ekonomika

Pagal pirmadienį Graikijos parlamentui pateiktą biudžeto projektą, šalies laukia šešti recesijos metai. Prognozuojama, kad Graikijos ekonomika kitais metais susitrauks 3,8 proc., informuoja AP. Biudžeto projekte teigiama, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų susitraukti 6,5 proc. Prognozuojama, kad nedarbo lygis išaugs nuo 23,5 proc. šiemet iki 24,7 proc. kitąmet.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį perspėjo apie gresiančią „ekonominę ir socialinę katastrofą“, jeigu nedarbas tarp jaunų europiečių ir toliau augs, bei paragino imtis bendrų veiksmų, kad būtų pažabotas rekordinis nedarbas euro zonoje. Nedarbas euro zonoje rugpjūtį siekė 11,4 proc. Palyginti su liepa, nedarbo lygis išliko stabilus, tačiau per mėnesį darbo neteko dar 34 tūkst. žmonių. Rugpjūtį darbo euro zonoje neturėjo 18,2 mln. žmonių, o tai aukščiausias lygis nuo euro įvedimo 1999 metais.

Kokius kitais metais mokėsime mokesčius ir kaip gyvens valstybės išlaikomos sritys, greičiausiai paaiškės tik po Seimo rinkimų. Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad jo vadovaujama Vyriausybė iki spalio 14-osios kitų metų biudžeto projekto Seimui neteiks. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas sako, kad valstybės išlaidų ir pajamų projektas turėtų pasiekti jau po rinkimų, spalio 18-ąją, o jį svarstys ir sprendimus priims jau naujai išrinkta valdžia.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo įregistruota ketvirtadaliu arba 26 proc. daugiau įmonių nei tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais. 2012 metais iki liepos buvo įregistruotos 3064 įmonės, tuo tarpu 2011 metais – 2421 įmonė. Registrų centro duomenimis, nuo 2011 metų liepos iki 2012 metų birželio mėnesio, sostinėje buvo įregistruotos 5508 naujos įmonės. Tuo pačiu laikotarpiu 2010-2011 metais buvo įregistruotos 4464 įmonės.

Itin gausiai Lietuvoje užderėjęs grūdų derlius gali tapti, jei ne gelbėtoju, tai bent jau gelbėjimo ratu šalies ekonomikai. Žiniasklaidoje spindintis skaičius – daugiau nei 4 mln. tonų – leis Lietuvai ir toliau tvirtintis pasaulinėje grūdų eksporto rinkoje, teigia ekspertai „Lietuva turi iš ties neblogas sąlygas pasinaudoti rekordiniu grūdų derliumi ir taip pagyvinti šalies ekonomiką, nes daugiausia grūdų užauginančios Europos šalys – Prancūzija, Vokietija ir Lenkija – daug ir suvartoja.

Penktadienį Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis susitiko su Suomijos ambasadoriumi Latvijoje Pirku Hamalainenu (Pirkko Hamalainen). Per susitikimą ambasadorius patvirtino, kad Suomija remia Latvijos tarptautines ambicijas. Pasak P. Hamalaineno, Suomija pasirengusi padėti Latvijai įgyvendinti savo norą įstoti į euro zoną ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Ambasadorius nurodė, kad Latvija yra rimčiausia kandidatė kuriant euro zonos plėtros planus.

Finansų ministerijos duomenimis, rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 384,3 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 498,5 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 75,1 mln. litų. Rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) deficitas, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugpjūtį sudarė 189,3 mln. litų, arba 0,2 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln.

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Europos bankininkystės institucija (EBA) pranešė, kad didiesiems Europos bankams praėjusių metų pabaigoje trūko 199 mlrd. eurų rekomenduojamų kapitalo atsargų. Dėl šios naujienos atsinaujino nerimas, kad Europos bankai yra nepakankamai gerai apsisaugoję atlaikyti dar vieną didelį smūgį žemyno ekonomikai. Trūkumas buvo vertinamas atsižvelgiant į griežtas "Bazelio III" taisykles bankams, pagal kurias kapitalo atsargos turi siekti 7 proc. pagrindinio kapitalo.

Nepaisant ekonomikos neaiškios ateities, euro zonos skolų krizės bei baimės, kad Kinija skaudžiai smuks, patys turtingiausieji – vienas procentas vieno procento – šiais metais gyveno puikiai. Pasaulio milijardierių klubas padidino savo narių skaičių ir savo turtą, nors vertybinių popierių, valiutos ir žaliavų rinkos buvo itin pažeidžiamos. Milijardierių skaičius pasaulyje išaugo 9,4 proc. iki 2160, o jų turtas augo 14 proc. iki 6,19 trln. JAV dolerių. Tai 760 mlrd.

Lietuvos skolinimosi kaina priklauso nuo reitingų agentūrų nustatomų kredito reitingų. Naujos vyriausybės pasirinkta kryptis lems šalies skolinimosi reitingą, tvirtina už mūsų šalies reitingo nustatymą atsakingas reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ analitikas Ivanas Morozovas. Pastarojoje savo ataskaitoje apie Lietuvą išskyrėte keletą stipriųjų šalies savybių.

Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras) ketvirtadienį paneigė pranešimus apie tai, kad šalis pareikalaus ketveriems metams atidėti biudžeto įsipareigojimų kreditoriams vykdymą. „Ne, ne ketveriems, o dvejiems metams. Mes norime, kad programa būtų pratęsta nuo 2013 m. pabaigos iki 2016 metų“, - sakė ministras žurnalistams.

Rugpjūtis buvo tipiškas atostogų mėnuo Lietuvos bankų sistemoje – pagrindiniai rodikliai pulsavo jiems įprastuose rėmuose, šiokių tokių krustelėjimų būta paskolų rinkoje, gyventojai mieliau leido savo pinigus, įmonės džiaugėsi besipildančiomis einamosiomis sąskaitomis. Deja, politinių sprendimų srityje taip pat buvo visiškas štilis ir netgi konstruktyvesnių diskusijų neįvyko. Apie indėlių problematiką jau kalbėjome siekdami  atkreipti dėmesį, kad reikalingi racionalūs politiniai sprendimai.

12 sričių pasiūlymai ir vienijantis tikslas – didinti verslo konkurencingumą ir skatinti ekonomiką. Birželį išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu, Robertas Dargis praėjusią savaitę LPK Verslo forume kreipėsi į politikus: pagrindinis siekis, kad žalia atmintinė atsidurtų ant naujosios Vyriausybės darbo stalo. Paskutinė pramonininkų naujiena – pasiūlymai partijoms, kurie turėtų būti įtraukti į naujosios Vyriausybės programą.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelis Gurria ketvirtadienį sakė, kad Ispanija ir Italija daro viską, ką turi daryti, kad pagerintų savo ekonomikų būklę, tačiau panašu, kad šalys yra pelno siekiančių rinkų aukos. „Turime gerą sistemą, pagal kurią blogą ekonomiką nedelsiant baudžiame, joms tampa sudėtingiau prieiti prie rinkų. Tačiau neturime sistemos, kuri apdovanoja.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad Jungtinių Valstijų ekonomika tikrai atsigaus, tačiau Kongresas turi susivienyti dėl reformų, o Europa – išspręsti savo finansines problemas, informuoja AFP. „Europa vis dar kelia daug abejonių ir yra didžiausias stabdis. Didžiausias rūpestis tebėra Europos krizės sprendimas“, - per forumą Niujorke sakė T. Geithneris.

JAV federalinis rezervų bankas (FED) pristatė jau trečiąją kiekybinio skatinimo programą (angl. quantitive easing, QE3), kurios tikslas – atgaivinti šalies ekonomiką. Rinkos tokį sprendimą sutiko palankiai, bet realia jos nauda abejojama. Į buvusias augimo vėžes niekaip negrįžtanti JAV ekonomika privertė šalies centrinio banko vadovą Beną Bernanke paskelbti apie naująjį ekonomikos gaivinimo planą. Tai jau trečias toks bandymas nuo 2008 metų.

Graikijai gali prireikti papildomos 13-15 mlrd. eurų paramos, jeigu biudžetinių planinių rodiklių vykdymo terminas bus atidėtas dvejiems metams, sakė Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras), pridūręs, kad šalis šią spragą ketina užpildyti neužkraudama našta Europos mokesčių mokėtojų. Ministras taip pat patvirtino, kad šaliai trūksta 13,5 mlrd. eurų norint pasiekti 2013 ir 2014 m. biudžeto planinius rodiklius.

„Politiką ir programas vertinti ne pagal rezultatus, o pagal ketinimus, yra viena iš didžiųjų klaidų.“ MiltonFriedman, Nobelio premijos laureatas Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) įvertino šios kadencijos Seime esančių politinių partijų frakcijų darbus – balsavimą Lietuvos ekonomikai ir piliečių gerovei svarbiais klausimais.

Rugsėjo pirmą savaitę Kinijos vyriausybė paskelbė apie naujus būsimus šalies infrastruktūros projektus. Kinija žada aktyviai šalyje vystyti metro sistemą, nutiesiant daugiau kaip 2000 km metro linijų, investuoti į aplinką, susijusią su metro sistemos vystymu.

