ekonomika

Ekonominiai integraciniai procesai tampa vis svarbesni šalims, kurios siekia ekonominės ir politinės naudos, sprendžia saugumo klausimus. XX–XXI a. svarbiausi integraciniai procesai vyko ir vyksta sprendžiant saugumo ir ekonominės raidos problemas.

Dauguma Vokietijos politikų kaltiną Graikiją nepakankamai karpant išlaidas. Tačiau tyrimai rodo, kad Atėnai vykdo pačią brutaliausią taupymo programą ES istorijoje. Premjeras Antonisas Samarasas aiškiai rodo, kad nori pakeisti savo šalies favoritizmo kultūrą, rašo „Der Spiegel“. Penktadienį A. Samaraso misija Berlyne yra aiški: Graikijos premjeras turi prašyti daugiau finansinės paramos savo šaliai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Berlyne euro zonos skolų krizę aptars su Italijos premjeru Mario Monti, informuoja AFP. „Didžiausias dėmesį jie skirs situacijai euro zonoje ir ekonominei plėtrai Europoje“, – per vyriausybės spaudos konferenciją sakė kanclerės atstovas spaudai Steffenas Seibertas. A. Merkel po vasaros atostogų jau surengė kelis susitikimus su euro zonos lyderiais.

Per Irano ir Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūros (TATENA) diskusijas dėl Teherano branduolinės programos susitarimas nebuvo pasirašytas, skelbia AFP. TATENA vyriausiasis inspektorius Hermanas Nakertas (Herman Nackaerts) po susitikimo Vienoje sakė žurnalistams, kad „liko svarbiausi skirtumai“, kurie sutrukdė susitarti. H. Nakertas pridūrė, kad „šiuo metu“ nenumatyta daugiau jokių diskusijų.

Vokietijos valdančiosios partijos (CDU) frakcijos vadovas parlamente Volkeris Kauderis penktadienį, likus vos kelioms valandoms iki kanclerės Angelos Merkel  ir Graikijos premjero Antonio Samaro susitikimo, pareiškė, kad negali būti keičiami nei Graikijos paketo sąlygose nurodyti planiniai laikotarpiai, nei paketo turinys. Manoma, kad per susitikimą su kanclere Graikijos premjeras paprašys suteikti daugiau laiko pasiekti planinius rodiklius.

Pirmąjį 2012 metų pusmetį pasaulio ekonomika nuvylė, todėl rinkų dalyviai į ateities perspektyvas šiuo metu žvelgia atsargiai, o dažnai ir pakankamai pesimistiškai. „Danske" banko ekonomistai visiems regionams sumažino ekonomikos augimo prognozes ir sutinka, kad situacija didžiosiose pasaulio ekonomikose kurį laiką bus pakankamai vangi. Vis dėlto manome, kad per ateinančius ketvirčius ekonomikos būklė turėtų stabilizuotis, o metams besibaigiant galima sulaukti optimistiškesnio scenarijaus.

Iki šiol Šveicarija garsėjo solidžiu ir patikimu bankininkystės sektoriumi, tačiau šios tvirtovės pamatus sudrebino JAV ir Vokietijos kaltinimai padedant turtuoliams nuslėpti milijoninius mokesčius. Pasaulio finansų padangę aptemdė naujas skandalas – Jungtinės Valstijos ir Vokietija pradėjo atskirus tyrimus dėl Šveicarijos bankų, kurie kaltinami prisidėję prie šių šalių turtuolių mokesčių vengimo.

Antrojo šių metų ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 8,9 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, arba 0,9 tūkst. (8,7 proc.) mažiau nei pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje. Statistikos departamento duomenimis, per ketvirtį laisvų darbo vietų sumažėjo pramonėje, transporte ir saugojime – po 0,3 tūkst., prekyboje – 0,2 tūkst., o padaugėjo viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – 0,2 tūkst.

Prasidėjo megamiestų era. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų dabar gyvena miestuose ir jie tikrai negrįš į kaimus. Su Kinija priešakyje, šiandienos globalūs miestai didėja gyventojų skaičiumi bei tampa pasaulio ekonomikos varikliais – ir kelia daug problemų šalių vyriausybėms, rašo „Foreign Policy“. McKinsey pasaulinis institutas sudarė pačių dinamiškiausių miestų reitingą. Pateikiame pirmąjį jų dešimtuką.

