energetika

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad, sumažėjus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui, kitais metais gali mažėti ir elektros kaina. „Nuo kitų metų VIAP (biudžetas – BNS) sumažės apie 60 mln. litų, ir tai turėtų nulemti, kad elektros kaina nedidės, gal yra šiek tiek tendencijos ir sumažėti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė R. Masiulis.

 Rugsėjo mėnesį elektros kainos šuoliams Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo „EstLink-1“ bei „EstLink-2“ elektros kabelių gedimai. Dėl jų vidutinė elektros kaina Estijoje rugsėjį siekė 14,84 cento už kilovatvalandę. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina rugsėjį vidutiniškai buvo 19,85 ct/kwh arba 3,9 proc. didesnė nei rugpjūtį.

Praėjusią savaitę Lisabonoje vykusiame tarpparlamentiniame Europos atsinaujinančių išteklių energijos forume (EUFORES), kuriame dalyvavo Seimo nariai Linas Balsys, Birutė Vėsaitė, Kęstutis Masiulis, akcentuota, kad Europa turi eiti energijos efektyvumo didinimo keliu ir ieškoti vietinių, atsinaujinančių šaltinių energijos gamybai.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su JAV energetikos sekretoriumi Ernestu Monizu. Susitikime premjeras pabrėžė Lietuvos siekį pritraukti užsienio investicijas į skalūnų dujų gavybos sektorių, domėjosi suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto iš JAV liberalizavimo procesu, akcentavo Klaipėdos SGD terminalo svarbą regiono energetiniam saugumui, aptarė kitus energetikos klausimus. „Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, siekia stiprinti savo energetinį saugumą.

Vilniuje, viešbutyje „Kempinski Hotel Vilnius“ įvyko apskritojo stalo diskusija, kurios metu Kazachstano respublikos ambasadorius Lietuvoje Bauržanas Muchamedžanovas pakvietė mūsų šalies atstovus dalyvauti jo tėvynės sostinėje Astanoje vyksiančią pasaulinę parodą EXPO-2017 „Ateities energija“. Diplomatas pristatė pasirengimą būsimam renginiui, prognozavo, kokio lietuviško verslo atstovai turėtų būti suinteresuoti šia paroda.

Per pastaruosius mėnesius visa Europa įsitikino, kad energetika gali būti naudojama kaip rimta „spaudimo priemonė“, siekiant politinių tikslų, pažymėjo užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas kreipdamasis į metinės energetikos konferencijos „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“ dalyvius. R. Kriščiūnas pabrėžė, kad kaip niekada aktualūs šiandien tampa energetinių resursų tiekimo ir tinkamos infrastruktūros plėtros klausimai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad jos šaliai ir visai Europai gali tekti peržiūrėti savo ilgalaikį bendradarbiavimą su Rusija energetikos srityje, jei įtampa dėl Ukrainos nesumažės. Rusija tiekia Europos Sąjungai (ES) 30 proc. jai reikalingų gamtinių dujų, o maždaug pusė šio kiekio Bendriją pasiekia per Ukrainą - buvusią sovietinę Maskvos satelitę, kur prorusiški separatistai kaunasi su provakarietiškos vyriausybės pajėgomis.

Seime ketvirtadienį prisieks ir pradės eiti pareigas energetikos ministras Rokas Masiulis, iki šiol vadovavęs suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui. R.Masiulį energetikos ministru pirmadienį paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi premjero Algirdo Butkevičiaus teikimą. Iki šiol naftos krovos ir dujų terminalą statančiai bendrovei „Klaipėdos nafta“ vadovavusį nepartinį R.Masiulį į Energetikos ministerijos vadovus deleguoja Darbo partija.

„Arba Marijonas Mikutavičius turi pakeisti Lietuvos krepšinio himno „Trys milijonai“ žodžius, arba mums reikia naujo himno, - ne juokais tvirtina bioenergetikas Eugenijus Šileika, pabrėždamas fatališką verbalinės įtaigos galią. – Jau kone šešetą metų manęs neapleidžia ši mintis, kai prieš rungtynes ir po pralaimėjimų girdžiu tuos pačius žodžius, programuojančius nesėkmei.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ užsakymu Kauno technologijos universiteto ekspertai išnagrinėjo galimus atsinaujinančios energetikos plėtros scenarijus Lietuvoje iki 2030 metų. Apskaičiuota, kad per ateinančius 15 metų Lietuva galėtų išplėsti energetikos ūkį taip, kad nuo 24 iki 35 proc. suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Ketvirtadienį Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui pristatyta atnaujinta energetikos sektoriaus strateginės plėtros studija, kurią Vyriausybės užsakymu parengė Lietuvos energetikos institutas. Didelės apimties tyrimo projekte pateikti keli šio sektoriaus plėtros variantai siekiant aprūpinti vartotojus energijos ištekliais konkurencinga kaina ir užtikrinti valstybės energetinio saugumo tikslus – jiems tyrime skiriamas ypatingai didelis dėmesys.

