energetika

Susisiekimo ministerija inicijuoja milijoninės vertės elektroninės sveikatos sistemos kūrimo patikrinimą. Ministras Rokas Masiulis sako, kad būtini skubūs sprendimai. „Šios vienos didžiausių sveikatos priežiūros elektroninių platformų kūrimui yra išleistos dešimtys milijonų eurų. Vis dėlto sistema stringa, o daugybę metų besikaupęs problemų burbulas tik didėja (...) Būtini skubūs sprendimai“, – pranešime spaudai sakė R. Masiulis.

Elektros kaina vartotojams nuo sausio turėtų mažėti 0,5–1 proc., skaičiuoja Energetikos ministerija. Tačiau galutines kainas paskelbs Kainų komisija – tikėtina, kad jos bus paskelbtos jau gruodį.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) Lietuvos verslininkams gali tapti vartais į kitas Persijos įlankos rinkas, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Ši šalis savo mastais nėra didelė, bet labai dinamiška, išsivysčiusi regione. Mums tai geras taškas išeiti į Persijos šalių rinką“, - po susitikimo su JAE premjeru Mohammedu bin Rashidu al Maktoumu prezidentūros spaudos tarnybos išplatintame įraše teigė D. Grybauskaitė.

Trečiadienį pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos ir energijos taupymo srityse. Pasak susitarimą pasirašiusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Lietuvai – pažangiai ir inovatyviai atsinaujinančios energetikos technologijų gamintojai, atsiveria naujos galimybes augančioje JAE rinkoje, praneša Energetikso ministerija.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turės atsakyti, ar Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius deklaravo, kad jo žmona atgavo dalį paskolos, kurią ji suteikė Baltarusijos energetikos įmonei. Etikos sargams klausimus pateikė Seimo Antikorupcijos komisija, nagrinėjanti parlamentaro šeimos interesus energetikoje.

Baltijos ir Šiaurės šalių premjerai Suomijoje trečiadienį susitinka aptarti saugumo, politikos ir energetikos klausimų. Vizito išvakarėse Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad ypač svarbios bus diskusijos dėl energetiko projektų. Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros energetikos sistema, tačiau kol kas nesutaria dėl būdų, kaip tai padaryti.

Energetikos grupė „Lietuvos energijos“ antradienį paskelbė naujos valdybos ir generalinio direktoriaus atranką. „Tikimės, kad atrankoje dalyvaus aukščiausio lygio profesionalai, dirbantys ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – pranešime sakė „Lietuvos energijos“ Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkė Daiva Lubinskaitė-Trainauskienė.

Prancūzijos koncerno „Velia“ valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pernai perskaičiavus sąskaitas už 2010-2015 metais suvartotą šilumą, Vyriausybė nusprendė, kad tokį perskaičiavimą galima atlikti tik už du mėnesius. Tačiau vartotojų permokos tiekėjams bus skaičiuojamos už visą klaidingai skaičiuotą laiką.

Raginimas plėtoti dujotiekį tarp Rusijos ir Vokietijos, kritika Lietuvos politikai dėl Rusijos, abejonės Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės grėsme... Šios ir kitos mažų mažiausiai keistos mintys pilasi iš Lietuvos atstovų Europos Parlamente ir Europos Komisijoje.

Rusija tokiais energetiniais projektais kaip Astravo atominė elektrinė ir dujotiekis „Nord Stream 20 siekia įbauginti Europą, teigia Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas. Tai jis pareiškė penktadienį Vašingtone vykusioje Demokratijų bendrijos valdančiosios tarybos, ministrų ir diplomatų konferencijoje. „Ambasadorius pažymėjo, jog dar yra nemažai šalių nesilaikančių savo tarptautinių įsipareigojimų, skleidžiančių dezinformaciją, vykdančių agresiją kitų šalių atžvilgiu.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Dar praėjusiais metais rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtino, jog numatoma naikinti Energetikos ministeriją. Pagrindinis argumentas tuomet buvo, jog ministerija sukurta Visagino atominės elektrinės reikalams tvarkyti, o dabar šis darbas nebeaktualus. Vis dėlto jau kurį laiką ministerijos klausimas nebeliečiamas. Energetikos ministerija įsteigta 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, tačiau 1997 m. jos funkcijas perėmė Ūkio ministerija.

Baltijos šalims nepasiekiant susitarimo dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali tapti Rusijos įkaitėmis - pastaroji jau ruošiasi būsimam trijų Baltijos valstybių atsijungimui ir gali tam pasirengti greičiau nei besiginčijančios šalys.