Kinijos gamybos aktyvumas rugpjūtį smuko iki žemiausio lygio per devynis mėnesius, todėl šalies valdžiai padidėjo spaudimas toliau mažinti palūkanų normas ir imtis ekonomikos gaivinimo priemonių, informuoja AP. Pirminiais duomenimis, banko HSBC sudaromas Kinijos gamybos sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas sumažėjo nuo 49,3 punkto liepą iki 47,8 punkto rugpjūtį. Žemesnis nei 50 punktų indeksas rodo susitraukimą.

Kadangi mažėja pajamos iš reklamos, Ispanijos žiniasklaidos kompanijos yra priverstos atleisti darbuotojus ir mažinti biudžetus, todėl atitinkamai prastėja informacijos kokybė ir įvairovė. Sunkiai verčiasi dauguma Pietų Europos žiniasklaidos kompanijų, tačiau prognozuojama, kad tik Graikijos žiniasklaidos atstovų padėtis šiemet bus prastesnė nei Ispanijos.

JAV gamybos augimas rugpjūtį išliko silpnas, praneša BBC. „Markit“ skaičiuojamas preliminarus gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas ūgtelėjo nuo 51,4 punkto liepą iki 51,9 punkto rugpjūtį. Tai trečias pagal žemumą lygis per 35 mėnesius. Didesnis nei 50 punktų indeksas rodo, kad sektorius auga. Produkcijos ir naujų užsakymų augimas išliko silpnas, o užimtumo augimo tempas buvo lėčiausias nuo 2010-ųjų gruodžio.

Europos įdarbinimo tarnyba (EURES) iš Pietų Europos gyventojų pastaruoju metu sulaukia vis daugiau paraiškų dirbti Suomijoje, o didžiausias barjeras ieškantiems darbo yra kalba, informuoja YLE. Pavyzdžiui, Tamperės įdarbinimo ir ekonominės plėtros biuras gauna kur kas daugiau paraiškų iš Graikijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos nei anksčiau. Kandidatas turi mažiau galimybių įsidarbinti, jeigu nemoka suomių kalbos.

Daugumos JAV viduriniosios klasės atstovų ekonominė padėtis per pastaruosius metus pastebimai pablogėjo. Dėl sumažėjusių gyvenamųjų namų kainų, padidėjusių mokesčių už mokslą ir išlaidų sveikatos apsaugai labai sumažėjo jų pajamos, teigiama naujoje „Pew Research Center“ ataskaitoje, informuoja BBC. Kaip pranešama ataskaitoje, 62 proc. viduriniosios klasės amerikiečių teigia esą priversti mažinti savo išlaidas. O 43 proc.

Suomijos Europos reikalų ministras Alexanderis Stubbas ketvirtadienį perspėjo dėl to, ką pats apibūdino kaip bandymą pastatyti „Berlyno sieną“, kuri atskirtų Šiaurės Europą nuo skolų slegiamos Pietų Europos, informuoja AFP. „Europa beveik 50 metų buvo padalinta į Vakarų ir Rytų, o šiandien beprasmiška ją dalinti į Šiaurės ir Pietų. Mes nenorime naujos Berlyno sienos“, – Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė A. Stubbas.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Kinijos kompanijos sudarė susiliejimo ir perėmimo sandorių Jungtinėse Valstijose už 7,8 mlrd. dolerių sumą. Kaip rašo „The Financial Times“, tai didžiausios sandorių apimtys per visą JAV ir Kinijos ekonominių santykių istoriją. Didžiausias sandoris tarp JAV ir Kinijos perėmimų rinkoje – tai „Dalian Wanda“ korporacijos sprendimas įsigyti vieną didžiausių JAV kino teatrų tinklą „AMC Entertainment“ investicijos siekė 2,6 mlrd. dolerių.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Euro zonos šalių ekonominiai ir finansiniai sunkumai vidutinėje perspektyvoje išliks, šiais ir kitais 2013 metais bendrasis euro zonos BVP toliau smuks, prognozuoja JAV bankas „Citigroup“ savo ataskaitoje, kurią ketvirtadienį skelbia Londono Sitis. „Citigroup“ specialistų nuomone, dėl išliekančių sunkumų Graikija bus priversta pasitraukti iš euro zonos per artimiausius 12-18 mėnesių.

