ekonomika

Dėl euro zonos skolų krizės žlunga vis daugiau bendrovių, todėl pernai grėsmė iškilo daugiau nei 1,5 mln. darbo vietų Europoje, informuoja AFP. Bendrovės „Creditreform“ atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad nemokių bendrovių skaičius 15-oje senųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių bei Norvegijoje ir Šveicarijoje pernai padidėjo 0,3 proc., iki 174 tūkst. 917. Išaugęs bendrovių bankrotų skaičius kelia vis didesnę grėsmę darbo vietoms, pernai grėsmė iškilo 1,5 mln.

Pradelsti mokėjimai išlieka vienu didžiausių iššūkių daugelio savivaldybių gyventojams, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. Vienose savivaldybėse vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstas mokėjimas jau viršija metines pajamas. Kitose – pradelstų mokėjimų turi kas penktas gyventojas. Tokią situaciją atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta savivaldybių lyginamoji analizė.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso antradienį patikino, kad Graikija liks euro zonoje. Tokią nuomonę jis pareiškė po to, kai Komisijos vicepirmininkė Neelie Kroes pareiškė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nenugramzdintų bendros valiutos sąjungos į krizę, informuoja AFP. „Norime Graikijos euro zonoje. Graikijos pasitraukimo iš euro zonos kaina būtų didesnė nei tolesnės paramos jai teikimas“, – žurnalistams sakė J. M. Barroso.

Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas mano, kad ateityje švedai turės dirbti ilgiau nei dabar. Pasitraukimo į pensiją amžius Švedijoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, šiuo metu yra 65 metai. Tačiau šiuolaikinei ekonomikai tai pernelyg anksti, įsitikinęs Švedijos premjeras. „Pensijų sistema – tai ne burtai. Tai gerovės elementas, pagrįstas perskirstymu ir, svarbiausia, - žmogaus darbu.

Graikijoje derybos tarp koalicijos partijų dėl taupymo priemonių atidėtos vienai dienai ir bus pratęstos antradienį, praneša BBC. Kad išvengtų bankroto, Graikijai būtinas 130 mlrd. eurų paskolų paketas iš privačių skolintojų. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį paragino Graikiją kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl skolos ir įgyvendinti reikiamas reformas.

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Kinijoje Marcusas Edereris pareiškė, kad Kinija šiemet gali aplenkti Jungtines Valstijas ir tapti didžiausia ES prekybos rinka, informuoja AFP. „Esama ženklų, kad 2012-aisiais Kinija gali tapti didžiausia Europos eksporto rinka“, - žurnalistams Pekine sakė M. Edereris. „Europos eksportas auga greičiau nei Europos importas iš Kinijos“, - pabrėžė jis ir pridūrė, kad ši prognozė yra grindžiama naujausiomis prekybos tendencijomis.

Padidėjus vidutinei Europos Sąjungos (ES) šalių skolai, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), Lietuva ją šiek tiek sumažino ir praėjusių metų trečiąjį ketvirtį buvo šešta tarp 27-ių ES valstybių. Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos skola sudarė 38 mlrd. 707 mln. litų, o tai prilygo 37,6 proc. BVP, praneša „Eurostat“. Antrąjį praėjusių metų ketvirtį skola buvo mažesnė – 38 mlrd. 110 mln. litų, tačiau tai atitiko 38,1 proc. BVP. Savo itin maža skola – 6,1 proc.

Lietuvos statistikos departamentas ketvirtadienį praneš gruodžio mėnesio prekybos balanso duomenis. Kiek daugiau statistinių rodiklių skelbs Estija ir Latvija, kur paaiškės IV ketvirčio BVP ir sausio mėnesio infliacijos rodikliai. Prognozuojama, kad ūkio augimo tempai paskutinį 2011 m. ketvirtį šiose šalyse, kaip ir Lietuvoje, krito po įspūdingos metų pradžios. Estijoje augimas galėjo sumažėti iki 4,4 proc., o Latvijoje iki 3,7 proc.

