ekonomika

„Societe Generale“ ekonomistė Michala Marcussen patikslino kiekvienos didžiausios pasaulio ekonomikos prognozes, kurios rodo, kad visame pasaulyje ryškėja lėtėjimo ženklai, rašo „Business Insider“. Ataskaitoje, į kurią įeina augimo ir infliacijos prognozės iki 2016 m., apžvelgia ir individualius ekonomikų aspektus ir ekonomiką lemsiančius veiksnius. Viena iš pagrindinių pasaulio tendencijų visame pasaulyje yra lėtėjanti prekyba, kurią lėmė besitraukiančios euro zonos ekonomikos.

Latvijos centrinio banko apskaičiavimais, šaliai prisijungus prie euro zonos, Latvijos bendrasis vidaus produktas papildomai išaugtų 8 mlrd. eurų. Tačiau ekspertai pataria įvertinti ir su šiuo procesu susijusias rizikas, rašo „Dienas Bizness“. Ekonomistai pataria Latvijai per derybas dėl prisijungimo prie euro zonos iškelti savo sąlygas. Tokiu būdu Latvija galėtų pareikalauti, kad ji nebus atsakinga už skolas, iškilusias Pietų Europos šalyse iki jai įstojus į bendrosios Europos valiutos bloką.

Penktadienį „Lietuvos dujos“ ir  Suomijos dujų kompanija „Gasum Oy“  pristatė bendrai kuriamą gamtinių dujų biržą. Šiuo metu jau yra patvirtinti bendrovės įstatai bei išrinkti valdymo organai, taip pat paskirtas įmonės vadovas (Haroldas Nausėda). Naujai įsteigta dujų birža savo veiklą turėtų pradėti nuo 2013 m. pradžios. „Tikimės, kad prekyba galės prasidėti iš karto po Naujųjų metų.

2012 metais Brazilijoje surinktas didžiausias kavos pupelių kiekis per visą šalies istoriją – 60 mln. kilogramų, praneša agentūra EFE. Prieš 12 mėnesių šios vertingos žaliavos buvo surinkta 16 proc. mažiau. Pastarąjį kartą Brazilijos kavos augintojų rekordas buvo užfiksuotas 2003 metais. Vienas svarbių veiksnių, nulėmusių gerą kavos pupelių derlių 2012 metais, buvo apdirbamų žemių ploto padidinimas 2,7 proc., praneša EFE. Brazilija yra viena svarbiausių pasaulyje kavos eksportuotojų.

Klaidų nedaro tas, kuris nedaro nieko. Panašu, kad tokia logika vadovaujasi konservatorių partijos strategai, nė piršto nepajudindami tam, kad sukurtų savo rinkimų programą. Gudrumo stoka šios partijos neapkaltinsi – nėra programos – nėra ir galimybių jos kritikuoti.

JAV ir ekonominis augimas nuolat žengė koja kojon. Šalies istoriją nuolat lydėjo ekonominis progresas, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV BVP vidutiniškai augo po 3 proc. per metus, rašo „Time“. Žinoma toks augimas neauga ant medžių. JAV plėtros amžius sutapo su pačiu technologiškai įspūdingiausiu periodu žmonijos istorijoje.

Vokietijos ir Ispanijos lyderiai ketvirtadienį pažadėjo atkurti pašlijusį pasitikėjimą euru, tačiau ignoravo pagrindinį investuotojų rūpestį – didėjantį nerimą, kad Ispanijai prireiks visapusiško gelbėjimo paketo, informuoja AFP. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino politikus imtis veiksmų, padėsiančių atkurti pasitikėjimą euru.