Šiuo metu Kinijoje yra viena eksporto prekė, kurios srautas nesustabdomas – tai milijonieriai, paliekantys šalį ieškodami saugesnio ir stabilesnio gyvenimo užsienyje, informuoja BBC. Lui Chuanas gyvena Šanchajuje. Savo kapitalą jis įsigijo per veiklą nekilnojamojo turto rinkoje. Šanchajuje jis turi vilą su 200 kambarių, be to, yra įsigijęs nekilnojamojo turto mažiausiai penkiose kitose šalyse.

Prancūzijos premjeras Žanas Markas Airo (Jean-Marc Ayrault) trečiadienį pranešė, kad valdžia mažins mokesčius benzinui ir taip stengsis sumažinti dėl kylančių kainų namų ūkius slegiantį spaudimą, informuoja AP. Premjeras stengėsi atgaivinti visuomenės pasitikėjimą, nes Prancūzija, kaip ir daugybė kitų Europos valstybių, kenčia dėl silpnėjančios ekonomikos.

Pasaulio ekonominė krizė negalėjo neįtakoti automobilių pramonės. Tačiau reikia pasakyti, kad skirtingų sektorių nuostoliai nevienodi. Jei per pastarąsias 5 metus lengvųjų automobilių pardavimai Europoje smuko 23 proc., tačiau komercinių automobilių sektoriuje pastebima visiškai kitokia situacija. ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacijos) duomenimis, 2011 m. buvo parduota virš 2 mln. krovininių automobilių ir autobusų. Tai 10,3 proc. daugiau nei 2010 m. ir atitinka 1998 m. pardavimų lygį.

Vokietija Ispanijai padeda ne tik paskolomis. Atostogauti į Ispaniją vyksta vis daugiau turistų iš Vokietijos, informuoja „The Daily Telegraph“. Ispanijos vyriausybės atstovai trečiadienį pranešė, kad smarkiai išaugęs atostogautojų iš Vokietijos skaičius liepą lėmė rekordiškai didelį turistų kiekį. Užsienio turistų skaičius liepą išaugo 4,4 proc., iki 7,7 mln. Padaugėjo ir turistų iš Prancūzijos bei Skandinavijos šalių. Per pirmus septynis mėnesius į Ispaniją iš viso atvyko 32,8 mln.

Viena didžiausių ir ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių – Vokietija – gali pasigirti puikiai išvystytų kelių tinklu, dėl kurio stipriai pakeliama šalies ekonominė stiprybė. Trumpai apžvelkime, kaip viskas prasidėjo ir vystėsi. Pirmoji mintis nutiesti gerus kelius motorinėms transporto priemonėms buvo kilusi dar Veimaro respublikos gyvavimo laikais. Tiesa, tuomet darbai gana ilgai strigo ir didesnio progreso nebuvo. Tai lėmė silpnos ekonominės galimybės ir valdžios paramos trūkumas.

Šiais metais Estijos ekonomika turėtų ūgtelėti 3 proc., tačiau dėl didelio būrio bedarbių, auga skaičius tų, kurie vos vos patenkina pirmosios būtinybės poreikius, o tai didina vadinamojo „paveldimo skurdo“ riziką, kai ateinančioms kartoms bus sunku ištrūkti iš skurdo aplinkos, informuoja err.ee. „Swedbank“ padidino šių metų ekonomikos prieaugio prognozę, tačiau sumažino kitų metų prognozuojamus rodiklius. 2012 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 3 proc. - 0,3 proc.

Naujos apklausos duomenimis, Estijos vartotojai mano, kad ateityje kainų augimo tempas paspartės. Estijos ekonominių tyrimų instituto sudaromo vartotojų barometro duomenimis, vartotojų pasitikėjimas rugpjūtį buvo šiek tiek didesnis nei vidutinis. 29 proc. Estijos gyventojų manė, kad per 12 mėnesių šalies ekonomikos būklė bus geresnė nei yra dabar, 39 proc. teigė, kad ji nepasikeis, o 26 proc. baiminosi, kad ji pablogės.

Suomijos premjeras Jurkis Katainenas (Jyrki Katainen) teigia, kad reikia imtis papildomų veiksmų, kad euras būtų sustiprintas, o Europos Sąjungos (ES) lyderiai turėtų judėti gilesnės integracijos ir griežtesnių bendrų taisyklių link. „Mums reikia gilinti integraciją, o ne judėti skirtingomis kryptimis“, - per Suomijos ambasadorių susitikimą antradienį sakė šalies premjeras. Iki šiol, anot jo, kad išvengtų ekonominio kracho ES pasikliovė vien grupe krizės suvaldymo priemonių.

Remiantis Vokietijos dienraščio „Boersen-Zeitung“ informacija, stambiausia šalies technologijų kompanija „Siemens“ veda ankstyvas vidaus derybas dėl tūkstančio darbo vietų panaikinimo. Tokias diskusijas esą lėmė silpnėjanti ekonomika, ypač Europoje. „Boersen-Zeitung“ anoniminio šaltinio teigimu, sprendimai gali būti priimti spalį ar lapkritį. „Siemens“ atstovas spaudai tokią informaciją komentuoti atsisakė. Pastaruoju metu sustiprėjo nerimas dėl Vokietijos ekonomikos būklės silpnėjimo.

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,  niūriame euro zonos kontekste ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės demonstruoja stebėtinus rezultatus, kurie ypač pastebimi pramonėje. Pirmauja gamyboje „Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis.

Vokietija nekeis sutarčių su Graikija, informavo Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle per susitikimą su savo Graikijos kolega Dimitriu Avramopoulu. G. Westerwelle komentarai nuskambėjo iškart po pranešimų apie tai, kad Graikija ketina prašyti pratęsti tarptautinės paramos programą dvejiems metams.

Prancūzijos finansų ministras tikina, kad šalis atkakliai laikysis planų biudžeto deficitą kitąmet sumažinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rašo „The Irish Times“. Toks jo užsispyrimas susilaukė valdančiųjų socialistų kritikos, nes, norint pasiekti planinį rodiklį, reikia rasti daugiau nei 30 mlrd. eurų papildomų santaupų.

Italijos ministras pirmininkas Mario Monti teigia, kad šalies ekonominės problemos nėra tokios rimtos,kokios buvo prieš metus, o krizės pabaiga artėja.

Lygiai prieš trisdešimt metų Meksika paskelbė bankrotą ir šis įvykis žymėjo trečiosios pasaulio šalių skolų krizės pradžią. Meksikos situacija buvo panaši Graikijos Dabar anoji krizė primena šiandieninę ekonomiką, rašo „The Guardian“. Meksikos situacija panaši į Graikijos. Amerikiečių, britų ir japonų bankų paskolos Lotynų Amerikos šalių vyriausybėms primena šiandienos pigias JAV ir Europos bankų paskolas. Politikų atsakas irgi identiškas.

Šią savaitę daug ekonominių pranešimų sulauksime iš Lenkijos. Mūsų kaimynė paskelbs liepos mėnesio pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos bei nedarbo rodiklius. Lenkijos ekonomika nemažina apsukų, liepą gamyba galėjo išaugti 3,9 proc. Lenkijos zlotas nuo vasaros pradžios euro atžvilgiu stiprėjo (8 proc.) ne tik dėl padidėjusio investuotojų rizikos apetito, bet ir dėl geresnių nei euro zonos Lenkijos ekonomikos perspektyvų. Vis dėlto ši šalis sunkiai tvarkosi su nedarbo problemomis.

Latvijos ekonomikos laukia puiki ateitis, įsitikinęs banko „Citadele“ valdybos pirmininkas Guntis Beliavskis, informuoja Telegraf.lv. „Esu tikras, kad mūsų ekonomikos laukia šviesia ateitis, su sąlyga, jeigu Briuselyje nebus priimti neteisingi sprendimai.

