ekonomika

ES Europos vadovų tarybos susitikimas Briuselyje birželio 28-29 vadinamas istoriniu, tačiau lieka įspūdis, kad išties istoriniai sprendimai nustumti į netolimą ateitį, kada vykstant rimtiems sukrėtimams juos priims skubos tvarka. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad Lietuva yra pasirengusi sutikti dar vieną ekonominės krizės bangą, tačiau, apie kainą, kurią Europos valstybės turėtų sumokėti už euro zonos išsaugojimą, mūsų šalyje beveik nediskutuojama.

Pernai sumažėjo pradėtų bankroto procesų. Bankroto procesas buvo pradėtas 1273 įmonėse, arba 22,2 procento mažiau įmonių nei 2010-aisiais. Statistikos departamento duomenimis, kur kas mažiau bankrotų inicijavo įmonių administracijos vadovai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – atitinkamai 39,6 ir 31,6 proc. Tačiau padaugėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos (23,1 proc.) bei įmonės likvidatorių (11,8 proc.) inicijuotų bankrotų.

„Dažnai jaučiu vidinę šizofreniją, – sako Medicinos ir diagnostikos centro vadovas Laimutis Paškevičius. – Viename smegenų pusrutulyje esu verslininkas, kitame – hipokratas.“ Atviras ir tiesus pokalbis apie medicinos verslą Lietuvoje – to ne visada gali tikėtis. Ligoninės kvapas pasąmonėje asocijuojasi tik su nemaloniais dalykais. Čia jo nėra. Ir galbūt vienintelis dalykas, iš kurio supranti esantis klinikoje, – sniego baltumo chalatais apsirengęs personalas.

Pirmąjį praėjusių metų ketvirtį Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 0,4 proc. – 0,1 proc. daugiau nei buvo anksčiau skelbta, rodo oficialūs statistiniai duomenys, kuriais remiasi Britanijos spauda. Pirmojo šių metų ketvirčio duomenys nebuvo pakeisti: šalies ekonomika šiuo laikotarpiu susitraukė 0,3 proc., parodė ketvirtadienį paskelbti Nacionalinio statistikos biuro duomenys. Jie rodo, kad recesija šalyje yra gilesnė nei iki šiol manyta.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai atvyksta į viršūnių susitikimą Briuselyje labiau susiskaidę nei bet kada; nepanašu, kad griežta Vokietijos pozicija, susiklosčius sudėtingai situacijai euro zonoje, nors kiek sušvelnės. Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo šalyje raginama išsaugoti per viršūnių susitikimą savo kietą poziciją ir atmesti visas pastangas priversti Berlyną tapti Europos partnerių ar bankų skolų garantu.

Šių metų birželį, palyginti su geguže, nedarbas Vokietijoje ūgtelėjo iki 6,8 proc., ketvirtadienį pranešė Federalinė įdarbinimo agentūra. Kaip rodo oficialūs duomenys, bedarbių skaičius birželį išaugo 7 tūkstančiais, informuoja BBC. Bendras bedarbių skaičius birželį siekė 2,882 mln. žmonių. Kaip pažymi agentūros vadovas Frenkas Jurgenas Vaisas (Frank-Juergen Weise), naujausi duomenys liudija apie lėtėjančią darbo rinką.

Kipras tapo penktąja iš septyniolikos šalių, paprašiusių euro zonos partnerių paramos. Paramos savo bankams Briuselio oficialiai paprašė ir Ispanija - spėjama, kad šaliai kovoti su skolų krize gali prireikti iki 100 mlrd. eurų, praneša verslo naujienų agentūra RBC. Likusių Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) lėšų gali neužtekti norint skirti paramą dar vienai kuriai nors šaliai, susidūrusiai su finansiniais sunkumais, pavyzdžiui, Italijai, teigia ekspertai.

