energetika

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB „Lesto“ klientams siūlo svarbią aktualią informaciją elektros energijos tiekimo klausimais gauti SMS žinute arba elektroniniu paštu – tereikia atnaujinti kontaktinius duomenis. Klientai įvertina nemokamos paslaugos patogumą – savo kontaktinį telefono numerį „Lesto“ patikėjo apie 70 proc. klientų.

Interviu su SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių. Kaip Jūs vertinate artimiausių kelerių metų ekonomikos vystymosi perspektyvas? Gitanas Nausėda: Kad ir kaip bebūtų paradoksalu – mes turėsime tik ribotos įtakos savo pačių raidos scenarijui.

Nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais verslininkų, energetikos konsultantų ir žaliųjų judėjimo atstovai ketina siūlyti naują Lietuvos energetikos strategiją be atominės elektrinės. Tiesa, savaitraščio kalbinti specialistai tvirtina, kad alternatyvūs planai – itin optimistiški.

Tarptautinės energetikos agentūra (IEA) sumažino naftos paklausos prognozę paskutiniam šių metų ketvirčiui ir pridūrė, kad dėl pasaulinės ekonomikos būklės vartojimo plėtra kitais metais bus ribota. Mėnesinėje savo ataskaitoje IEA naftos paklausos prognozę paskutiniam šių metų ketvirčiui sumažino beveik 300 tūkst. barelių per dieną, iki 90,1 mln. barelių per dieną. Sprendimą lėmė susilpnėjusi Europos ekonomikos būklė ir nuostoliai dėl uragano „Sendi“ (Sandy") Jungtinėse Valstijose.

Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ prie elektros perdavimo tinklo Didšiliuose (Šilutės raj.) prijungė penkias vėjo jėgaines, kurių galia siekia 10 MW. Bendroji Didšilių vėjo jėgainių parko galia – 21,8 MW, likusias jėgaines prie tinklo planuojama prijungti iki metų pabaigos.

Lietuvos įmonių grupė „BOD Group“, kitais metais viena pirmųjų Europoje pradėsianti gaminti naujos kartos saulės energijos modulius iš stiklo, atkreipia rinkos dalyvių dėmesį, kad Lietuvoje besipučiantis saulės energijos jėgainių statybos burbulas pavojingas visiems rinkos dalyviams ir labiausiai nuo jo nukentės paskubomis į nekokybišką Azijos produkciją investavę vartotojai.

Pirkti elektrą laisvojoje rinkoje planuoja beveik kas antra smulki ir vidutinė verslo įmonė (43,1 proc.), o trečdalis (32 proc.) dar svarsto. Apsisprendimą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją lemia kaina – ją svarbiausiu kriterijumi laiko 96,3 proc. verslininkų. Tokius duomenis, likus beveik mėnesiui iki įstatymu numatyto termino pasirinkti tiekėją, atskleidė elektros prekybos kompanijos „Elektrum Lietuva" užsakymu atliktas verslo įmonių tyrimas.

Lietuvos įmonių grupė „BOD Group“, kitais metais viena pirmųjų Europoje pradėsianti gaminti naujos kartos saulės energijos modulius iš stiklo, atkreipia rinkos dalyvių dėmesį, kad Lietuvoje besipučiantis saulės energijos jėgainių statybos burbulas pavojingas visiems rinkos dalyviams ir labiausiai nuo jo nukentės paskubomis į nekokybišką Azijos produkciją investavę vartotojai.

Dauguma šalies gyventojų mano, kad naujai išrinkta valdžia privalo ir toliau plėtoti strateginius energetikos projektus. Gyventojai nepritartų, jei naujoji Vyriausybė atsisakytų tikslo siekti energetinės nepriklausomybės. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) apklaustų šalies gyventojų mano, kad po spalį įvykusių Seimo rinkimų naujai išrinkta valdžia privalo tęsti strateginių energetikos projektų plėtrą.

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad naujai išrinkta valdžia privalo ir toliau plėtoti strateginius energetikos projektus. Gyventojai nepritartų, jei naujoji Vyriausybė atsisakytų tikslo siekti energetinės nepriklausomybės. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad po spalį įvykusių Seimo rinkimų naujai išrinkta valdžia privalo tęsti strateginių energetikos projektų plėtrą.