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi sako, kad valdžios pareigūnai sutiko neribotai obligacijui pirkimo programai, kuri turėtų sukontroliuoti palūkanų normas euro zonoje ir pabaigti spekuliacijas dėl euro zonos skilimo, skelbia „Bloomberg“. Programa leis kovoti su dideliu valstybių obligacijų rinkos iškraipymų, kuris pagrinde kilo dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo galimybės, sakė M. Draghi po to, kai ECB nusprendė nemažinti rekordiškai žemos 0,75 proc.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Dimisijos generolas leitenantas Williamas Boykinas papasakojo „TruNews Radio“ apie tai, kad JAV ekonomika „netrukus žlugs“. Ir kada užtvankoje atsiras plyšys, didelis maisto produktų stygius ir visoje Amerikoje plintantis smurtas leis skelbti karinės padėties įvedimą.

Į Europą ateina skurdas. Tokį perspėjimą praėjusią savaitę išsakė kompanija milžinė – pasaulinė kosmetikos ir maisto gamintoja „Unilever“. Ir paskelbė: „Mažinsime pakuotes.“ Lietuvos gamintojai tikina ateinančios krizės ženklų nejaučiantys. Lietuviai perka kaip įprato pirkti užklupti pirmosios krizės bangos. Tiesa, jeigu praskleistume tokio pirkėjo prekių maišelį, greičiausiai jame būtų bent viena, o kartais ir daugiau akcijos ženklu pažymėta prekė.

Nuo pat Londono olimpinių žaidynių atidarymo dienos ėmiausi darbo – nuspėti žiniasklaidos, socialinių tinklų, sveikatos apsaugos ir kosmoso kelionių ateitį. Pastarąsias savaites daugybę laiko skyriau istorinių šaltinių tyrimams ir susitikimams su savo sričių specialistais. Tuomet netikėtai buvau paprašyta atsakyti į tam tikrą klausimyną apie žmonijos ateitį.

Rugsėjo 12 dieną Nyderlandų gyventojai rinksis prie balsadėžių išreikšti savo valią parlamento rinkimuose. Šie rinkimai gali pakreipti ne tik Olandijos, tačiau ir visos Europos plėtros bei integracijos raidą. Lietuvoje rinkimai į Seimą vyks tik spalio 14-ąją, tačiau pirmieji debatai jau kaitina politines aistras dėl svarbiausių šalies ūkio klausimų.

Įtakingas Vokietijos ekonomistas Manfredas Noimanas (Manfred Neumann) interviu CNBC pareiškė, kad jeigu Graikija nori atsistoti ant kojų ir grįžti prie ekonomikos augimo, ji turi palikti euro zoną ir grįžti prie savo valiutos. Anot ekonomisto, šalies turizmo sektorius ir eksportuotojai paprasčiausiai negali atsigauti mažindami kainas ir atlyginimus. „Tai turi būti pasiekta per devalvaciją, todėl jiems reikia savos valiutos“, - sakė tarptautinės ekonomikos profesorius.

Skandinaviškasis socializmas – geras dalykas. Kodėl jis įleido šaknis tik Skandinavijoje? Šį klausimą sau iškėlė ekonomistai Daron Acemoglu iš JAV Masačusetso technologijos instituto (MIT), Jamesas Robinsonas iš Harvardo universiteto ir Thierry Verdieris iš Paryžiaus ekonomikos mokyklos pranešime „Argi mes visi negalime būti labiau panašūs į skandinavus? Asimetriškas augimas ir institucijos tarpusavyje priklausomame pasaulyje“ (Can't We All Be More Like Scandinavians? Asymmetric Growth and Insti...

Lietuva smuktelėjo viena pozicija Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame Pasaulio konkurencingumo indekse. 2012-2013 m. šalis užėmė 45-ąją vietą iš 142 galimų, - atsidūrusi viena pozicija žemiau nei praėjusių metų reitinge. Estija užėmė 34-ą poziciją ir yra aukščiausia tarp Baltijos valstybių. Latvija pakilo net devyniomis pozicijomis nuo 64-os iki 55-os vietos. Sąraše pirmauja Šveicarija, Singapūras ir Suomija.

