energetika

Įsivaizduoti dieną ar bent jos dalį be įvairaus pobūdžio energijos sunku, ypač žmogui, pratusiam prie daugybės technologijų ir patogumų. Kuriami scenarijai, o alternatyvūs gyvenimo variantai vis dėlto yra tik maža dalelė, palyginti su tradiciniais energijos šaltiniais. Žaliosios technologijos ir inovacijos bando suteikti mums gamtą tausojančią alternatyvą, tačiau vienas faktas išlieka – energijos reikia, ir vis daugiau.

Europos Komisija paskelbė atominių elektrinių statybos plėtrą vienu iš prioritetinių tikslų. Vokietija – kategoriškai prieš, rašo „Deutsche Welle“. Vokietijos vyriausybė pasisakė prieš Europos Komisijos planus subsidijuoti atominę energetiką. „Berlyno atstovai Europos Komisijoje nepritarė Briuselio ketinimams, ir aš juos palaikau“, - pareiškė penktadienį, liepos 19 dieną, VFR kanclerė Angela Merkel.

Skalūnų dujos gali padėti Europai ir Lietuvai neprarasti konkurencingumo prieš JAV, teigia verslininkų asociacijos „Business Europe“ prezidentė Emma Marcegaglia. "Mes ministrui pirmininkui pasakėme, kad manome, jog skalūnų dujos yra galimybė. Žinau, kad tai labai jautrus klausimas, bet labai svarbu padaryti Europą ir galbūt jūsų šalį labiau nepriklausoma nuo kitų valstybių.

Briuselis nesvarsto galimybės siūlyti Europos Sąjungoje (ES) uždrausti prieštaringai vertinamą skalūnų dujų gavybą, bet ragina valstybes nares ir toliau telkti dėmesį į atsinaujinančius energijos išteklius, sako už aplinką atsakingas eurokomisaras Janezas Potočnikas.

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų teko girdėti, kad mes, lietuviai, nesugebame laiku įgyvendinti didelės apimties – tiek finansine, tiek laiko prasme – projektų, kad ir energetikos srityje. Kad tai yra netiesa, galėtų patvirtinti žmonės, dalyvavę milijardiniame Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko statybos projekte Elektrėnuose, arba tie specialistai, kurie dirba prie „Nordbalt“ kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos projekto.

Vilniaus universitete vyko regioninės branduolinių tyrimų programos susitikimas, kuriame pasirašytas ketinimų memorandumas dėl bendradarbiavimo ir jungtinių branduolinės energetikos tyrimų Baltijos regione. Ketinimų memorandumą pasirašė Vilniaus universiteto, Latvijos universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro, Lenkijos nacionalinio branduolinių tyrimų centro, „Hitachi“ ir Visagino atominės elektrinės atstovai. Artimiausiu metu prie memorandumo prisijungs Talino ir Tartu universitetai.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad Švedijos ekspertams baigus studiją dėl visų Europos Sąjungos elektros tinklų integracijos, paaiškės, ar Lietuvai reikia statyti naują atominę elektrinę (AE). "Švedijos ekspertai šią studiją jau baiginėja - pirma dalis tos studijos bus pristatyta jau šią savaitę Lietuvai.

Tikriausiai kiekvienam iš mūsų teko girdėti, kad mes, lietuviai, nesugebame laiku įgyvendinti didelės apimties – tiek finansine, tiek laiko prasme – projektų, kad ir energetikos srityje. Kad tai yra netiesa, galėtų patvirtinti žmonės, dalyvavę milijardiniame Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko statybos projekte Elektrėnuose, arba tie specialistai, kurie dirba prie „Nordbalt“ kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos projekto.

Šiandien energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius dalyvavo Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komiteto posėdyje Briuselyje, kuriame pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus energetikos srityje ir jų įgyvendinimo darbotvarkę. Savo kalboje ministras pabrėžė, kad bendros ES energijos vidaus rinkos užbaigimas iki 2014 metų yra pagrindinis prioritetas.

Įsivaizduokite, jei galėtumėte sumažinti elektros sąskaitas paprasčiausiai įberdami žiupsnelį specialių miltelių į savo šaldytuvo aušalą. O jei ta pati medžiaga galėtų sumažinti jūsų automobilio kuro sąnaudas, pagerinti namo centrinį šildymą ir truputį atpiginti elektrą? Gal tai skamba fantastiškai, tačiau pasirodo, šios svajonės išpildymui reikia ne fėjų dulkių, rašo „New Scientist“. Dešimto dešimtmečio pradžioje inžinieriai padarė svarbų atradimą: pridėjus nanometro dydžio eilės dalelių į skys...