Dar 2004 metais Lietuvos mokslininkai ėmė kalbėti apie Šilutės bei Tauragės rajonų žemės gelmėse neva egzistuojančius skalūninių dujų telkinius. Apie tai praėjusiais metais prabilo ir šioje srityje pažengusios JAV Energetikos išteklių informacijos agentūra. Suskubta pasidžiaugti tokiu atradimu bei artėjančia revoliucija, garantuosiančia energetinę nepriklausomybę bei saugumą.

Šildymas daugeliui vis dar yra brangus malonumas. Vieni nuo šalčio ir aukštų kainų vis dar ginasi šiltais drabužiais, o kiti bando pasitelkti gamtos jėgas. Tradicines šildymo rūšis – malkas, anglis, elektrą  ir dujas – išstumia saulės, oro ir vandens energiją pažabojančios šildymo sistemos. Ieško pigių alternatyvų Daugelis gyventojų ieško pigesnių būdų, kad būstuose būtų šilta.

Idėja durpes naudoti šilumos gamybai sėkmingai skinasi kelią. Brangios dujos ir kylanti biokuro kaina verčia ieškoti pigiausių šilumos šaltinių, rašo „Lietuvos rytas“. Sovietmečiu plačiai naudotos durpės vėl gali būti reikalingos šilumos ūkyje. Tuo kandidatą į premjerus Algirdą Butkevičių susitikime bandė įtikinti durpių pramonės atstovai. Pasitelkę mokslininkus, karjerų valdytojai sako, kad šiandien galima šildytis deginant durpes. Ir netgi tai atsieitų gerokai pigiau.

Premjeru pretenduojantis tapti socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad artimiausiu metu Seimui bus teikiamas dokumentas, nurodantis, kad Visagino atominė elektrinė nebūtų statoma. „Žmonės per referendumą išsakė savo pageidavimus ir aš vykdysiu žmonių valią. Artimiausiu metu Seime turės būti paruoštas teisės aktas, kuriam mes pritarsime, kad atominė elektrinė Lietuvoje nebūtų statoma. Visagino AE.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) numatomas elektros kainos didinimas – aiškus signalas kuo greičiau apsispręsti, kaip Lietuva ateityje ketina apsirūpinti elektros energija. „Elektra brangsta pirmiausia dėl sunkiai prognozuojamos gamtinių dujų kainos ir smarkiai didėjančių subsidijų žaliajai energetikai.

Iki 2012-ųjų spalio 1 d. elektros energiją gamino ir bendrovės „LESTO“ skirstomiesiems tinklams pardavė 89 saulės elektrinės. Nors metų pradžioje jų buvo tik 23. Dabar išduota daugiau kaip 11 tūkst. galiojančių išankstinių techninių sąlygų atskiroms saulės elektrinėms prijungti. Itin didelis susidomėjimas saulės energetika leidžia daryti prielaidą, kad ateityje saulės elektrinių skaičius augs geometrine progresija.

Lenkijos bendrovės „Lotus“ ir amerikiečių „CalEnergy Resources“ sutarė Lietuvoje ieškoti skalūnų dujų, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP, cituodama „Interfax Global Energy Services“ (IGES) pranešimą. „Mes jau kurį laiką domimės šiuo projektu. Tikimės, kad lietuvių planai, žadami paskelbti kitą mėnesį, apmokestinti angliavandenių paiešką paieškos proceso nepadarys nepelningu“, – pranešime cituojamas „CalEnergy“ vadovas peteris Youngas.

Pietų Korėja sustabdė du branduolinius reaktorius, nes paaiškėjo, kad kai kurios juose naudotos detalės nebuvo tinkamai patikrintos, informuoja BBC. Vyriausybė informavo, kad šios detalės nebuvo pagrindinės ir kad pavojaus saugumui nėra. Kai kurios detalės, tarp kurių yra ventiliatoriai ir energijos tiekimo jungikliai, neturėjo reikiamų branduolinės pramonės sertifikatų.

Naujos atominės elektrinės (AE) statybai per patariamąjį referendumą nepritarė daugiau kaip 62 proc. balsavusių lietuvių. Po referendumo iškilo klausimas, kaip elgsis tik ką išrinkta valdžia – paklus tautos valiai ar „nurašys“ lietuvių apsisprendimą kaip „patariamąjį“, bet neprivalomai vykdomą. Lietuvių apsisprendimas dėl AE statybos sulaukė atgarsio ir Europos Parlamente (EP). Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė teigė, kad daugiausia dėmesio sulaukta iš latvių ir estų pusės.