Vadinamasis kreditorių trejetas – Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) – pareikalavo iš Graikijos vyriausybės įvesti šešių darbo dienų savaitę. Apie tai trečiadienį praneša Londono laikraštis „The Guardian“, remdamasis konfidencialiu Atėnų kreditorių „trejetui“ skirtu laišku. Jame išdėstyti kreditorių pageidavimai dėl naujų išlaidų mažinimo priemonių ir šalies valstybės biudžeto pajamų didinimo.

Ekologiškais produktais prekiaujančios įmonės – tai paprastai ekonomikos sunkmečiu veiklą pradėjęs verslas, kuriam dažniausiai vadovauja moterys. Dauguma „žaliaisiais“ produktais prekiaujančių įmonių dirba nuostolingai, tačiau pasižymi laiku vykdomais finansiniais įsipareigojimais, atskleidžia kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.

JAV valstybės skola perkopė 16 trln. JAV dolerių ribą, o tai reiškia, kad kiekvieno JAV piliečio, įskaitant ir naujagimius, skola siekia 50 tūkst. 909 dolerius, rodo JAV Iždo departamento duomenys. Kaip informuoja rbc, kiekvienas mokesčių mokėtojas skolingas Jungtinių Valstijų kreditoriams 140 tūkst. dolerių. JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 314 mln. piliečių, iš kurių 114 mln. žmonių – mokesčių mokėtojai. JAV biudžeto deficitas sudaro 12 trln.

Jaunimo nedarbas visame pasaulyje artimiausius penkerius metus toliau augs, skelbiama naujausioje Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje, informuoja BBC. Jaunimo nedarbas iki 2017 metų tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse vidutiniškai išaugs iki beveik 13 proc., rodo TDO duomenys. Organizacija perspėjo, kad nemažai jaunuolių jau prarado viltį susirasti darbą. Ataskaitoje raginama kurti vyriausybės remiamas darbo vietas, rengti jaunuolių mokymus.

Sirijos opozicijos lyderis teigia, kad po prezidento Basharo Assado režimo nuvertimo šaliai atstatyti bus reikalinga pagalbos programa, ir įspėja, kad ekonomikos sąstingis gali atverti duris ekstremizmui, skelbia AP. Tuo tarpu Vokietijos pareigūnas, atstovaujantis paramos valstybėms, pareiškė, kad Sirijos opozicijos grupės turi įveikti savo nesutarimus.

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika? Pastaruosius trejetą dešimtmečių pasaulio ekonomika išgyvena pokyčių laikotarpį. Informacinių technologijų revoliucija pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė milžinišku greičiu augančią globalią rinką daugybei naujų prekių bei paslaugų.

Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) ir Italijos premjeras Marijus Montis (Mario Monti) antradienį sakė, kad jų nuomonės dėl beveik visų Europos ekonominės politikos klausimų ir ekonominio augimo skatinimo priemonių sutampa. M. Montis per bendrą spaudos konferenciją sakė, kad didžiausias dėmesys per antradienio susitikimą skirtas galimoms obligacijų rinkų stabilizavimo priemonėms.

Antradienį priimtos Europos Komisijos ataskaitos duomenimis, 2011 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) padėjo rasti kitą darbą daugiau nei 21 000 darbuotojų, atleistų iš darbo dėl ekonomikos krizės ir globalizacijos padarinių.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, liepą, palyginti su birželiu, gamintojų kainos tiek euro zonoje, tiek ES pakilo po 0,4 proc. Birželį kainos euro zonoje sumažėjo 0,5 proc., ES - 0,8 proc. Liepą, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 1,8 proc., o ES - 1,5 proc. Lietuvoje liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos padidėjo 1,5 proc., o per metus išaugo 4,3 proc.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Latvija ir Estija šią savaitę skelbs galutinius II ketvirčio BVP rodiklius. Tikimasi, jog Latvija patvirtins didžiausią 5,1 proc. BVP augimo tempą tarp ES šalių. Vokietijos prognozėse optimistiškesnių nuotaikų mažai Ketvirtadienį Vokietija paskelbs liepos mėnesio pramonės produkcijos rodiklius, kurie gali suteikti aiškesnį vaizdą dėl šalies III ketvirčio BVP perspektyvų. Birželį Vokietijos gamyba smuko 0,9 proc., o liepos mėnesio prognozės ne ką optimistiškesnės.