Lietuvoje šiuo metu daugiausiai rengiamos sausumos vėjo jėgainės, o dauguma vėjo jėgainių parkų sukoncentruoti Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose. Vakarų Lietuvos potencialas išnaudotas, todėl pradedami įgyvendinti jėgainių projektai Šiaurės Lietuvoje. Šiuose Vakarų Lietuvos regionuose vidutinis vėjo greitis svyruoja nuo 5 iki 6 metrų per sekundę, todėl čia įrengtos modernios vėjo jėgainės gali viršyti 35 proc. efektyvumą.

Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį ordinus ir medalius skyrė penkioms dešimtims Lietuvos ir užsienio piliečių. „Didžiulė garbė sveikinti jus visus ir sveikinti su Valstybės diena“, - šeštadienį apdovanojimo metu Prezidentūroje sakė D.Grybauskaitė. „Labai norėtųsi, kad ta tvirtybė ir bendrystė lydėtų mus kiekviename žingsnyje. Jūs visi esate ištikimi valstybės kūrėjai“, - kalbėjo prezidentė.

Ketvirtadienį Mokslų akademijoje organizuotoje konferencijoje apie energetinį saugumą buvo aptarinėjamas energetinis saugumas. Vėl artėjama prie seno gero apibrėžimo, kad energetinis saugumas, paprastai tariant, yra tikimybė, kad energija bus patiekta ir nebus per brangi.

Lietuva buvo pirmoji nepriklausomybę atgavusi sovietų respublika, tačiau net ir praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, šios Europos Sąjungos (ES) narės energetikos pramonė yra priklausoma nuo Maskvos energetikos imperijos.

Energetikos ministras Jaroslavas Neveroviučius sako, kad Lietuvos derybos su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų sektoriaus pertvarkos vyksta konstruktyviai, dėmesį sutelktus į konkrečius klausimus, kaip atskirti perdavimo ir tiekimo veiklas. Briuselio žurnalistams Vilniuje pristatydamas Lietuvos energetikos situaciją ir pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) prioritetus, ministras sakė sveikinantis "Gazprom" poziciją nebesipriešinti vadinamojo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimui.

Marius Eidukonis Šių metų liepos pirmoji Lietuvai tapoF ypač svarbi, nes mūsų šalis pirmoji iš Baltijos valstybių perėmė pirmininkavimą ES Vadovų Tarybai. Artimiausią pusmetį Lietuvai teks vadovauti jau 28 ES šalių blokui ir stengtis rasti kompromisinius sprendimus euro zonos šalims kovojant su vis didėjančiu euroskepticizmu ir kylančiomis jaunimo nedarbo problemomis. Darbo netrūks Pastarieji mėnesiai, laukiant Lietuvos pirmininkavimo ES Vadovų Tarybai, nebuvo ramūs.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė spaudos konferencijos metu Strabūre teigė, kad esminiai prioritetai Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu bus bendros rinkos vystymas, finansinio stabilumo klausimai ir europinės energetikos rinkos kūrimas. „Taip pat norėčiau paminėti, kad labai svarbu dėmesio skirti jaunimo nedarbo mažinimui bei prekybos sutartims tarp ES ir JAV bei Japonijos“, – žurnalistams sakė Lietuvos vadovė.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu portalui „Euractiv“ teigia, kad šalis, pirmąkart stojusi už ES šturvalo, bus ta, kuria galima pasitikėti. Pasak jos, labai svarbu, kad ES iki Lietuvos pirmininkavimo pavyko susitarti dėl ilgalaikio sąjungos biudžeto. Tai leis pradėti spręsti Europos jaunimo nedarbo problemas jau nuo 2014 metų. Lietuvos pirmininkavimo metu bus deramasi dėl papildomų 70 finansinių aktų. Į panašias problemas taikysis ir Lietuva pirmininkavimo metu.

Tvarios energetikos savaitė Europoje minima nuo 2006 metų, jos iniciatorė – Europos Komisija. Šiais metais visoje Europoje organizuojama per 400 įvairių renginių, kuriais siekiama paminėti racionalaus elektros energijos vartojimo naudą visuomenei ir aplinkai. Tvarios energetikos savaitė skirta paskatinti vartotojus domėtis racionalaus elektros energijos vartojimo sprendimais.

 Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė dar kartą pareiškė matanti Lietuvą kaip branduolinę valstybę, turinčią saugią ir efektyvią atominę elektrinę. „Aš asmeniškai esu už įvairius energijos šaltinius tokiai valstybei kaip Lietuva. Mes turime patirties ir galime turėti diversifikuotesnę energiją savo balanse.

Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė dar kartą pareiškė matanti Lietuvą kaip branduolinę valstybę, turinčią saugią ir efektyvią atominę elektrinę. "Aš asmeniškai esu už įvairius energijos šaltinius tokiai valstybei, kaip Lietuva. Mes turime patirties ir galime turėti labiau diversifikuotą energiją savo balanse.

Šioje straipsnio dalyje aiškinama, kokių neigiamų pasekmių aplinkai atneša sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra Vokietijoje, ir aptariama, kuria kryptimi turėtų vykti AEI plėtra Lietuvoje. AEI energetikos plėtra skatina ir taršių elektrinių plėtrą Remiantis tais pačiais ENTSO-E duomenimis, 2010–2012 m. pagamintos elektros dalis iš dujų, akmens anglių ir kitų taršių elektrinių padidėjo nuo 60 iki 67 procentų.

Rusijos ir Japonijos dvišaliuose santykiuose pastebimas atšilimas, tačiau nėra aišku, ar tai leis pagaliau išspręsti svarbiausią šių valstybių nesutarimą – klausimą dėl Kurilų salų priklausomybės. Priminsime, kad Japonija šių salų kontrolę prarado po Antrojo pasaulinio karo. Šiandien Kurilų salos priklauso Rusijai.

Lietuvoje vis daugiau procesų, vykstančių įvairiose gyvenimo srityse, įgauna panašumų su kitų Europos Sąjungos šalių kasdienybe. Ne išimtis yra ir energetika. Nors energetine prasme dar esame Rytuose, turime aiškius planus, kaip praplėsime savo galimybes pasirinkti, iš kur importuoti dujas ir elektros energiją. Tačiau, kaip žinia, importas materialinės gerovės nesukuria. Kad uždirbtume, privalome patys gaminti ir eksportuoti.

Lietuvoje vis daugiau procesų, vykstančių įvairiose gyvenimo srityse, įgauna panašumų su kitų Europos Sąjungos šalių kasdienybe. Ne išimtis yra ir energetika. Nors energetine prasme dar esame Rytuose, turime aiškius planus, kaip praplėsime savo galimybes pasirinkti, iš kur importuoti dujas ir elektros energiją. Tačiau, kaip žinia, importas materialinės gerovės nesukuria. Kad uždirbtume, privalome patys gaminti ir eksportuoti.

Šiandien Ministro Pirmininko vadovaujama delegacija pradėjo oficialų dviejų dienų vizitą Turkmėnistane. Lietuvos Vyriausybės vadovas atvyko į Turkmenbašio uostą prie Kaspijos jūros – gamtinių dujų eksporto ir naftos pramonės perdirbimo centrą. Delegaciją lydėjo Turkmėnistano vicempremjeras Chodža Muchamedovas, atsakingas už energetikos klausimus.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2012 metais, palyginti su 2011 metais, padidėjo 1,1 proc. ir sudarė 7 388,4 (2011 m. – 7 309,0) tūkst. tonų naftos ekvivalentu. 2012 metais Lietuva pagrindinių kuro ir energijos išteklių importavo mažiau nei 2011 m.: akmens anglių – 17,9 procento, gamtinių dujų – 2,6, elektros energijos – 1,7 procento.

Lietuvių išmintis pataria neperšokus griovio nesakyti „op!“, tačiau žinios iš Rusijos anklavo Kaliningrado leidžia manyti, kad šuolį per atominius Maskvos griovius jau įpusėjome. Veiksmų pabaiga toli gražu nėra aiški, bet panašu, kad pigios elektros argumentai Europoje nebeveikia. Gegužę Lietuvos žiniasklaidoje pasipylė neoficialios naujienos apie Rusijos planus kone 3 kartus sumažinti Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) pajėgumus ar netgi įšaldyti jos statybas.

„Lietuvos dujų“ visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino bendrovės atskyrimo sąlygas ir nusprendė jose numatytomis sąlygomis nuo tęsiančios veiklą AB „Lietuvos dujos“ atskirti jos dalį (AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo veiklą) bei šiai daliai priskirto turto, teisių ir pareigų pagrindu įkurti naują bendrovę AB „Amber Grid“. Visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino pakeistą AB „Lietuvos dujos“ įstatų redakciją ir įgaliojo AB „Lietuvos dujos“ vadovą asmeniškai ar per įgaliotą as...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos energetiniam saugumui pavojų kelia ne tik išorėje, bet ir šalies viduje esančios jėgos, teigia vieno didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Man patinka faktas, kad atkreiptas dėmesys, jog ne tik išorinės, bet ir vidinės jėgos kelia grėsmę ekonominiam saugumui.