Šiandien 14 val. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvaus energetikos sektoriaus strateginės plėtros studijos pristatyme (413 s.). Šį dokumentą sudaro energetikos sektoriaus perspektyvinės plėtros analizė atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) iniciatyvas, pasiūlymai Nacionalinei šilumos ūkio plėtros 2014–2020 m. programai ir Nacionalinės energetikos strategijos projektas. Vyriausybės užsakymu studiją parengė Lietuvos energetikos institutas.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad energetikos ministro postas turėtų atitekti Darbo partijai, tačiau tarp jo norimų matyti kandidatų - ir nepartiniai specialistai. „Pagal kvotų pasiskirstymą tai turėtų būti Darbo partijos deleguotas žmogus, bet tikiuosi, kad rasime sutarimą, kad būtų kompetentingas žmogus, kuris būtų labai gerai susipažinęs su dabartiniais projektais ir išmanytų energetikos sektorių“, - pirmadienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) deleguotas energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius nuo pirmadienio nebeina ministro pareigų - prezidentė Dalia Grybauskaitė socialdemokrato premjero Algirdo Butkevičiaus teikimu praėjusį antradienį atleido jį, kai ministras nesuderinęs su premjeru viceministre paskyrė Renatą Cytacką.

 Antradienį iš pareigų atleistą energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) vėl siūlys į ministrus, nes, pasak LLRA atstovo Seimo vicepirmininko Jaroslavo Narkevičiaus, J.Neverovičiumi partija pasitiki. J.Narkevičius sakė, kad jų deleguoti asmenys į Energetikos ministerijos vadovybę užkliuvo, nes nebuvo susiję su finansinėmis grupuotėmis ir neįsivėlė į korupcijos skandalus. „Naujų kandidatūrų mūsų Vyriausioji valdyba nesvarstė.

Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje antradienį oficialios ceremonijos metu pulkininkas Gintaras Bagdonas bus paskirtas eiti šio centro direktoriaus pareigas. G.Bagdonas direktoriaus pareigose keičia pulkininką Romualdą Petkevičių, kuris NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrui vadovavo nuo pat jo įsteigimo 2012 metų liepą.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį šalies vadovei Daliai Grybauskaitei teiks siūlymą iš energetikos ministro posto atstatydinti Jaroslavą Neverovičių. Ministras pirmininkas J.Neverovičių nori atstatydinti, nes šis energetikos viceministre nuo pirmadienio paskyrė valdančiųjų kritikos sulaukusią Renatą Cytacką. Pasak A.Butkevičiaus, energetikos ministras praėjusį ketvirtadienį buvo įspėtas, kad bus atstatydintas, jeigu paskirs R.Cytacką.

 116 vėjo jėgainių, 559 tūkst. pagaminamos MWh elektros energijos ir 6 proc. kasmet visos šalies suvartojamos elektros energijos – vos per dešimtmetį Lietuvos vėjo energetika tapo svarbia šalies energetikos sistemos dalimi. Tačiau pastaruosius kelerius metus ypač sparčiai augęs sektorius pernai pasiekė 500 MW suminės galios kvotos „lubas“. Aukcionuose išdalyti visi sausumos vėjo jėgainių statybos leidimai, kuriuos buvo numatyta išduoti iki 2020 metų.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt   Kai 2009 m. buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos importe energetikos išteklių dalis ėmė sparčiai augti. Ir Lietuva iš elektros energijos eksportuotojos tapo viena didžiausių jos importuotojų. Tačiau naujos atominės statyba toliau kalbų taip ir nenuėjo. Išjudinti projekto nepavyko ne tik konservatoriams, bet ir prieš pusantrų metų valdyti sugrįžusiems socialdemokratams.