Portugalijos biudžeto deficitas, ekspertų vertinimu, metų pabaigoje bus gerokai didesnis nei sutarta su tarptautiniais kreditoriais. Jei šios prognozės pasitvirtins, tai reikš, kad taupymo priemonių nepakako deficitui sumažinti, praneša agentūra AFP. Portugalijos tikslas yra biudžeto deficitas, siekiantis 4,5 proc. BVP. Tačiau remiantis ekspertų ataskaita, skirta parlamento Biudžeto komitetui, valstybės deficitas pirmąjį šių metų pusmetį gali siekti 6,7-7,1 proc. BVP.

„Economist“ savo straipsnyje, skirtame Barackui Obamai, duoda keletą patarimų JAV prezidentui ir kandidatui būsimuose rinkimuose prieš jo kitos savaitės pasirodymą demokratų partijos suvažiavime Šarlotėje, praneša „Inopressa“. Leidinys pažymi, kad iš to, ką JAV prezidentas pažadėjo pastarąjį kartą, įvykdyti jam pavyko nedaug. Bedarbių skaičių šalyje išaugo 3 milijonais žmonių, o valstybinė skola – 5 trilijonais JAV dolerių.

1993 metais JAV Kongrese vyko aršūs debatai dėl Šiaurės Amerikos laisvos prekybos susitarimo. Tuo metu vos keletas respublikonų prieštaravo šiam susitarimui, vienas jų pareiškė, kad JAV elitas turi daugiau bendro su tokiais pat turtingaisiais Londone ar Tokijuje, nei su savo šalies piliečiais, rašo „The American Conservative“. Tada gamybos perkėlimas iš Vakarų valstybių į pigesnės darbo jėgos šalis dar tik įsibėgėjo. Finansų sektorius neužėmė tokio svarbaus vaidmens kaip šiandien.

Ekonominių vertinimų rodiklis rugpjūtį smuko dar 2 proc. ir siekia – 4 proc., praneša Statistikos departamentas. Labiausiai krito pramonės pasitikėjimo rodiklis (7 proc.), palyginti su praėjusiais metais, jis sumažėjo dešimtadaliu: produkcijos atsargos padidėjo, pablogėjo jos paklausos vertinimas. Tai didžiausias nuosmukis nuo praėjusių metų spalio mėnesio. Pramonininkai ramina, kad žymaus pokyčio sureikšminti nereikia, o pramonės eksporto ir gamybos apimtys augs.

Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

Maisto kainos pasaulyje šių metų liepą, lyginant su 2011 m. tuo pačiu mėnesiu, šoktelėjo 10 proc., informuoja BBC remdamasi Pasaulio banku (PB). Tam didžiausios įtakos turėjo sausra Jungtinėse Valstijose ir Rytų Europoje. Organizacijos duomenimis, kukurūzai ir kviečiai pabrango 25 proc., sojos pupelės – 17 proc., o cukrus – 12 proc. Nepadidėjo tik ryžių kainos, kurios, lyginant su praėjusių metų liepa, nukrito 4 proc.

Euro zonos subyrėjimas Vokietijai kainuotų 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Vokietijos vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais Larsas Feldas, kurio komentarai dažnai sukelia karštų diskusijų tarp vokiečių. Pasak ekonomisto, vien tik Graikijos pasitraukimas iš valiutos sąjungos sukeltų rimtų rizikų Vokietijos verslui. Bendras euro zonos valstybių ir įmonių sektoriaus įsiskolinimas Vokietijai siekia 3,5 trln. eurų.