ES valstybės aktyviai skatina ir įgyvendina centrinio šildymo sistemų plėtrą, o Lietuvoje norima sugriauti tai, ką jau turime Neseniai įvykusioje tarptautinėje energetikos konferencijoje „Kita centrinio šildymo ir vėsinimo karta“ Briuselyje dar kartą buvo patvirtinta, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės aktyviai įsitraukia į centrinio šildymo sistemų plėtrą.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ atstovai antradienį sakė, kad kompanijos taryba skalūnų dujų gavybą vertina kaip neracionalią perspektyvą. Tokią nuomonę „Gazprom“ pareiškė, praėjus vos savaitei po to, kai šalies prezidentas Vladimiras Putinas paragino kompaniją iš naujo suderinti savo strategiją ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.

Statoma nauja „Vičiūnų“ biokuro katilinė Plungėje pradės veikti jau kitų metų balandį. 13 mln. litų kainuosianti katilinė įsikurs „Vičiūnų“ grupės gamyklų žemės sklype, o katilinės įrangos tiekimo ir statybos darbus atliks bendrovė „Enerstena“. „Vičiūnų“ grupės sprendimą nukreipti investicijas į biokuro katilinę nulėmė keli faktoriai: paskaičiuota, kad investicija atsipirks per 4-5 metus, o kasmet bus sutaupoma apie 50 proc. kaštų energijos gamybai.

Japonijos korporacija „Hitachi“ statys Didžiosios Britanijos teritorijoje dvi atomines elektrines, informuoja BBC. Atominės jėgainės bus statomos Kornvalio ir Glosteršyro grafystėse.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad aklavietė dėl Teherano branduolinės programos gali būti įveikta greitai, jeigu galingiausios pasaulio valstybės pripažintų šalies teisę į branduolinę energetiką taikiais tikslais, skelbia AP. Antradienį per spaudos konferenciją Teherane Raminas Mehmanparastas akcentavo Irano iniciatyvą atnaujinti derybas su penkiomis nuolatinėmis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėmis ir Vokietija.

Baltijos jūros regiono dujų ir elektros rinkoms reikia realios konkurencijos tam, kad būtų išspręstos struktūrinės šio sektoriaus problemos, Helsinkyje pabrėžė ūkio ministras Rimantas Žylius, kurį į Suomijoje vykstantį Šiaurės ir Baltijos šalių Vyriausybių vadovų susitikimą delegavo ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Čekija ir Slovakija ketina kartu plėtoti branduolinę energetiką. Tai pirmadienį Slovakijos mieste Trenčine pareiškė Čekijos vyriausybės vadovas Petras Nečasas po ten įvykusio pirmojo bendro dviejų šalių vyriausybių posėdžio. Slovakijos premjeras Robertas Ficas savo ruožtu pažymėjo, kad Europoje atsiras tokių planų priešininkų. "Yra šalių, kurios veikiausiai mums trukdys”, - sakė jis, konkrečiai nenurodydamas, kurių partnerių Europos Sąjungoje reakcija galėtų būti neigiama.

Konservatorių lyderis Andrius Kubilius teigė, kad rinkimų rezultatus po ketverių sudėtingų darbo metų Seime reikia vertinti teigiamai. Prognozės mūsų partijai nebuvo palankios, todėl džiaugiamės rezultatais, nors, deja, turime pripažinti, kad rinkimų nelaimėjome. „Už mus ir Liberalų sąjūdį balsavę rinkėjai pasisakė dėl atsakingos politikos tęstinumo. Tik šios dvi partijos yra įsipareigojusios vykdyti atsakingą politiką. Šie rinkimai parodė, kad yra nešvarių partijų, kurios perka balsus.

Jeigu jūsų kaimynai turi saulės modulius, labai tikėtina, kad ir jūs jų užsinorėsite. Tokią išvadą padarė Jeilio ir Niujorko universitetų mokslininkai, tyrinėję socialinės sąveikos poveikį priimant sprendimą, ar verta įsirengti fotoelektros modulius. Pasirodė, kad žmonių entuziazmas saulės energija yra užkrečiamas – vos dešimt namų, kurie įsirengia Saulės modulius ir yra to pačio pašto skyriaus teritorijoje, lemia, kad tikimybė, jog kaimynai padarys tą patį, padidėja 7,8 procento.

„Žaliosios politikos“ instituto vadovas Linas Balsys atsdako į apžvalgininko Tomo Čyvo klausimus: „Žaliosios politikos" instituto, kuriame sąmokslų neieškau, mesijui Linui Balsiui (ryškiausias iš „žaliuojančiųjų“), kuris iki 2011-ųjų birželio sėkmigai dirbo tos pačios Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės spaudos atstovu, turiu keletą klausimų.