„Bank of America Merrill Lynch“ analitikų komanda, kuriai vadovauja Vladimiras Osakovskis, pristatė savo prognozes, kaip Rusija atrodys 2020 metais. Ekspertai aprašė pagrindines grėsmes Rusijos ekonomikai ir netgi nuspėjo, kas po aštuonerių metų bus Rusijos prezidentas, rašo Newsru.com. Truks darbo jėgos Viena didžiausių Rusijos problemų – prasta demografija. Darbo jėgos deficitas neigiamai veiks algų augimą, kompanijų išteklius ir modernizaciją.

Žemėlapiai yra puiki pasaulio pažinimo priemonė. „BusinessInsider“ siūlo susipažinti su keliais netradiciniais žemėlapiais, kurie priverčia į pasaulį pažvelgti kitu kampu. Pasauliniai naftos eksporto srautai.

Birželio 17-osios parlamento rinkimai Graikijoje įkvėpė optimizmo, kad pavyks suformuoti vyriausybę, kuri neatmes Europos Sąjungos (ES) teikiamos pagalbos sąlygų. Tokiu būdu nebus provokuojamas šalies bankrotas – kartu ir euro zonos byrėjimas. Visi pripažįsta, kad klausimas ne išspręstas, o tik atidėtas. CNN apžvalgininkas Richardas Questas euro zoną lygina su guzu ant pripučiamo baliono, kurį paspaudus guzas iššoka kitoje vietoje.

Kurį laiką taupymo politikos šalininkai baksnojo pirštu į Baltijos šalis ir vadino jas sektinu pavyzdžiu visoms valstybėms išlaidūnėms. Tenka pripažinti, kad Baltijos šalys išgelbėjo savo viešuosius finansus. Dėl šios priežasties ne vienas politikas ir ekonomistas siūlo mokytis iš Baltijos regiono.

Bene žymiausias pasaulio investuotojas George'as Sorosas su nerimu laukia šią savaitę įvyksiančio Europos lyderių susitikimo ir teigia, kad per tris artimiausias dienas nesiėmus tinkamų sprendimų euras patirs fiasko, rašo „Bloomberg“. G. Sorosas ilgą laiką kritikavo Europos politikus, kurie neveiksmingai bando susidoroti su monetarinės sąjungos krize. Anot G. Soroso, šiuo metu Europa atsisako atviros visuomenės idealų ir klimsta į antidemokratinį Vokietijos dominavimą.

Jungtinės Karalystės laukia „įdomus pasirinkimas“ dėl to, ar reikėtų šaliai įsivesti eurą, sako buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas. Jei dabartinė valiutos krizė bus išspręsta, sunku nuspėti, kokia bus Didžiosios Britanijos pozicija euro klausimu, skelbia BBC. Pats T. Blairas mano, kad Jungtinė Karalystė vis dar turėtų būti atvira galimybei įsivesti eurą.

Šiandien Europos Sąjungos vykdoma politika yra ižūli, kadangi nėra orientuota į ekonominės krizės mažinimą ir beveik priėjo savo galą, praneša Bloomberg. Praeitą savaitę investuojai per mažiau nei vieną dieną nusprendė, kad pasiūlyto paramos paketo Ispanijos bankams neužteks. Šią savaitę geros žinios iš Graikijos (kairieji, kurie labiau siekė konfrontuoti nei bendradarbiauti su Briuseliu, pralaimėjo visuotiniuose parlamento rinkimuose) buvo sumenkintos dar greičiau.

Nepriklausomas Ispanijos bankų auditas nustatė, kad šalies bankams reikia 62 mlrd. eurų papildomos paramos, informuoja BBC. Praėjusios savaitės pabaigoje, dar prieš paskelbiant bankų patikros rezultatus, euro zonos šalių finansų ministrai sutiko skirti Madridui iki 100 mlrd. eurų paramą bankų rekapitalizacijai. Pasak euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininko Jeano-Claude Junckerio, Ispanija turės iki kito pirmadienio pateikti oficialų prašymą dėl finansinės paramos.