Pasaulio naftos rezervai gali padidėti 11 proc., pradėjus ją išgauti iš skalūnų, pranešama JAV vyriausybės ataskaitoje. JAV Energetikos informacijos administracija skaičiuoja, kad 41 pasaulio šalyje yra maždaug 345 mlrd. barelių „techniškai pasiekiamos“ skalūnų naftos. Tuo tarpu maždaug 198 mlrd. kubinių metrų skalūninių dujų rezervas natūralių gamtinių dujų resursus padidintų maždaug 47 procentais. Visgi techniškai pasiekiami rezervai nėra garantuotas išteklius.

 Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė šiuo metu yra laikoma energetinio saugumo projektų tęstinumo garantu, teigia ISM vadybos ir ekonomikos universiteto vyriausiasis lektorius Vincentas Vobolevičius. Dar daugiau – eksperto nuomone, prezidentė nesieks aukštų postų ES institucijose. Prezidentė skaitys jau ketvirtąjį savo metinį pranešimą.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako nesitikintis, kad kitą savaitę Ignalinos atominės elektrinės (IAE) donorų konferencijoje bus atnaujintas finansavimas vienam pagrindinių jėgainės uždarymo projektų.

Eglė Merkytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį Liuksemburge įvyko paskutinė Airijos vadovaujama Energetikos taryba. Toliau – Lietuvos eilė. Kaip vieną iš pagrindinių pirmininkavimo prioritetų Lietuva išsikėlė energetinį saugumą ir tikisi paspartinti ambicingą projektą – energetikos vidaus rinkos sukūrimą.

 Latvija prie elektros biržos „Nord Pool Spot“ (NPS) prisijungė tik šį pirmadienį, tačiau jau antroje savaitės pusėje smarkiai pakilus elektros kainoms Suomijoje visos Baltijos šalys pajuto, kad integruota rinka – tai ne tik sklandžiau vykstanti prekyba ir didesnis skaidrumas. Tuo pačiu tai – ir didesnė kiekvienos NPS kainų zonos elektros energijos kainų priklausomybė nuo kaimyninėse NPS zonose susiformavusių kainų.

Bronius Bradauskas, kalbėdamas apie ginčus dėl naujos atominės jėgainės, įsitikinęs, kad Lietuva pavėlavo su projekto pradžia. „Naujos atominės elektrines traukinys jau nuvažiavo, o tuo metu kaimynai sėkmingai vysto savo projektus. Trečios jėgainės atsiradimas padidintų saugumo riziką regione. Nereikėtu pamiršti apie finansus. Snoro ir Ūkio bankų griūtis biudžetui kainavo apie 5 mlrd litų. Tai yra praktiškai tiek pat, kiek Lietuvai reikėtu įnešti į nauja projektą. Skolintis tikrai ne išeitis.

 Lietuvos kova už energetinę nepriklausomybę puikiai iliustruoja didžiausius Rusijos energetinės milžinės „Gazprom“ laukiančius iššūkius, rašo „Financial Times“. Pasitelkdama ES energetikos direktyvas Lietuva siekia perimti iš „Gazprom“ šalies teritorijoje esančius dujų vamzdynus. Rusijos bendrovė turi iki 2014 metų spalio parduoti savo akcijų dalį. ES tikisi, kad atskyrus dujų gavybą nuo tiekimo pavyks padidinti konkurenciją rinkoje ir sumažinti dujų kainas.

Antradienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Europos investicijų banko prezidentą Wernerį Hoyerį, su kuriuo aptarė valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ prašymą skirti ilgalaikę paskolą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektui finansuoti. „Tai strateginės svarbos projektas Lietuvai, kurio įgyvendinimą stipriai remia Vyriausybė. Terminalas prisidės prie šalies energetinio saugumo užtikrinimo ir dujų rinkos diversifikavimo.

Netrukus prasidėsiantis pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuvai atneš ne tik iššūkius, bet ir daug naudos, jei šalis mokės ja pasinaudoti. Tokios nuomonės laikosi portalo balsas.lt kalbintas europarlamentaras Juozas Imbrasas. Jis kalbėjo apie energetinio saugumo prioritetą ir transporto srities iššūkius.