Atsižvelgiant į referendumo rezultatus siūloma pripažinti netekusiais galios įstatymus, susijusius su Visagino atominės elektrinės statyba. Tokį įstatymų projektų paketą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. „Priėmus teikiamus įstatymų projektus, kurie pripažintų netekusiais galios įstatymus, reglamentuojančius naujos atominės elektrinės statybą, būtų užkirstas kelias naujos atominės elektrinės statybai“, – sako V. Žiemelis.

„Lietuva jau padarė didelę dalį parengiamųjų darbų statant Visagino Atominę elektrinę (VAE) ir šiuo metu savo patirtimi jau gerokai lenkiame savo kaimynus“, – Vilniaus viešbutyje „Novotel“ vykusiame tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forume trečiadienį sakė branduolinių projektų verslo konsultantas Gintaras Gavėnas.

Iš 38 įmonės „Chesapeake“ skalūnų dujų gręžinių, esančių Heinesvilije, Luizianos valstijoje, dabar veikia tik du. Kadaise „Chesapeake“ kartu su kitomis JAV įmonėmis vadovaudamiesi aukso karštinės logika ir gaudami lengvų pinigų iš Volstrito pristatė gręžinių įvairiuose skalūnų dujų telkiniuose visoje šalyje, rašo „The New York Times“. Didžiajai šalies daliai tai lėmė pigesnės energijos atsiradimą.

Įvertindama tai, jog 62,68 procentai referendume dalyvavusiųjų rinkėjų nepritarė naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje, sąjunga TAIP ragina valdžią peržiūrėti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir joje nustatytus energetikos sektoriaus prioritetus.

Žali akidangčiai, žalios kai kieno verbuojamų merginų akys arba kontaktiniai lęšiai, aplink Vakarų branduolinius objektus lakstantys „grynpisai“ – visada populiarūs dalykai. Ir prie penkių pušų dėl vieno greitkelio prisikalantys pažaliavę Vokietijos biurgeriai irgi. Ir pasirodo visada „laiku“. Smegenų plovimas Kaip jau esu rašęs savo ankstesniame komentare, referendume dėl atominės energetikos biuletenį sugadinau.

„Po spalio 14 dieną įvykusio referendumo visuomenėje labai daug klaidingų interpretacijų, kaip turi būti įgyvendinami rezultatai, todėl šiandien kreipiausi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir Seimo narių frakcijas dėl rezultatų įgyvendinimo“, – žurnalistams sakė Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.

Lietuvoje auga susidomėjimas saulės jėgainėmis. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, šiemet per 9 mėnesius išduota 3 kartus daugiau leidimų vykdyti šią veiklą nei per visus 2011 metus, šiemet komisija jau suteikė 626 leidimus. Draudikai rekomenduoja pasirūpinti šio nemažai investicijų reikalaujančio turto apsauga: šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ pirmasis šalyje pasiūlė saulės jėgainių draudimo paketą.

Nepaisant didėjančių elektros kainų, dauguma vokiečių ir toliau teisingu laiko vyriausybės sprendimą atsisakyti branduolinės energijos. Žurnalo „Focus“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 72 proc. šalies piliečių yra už atominių jėgainių uždarymą. Tik 24 proc. atitinkamą sprendimą vadina klaida. Vokietijos vyriausybė apie savo sprendimą nutraukti visų šalies atominių elektrinių eksploatavimą paskelbė gegužės pabaigoje. Jos turėtų būti uždarytos iki 2022 metų.

Po Seimo rinkimų sudaryta nauja Vyriausybė turėtų peržiūrėti pastarosiomis savaitėmis skubos tvarka Energetikos ministerijos rengiamus ir Kainų komisijos tvirtinamus nutarimus dėl strateginių energijos projektų finansavimo, rašo „Lietuvos žinios“. „Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo investicija dar nepadaryta, o viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) analogas dujų sektoriuje - į perdavimo kainą įskaičiuotas tarifas iš vartotojų - jau bus renkamas.