Italijos premjeras Mario Montis perspėjo, kad jei kitas ES šalių lyderių susitikimas, numatytas kitą savaitę, bus nesėkmingas, jo padariniai gali būti apokaliptiniai, visų pirma politikos požiūriu, rašo britų laikraštis „The Guardian“. Prieš ES viršūnių susitikimą Italijos lyderis penktadienį Romoje ketina susitikti deryboms su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Ispanijos ministru pirmininku Mariano Rajoy.

Ekonominę situaciją, nors ir nežymiai, Lietuvos gyventojai vertina geriau nei prieš pusmetį. Kas trečias (32 proc.) žmogus mano, kad ekonomika nėra nei stipri, nei silpna. Neigiamai šalies ūkio padėtį vertinančiųjų sumažėjo 7 proc. punktais – prieš pusmetį tokių buvo 65 proc., o dabar – 58 proc. Šias tendencijas atskleidžia trečius metus „Omnicom Media Group“ atliekamas vartotojų tyrimas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos VIII-jame suvažiavime nominacijos „Lietuvos metų eksportuotojas - 2011“ apdovanojimu pagerbtos 22 šalies įmonės. Apdovanojimus įteikė Ūkio ministras Rimantas Žylius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas teigia, kad plačiai paplisianti ekonomikos ir finansų krizė euro zonoje yra neišvengiama ir kad ji prasidės per metus. Anot jo, galimas krizės sprendimo būdas yra dalinis Ispanijos ir Italijos skolų nurašymas, tačiau tam trūksta politinės valios. „Graikija nepajėgs vykdyti savo įsipareigojimų. Rimta finansų ir ekonomikos krizės Europą sudrebins per metus.

Geriausi aukso laikai baigėsi, euras turėtų toliau silpnėti prieš dolerį, o naftos kainos šiandien yra ekonomikos plėtrai priimtinesniame lygyje, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Auksas pradeda savo kelią žemyn. Padėtis ne tokia paprasta – aukso kaina truputį sumažėjo, bet atsiranda trumpalaikių veiksnių, kurie gali kilstelėti jo kainą“, – pristatydamas ekonomikos apžvalgė sakė ekonomistas.

Degalų brangimas Lietuvoje nebūtinai lemia jų suvartojimo mažėjimą, pastebi SEB banko ekonomistai. Net ir įspūdingai kylant dyzelino kainai, jo suvartojimas Lietuvoje 2010-2011 metais didėjo. Be to, nemenkos reikšmės turi psichologiniai veiksniai – degalų vartotojų elgesiui pastaraisiais mėnesiais įtakos turėjo ne tik degalų brangimo sparta, bet ir itin ryški psichologinio kainos toleravimo kartelė.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika kils iki 3,5 proc., 2013 metų – iki 4 proc.  Infliacija turėtų siekti 2,5 proc., nedarbo lygis – 14 proc. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pagrindinė ekonomikos stabilumo priežastis bus vadinamasis nematomas darbas įmonių lygiu, kai yra keliamas gamybos efektyvumas ir mažinamos sąnaudos produkcijos vienetui.

Du Vokietijos publicistai – Matthias Thieme ir Pittas von Bebenburgas parašė knygą „Vokietija be užsieniečių“, kurioje pamėgino įvertinti hipotetinio visų emigrantų išsiuntimo iš Vokietijos padarinius, rašo „The Local“. Autorių nuomone, likusi be turkų, arabų, afrikiečių ir persikėlėlių iš Rytų Europos, Vokietija patektų į varganą padėtį.

Per interviu agentūrai „Reuters“ Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas pareiškė, kad Europos šalių kantrybė Graikijos atžvilgiu senka, rašo ERR. „Labai sunku paaiškinti žmonėms, kodėl vyriausybė negali rasti papildomų lėšų mokytojų algoms didinti, tuo tarpu pinigų padėti Graikijai visada yra“, – aiškino A. Ansipas. Finansinės paramos reikia ne tik Graikijai, bet ir Ispanijai. Europos Sąjunga skirs šaliai 100 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketą.

Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo klausimas priėjo akligatvį. Europos Parlamentas (EP) sumažino elektrinės uždarymui skiriamas lėšas, o EP biudžeto kontrolės komisijos pranešėjas dėl IAE uždarymo Marianas Jeanas Marinescu komisijai pateikė nepatrauklią ataskaitą apie tai, kas buvo padaryta šiuo klausimu iki dabar. Iki šiol ES Lietuvai yra skyrusi 1,2 mlrd. eurų, kad būtų pradėti IAE uždarymo darbai.

Gimusiems iki komercinio interneto paslaugų pradžios pasaulis be jo tikrai neįsivaizduojamas. Kodėl internetas civilizacijos raidai toks svarbus, atskleis keli svarbiausi vaizdžiai pateikti faktai.

Toks įspūdis, kad kai kuriems oponentams gerokai sugadinau nuotaiką, neseniai paskelbęs informaciją apie tikrąją renovacijos situaciją Lietuvoje. Atvirai šnekant, sunku tuos piliečius ir oponentais traktuoti, kadangi jie kategoriškai nenori tikros informacijos nei girdėti, nei žinoti, kad nesugriūtų ilgai jų galvose statytasis kortų namelis. O kaip paskui save gerbsi be „namelio“ galvoje? Belieka vienintelis saviraiškos kelias – pykti ir tuo pykčiu viešai visus gąsdinti.

„Biudžeto ištekliai bus kaip niekad įtempti. Taupymas bus priešpastatomas ekonomikos augimui, ir akivaizdu, kad kiekviena šalis turės atlikti namų darbus, bandydama subalansuoti savo viešuosius finansus“, – kalbėdama apie tai, ką žada Lietuvai 2014–2020 metų Europos Sąjungos biudžetas, sakė finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas. „Kas tau priklauso, tu turi susimokėti ir aptarnauti skolą, kitaip būtų valstybės bankrotas“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad situacija nėra dėkinga.

Euro-2012 parodė, kaip glaudžiai sportas susijęs su politika, kitaip sakant, su finansais, su euru. Žinoma, perkeltine prasme. Graikai Europos futbolo čempionate nugalėjo didžiąją Rusiją ir kiek netikėtai iškopė į ketvirtfinalį, o dauguma Graikijos rinkėjų sekmadienį balsavo už tas politines jėgas, kurios nori Elados šalį palikti euro zonoje.

Filmai apie verslą dažniausiai atspindi tuo metu vyravusias ekonomikos nuotaikas. Tarkim, „American Madness“ (1932 m.) atkuria bankų griūtį Didžiosios depresijos laikotarpiu. „Executive Suite“, „Woman's World“ ir „Patterns“ (šeštojo dešimtmečio filmai) vaizduoja to periodo biurų politiką. Septintojo dešimtmečio pradžioje sukurtas „Little Shop of Horrors“ pasakoja apie žmones valgantį augalą, kuris sugeba išsaugoti gėlių parduotuvę. Čia galima atrasti sąsają su kapitalizmu. „McCabe and Mrs.

Šveicarijos bankas „Julius Baer“ pradėjo derybas dėl „Merril Lynch“ verslo įsigijimo iš „Bank of America“, pranešama Šveicarijos banko tinklapyje. Pranešime patikslinama, kad derybos tik pradėtos, todėl galimo sandorio detalės neskelbiamos. Apie „Bank of America“ ir „Julius Baer“ derybas birželio 18 d. pranešė CNBC televizija. Jos duomenimis, sandorio vertė gali siekti 1,5-2 mlrd. dolerių.

Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai pasiūlė sukurti Europos Sąjungoje bendrą pasaulinio masto reitingų agentūrą. Tokią parlamentarų iniciatyvą paskatino tai, kad pastaruosius kelerius metus egzistuojančios reitingų agentūros „ne kartą klaidingai prognozavo kompanijų bankrotus ir ekonominio kataklizmo pasaulyje padarinius“, sakoma antradienį paskelbtoje Prancūzijos Senato ataskaitoje.