Japoniją nusiaubus didžiausiam žemės drebėjimui per šalies istoriją, netrukus buvo pranešta apie 11 atominės elektrinės reaktorių sustabdymą. Be niokojančio cunamio, milžiniškų drebėjimo nuostolių ir įtemptos situacijos pačiose elektrinėse, Japonijai teko atlaikyti ir dar vieną šoką: elektros energijos stygių, nes Japonija yra viena labiausiai nuo atominės energetikos priklausomų šalių ir šios rūšies energija patenkina apie 30 proc. šalies poreikių. Tačiau Japonija toli gražu nėra vienintelė.

Konsoliduotas „Lesto“ grupės grynasis pelnas I ketv. sudarė 14,41 mln. Lt, kai 2012 m. I ketv. grupė patyrė 6,45 mln. Lt nuostolį. Grupės apskaitomos pajamos šiemet per ketvirtį sudarė 647,35 mln. Lt, tai yra 3,45 proc. daugiau nei 2012 m. I ketv. (625,78 mln. Lt), tačiau pajamų pokytį lėmė išaugęs valstybei sumokamas VIAP mokestis ir pabrangusios kitos sektoriaus teikiamos paslaugos, lėmusios elektros energijos kainų didėjimą vartotojams.

 Seimas ketvirtadienį priėmė JAV energetikos milžinei "Chevron" naudingas pataisas dėl skalūnų dujų gavybos ir žvalgybos Lietuvoje. Pataisos, nustatančios tvarką, kaip Lietuvoje galės būti ieškomos ir išgaunamos skalūnų dujos, atveria Vyriausybei kelią pasirašyti sutartį su "Chevron". Už Žemės gelmių įstatymo pataisas balsavo 74 Seimo nariai, prieš - 12, o susilaikė 23 parlamentarai. Dauguma už balsavusių - konservatoriai, darbiečiai-leiboristai, liberalsąjūdiečiai bei socialdemokratai.

Nors didžiausios aistros Lietuvoje verda dėl naujos atominės elektrinės ir dujų terminalo statybos, tačiau energetikos specialistai ragina nepamiršti energijos taupymo, efektyviai naudojant turimus išteklius.

 Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Karaliaučiuje statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“, rašo Rusijos dienraščio „Komersant“ apžvalgininkas Vladimiras Dzaguta.

Artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai kalbama ne tik apie išsikeltus prioritetus, bet ir apie jų siekimo galimybes, tam įtakos turinčius faktorius. Balsas.lt domėjosi, kaip Lietuvai gali sektis energetinio saugumo srityje ir kaip užtikrinsime tinkamą susisiekimą pirmininkaudami ES Tarybai.

 Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, kad derybose dėl nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektų tolesnio finansavimo yra progresas. "Yra tam tikras progresas ir su rangovais, taip pat yra tam tikras lygis diskusijose su lėšų administratoriumi, kad per birželio mėnesį būtų priimti sprendimai", - ketvirtadienį Seime sakė energetikos ministras. "Darbas vyksta labai intensyviai.

 ES lyderiai sprendžia energetinį galvosūkį. Sąjungai žūtbūt reikia atgauti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, tačiau koją kiša brangi energija. ES vadovams teks rinktis tarp pigesnių energetinių šaltinių ir klimato kaitos tikslų, rašo „Deutsche Welle“. ES energetikos komisaro Guntherio Oettingerio teigimu, atsinaujinantys energetikos šaltiniai vanduo, saulė ir vėjas turi būti remiami Europos valstybėse. Anot jo, būtina mažinti šiltnamio dujų emisijas.

 Naftos bendrovių atstovai po susitikimo su Latvijos prezidentu Andriu Berziniu optimistiškai vertino Latvijos perspektyvas išgauti naftą teritoriniuose šalies vandenyse, rašo „The Baltic Times“. Kuveito bendrovės „Kuwait Energy Company“ atstovas Mohammedas Al-Howqal nedetalizavo kiek ir ar iš viso galima aptikti naftos Latvijos teritoriniuose vandenyse, tačiau teigiamai vertino tokias galimybes.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius netiki, kad latviai ir estai nesupranta, ko iš jų yra norima derantis dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Jų delsimas esą iš dalies ir gaišina mūsų Vyriausybės tolesnį darbą. Stebisi polinkiu šaipytis Opozicinių partijų vadovai Andrius Kubilius ir Eligijus Masiulis pirmadienį interviu portalui LRT.lt pabrėžė, kad dabartinės Vyriausybės delsimą apsispręsti dėl energetinių projektų laiko viena didžiausių klaidų.