Sprendžiant iš pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų, galima daryti išvadą, kad Didžiosios Britanijos ekonomika jau apimta recesijos. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį susitraukė 0,2 proc., o Nacionalinis socialinių ir ekonominių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja tokį pat nuosmukį ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

Taupyti pinigus vienokia ar kitokia forma jau tampa būtinybe. Ar lietuviai moka taupyti, ar žino, kur galima „įdarbinti“ pinigus, kad jie būtų ne tik saugūs, bet ir neštų pelną? Taupome konservatyviai Statistinio lietuvio, kuris nelaiko santaupų kojinėje, pagrindinė investavimo priemonė yra indėlis banke. Apžvelgus pastaruosius penkerius metus, kurie finansų rinkose nebuvo itin aktyvūs, indėliai buvo pati pelningiausia investicija Lietuvoje.

Lietuviai vadinami nelaiminga ir nuolat dejuojančia tauta. Dėl to esą labiausiai kalti materialūs dalykai – nepakankamas uždarbis, bet ekonomistas Raimondas Kuodis atskleidžia, kad laimingos visuomenės paslaptys glūdi ne tik piniguose. Ne mažiau svarbu yra saugumo, teisingumo jausmas, taip pat asmens statuso reikšmė kitų visuomenės narių atžvilgiu. LRT laidoje „Įžvalgos“ Virginijus Savukynas su R. Kuodžiu kalbėjosi apie vadinamąją laimės ekonomiką.

Tyrimų organizacijos „The Heritage Foundation“ ir „The Wall Street Journal“ sudaromame Ekonominės laisvės indekse, 2012 Lietuva įvertinta 71,5 balo iš 100 ir jai skirta 23-oji vieta iš 184 vertintų pasaulio valstybių. Lyginant su 20010 m. indeksu, Lietuvos vertinimas pagerėjo nedaug, per 0,2 balo iš šimto. Praeitų metų indekse Lietuva buvo 34 vietoje. Kaip atrodo Lietuva visose 10 indekso sričių? 1 vieta.

Daugiau kaip pusė Vokietijos gyventojų mano, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos ir vėl įsivesti savo nacionalinę valiutą drachmą. Tai rodo naujausio sociologinio tyrimo duomenys, kuriuos sekmadienį paskelbė laikraštis „Bild am Sontag“. Tokios nuomonės yra 53 procentai apklaustųjų. Matyti Graikiją euro zonoje nori tik 34 procentai suaugusių VFR gyventojų. Sekmadienį vyksta intensyvios derybos, kurių tikslas – suderinti dar 130 milijardų eurų pagalbos suteikimo Graikijai sąlygas.

Pernai gruodį Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sukurta 243 tūkstančiai darbo vietų, tai yra maždaug 100 tūkst. daugiau nei tikėtasi. Naujų darbo vietų skaičius didėjo septynis mėnesius iš eilės, o nedarbo lygis gruodį nukrito iki 8,3 proc. ir buvo mažiausias per beveik trejus metus, praneša BBC. „FTN Financial“ investicinio banko ekonomistė Lindsey Piegza pripažino, kad gruodžio rezultatai netikėti, tačiau pastebėjo, kad kas mėnesį turi būti sukurta bent 250 tūkst.

Rumunija ruošiasi priimti naują įstatymą, kuris užkirs kelią bet kokiam asmeniui, turinčiam auksinių papuošalų, naudotis valstybės pašalpų ir paramos sistema, rašo „The Daily Mail“. Rumunijos pareigūnai neigia gandus, kad tokiu būdu yra siekiama diskriminuoti šalyje gyvenančią romų bendruomenę.