Liko dveji metai iki turėtų pradėti veikti pirmasis Astravo atominės elektrinės reaktorius. Baltarusijoje statoma gigantė, nors ir atsilikdama nuo grafiko, bet auga, o Lietuvai taip ir nepavyksta tam augimui užkirsti kelio. Vyriausybės nariai nutarė tęsti spaudimą Baltarusijai dėl elektrinės saugumo, bet plėtoti ekonominius ryšius – o tai, anot Seimo nario Audronio Ažubalio, tarsi bandymas užsėsti dvi kėdes.

Baltijos šalių premjerai jau trečią kartą bandys susitarti dėl bendros suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos, kad galėtų gauti Europos Sąjungos paramos svarbiems projektams. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai kitą penktadienį susitiks Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje, taip užbaigdami vadinamąjį SGD turą.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų, azartinių lošimų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, daržovių, vyno, drabužių kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Jungtinių Valstijų branduolines jėgaines ir kitokius branduolinius objektus valdančios bendrovės pastaraisiais mėnesiais tapo programišių atakų taikiniais, o dalis šių incidentų yra siejami su Rusija, ketvirtadienį pranešė amerikiečių žiniasklaida. Kaip rašo dienraštis „The New York Times“, tarp birželį ir gegužę atakuotų objektų buvo bendrovė „Wolf Creek Nuclear Operating Corporation“, valdanti Volf Kriko atominę elektrinę Kanzaso valstijoje.

Lietuvai susiduriant su naujais iššūkiais, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį visuomenei pristatys atnaujintą nacionalinę energetikos strategiją. Joje iškelti tikslai iki 2030 metų bei nubrėžtos energetikos vystymosi gairės iki 2050 metų. Vieni pagrindinių iššūkių, kurie turėtų būti apžvelgti dokumente - Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa, brangios dujų infrastruktūros išlaikymas bei elektros gamybos pajėgumų trūkumas.

Ilgi arba trumpi, tiesūs ar garbanoti, stori arba ploni ir silpni gali būti mūsų plaukai. Tačiau kokie jie bebūtų – išpuoselėti ar nerūpestingai pasidarkę – plaukai yra absoliuti mūsų individualumo išraiška. Puiki plaukų išvaizda reikalauja nemažai pinigų ir laiko. Ir visgi, jie išties yra kur kas daugiau nei mada.  Ne kartą įrodyta, jog plaukai turi galingą savo energetiką ir yra kupini unikalių dvasinių savybių.  Kiekvienas iš mūsų esame kirpę savo plaukus.

 Nauja Energetikos strategija, kuri turėtų nubrėžti Lietuvos tikslus energetikoje iki 2050 metų, trečiadienį pristatoma valdančiosios koalicijos posėdyje. Viešam vertinimui strategiją ketinama pateikti artimiausiomis savaitėmis. Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, pagrindinės joje numatomos kryptys yra energijos kainų konkurencingumas, tiekimo patikimumas bei darni plėtra.

 Rusijos koncernas „Gazprom“ neįžvelgia prielaidų Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo reikalavimus taikyti Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“. „Trečiojo energetikos paketo normos negali būti taikomos „Nord Stream 2“, taip pat ir „Nord Stream 1“. Dabar kalbama: gaukime mandatą – ir neaišku su kuo, „Gazprom“ ar Rusijos Federacija, kad taisyklės būtų taikomos „Nord Stream 2“. Tačiau mes manome, kad Europoje bus vadovaujamasi rinkos ek...

 Estijos premjeras Juris Ratas pareiškė nepalaikantis Lietuvos pozicijos dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su Vakarų Europa ir regioninio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo vietos. Pasak J. Rato, Estija palaiko idėją sistemas sinchronizuoti per Lenkiją, nutiesus dvi atskiras perdavimo linijas.

Baltijos šalių premjerų susitikime Taline Lietuva, Latvija ir Estija sieks užglaistyti nesutarimus dėl strateginių dujų ir elektros projektų. Konkrečių sprendimų ir susitarimų pirmadienį vyriausybių atstovai nepasirašys, tačiau pokalbiai bus svarbūs Lietuvai, siekiančiai įtikinti kitas šalis, jog suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas vertas gauti europinės paramos, o sinchronizuoti elektros tinklus per Lenkiją galima ir viena jungtimi.