„Mes kariaujame. Jūs gerai žinote, kad šiais laikais, šiose platumose jau nebekariaujama ginklais ir tankais – kariaujama dėl energetikos, per energetiką ir per propagandą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį vakare patvirtino sekmadienį Lietuvoje vykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos galutinius rezultatus. Galutiniais VRK duomenimis, gautais iš visų 2017 rinkimų apylinkių, referendumas įvyko, jame dalyvavo 52,58 proc. rinkėjų, negaliojančių biuletenių buvo 3,23 proc. Referendumui teikta nuostata yra nepriimta, ją palaikė tik 34,09 proc. rinkėjų. Galutiniais duomenimis, 62,68 proc.

Po spalio 14-osios rinkimų iš balsadėžės iškrito tik vienas aiškus rezultatas – patariamajame referendume nepritarta atominės elektrinės statybai. Gal tyčia nenorėjo? Išmanesni piliečiai veikiausiai nesulauks atsakymo į klausimą, ar valdžia tyčia taip nevykusiai vedė tautą į branduolinį rytojų, ar vis dėlto labai stengėsi, kad būtų kuo geriau, tačiau nutiko kaip visada.

Trečiadienį Kosovo sostinėje Prištinoje kilo susirėmimų tarp policijos ir demonstrantų, protestavusių prieš elektros tinklų privatizavimą šioje nuo Serbijos atsiskyrusioje respublikoje. Kaip praneša „The Associated Press“, policininkai panaudojo ašarines dujas, kad išvaikytų minią. Protesto akcija buvo surengta prie Vyriausybės rūmų. Kai kurie manifestantai buvo sulaikyti, kai mėgino perlipti per metalinius vartus.

Kinijos branduolinėms jėgainėms, anot valstybinės ataskaitos, būtinos milijardinės investicijos, kad jos atitiktų tarptautinius saugumo standartus. Iki 2015 metų tam reikėtų maždaug 80 mlrd. juanių (9,7 mlrd. eurų). Senosios atominės elektrinės turėtų būti uždarytos anksčiau, sakoma trečiadienį paskelbtame Aplinkosaugos ministerijos pareiškime. Be to, esą reikėtų palengvinti priėjimą prie informacijos ir pagerinti branduolinių atliekų tvarkymą.

Nors dauguma balsavusiųjų sekmadienį referendume dėl planuojamos Visagino atominės elektrinės pasisakė prieš naująją jėgainę, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad savą atominę Lietuva privalo turėti. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad tai buvo tik patariamasis referendumas ir referendume dalyvavo tik pusė Lietuvos žmonių, iš kurių 60 proc. pasisakė prieš planuojamą atominę.

Seimas, nusprendęs pasikonsultuoti su tauta dėl branduolinės Lietuvos ateities ir pasiteiravęs piliečių, ar jie pritaria branduolinės jėgainės statyboms, pamiršo, kad prašyti tautos patarimo jau vėlu – Atominės elektrinės įstatymas priimtas dar 2007-aisiais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) antradienį bandė sumažinti nerimą dėl augančių elektros energijos kainų. Jos padidėjo dėl jos vyriausybės pastangų atsisakyti branduolinės energetikos ir skatinti atsinaujinančios energijos vartojimą. „Manau, kad reikia skubiai pertvarkyti atsinaujinančios energijos įstatymą“, - per Vokietijos darbdavių federacijos susitikimą sakė A. Merkel.

Nemaža eilė verslininkų nutįso prie Lietuvos centrinės kredito unijos durų. To priežastis – noras pasiskolinti saulės jėgainės statyboms. Iš unijos pinigų jėgainėms jau pasiskolino šeši verslininkai, rašo „Verslo žinios“. „Tikrai jaučiame labai didelį susidomėjimą saulės jėgainių statybomis ir poreikį tam gauti paskolų iš Verslumo skatinimo fondo.

Referendumas dėl Visagino AE statybos įvyko. Atėjo balsuoti 52,39 proc. Lietuvos piliečių, dauguma balsavo „prieš“. Visur žmonės pareiškė neigiamą nuomonę, išskyrus Zarasų-Visagino rinkimų apygardą. Preliminariais duomenimis, atominės statybai nepritarė 62,72 proc. respondentų ir tik 34,03 proc.

Vokietija pirmadienį 47 centais padidino pridėtinį mokestį prie mažmeninės elektros energijos kainos, kad kompensuotų išlaidas dėl branduolinės energetikos atsisakymo. Keturios nacionalinės energetinės sistemos kompanijos pranešė, kad elektros energijos kaina dėl didesnio pridėtinio mokesčio kitąmet padidės iki 5,277 cento už kilovatvalandę. Vokietija pernai nusprendė per dešimtmetį uždaryti visus 17 savo branduolinių reaktorių.