Kitas Graikijos valstybinių išlaidų mažinimo etapas, suplanuotas 2013-2014 m., bus paskutinis, pareiškė Graikijos vyriausybės vadovas Antonis Samaras, praneša „Associated Press“. „Daugelis šių priemonių gana skausmingos, tačiau kartu jos neišvengiamos. Be jų šalis praras pasitikėjimą“, - pabrėžė A. Samaras. Kartu jis pastebėjo, kad Graikijos ekonomika nebeatlaikys tolesnių griežto taupymo priemonių. Valstybės išlaidas planuojama sumažinti 11,5 mlrd. eurų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ sumažino Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ekonomikos augimo prognozę 2012-2013 m. laikotarpiu dėl pablogėjusių besivystančių ekonomikų grupės perspektyvų, praneša naujienų tinklapis rbc. G20 ekonomikų prieaugis 2012 m. sieks apie 2,8 proc. (lyginant su 3 proc. balandį prognozuotu prieaugiu) ir 3,4 proc. - 2013 metais (pagal ankstesnę prognozę - 3,5 proc.), pranešama atnaujintoje 2012-2013 m. „Moody's“ prognozėje.

Pasaulyje vis garsiau kalbama apie antrąją globalios krizės bangą, tačiau Rusijos ekonomika nepasiduoda neigiamoms nuotaikoms - jos augimo rodikliai yra kur kas geresni nei Vakarų Europos ar kitų BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) blokui priklausančių šalių ekonomikų. Pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos ekonomika augo 4,4 proc. Sausio - kovo mėnesiais užfiksuotas 4,9 proc. augimas, kai antrąjį 2012 m. ketvirtį ekonomikos plėtra sulėtėjo iki 4 proc.

Jungtinių Valstijų ekonomika per pirmąjį ketvirtį išaugo daugiau nei prognozuota, informuoja BBC. Prekybos departamento duomenimis, JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 1,7 proc. Ekonomistai prognozavo 1,5 proc. BVP prieaugį. Palyginus su pirmu ketvirčiu, BVP išaugo 0,43 proc. Per pirmus tris metų mėnesius metinis BVP prieaugis siekė 2 proc. Nedarbo lygis šalyje siekia daugiau nei 8 proc.

Naujas tyrimas rodo, kad Kinija, o ne Volstrytas yra kalta dėl 2008 m. krizės ir po jos sekusios recesijos, rašo CNBC. Erasmus vadybos tyrimų institutas teigia, kad Kinijos karštinė sukūrė daug pigių pinigų, kurie pakurstė JAV nekilnojamojo turto burbulą ir jo sprogimą. Heleen Mees iš Tilburgo universiteto sako, kad dešimtmečio pradžioje JAV federalinis rezervas ėmėsi laisvos monetarinės politikos, kuri lėmė refinansavimo bumą 2003 ir 2004 metais bei asmeninių išlaidų augimą.

Iš Londono olimpinę estafetę perėmęs Rio de Žaneiras jau rengiasi didžiausiai sporto šventei. Ar pavyks Brazilijai pateisinti lūkesčius ir tinkamai suorganizuoti du didžiausius sporto renginius – pasaulio futbolo čempionatą ir olimpines žaidynes? Pamažu blėstant Londono olimpinių žaidynių euforijai Didžioji Britanija skaičiuoja žaidynių įtaką šalies ekonomikai. O 2014 metų pasaulio futbolo čempionatą ir 2016 metų olimpines žaidynes rengianti Brazilija jau pradėjo ruoštis sporto karnavalui.