Iš pirmo žvilgsnio Europos Sąjungos ir Rusijos diplomatiniai santykiai yra pasiekę neįtikėtinas žemumas. Tai nulėmė Europos įtarimai, jog Rusija kišasi į ES šalių narių rinkimus bei situacija Rytų Ukrainoje, „uždirbusi“ Kremliui sankcijas. Tačiau kai kalba pakrypsta apie energetiką, „Gazprom“ ir „Rosatom“ bendradarbiauja daugiau nei bet kada. Rusų „Gazprom“, turinti dujų eksporto monopolį, apsimetinėja normaliu verslu, tačiau pripažįstama, kad tai „dešinioji Kremliaus ranka, rašo EURACTIV.

Energetikos ministerija siūlo pirmiausiai išnaudoti sausumos vėjo jėgainių potencialą ir tik tuomet plėtoti jas Baltijos jūroje. Tai grindžiama tuo, kad vėjo elektrinių žemyne pagaminta elektra yra gerokai pigesnė nei jūroje. Tačiau „Litgrid“ vadovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje reikėtų naujų elektros rezervų, kad būtų galima balansuoti didesnės galios vėjo parkus.

Tarp liberalizuotų Lietuvos ir Estijos dujų rinkų „įvarytas“ monopolininkės „Latvijas gaze“ pleištas netrukus bus ištrauktas - kaimyninė šalis paskutinė iš Baltijos valstybių liberalizuos dujų rinką. Tikimasi, kad prekyba tarp šalių taps paprastesnė, tačiau į naujos kokybės Latvijos rinką vis dar žiūrima atsargiai. Balandį Latvija galutinai įgyvendins Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje reikalavimus: atskirs dujų tiekimą nuo perdavimo ir atvers daugiau nei 1 mlrd.

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2015-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių šaltinių užpernai pagaminta 25,8 proc. visos suvartotos energijos - 2,2 punkto daugiau nei 2014 metais, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 16,7 proc. (2013-aisiais - 16,1 proc.). Latvijoje šis rodiklis per metus sumažėjo 1,1 punkto iki 37,6 proc.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Europos Komisija (EK) suabejojo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ planais Vilniuje ir Kaune pastatyti dvi naujas atliekas deginančias kogeneracines jėgaines. Komisijos teigimu, dviejų naujų jėgainių atsiradimas gali neskatinti rūšiuoti atliekų. „Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina kad EK nuogastavimai yra nepagrįsti, nes ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos.

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos pokyčiai jau matyti degalų kainoje, o visi ekonomistai pripažįsta, kad ir bendrame kainų lygyje išvysime šį pokytį. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsvara „Gazprom“ dujoms taip pat jau išnaudota.

Kylant grėsmei, kad nauja 350 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinė elektrinė nebus pastatyta laiku, energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir Vilniaus valdžia bando susitarti dėl sklandaus projekto įgyvendinimo.

Prieš metus iš Lietuvos rinkos gamtinių dujų rinkos beveik išstumtas Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ šiemet vėl atsirieks didesnę jos dalį. Rinkos dalyviai ir energetikos ekspertai nesureikšmina fakto, kad Lietuvoje didės rusiškų dujų dalis, ir teigia, kad tai - konkurencijos pasekmė. Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos energija“ apie 34 proc. jai reikalingų dujų - apie 2,9 mln.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa bei Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas bus vieni svarbiausių naujojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbų. Tačiau jis tikina, kad šie klausimai tarpusavyje nebus susieti - derėdamasi dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, Lietuva nešvelnins savo pozicijos dėl Astravo AE. „Baltijos šalių tikslas - atsiskirti nuo šitos sistemos.

Antradienį prisieksiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ klausimu Lietuva iš esmės palaiko jam besipriešinančios Lenkijos poziciją. „Dėl „Nord Stream 2“ įvertinant istoriškai, mūsų pozicija tikrai buvo aktyvesnė, kalbant apie pirmojo „Nord Stream“ statybą. Šiuo metu taip, kiek yra įmanoma, pasisakome prieš.

Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas yra reikalingas, sako paskirtasis energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, jėgainė leistų sumažinti šilumos kainą vilniečiams. Tuo tarpu problemų gali iškilti su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu.  „Progresas labai didelis, bet reikia įvertinti, kurioje vietoje esame, ar projekto struktūra optimaliausia, optimali.

Naujosios Vyriausybės programoje energetikos srityje pagrindiniai prioritetai skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams bei elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa. „Mažiau importuosime, didindami vidaus elektros energijos gamybą, panaudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, siekdami ES ir tarptautinių organizacijų priimtų klimato kaitos mažinimo tikslų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į energetikos ministrus Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog Energetikos ministerijos naikinimas ir jos funkcijų perdavimas Ūkio ministerijai yra antraeilis klausimas „Dėl ministerijos uždarymo reikia žiūrėti plačiau. Tai kompleksinis klausimas, susijęs su viso sektoriaus reformomis. Pirmiausia reikia vertinti strateginius tikslus, o ministerijos uždarymas yra antraeilis dalykas.

Energetikos ministru siūlomas 34-erių Žygimantas Vaičiūnas visuomenėje yra mažai žinomas, tačiau buvusių ir dabartinių kolegų vertinamas kaip tarptautinės patirties sukaupęs energetikos ekspertas. Šioje ministerijoje penkerius metus anksčiau dirbęs Ž.Vaičiūnas prisidėjo prie pagrindinių Lietuvos energetikos projektų, įskaitant ir dabar įšaldytą Visagino atominės elektrinės projektą.

Griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai vis labiau spaudžia laivų savininkus diegti naujesnes ir aplinkai draugiškesnes technologijas. Tačiau suskystintų gamtinių dujų (SGD) technologiją, kurios plėtros tikisi Lietuvos energetikai, stabdo vis dar žemos naftos kainos.

Elektros kaina kitąmet gali mažėti 4-5 proc., prognozuoja energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas. „Manome, kad bet kuriuo scenarijumi bus elektros kainos mažėjimas. Mūsų skaičiavimais, jis gali būti 4-5 proc., bet gali atsirasti pakitimų VIAP biudžete, ir kaina keistis kitaip“, - BNS sakė D.Misiūnas.

Miestų šilumos ūkio nuoma privačiam kapitalui nepasiteisino, tačiau būsima Vyriausybė nebandys aktyviai kištis į savivaldybių sprendimus, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į energetikos ministrus. Tuo metu šilumos ūkio valdyme dalyvaujančios bendrovės „Fotum Heat Lietuva“ vadovas tvirtina, kad savivaldybės prastai kontroliavo partnerius. „Visur, kur baigiasi šilumos ūkio nuomos sutartys, ten norima atsisveikinti su privačiu valdytoju.

Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys. V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą.

Renovuojant daugiabučius pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, gyventojams suteikiama galimybė įsirengti ir atsinaujinančią šilumos energiją gaminančius įrenginius. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, populiariausi žaliosios energijos šaltiniai šiuo metu yra saulės energija ir geoterminis šildymas.

Lietuva ketina toliau bylinėtis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, siekiant anuliuoti jai nepalankų Stokholmo arbitražo sprendimą dėl 1,4 mlrd. eurų vertės Vyriausybės ieškinio dėl 2004-2012 metais per brangiai pirktų rusiškų gamtinių dujų. Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje įgaliojo Energetikos ministeriją kreiptis į Švedijos teismą, kad šis anuliuotų 9 mln. eurų kainavusį arbitražo sprendimą, pranešė ministerija. Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd.

Lietuva nekeičia savo pozicijos ir neketina pirkti elektros, pagamintos Karaliaučiaus atominėje elektrinėje (AE), kurios statyba yra sustabdyta daugiau nei prieš trejus metus, sako energetikos ministras Rokas Masiulis, reaguodamas į minėtą jėgainę statančios bendrovės atstovo pareiškimą, jog galimybėmis pirkti elektrą iš jėgainės domisi Lenkija ir Baltijos valstybės. „Man nieko nėra žinoma, kad Lietuva derėtųsi dėl tos energijos.

Baltarusijos Energetikos ministerijai pripažinus, kad netoli Lietuvos statant Astravo atominę elektrinę (AE) buvo susidariusi „neeilinė situacija“, branduolinės energetikos ekspertas teigia, kad įvyko rimtas incidentas ir neatmeta, kad jėgainei reikės gaminti naują reaktoriaus korpusą.

Strateginius transporto ir energetikos infrastruktūros projektus koordinuos nauja komisija. Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Ekonominės infrastruktūros plėtros komisiją.

  Naujos atominės elektrinės projektas Lietuvoje neturėtų reikšmingos įtakos šalies energetiniam saugumui, teigia vienas naujos nacionalinės energetikos strategijos autorių Juozas Augutis. „Tai nėra būtinas projektas Lietuvai, iš energetinio saugumo perspektyvos, branduolinė elektrinė nėra būtina“, - antradienį Energetikos forume kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J.Augutis, pristatydamas nacionalinės energetikos strategiją.