Ispanijos vyriausybė pranešė apie naują reformą, pagal kurias šalies bankai savo kapitalo atsargas privalės padidinti 50 mlrd. eurų, informuoja AFP. „Reforma yra skirta pagerinti pasitikėjimą Ispanijos finansų sektoriumi“, - sakė ekonomikos ministras Luisas de Gindosas (Luis de Guindos). Šalies bankų sektorių prislėgė įgytos blogos paskolos ir nekilnojamasis turtas, kuris praranda savo vertę po Ispanijos nekilnojamojo turto rinkos žlugimo 2008-aisiais.

Naujos patikimos apklausos rezultatai atskleidė, kad euro zonos bankai rodo vis mažiau noro skolinti, o vartotojai nenoriai skolinasi, rašo „EUobserver“. Per pastarąsias šešias savaites Europos centrinis bankas (ECB) apklausė 124 euro zonos bankų atstovus, atsakingus už paskolų teikimą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad „smarkiai išaugo“ baimės lygis tiek tarp skolintųjų, tiek tarp besiskolinančiųjų. Dėl šios paskolų mini krizės Europai šiemet bus sunkiau išvengti recesijos.

„Skaudžiausia yra tai, kad recesijos metu visi Lietuvos regionai labai greitai pajuto nuosmukį. Atsigavimą pradėjo justi tik didieji miestai, bet ta banga iki rajonų, mažųjų savivaldybių dar neatsirito“, – apžvelgdama antrą kartą Lietuvoje atliktos savivaldybių lyginamosios analizės rezultatus sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Parašyti šią žinutę mane įkvėpė kolega Žygimantas Mauricas, kuris pasakė: „Lietuvos ekonomikos lėktuvas 2010 metais pakilo varomas vieno – eksporto variklio, tačiau 2011 metais šalia jo sėkmingai prisijungė antrasis – vidaus vartojimo variklis, kuris leido mūsų ekonomikai skrieti kone didžiausiu greičiu visoje Europos Sąjungoje.

Šių metų Pasaulio ekonomikos forume Davose dažniausiai skambėjo viena frazė: „mums reikia sukurti daugiau darbo vietų“. Toks teiginys iš esmės nekelia jokių diskusijų. Vargu, ar kas galėtų argumentuotai pasisakyti prieš naujų darbo vietų kūrimą. „Fortune.cnn.com“ teigimu, visi puikiai supranta, jog jei naujų darbo vietų sukūrimo būdas galiausiai būtų atrastas, nuraminti būtų ir besiautėjantys vadinamieji „okupuotojai“, o verslo pasaulis galėtų sugrįžti į senuosius geruosius laikus.

Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 Lt, senatvės pensija – beveik 200 Lt, o komunalinių paslaugų tarifai – net kelis kartus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto antrus metus iš eilės atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatai. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, naujausi duomenys rodo, jog finansinė atskirtis tarp savivaldybių per metus dar labiau išaugo.

Pirmadienį buvo paviešintas eilinis programinis Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino straipsnis, šįkart skirtas ekonomikai. Straipsnis sukėlė daugybę diskusijų užsienio žiniasklaidoje. Putinui nepagailėta kritikos, praneša „Inopressa“. „The Wall Street Journal“ praneša, kad rusų finansinų spauda „sunaikino“ Putino ekonomikos programą. Pasak „Vedomosti“, Putinas neturi tikro intereso ekonomikos atžvilgiu ir konkrečių pasiūlymų šalies problemų sprendimui.

Šalių ekonominės konvergencijos problema yra ypatingai aktuali toms šalims, kurios šiuo metu dar pastebimai atsilieka pagal ekonominį efektyvumą ir gyvenimo lygį. Visiškai suprantama, kad daugelis besivystančių šalių ekonominį augimą ir artėjimą prie išsivysčiusių šalių formuluoja kaip vieną svarbiausių politinių tikslų.

Pernai Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 4,3 proc., praneša Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“. „Rosstat“ apskaičiuotas BVP prieaugis – 0,2 proc. didesnis nei prognozavo šalies Ekonomikos plėtros ministerija ir 0,1 proc. didesnis už šalies premjero Vladimiro Putino prognozę. Palyginus su 2010 metais, bendri augimo tempai beveik nepasikeitė. BVP augimas daugiausia siejamas su padidėjusiomis pramonės atsargomis. 2010 metais jos sudarė 1 proc.