Ekonomikai plečiantis lėčiau nei didėja darbo našumas, nedarbas ne tik nemažėja, bet dargi gali ir kilti, sako DNB analitikas. Dėl to, nors darbo rinkoje pastebimas nemenkas pagerėjimas, nedarbo rodiklis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Situacija yra prastesnė vos keliose šalyje, tarp jų - fiskalinių nelaimių krečiamose ES periferijos ekonomikose: Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

Darbo rinkos liberalizavimas, teritorijų planavimas, valstybės turto tvarkymas, monopolijų ribojimas, degalų akcizų mažinimas, pervedimų į privačius pensijų fondus atkūrimas – šiais darbais ekspertai pataria užsiimti Seimui paskutinėje šios kadencijos rudens sesijoje. Rugsėjo 10-ąją prasidės paskutinė šios kadencijos Seimo rudens sesija. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę parlamento narius paragino užbaigti darbus su įstatymų projektais, kurie jau pakankamai ilgai svarstomi Seime.

Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) ir Italijos ministras pirmininkas M. Montis (Mario Monti) susitiks antradienį vakare Briuselyje aptarti Europos Sąjungos ekonomikos, žurnalistams pranešė Europos Komisijos (EK) atstovas Olivjė Baji (Olivier Bailly). Italija priklauso euro zonos penketukui pagal bendrojo vidaus produkto dydį ir valstybinės skolos apimtis.

Katalonijos, antro didžiausio Ispanijos regiono pagal gyventojų skaičių, administracija nusprendė kreiptis dėl finansinės paramos į centrinę vyriausybę. Ispanijos regioninės vyriausybė išgyvena likvidumo sunkumų dėl susikaupusių nemažų skolų. Pirmasis regionas, kuris kreipėsi paramos į Madridą, buvo Valensija. Ispanijos regionams parama bus skiriama iš specialiojo 18 mlrd. eurų fondo, įsteigto 2012 m. liepą.

Pastaraisiais mėnesiais pasaulio ekonomikos perspektyvos apniuko, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Lėtėja beveik visų svarbiausių pasaulio ūkių plėtra, įskaitant kylančias rinkas. Vis dėlto vykdoma skatinamoji pinigų politika mažina visuotinės recesijos riziką ir teikia vilties, kad pasaulio ekonomika artimiausiais metais, nors ir lėtai, bet augs.

Vokietijos ir Prancūzijos finansų ministerijos sukurs darbo grupę, kuri pateiks bendrus pasiūlymus tokiais klausimais kaip euro zonos biudžeto ir bankų sąjunga, pirmadienį pranešė Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Scheuble). „Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis kursime darbo grupę, kurios uždavinys bus parengti sprendimus dvišaliam bendradarbiavimui“, - sakė V. Šoiblė žurnalistams po susitikimo su savo Prancūzijos kolega finansų ministru Pjeru Moskovisiu (Pierre Moscov...

Britų leidinys „The Economist“, sudarė sąrašą kompanijų, turėjusių daugiausia įtakos savo šalių ekonomikai per pastaruosius metus. Pirmojoje vietoje atsidūrė „Arcelor Mittal“, kurios pajamos 2011 metais sudarė 161 proc. Liuksemburgo bendrojo vidaus produkto (BVP). Antroji pozicija atiteko „Essar Energy“, jos pajamos praėjusiais metais sudarė 132 proc. Mauricijaus ekonomikos. Tarp kompanijų iš ekonomikų su didžiausiu BVP pirmauja „Royal Dutch Shell“ (56 proc.

Žvelgiant į nuogus statistinius skaičius susidaro įspūdis, kad Birma (Mianmaras) turi visus reikiamus ingredientus, kurie yra būtini sukurti naują Azijos ekonominį stebuklą. 48 mln. gyventojų turinti šalis gamintojams gali pasiūlyti gausybę pigios darbo jėgos. Mediena, mineralai ir kiti gamtiniai ištekliai galėtų pritraukti milijardus JAV dolerių iš užsienio investuotojų.

Liepa  Lietuvoje  buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose. Galima būtų sakyti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug.