pranešė CNN. Vietos gyventojus protestuoti paskatino elektros brangimas ir švietimo reforma, dėl kurios „mokytojo laipsnis“ įgyjamas ne po trejų, o po penkerių mokymosi metų. Demonstrantai iš 48 Gvatemalos miestų ir apygardų surengė piketą ir užtvėrė magistralės ruožą Totonikapano departamente.

Ruduo, iki šiol lepinantis gana švelniais orais, leidžia panevėžiečiams lengviau atsikvėpti. Įprastai apie spalio vidurį pradedamas šildymo sezonas Panevėžyje dar nenumatomas, nors būta metų, kai radiatoriai miestiečių butuose jau kaito spalio 6-ąją. Šilčiau gyventi kol kas nenori Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos.

Žaliosios energetikos link Vokietija žengia devynmyliais žingsniais, tačiau netolygūs perėjimo prie atsinaujinančios energetikos tempai kelia vis daugiau problemų ir politikams, ir vartotojams. Vokietijos kelyje atsinaujinančios energetikos link pasitaikė (ne)numatytų kliūčių. Vienos jų susijusios su pernelyg dideliais perėjimo prie žaliųjų technologijų tempais, kitos jų buvo žinomos iš anksto, tačiau nesulaukė pakankamai dėmesio.

Energetikos tema pastaruoju metu Lietuvoje tapo viena pagrindinių viešoje erdvėje aptarinėjamų temų. Nieko nuostabaus žinant, kad ant kortos pastatytas milijardų vertės  branduolinės pabaisos likimas. Tačiau šiandien kalbėsiu ne apie centralizuotą elektros šaltinį, o apie labai žemišką ir artimą mums dalyką, kurį pavadinčiau individualiąja energetika.

Remiantis streso testų dėl branduolinių jėgainių Europos Sąjungoje (ES) rezultatais, beveik visų jėgainių saugumą reikia stiprinti. „Remiantis streso testų rezultatais, reikia stiprinti beveik visų branduolinių jėgainių saugumą“, – teigiama Europos Komisijos ataskaitoje, kurioje taip pat pažymima, kad visos dalyvaujančios valstybės ėmėsi atitinkamų veiksmų, o reikalingų atlikti darbų kaina gali siekti 10–25 mlrd. eurų.

Vykdant Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo reikalavimus bendrovės „Lietuvos dujų“ petvarkymas atsieis iki 8,475 mln. litų Kaip skelbiama projekte, pateiktame Valstybinei kainų komisijai, vykdydama nuostatas bendrovė privalo atskirti magistralinių dujų vamzdynų valdymą nuo tiekimo veiklos, įkuriant atskirą įmonę. Šis projektas bus svarstomas penktadienį.

Laukiu rinkimų kaip išganymo. Jau rašiau, kad premjerui Andriui Kubiliui gali būti su galva negerai ir šis įspūdis tik stiprėja po naujų jo pareiškimų. Šįkart apie tai, esą normalu, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų kaštai bus įkalkuliuoti į dujų kainą vartotojams. Greičiausiai, per sudedamąją tarifo dalį – viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Nežinau, ką bendro turi AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo statybos su VIAP.

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Prieš užverdamas Energetikos ministerijos duris ministras Arvydas Sekmokas pagaliau buvo priverstas prisipažinti – per ketverių metų kadenciją ne ką tepavyko pasiekti, kad šilumos kainos būtų bent jau suvaldytos. Prisipažinti Seimo rinkimų išvakarėse – apgalvotas žingsnis.

Klaidinga būtų tvirtinti, kad Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ tikslingai brangiai parduoda Lietuvai išteklius – mes mažesnės kainos tiesiog neišsiderėjome, mano habil. dr. prof. VGTU Pastatų energetikos katedros profesorius, nepriklausomas energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. „Sakoma, kad „Gazprom“ yra toks žiaurus ir vienintelis taiko priemones, kad dujų kaina būtų susieta su naftos kainomis.

Seimo narys, referendumo dėl naujos atominės elektrinės koordinatorius V. Žiemelis apgailestauja, kad kompanija "Hitachi" iki šiol neatsakė, kiek milijardų kainuotų Visagino atominės elektrinės reaktorius ir joje gaminama elektros energija, taip pat kada pagal ES reikalavimus bus atlikta jo saugumo patikra ir kokią finansinę atsakomybę ketina prisiimti pati "Hitachi" kompanija.

Visagino atominės elektrinės statybų projektas per brangus ir per daug rizikingas Lietuvai, teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikai ketvirtadienį susirinkę į konferenciją „Lietuvos ekonomikos ir energetikos strateginės vystymosi kryptys“. Socialdemokratų Energetikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė teigė, kad neprotinga visas nacionalinei energetikai skiriamas lėšas sudėti į vieną atominį projektą.

Europos Sąjungai (ES) nusprendus skirti mažiau lėšų Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui, nei Lietuva prašo, jėgainės uždarymo procesas užsitęs, ketvirtadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius. „Pagal tai, kiek yra skiriama finansavimo, pinigų, įgyvendiname Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektą. Jei tų pinigų bus skirta mažiau, reiškia, uždarymo procesai tęsis ilgiau“, - interviu „Žinių radijui“ ketvirtadienio rytą sakė A. Kubilius.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarė į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų skaičiavimo metodiką įtraukti Klaipėdoje planuojamo statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo sąnaudų kompensavimą, praneša „Lietuvos rytas“. Išankstiniais apskaičiavimais, į dujų perdavimo tarifą įtraukus SGD terminalo sąnaudas, buitiniams dujų vartotojams dujų perdavimo tarifas gali padidėti iki 3 centų už kubinį metrą.

Spalio pradžioje pradeda veikti biokuro birža „BaltPool“. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikisi, jog ji padės užtikrinti konkurencingumą šilumos ūkyje. „Jeigu sąlygos susiklostys palankiai ir jau ketvirtadienį gausime licenciją, tikimės startuoti spalio 1 d.“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „BaltPool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė. Jos teigimu, sukurta centralizuota prekybos aikštelė bus viena, skaidri bei pagrįsta dalyvių lygiateisiškumu ir viešumu.