Savaitės pradžioje Europos rinkose ir vėl slogios nuotaikos, nes atsinaujinęs susirūpinimas dėl Graikijos erzina investuotojus. Bet tai nesutrukdė Lietuvai surengti sėkmingą vienų metų trukmės obligacijų aukcioną būtent tada, kai šalis pranešė, kad jos ekonomika praėjusiais metais išaugo 4,3 procento, rašo „The Financial Times“. ELTA primena, kad, negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis, palyginti su 2010 m., sudar...

Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas sukritikavo premjero Vladimiro Putino straipsnį laikraštyje apie ekonomikos politiką, kurios laikysis, jei bus išrinktas prezidentu, praneša RT. Per spaudos konferenciją antradienį G. Ziuganovas plačiau kalbėjo apie ekonominius nei kitus V. Putino rinkimų kampanijos manifesto aspektus.

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

25 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių nusprendė pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, kuria siekiama sugriežtinti biudžeto drausmę, praneša BBC. Čekija ir Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti šią sutartį. Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas teigė, kad jo vyriausybė imsis veiksmų, jeigu sutartis kels grėsmę šalies interesams. Pasak D. Camerono, jis yra „teisėtai susirūpinęs“ dėl ES institucijų veiksmų siekiant įgyvendinti fiskalinę sutartį.

Metiniai Lietuvos ūkio augimo tempai 2011 m. buvo įspūdingi – ekonomika augo sparčiausiai per paskutinius trejus metus – 5,8 proc. IV ketvirtį Lietuvos ekonomikos metinis augimas sulėtėjo iki 4,3 proc. ir buvo šiek tiek mažesnis nei prognozavo „Danske“ bankas (5,0 proc.). Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo išorinių veiksnių išlieka didelė. Įvertinus pakankamai neigiamas pasaulines tendencijas, lūkesčiai dėl palaipsniui mažėjančių ekonomikos apsukų buvo pamatuoti.

Pirmadienį Europoje savaitė prasidėjo  Europos Sąjungos vadovų susirinkimu. Jame aptariami fiskalinės politikos griežtinimo planai bei situacija Graikijoje. Rinkos šią savaitę sužinos vienos iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerės Vokietijos infliacijos, nedarbo ir mažmeninės prekybos rodiklius. Metinė infliacija šalyje sausį galėjo sumažėti iki 2 proc. Antradienį paaiškės visos euro zonos nedarbo lygis, kuris gruodį galėjo pakilti 0,1 proc. – iki 10,4 proc.

RF premjeras Vladimiras Putinas konstatuoja, kad padėtis Rusijoje, susijusi su privačiomis investicijomis, „anaiptol nėra džiugi“, o kapitalo nuotėkis iš šalies – didelis. Apie šią ir kitas problemas jis rašo ekonomikos plėtrai skirtame straipsnyje, kuris pirmadienį išspausdintas laikraštyje „Vedomosti“ ir paskelbtas jo rinkimų tinklalapyje.

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas BVP ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 4,3 proc. Per visus 2011 metus BVP ūgtelėjo 5,8 proc. Paskelbtą BVP rezultatą galima interpretuoti kaip savotišką prasidedančių 2012 metų preliudiją. SEB bankas prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP išaugs 2,0 proc.

Pirmadienį prasidėsiančiame ES viršūnių susitikime pagrindinė diskusijų tema bus euro zonos krizė, didžiausią dėmesį skiriant ekonomikos augimui ir „protingai“ biudžeto drausmei. Dauguma ES narių, išskyrus Didžiąją Britaniją, tikisi pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, praneša BBC. Bedarbių skaičius Europos Sąjungoje viršija 23 mln. žmonių, ir baiminamasi, kad biudžeto apkarpymas pakenks verslo plėtrai ir perkvalifikavimui.