Jaunimo nedarbas Britanijoje pasiekė dar nematyt lygmenį. Viena to priežasčių – jaunų žmonių nenorėjimas dirbti srityje, kurioje negalėtų naudoti socialinių gabumų, praneša Daily Mail. Beveik pusė iš 1000 apklaustų 16-24 metų asmenų teigė, jog jų nežavi darbas virtuvėse, viešbučiuose ar baruose. Pasak jų toks darbas būtų per daug nuobodus ir monotoniškas. Taip pat britai sakė, jog pradėję ieškoti darbo, į patarnavimo sektoriaus skelbimus nekreipia dėmesio.

Norint padengti biudžeto išlaidas Graikijai per artimiausius dvejus metus prireiks ne 11,5, o 14 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos žurnalas „Spiegel“. Prie tokios išvados priėjo vadinamojo trejeto - Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko - ekspertai. Šiuo metu Europos lyderiai ieško būdų, kaip skirti Graikijai papildomų lėšų neformuojant naujojo paramos paketo. ES nedžiugina naujų sumų Atėnams pervedimo perspektyva.

Neapsigaukite – nuolat dykinėjantys žmonės neretai būna itin produktyvūs. Jiems tiesiog reikia patobulinti savo atidėliojimų strategiją, rašo portalas „The Wall Street Journal“. Ne vienam galbūt iškils klausimas, kodėl reikia žinoti, kaip sėkmingai atidėlioti darbus? Nuolatinis darbų vilkinimas nėra taip blogai, tačiau ar galima tai prilyginti išsisukinėjimui nuo darbų, tinginiavimui ar beverčiam dykinėjimui? Juk darbų atidėliojimas yra neproduktyvus.

Kai kurie investuotojai stengiasi nuspėti kompanijos vadovo sėkmę studijuodami jo praeitį. Nepriklausomas finansų patarėjas iš Venesuelos Julio Urvina dalijasi patirtimi, kaip tai prognozuoti teisingai. Savo naujoje knygoje jis aprašo, kaip išpranašavo ateitį garsiems kompanijų vadovams.

Per metus Jungtinės Valstijos sugebėjo į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį sumažinti iki pastarųjų dvidešimties metų rekordo. Kaip teigia šalies vyriausybės atstovai, pagrindinė priežastis, kodėl šalis pradėjo mažiau teršti – ekonominė, mat pramonėje iškastinę anglį daug kur pakeitė pigios ir ekologiškesnės dujos.

Prabangus visureigis, namas užmiestyje, atostogos egzotiškose šalyse ir saldus atsakymas į klausimą, kuo verčiatės. „Aš verslininkas“ – tikriausiai svajoja ištarti ne vienas šiuo metu mokslus kremtantis studentas ar samdomą darbą dirbantis jaunuolis. Gyvenimas būtų kaip pasakoje apie laimingąją Pelenę: niekas nekrauna papildomų darbų, neprimena rytinių pramiegojimų, o svarbiausia, galima savarankiškai pasirinkti, ką, kada ir kaip nori veikti.

Pabandykite įsivaizduoti valstybę, kurios gyventojai dirba mažiau laiko nei dauguma kitų, kurios darbuotojai nėra patys produktyviausi, o moksleiviai mokykloje praleidžia mažiau laiko nei kaimyninių valstybių vaikai, rašo BBC. Iš pirmo žvilgsnio toks kokteilis nežada nieko gero. Vis dėlto Vokietija sėkmingai pritaikė šį receptą. Šalis tapo visos Europos ekonomikos varikliu ir antra pagal dydį eksportuotoja visame pasaulyje.

Dauguma didžiausių pasaulio korporacijų ir bankų vadovų įsitikinę, kad Baracko Obamos perrinkimas per lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus bus naudingas pasaulio ekonomikai. Tai rodo penktadienį paskelbti sociologinio tyrimo, kurį atliko britų laikraščio „The Financial Times“ ekspertai, rezultatai. Apklausoje dalyvavo 1,7 tūkst. įtakingų verslininkų ir bankininkų.

Aplinkybės euro zonoje pernelyg sudėtingos, kad dabar galima būtų daryti kokias nors išvadas. Būtina nuolat sekti situaciją, o dėl Latvijos prisijungimo prie bendrosios Europos valiutos sąjungos svarbu būti itin išmintingiems, teigia SEB banko Latvijos padalinio makroekonomikos ekspertas Dainius Gašpuitis. „Skolų krizė dar nepasiekė dugno - daugelis svarbių sprendimų ir jų įgyvendinimas dar priešaky. Prognozuojamas labai neramus ruduo, o galimų įvykių plėtros scenarijų vis daugėja.

Nourielio Roubinio fondas „RGE Monitor“ krizę žada jau rugsėjį: susikaupė per daug negatyvių faktorių, kurie pasaulinę finansinę sistemą atves į akligatvį. Daugelyje Europos šalių rudens pradžioje įvyks tokie kertiniai įvykiai, kaip rinkimai ir biudžetų derinimai, ir visi jie, kartu sudėjus, gali išprovokuoti didžiulę finansinę krizę. Be to, daugelis istorinių krizių prasidėjo būtent šį mėnesį, praneša slon.ru.

Pastaraisiais mėnesiais įvairių analitinių agentūrų prognozės dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje tampa vis skeptiškesnės. Šių metų gegužės pradžioje reitingų agentūros „Standard & Poor's“ ekspertai, įvertinę Graikijos šansus artimiausiais mėnesiais palikti euro zoną, tokią tikimybę įvardijo esant lygią vienai galimybei iš trijų, tai yra 33,3 procento.

Vienos iš didžiausių kompiuterių kompanijų pasaulyje Kinijos „Lenovo“ ketvirčio pelnas dėl tebeaugančios vidaus rinkos ir pardavimų užsienyje išaugo 30 proc., praneša BBC. Balandį-birželį „Lenovo“ pelnas siekė 144 mln. JAV dolerių, tačiau pelno augimo tempas buvo lėčiausias per daugiau nei metus. Manoma, kad tai lėmė lėtėjanti Kinijos ekonomika. „Lenovo“ atstovai pažymėjo, kad savo augimo perspektyvas vis dar vertina optimistiškai.

Per tris mėnesius bedarbių skaičius nukrito iki 2.56 milijonų. Dabar oficialus nedarbo rodiklis yra 8%, informuoja BBC. Bedarbio pašalpą tikisi gauti per 1.59 milijono žmonių. Išaugo žmonių dirbančių tik puse etato skaičius –jis pakilo iki 8.07 milijono. Tai yra didžiausias skaičiuos nuo 1992-ųjų, kai pradėta vesti ši statistika. Dalis žmonių dirba pusę etato todėl, nes negali rasti darbo pilnu etatu. 16-24 metų amžiaus grupėje darbą susirado 1.01 milijono asmenų.

Tuo įsitikinę Jungtinės Karalystės gydytojai, apibendrinę gausybės savo pacientų elgesį šalies ekonominės recesijos laikotarpiu. Duomenys surinkti apklausos būdu iš 300 bendrosios praktikos gydytojų, patvirtinti atlikus daugiau kaip 40 interviu. Bendrosios praktikos gydytojams recesija, kurią Jungtinė Karalystė patiria nuo 2008 metų, matuojama ne pinigų kiekiu: jie recesiją matuoja savo pacientų, kurie pradėjo gausiai girtauti, mažiau sportuoti ir patiria daugiau nervinės įtampos, skaičiumi.

Antradienį Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas (Andrus Ansip) Taline susitiko su Vokietijos ekonomikos ir technologijų ministru Filipu Resleriu (Philipp Resler). Per susitikimą šalys aptarė euro zonos stabilumo klausimus, rašo „Ohtuleht“. „Paprastų pasitraukimo iš krizės sprendimų nebūna. Visi sprendimai yra sudėtingi. Žinoma, mes nerimaujame dėl euro ateities, tačiau neprarandame optimizmo“, - sakė šalies premjeras A. Ansipas.