Praėjusią savaitę Vilniuje susirinko skandalingai žlugusio „Snoro“ banko kreditoriai. „Balsas.lt savaitė“ pateikia interviu su žurnalistu Mantu Dubausku, parašiusiu knygą „Kaip pradanginti milijardą“, kurioje narpliojami didžiausio lietuviškos bankininkystės skandalo užkulisiai.

Finansų rinkos po sekmadienį vykusių rinkimų Graikijoje lengviau atsikvepia. Graikijos parlamento rinkimuose partija „Naujoji demokratija“, remianti finansines pagalbos sutartis iš tarptautinių institucijų, surinko 29,5 proc. ir, užsitikrinusi 50 papildomų mandatų, tapo didžiausia partija šalies parlamente. Paaiškėjus rinkimų rezultatams, EUR/USD kursas iškart šoktelėjo aukštyn, nors rinkos dalyviai ir toliau akylai stebi, kaip bus formuojama Graikijos vyriausybė.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Meksikoje pasaulio lyderiai paragino Europą imtis visų būtinų priemonių euro zonos skolų krizei įveikti, informuoja BBC. Jie išsakė rimtą susirūpinimą dėl „vienos didžiausių rizikų pasaulio ekonomikai“, pažymėjo vienas aukštas pareigūnas.

Vyriausybės turėtų būti atviresnės kalbėdamos apie savo skolų dydį – tada jauni balsuotojai suprastų, kad politikams būtina jas apmokėti kuo greičiau, BBC sako istorikas Niallas Fergusonas. Pasak istoriko, Vakarų demokratijos kritikai yra teisūs sakydami, kad kažkas yra blogai su mūsų politinėmis institucijomis. Pats akivaizdžiausias negalios simptomas – milžiniškos skolos, kurias Vakarai užsiaugino pastaraisiais dešimtmečiais.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Euro zonos gelbėjimo fondų skolinimo pajėgumas gali būti padidintas 100 mlrd. eurų, pirmadienį praneša Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Laikraščio straipsnyje teigiama, kad pagal pasiūlymus, svarstomus Europos Sąjungos (ES) sostinėse ir institucijose, 100 mlrd. eurų Ispanijos bankams bus išmokėti iš laikinojo gelbėjimo fondo - Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) - todėl pastovusis gelbėjimo fondas - nuo liepos įsigaliosiantis Europos stabilumo mechanizmas (ESM) - liks nepaliestas.

Pirmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą pasaulio lyderiai, kuriems palengvėjo Graikijos parlamento rinkimus laimėjus finansinę paramą remiančioms partijoms, darys spaudimą Europai ragindami išgelbėti euro zoną ir įveikti finansų krizę. Lyderiai iš didžiausių pramoninių ir ekonomiškai stiprių šalių, kurios sudaro daugiau nei 80 proc. pasaulio gamybos, Meksikos Los Kaboso kurorte pirmadienį pradėjo dvi dienas truksiantį susitikimą.

Vokietija yra pasiruošusi suteikti Graikijai daugiau laiko pasiekti tikslus, įvardytus Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagal gelbėjimo sutartį, sekmadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle, informuoja AFP. „Didelių pokyčių susitarimuose būti negali, tačiau manau, kad galime dar kartą aptarti terminų, skirtų pasiekti tikslus, atidėjimą“, – interviu šalies televizijai sakė G. Westerwelle.

Vengrija gali save finansuoti ir be Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, tačiau sandoris su TVF padėtų sumažinti šalies skolinimosi kainą ir nuramintų nervingas rinkas, Austrijos laikraščiui „Die Presse“ sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Vengrija jau keletą mėnesių derasi su TVF dėl paskolų. Derybos dėl jų anksčiau nutrūko įsiliepsnojus ginčams dėl prieštaringai vertinto centrinio banko įstatymo. Galiausiai Vengrijos vyriausybė sutiko įstatymą pakoreguoti.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų didžiulė katastrofa, teigia buvęs Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou, informuoja BBC. Anot jo, Graikija nėra pagrindinė bloko problema, ji tėra precedentas tarp įsišaknijusių esminių euro zonos problemų. Graikijos sekmadienį vyksta parlamento rinkimai, kurie, anot analitikų, gali nulemti šalies ateitį euro zonoje.

Birželio 30–ąją iš posto pasitrauksiantis Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas perspėjo, kad Europa gali susidurti su „Lehman Brothers“ situacija ir kad euro žlugimas gali sukelti pasaulinę krizę, informuoja AFP. „Europa gali įstengti išsikapanoti, tačiau grėsmė auga. Jeigu reikalai nebus tvarkomi teisingai, galime sulaukti “Lehman Brothers„ situacijos“, – interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Observer“ sakė R. Zoelickas.

Tuo metu, kai ekonominė situacija, ypač gyventojų užimtumas, yra pagrindinis amerikiečių rinkėjų rūpestis, naujos recesijos, atkeliaujančios iš Europos, rizika taip pat grasina ir dabartiniam JAV prezidentui, rašo „Le Monde“. Dviejų ekonominių zonų tarpusavio ryšiai yra akivaizdūs: į Europos Sąjungą keliauja 22 proc. JAV eksporto. Europa įsikišo į JAV prezidento rinkimų kampanijas tuo metu, kai Barackas Obama ir jo oponentas respublikonas Mittas Romney, pasak apklausų, eina koją kojon.

Italijos vyriausybė penktadienį paskelbė apie naujas 80 mlrd. eurų vertas priemones, skirtas paskatinti ekonomikos augimą ir sumažinti skolų naštą, praneša AP. Ministro pirmininko Marijaus Mončio (Mario Monti) ministrų kabinetas penktadienį patvirtino naujas ekonomikos augimo priemones, tarp kurių numatytas vyriausybės nuosavybės pardavimas, specialių infrastruktūros projektams skirtų obligacijų išleidimas ir ministrų kabineto bei Finansų ministerijos darbuotojų skaičiaus mažinimas.

Vidutinis atlyginimas „į rankas“ praėjusiais metais siekė 1594 litus, o „popieriuje“ gaunamas mėnesinis darbo užmokestis padidėjo 58 litais. Nors vidutinis atlyginimas ir pakilo, jis nesiekia 2008 metais buvusios ribos, o realusis darbo užmokestis, atsižvelgiant į vartotojų kainų augimą, sumažėjo. Pernai daugiausiai uždirbo finansų ir draudimo srities atstovai. Atskaičius mokesčius, vidutinis atlyginimas per metus padėjo 2,7 procento.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad euro zonos krizė bus kitą savaitę vykstančio Didžiojo dvidešimtuko sutikimo dėmesio centre, tačiau perspėjo lyderius, reikalaujančius ją vadovauti kovai su krize, kad jai reikia pagalbos, informuoja AFP. „Visi tie, kurie žiūrės į Vokietiją tomis dienomis Los Kabose, kurie tikisi būgnų tratėjimo ir atsakymo... Visiems jiems sakau, kad Vokietija yra stipri, Vokietija yra Europos ekonomikos augimo ir stabilumo inkaras.

Lietuva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos kritikuojama dėl aukšto nedarbo lygio, ypač nerimą kelia jaunimo nedarbas, ir įspėjama, kad gali būti priklausoma nuo euro zonos krizės. TVF išvadose Lietuva įvertinama už tai, kad sumažino biudžeto deficitą, tačiau perspėjama, kad ūkio augimui riziką kelia išorės veiksniai, o ypač euro zonos krizė. Tai paveiktų Lietuvos skolinimosi kainą.

Naftos kainos šiais metais gali sumažėti beveik du kartus - iki 50 dolerių tuo atveju, jeigu euro zonos skolų krizė dar labiau įsismarkautų, teigia vieno didžiausių Šveicarijos bankų „Credit Suisse“ ekspertai.