Lietuvos gyventojai šalies ekonominę padėtį dabar vertina kur kas blogiau nei praėjusių metų rudenį. Pagal gruodžio mėnesio viešosios nuomonės apklausą, per mėnesį šalies ekonominės padėties vertinimas pablogėjo 10 procentinių punktų, t. y. padaugėjo gyventojų, manančių, jog Lietuvos ekonominė situacija pastaruoju metu blogėja. Palyginti su vertinimais rudens pradžioje – rugsėjį – blogai vertinančių šalies ekonominę padėtį padaugėjo net 24 procentiniais punktais.

Trys apsinuoginusios iki pusės Ukrainos feminisčių judėjimo „Femen“ aktyvistės šeštadienį surengė protesto akciją Šveicarijos mieste Davose, kur vyskta Pasaulio ekonomikos forumas.

Lietuva – šalis, kurioje tariame pirmuosius žodžius, mokomės rašyti, klausyti. Čia mes subręstame arba, kitaip sakant, pasiruošiame pažiūrėti gyvenimui į akis. Bet ateina diena, kai nutariame, jog reikia vykti į pasaulį laimės ieškoti. Mus pradeda erzinti nestabili mokesčių bei švietimo sistema, nenuosekli politika ir ribotos galimybės susirasti darbą. Keliame sparnus ir skrendame ten, kur turėtų būti geriau – dažniausiai į Didžiąją Britaniją. Tuomet mokomės gyventi iš naujo.

2011 m. ketvirtąjį ketvirtį oficialus bedarbių skaičius Ispanijoje peržengė 5 mln. ribą, skelbia BBC. Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, gruodžio pabaigoje be darbo buvo 5,3 mln. žmonių. Trečiąjį ketvirtį buvo užregistruota 4,9 mln. bedarbių. Nedarbo lygis ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, išaugo nuo 21,5 iki 22,8 proc. Daugiausia bedarbių yra tarp Ispanijos jaunimo nuo 16 iki 24 metų amžiaus, 51,4 proc. jų be darbo.

Euro zonos politikai, nuo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaubles iki buvusio Europos centrinio banko (ECB) prezidento Jeano-Claude‘o Tricheto teigia, kad Italija ir Ispanija turėtų sekti Baltijos šalių ir Airijos pavyzdžiu, rašo Europos reformų centro vyresnysis analitikas Simonas Tilfordas.

Ekonominė krizė, atrodo, visai neturėjo įtakos arba menkai lažybų organizatoriams. Metinė jų apyvarta pernai iki mokesčių sudarė apie 180 mln. Lt. Lošimų priežiūros komisijos vadovo teigimu, nuo 2008-ųjų labiau nukentėjo tik lošimų namai ir automatų salonai, o įvairių loterijų rengėjai kasmet gyvena vis geriau, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Ilgą laiką buvusi labiausiai fragmentuota valstybe pasaulyje Kiniją kaip niekada iki šiol vienija naujasis ryšys. Interneto visuomenė plečiasi neįtikėtinu greičiu, darydama didelę įtaką Kinijos ekonomikai, nekalbant jau apie šalies socialines normas ir politinę sistemą. Džino jau nebesugrąžinsi atgal į butelį. Prisijungus prie interneto, kelio atgal nebėra. Transformacijos sparta yra kvapą gniaužianti.

Keturi iš dešimties darbo ieškančiųjų teigia, kad šiuo metu darbą surasti sunku – darbdaviai nekviečia į pokalbius. Jei galėtų laiką atsukti atgal, kai kurie darbo ieškantys asmenys rinktųsi kitą išsilavinimo sritį, kad turėtų daugiau galimybių įsidarbinti. Iš darbuotojų pasvarstymų matyti, kad yra kelios pagrindinės išsilavinimo sritys, kuriomis darbo ieškantieji labiausiai domėtųsi dabar, jei planuotų iš naujo studijuoti. Tik nedidelė dalis darbo paieškos portalo CVbankas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas paragino Europos Sąjungos (ES) lyderius būti „drąsesnius“, jeigu jie nori atsikratyti savo ekonominių rūpesčių, praneša BBC. Didžiosios Britanijos premjeras Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume pareiškė, kad Europos ekonomikoms šiuo metu pavojingas metas, todėl būtina veikti drąsiai ir ryžtingai.