Politikams trypčiojant vietoje ir neapsisprendžiant dėl naujų elektros energijos gamybos pajėgumų, Energetikos ministerija stoja piestu prieš tai, kad elektrą galėtų gaminti patys gyventojai įsirengdami saulės energijos modulius. Nors Seimas po pirmo skaitymo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimams ir papildymams, politikai nutarė kreiptis į Vyriausybę ir prašyti pateikti savo nuomonę.

Antradienį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Birštono skyriaus visuotiniame narių susirinkime konservatorių kandidatu į merus šiame kurorte išrinktas energetikos ekspertas Darius Šeškevičius. „Birštone būtini pokyčiai – kurortui reikia gerai apmokamų darbo vietų, todėl privalome pritraukti tiesiogines investicijas. Birštonas vis dar turi didžiulį potencialą rekreacijos ir turizmo paslaugų plėtrai, tačiau dabartinė savivaldybės valdžia to neišnaudoja.

„Po Krymo“ Lietuva, Latvija ir Estija gali pasitraukti iš energetikos sistemos, sinchronizuotos su Rusijos tinklais. Dėl to Rusijai, kad išvengtų energetinės Kaliningrado srities izoliacijos tektų ieškoti papildomų lėšų, rašo Forbes.ru. Kad toks Rusijos nerimas pagrįstas, įrodymų toli ieškoti nereikia.

Baltijos jūroje nutiesta trečdalis tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ kabelio, o Lietuvos ir Švedijos krantuose sklandžiai vyksta ir kiti darbai: tiesiami požeminiai kabeliai ir netrukus bus pradėti lieti nuolatinės srovės keitiklių pamatai. Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt“ bus viena ilgiausių aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių pasaulyje ir gerokai sustiprins energijos tiekimo patikimumą trijose Baltijos šalyse ir pietinėje Švedijos dalyje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo energetikos ministrą dėl iki šiol nepriimtos Nacionalinės šilumos ūkio programos. Šalies vadovės patarėjas energetikos klausimais Nerijus Rasburskis teigė, kad programa turi būti kuo greičiau įgyvendinta. „Ministerija turi užtikrinti, kad šilumos ūkyje priimami sprendimai tarnautų žmonėms, o ne oligarchams, nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa turi būti kuo greičiau priimta ir įgyvendinta.

Opozijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pirmadienį, aptardamas praėjusios savaitės aktualijas, sakė, kad Algirdo Butkevičiaus kalbos apie „Gasprom“ kompensacijas už per didelę dujų kainą gali būti „pro šalį“. „Iš pradžių, buvo manyta, kad kompensacijoa už 1,5 metų laikotarpį siekia 300 mln. litų. Tačiau premjeras penktadienį paskelbė, kad toji kompensacija yra 800 mln. litų.

Kiek daugiau negu prieš mėnesį Seimo patvirtintos Laikinosios tyrimo komisijos, tyrusios 2007 metų Nacionalinės energetikos strategijos siekių įgyvendinimą, išvados perduotos Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Taip pat vyksta trys ikiteisminiai tyrimai.

Nuo 2016 metų visi nauji daugiabučiai turės būti statomi A energinės klasės. Šiandien tokio būsto statybos brangesnės maždaug 15 proc. Anot vystytojų, jeigu technologijos per mažiau nei dvejus metus atpigti nespės, visuotinai privaloma A klasė gali reikšti bent dešimtadaliu brangesnį būstą pirkėjui. 2012 metais, kai buvo pastatytas pirmasis A klasės daugiabutis, ir 2013 metais A klasės būstai sudarė apie 4,5 proc. visų sostinėje parduotų naujų butų.

Premjerui Algirdui Butkevičiui baigus Seimui pristatyti šešioliktosios Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą, parlamentarai Vyriausybės vadovui turėjo daug klausimų. Seimo narius labiausiai domino RailBaltica ir energetikos klausimai. Kandidatas į Europos Parlamentą Linas Balsys A. Butkevičiaus klausė, ką ketinama daryti su atominės elektrinės klausimu.

Nors užsienio investuotojai praėjusiais metais nebuvo per daug optimistiškai nusiteikę dėl Rusijos ekonomikos perspektyvų, Lietuvos didžiausios prekybos partnerės pagrindiniai akcijų indeksai, skirtingai nei kritę Kinijos ar Brazilijos indeksai, praėjusius metus užbaigė beveik nepakitę.

Tai, kad Lietuvoje kartais dedasi keisti dalykai – nieko nebestebina. Nenuostabu ir tai, jog kartais bandoma geras iniciatyvas apversti aukštyn kojomis bei sumaišyti su žemėmis. Pats būdamas mokslininku visą laiką stengiuosi ieškoti gėrio ir pozityvių dalykų, todėl man nesuprantama, kodėl kartais tam tikri asmenys, kurie turėtų būti suinteresuoti sklandžiu ir efektyviu renovacijos procesu – bando jį diskredituoti.

Vilniaus tarybos posėdyje šiandien pritarė naujo biokuro katilo įrengimui Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.3 (VE-3). Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, šis sprendimas yra parengtas su Vyriausybės atstovais ir atitinka Nacionalinės energetikos strategijos projektą. - Pagrindinis projekto tikslas - maksimaliai sumažinti šilumos kainą vilniečiams.

Septynių parlamentinių partijų vadovai savaitgalį pasirašė susitarimą, kuriame išreiškė paramą Visagino atominės elektrinės bei gamtinių dujų terminalo projektams. Apie tai pirmadienį „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Lietuvos sprendimai dėl derybų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ paaiškės po ekspertų pokalbių, teigia energetikos ministras ir derybų grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. „Vyksta dalykinis ekspertų lygio pokalbis, tikimės, kad jis galėtų baigtis jau konkrečiais sprendimais, kurie būtų priimtini abiem pusėms. Kol kas konkrečių deklaracijų nenorėčiau pateikti“, - pirmadienį „Lietuvos ryto“ televizijai sakė J.Neverovičius. Jis pabrėžė, jog su „Gazprom“ vyksta „konstruktyvus“ dialogas.

Bendrovė LESTO jau ketvirtus metus iš eilės organizavo konferenciją „Energetinio efektyvumo sprendimai – kelias verslo konkurencingumui“. Konferencijoje patirtimi ir žiniomis dalinosi pažangiausių energetinio efektyvumo sprendimų tiekėjai iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių. Bendrovė LESTO konferencijos metu rengia „Žaliojo protokolo“ racionaliausiai elektrą vartojusios organizacijos konkursą.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitys savo penktąjį – paskutinį – metinį pranešimą. Šiemet metinis pranešimas bus perskaitytas anksčiau – prieš Prezidento rinkimų kampanijos pradžią. Savo penktųjų – paskutinių kadencijos metų apžvalgoje, prezidentė D. Grybauskaitė išskiria ekonomiką ir energetiką.

Lietuvos energetikos ministras sako, jog JAV politikai teigiamai vertina galimybes liberalizuoti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto rinką. „Senatorių reakcijos ir kalbos, kaip suprantu, buvo labai teigiamos, siekiant atverti SGD eksportą. Klausiama buvo ne „ar?“, o „kada ir kaip?“, – JAV naujienų televizijai CNN sakė Jaroslavas Neverovičius, kuris Vašingtone antradienį dalyvavo JAV Senato Energetikos ir gamtinių išteklių komiteto posėdyje.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. ES šalių vadovai aptarė priemones, skirtas ES energetiniam savarankiškumui ir energetikos efektyvumui didinti. Kalbėta apie ES vidaus energetikos rinkos kūrimo pažangą ir išorės energetikos politikos stiprinimą. „Energetika yra silpnoji Europos Sąjungos vieta, ypač dujų sektoriuje.

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ 2013 metais pasiekė geriausius per penkerius metus rezultatus, o efektyvesnė veikla padėjo sumažinti 2014 metų elektros energijos skirstymo tarifą ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų poreikį elektros gamybai.

Vienas naujausių Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymų Lietuvai – dėl dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdymo – prieštarauja trečiajam Europos Sąjungos (ES) energetikos paketui, pareiškė Lietuvos premjeras. Dar prieš dvi savaites po susitikimo Sočyje su „Gazprom“ vadovu jis tikino, kad iš esmės pavyko susitarti dėl Lietuvos įgyvendinamo trečiojo ES energetikos paketo.

Vilija Ramanauskienė Viešieji pirkimai Lietuvoje – kone labiausiai mistifikuota, gandais ir įtarinėjimais apipinta sritis, kurioje sukasi milijardai litų. Galbūt todėl beveik pusė mūsų šalies verslininkų nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nes iš anksto žino, kas bus nugalėtojas. Daug kas mano, kad čia reikia ir politinio užnugario, o pralaimėjusieji skundžiasi korupcija. Tačiau yra gerų žinių. Europos Parlamento priimta direktyva įneš daug naujovių šioje srityje.

JAV Livermore'o nacionalinės laboratorijos mokslininkams pavyko atlikti termobranduolinės sintezės eksperimentus, kurių metu išskirtos energijos kiekis maždaug 1 proc. pranoko termobranduolinei sintezei aktyvuoti būtinos kuro energijos kiekį. Šiuos Nacionaliniame uždegimo komplekse (NIF) praėjusių metų rugpjūtį, rugsėjį ir lapkritį atliktus eksperimentus pristatė žurnalas „Nature“. Pranešama, kad minėtų eksperimentų metu išsiskyrusi energija vidutiniškai 1,5 proc.

Savo laiku buvęs socialdemokratų vadovas prof. A.Sakalas komunistų partijos įpėdinę LDDP ir konservatorių partiją vadino broliais dvyniais. Matomai taip lygino tik dėl to, kad abi partijos, žodžiais pabrėždamos nesutaikomą priešiškumą, savo veiksmais užtikrindavo absoliučią veiksmų vienybę oligarchinio kapitalo naudai. Ypatingai tai galima pažymėti apie buvusią demokratinę darbo partiją dabar besivadinančią LSDP.

Arnoldas Pikžirnis Daugelio pamirštas konfliktas Ramiąjame vandenyne ne kartą buvo panaudotas Rusijos valdovų ir Japonijos vyriausybės savireklamai. Visgi, panašu, kad artimiausiais metais galime sulaukti susitarimo, kuris išspręstų šį konfliktą, o Putino administracija galėtų išeiti iš derybų salės iškėlusi pergalės ženklą.

Dainius Genys / Geopolitika  Sekdamas kasdienes žiniasklaidos naujienas netrunki įsitikinti, kad energetinis saugumas Lietuvoje yra tapęs viena iš svarbiausių aktualijų. Beveik kasdien galima rasti aktualios informacijos, o kalbančiųjų gretos iš pažiūros taip pat gausios.

Nijolė Druto, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sausio pradžioje surengtoje konferencijoje Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas patikino, kad 2022 m. Lenkija bus tarp dvidešimties turtingiausių pasaulio šalių ir per tą laiką bendrasis šalies vidaus produktas (BVP) pasieks 80 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Taigi nauji metai Lenkijoje prasidėjo vyriausybės vadovo pažadais užtikrinti ekonomikos šuolį ir visų gyventojų gerovę.

  Didžiausiam "Lietuvos dujų" akcininkui - Vokietijos energetikos koncernu "E.ON" pritarus Energetikos ministerijos siūlymui, "Lietuvos dujų" akcininkai nutarė inicijuoti naują ieškinį arbitražui prieš Rusijos dujų koncerną "Gazprom".   Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusiame "Lietuvos dujų" akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo BNS žurnalistas. Akcininkų sprendimą lėmė didžiausio akcininko "E.ON" palaikymas - energetikos koncernas valdo 38,9 proc. akcijų.

Ilgokai kalbintas „Žinių radijo“ laidoje „Akiratyje – energetika“ pasidalinti mintimis apie tai, ar nereikėtų Lietuvai vietoj stringančio ir Lietuvos piliečių referendume neparemto VAE projekto imtis alternatyvių planų kaip pačiai pasigaminti daugiau įperkamos elektros energijos, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius atsakė į mūsų klausimus raštu.

Tikimasi, kad jau artimiausiu metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbs apie savo ketinimus, ar sieks antros kadencijos šalies vadovo poste.Belaukdami prisiminkime, ką ji kalbėjo prieš 5-eris metus apie vieną iš daugiausiai diskusijų Lietuvoje per šį laiką kėlusių sričių – energetiką ir energetinę nepriklausomybę.

Daugiabučio namo gyventojų sąskaitos už patalpų šildymą, įsirengus geoterminio šildymo sistemą, gali sumažėti netgi trigubai. Tiesa, energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas pataria visų pirma tiksliai apskaičiuoti, ar sumažėjusi šildymo sąskaita atpirks visas reikalingas investicijas. Vidutinė mėnesio sąskaita už 60 kvadratinių metrų buto šildymą senos statybos nerenovuotuose namuose Lietuvoje (tokių šalyje – 55,7 proc.) yra 435 Lt.