Pasaulio ekonomikos forumas prieš kasmetinius susitikimus Davose paskelbia pranešimą apie globalias grėsmes. Grafikų ir skaidrių prikamšyti pranešimai nėra tokie įdomūs kaip siaubo filmai, tačiau kantresniam skaitytojui jie gali sukelti daugiau nerimo nei iš ekrano besiliejantys katastrofų vaizdai. Juk pasaulines grėsmes vertina patyrę ekspertai. Ekspertai vienais metais labiau tikėtinomis laiko vienas grėsmes, kitu laiku – kitas.

Milijardieriai, suvažiavę iš viso pasaulio į ekonomikos forumą Šveicarijos Davose, netolygų turtų paskirstymą pavadino pagrindine šiuolaikinio pasaulio problema. Renginio organizatoriai jau skelbė, kad forumas bus daugiausia skirtas socialinei verslo atsakomybei ir žada būti didžiausiu per visą Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) istoriją.

Trečiadienį Davose prasideda Pasaulio ekonomikos forumas (WEF), kurio pagrindinė tema, manoma, bus euro zonos krizė ir jos pasaulinis poveikis, praneša BBC. Šiemet garbė sakyti įžanginę renginio kalbą atiteko Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Viena iš aktualių temų debatams bus paties kapitalizmo ateitis. Į darbotvarkę taip pat įtraukti tokie klausimai – Kinijos augimas, finansų reguliavimas, pasaulyje nuvilnijusių protestų padariniai.

Dauguma rodiklių byloja, kad euro zona yra recesijoje. Dėl lėtesnių nei anksčiau prognozuota Lietuvos eksporto augimo tempų „Danske“ bankas mažina šalies ekonomikos augimo prognozes nuo 3,8 proc. iki 2,7 proc. šiais metais. Remiantis prognozėmis, euro zonos ekonomikos augs 0,3 proc. šiais metais, tačiau nuosmukis bus trumpas. „Danske“ bankas prognozuoja, kad jau 2013 m. augimas paspartės iki 1,5 proc.

JAV prezidentas Barackas Obama antradienio vakarą perskaitytame metiniame pranešime pristatė save kaip kovotoją su ekonomine krize ir už teisingesnę Ameriką. „Milijonai amerikiečių, kurie kiekvieną dieną sunkiai dirba ir laikosi taisyklių, nusipelno tokios pat vyriausybės ir tokios pat finansų sistemos. Atėjo metas taikyti vienodas taisykles nuo viršaus iki apačios“, – pabrėžė jis Kongrese.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad dėl recesijos Europoje sulėtės pasaulio ekonomika, ir ragina pasaulio lyderius didžiausią dėmesį skirti augimui, o ne biudžeto apkarpymams, praneša AP. TVF prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika išaugs 3,25 proc., mažiau nei pernai rugsėjį prognozuotais 4 proc. 17 euro zonos valstybių ekonomika šiais metais susitrauks 0,5 proc. Pernai rugsėjį TVF regionui prognozavo 1,1 proc. augimą.

Pasaulinės darbo rinkos perspektyva, palyginti su pernai metais, pablogėjo, sako Tarptautinė darbo organizacija. Ji situaciją vadina iššūkiu, reikalaujančiu neatidėliotinų veiksmų, ir sako, kad vyriausybės turi sukurti 600 mln. darbo vietų per ateinantį dešimtmetį, praneša BBC. Organizacija sako, kad yra pesimistiškiau nusiteikusi dėl silpnesnės pasaulio ekonomikos.