Tarptautinės ekonomikos padėtis tebėra sudėtinga ir kai kuriais aspektais net pablogėjo, palyginti su šių metų viduriu. Euro zona vėl pateko į ekonominės recesijos ruožą, JAV ekonomikos plėtra 2012 m. ir 2013 m. bus lėtesnė nei anksčiau tikėtasi. Kol kas didžiausia viltis ir stabiliausias balastas Lietuvos ekonomikai yra Rusijos rinka. Mėginimai suvaldyti Europos finansų krizę  kol kas realių rezultatų neduoda.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas stringa, skelbia SEB. Banko analitikų teigimu, ekonominės prognozės dėl tarptautinių rinkų dar pablogėjo, tačiau viskas nėra taip juoda, kaip dažnai kalba įvairūs ekonomikos pranašai. Pristatydamas naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numerį, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda akcentavo, kad priemonių stringančiai pasaulio ekonomikai išjudinti nėra itin daug.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad pasaulio ekonomikos augimas ir toliau lėtėja, o vyriausybės, ypač Europoje, turi vykdyti savo pažadus įgyvendinti reikalingas ekonomines reformas. „Mes ir toliau numatome laipsnišką atsigavimą, tačiau pasaulinis augimas tikriausiai bus šiek tiek silpnesnis nei prognozavome liepą“, - sakė Ch. Lagarde.

Prancūzijos plėtros agentūra sudarė sandorį su Jordanijos vyriausybe, pagal kurį pastarajai suteiks 150 mln. eurų, kad sustiprintų jos biudžeto būklę, informuoja AFP. Jordanija, kurios vyriausybei sunkiai sekasi atsverti 3 mlrd. JAV dolerių deficitą 9,6 mlrd. JAV dolerių siekiančiame šių metų biudžete, 100 mln. eurų turėtų gauti kitą mėnesį, o likusią paskolos dalį – kitais metais. 150 mln. eurų paskola yra 2011-2013 metų susitarimo dėl paskolos tarp dviejų šalių dalis.

Kinijoje pirmą kartą per septynerius metus sumažėjo milijardierių skaičius. Teigiama, kad to priežastis – nekilnojamojo turto sektoriaus krizė ir krentančios akcijų kainos. Kinijoje yra 251 žmogus, kurio turtas vertinamas milijardu dolerių ar daugiau. Tai dvidešimčia mažiau nei pernai, praneša sąrašą sudarantis žurnalas „Hurun Report“. Kasmet skelbiamame sąraše – tūkstantis turtingiausių Kinijos žmonių. Teigiama, kad šešerius metus iš eilės augęs milijardierių skaičius šiemet smuko.

Praėjusią savaitę vėl pasigirdo gąsdinimai dėl didelės antrosios krizės tikimybės ir būtinybės jai ruoštis. Ar šiandien Lietuvos ekonomika geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei buvo prieš ketverius metus pasaulinės finansų krizės išvakarėse? Kaip turėtų vyriausybė, įmonės ir gyventojai ruoštis galimam išoriniam Lietuvos ekonomikos šokui? Skirtumai tarp šiandieninės ir 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos yra ne „kosmetiniai“, o esminiai – gerąja prasme.

Artėjant Seimo rinkimams, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) visuomenei pristatė pasiūlymus politinėms jėgoms. 10-yje skyrių išdėstyti aktualiausi, LVK atstovų nuomone, verslui dalykai. Tarp jų – verslo ir valstybės partnerystė, finansų tvarumas ir mokesčių pagrįstumas, užimtumas, elektroninės paslaugos, eksporto skatinimas.

Į Lietuvą atvykęs  lietuvių kilmės JAV ekonomistas Douglas Casey teigė: nors Lietuva yra vos kelių milijonų gyventojų šalis, ji turi unikalių galimybių. „Jeigu būtų mano valia, Lietuvoje įsteigčiau naują banką, kurio valiuta būtų auksas. Panaikinčiau visus reguliavimus rinkoje ir padaryčiau šalį laisviausia visame pasaulyje. Jeigu tai padarytumėte, milijardai dolerių plauktų į šalį. Visas šitas kapitalas praturtintų šalį.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) penktadienį sakė, kad papildomos finansinės pagalbos be gelbėjimo paketo bankams Ispanijai nereikia. „Ispanijai programos nereikia, nes ji elgiasi teisingai, ir jai pavyks. Ispanijai reikia finansų rinkų pasitikėjimo, ir štai čia jai sekasi sunkiau“, - žurnalistams Berlyne sakė ministras. Siūlymus, kad Ispanijai reikia suteikti pilną bankų rekapitalizacijai skirtą 100 mlrd.

Nuo į gamybą orientuotos ekonomikos sistemos reikia pereiti prie paremtos gerove, o gamybos procesas turi atitikti uždarą ciklą, kaip gamtoje: atliekos turi tapti žaliavomis, – įsitikinusi Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir darnaus vystymosi ekspertė.

Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis norėtų artimiausiu metu išgirsti verslo atstovų nuomonę, kodėl Latvija turėtų įsivesti eurą. Kreipdamasis į 18-ojo Baltijos finansų forumo dalyvius, jis pabrėžė, kad vyriausybės užduotis - išaiškinti ekonominius prisijungimo prie euro zonos aspektus. „Mes visą laiką girdime - “krizė, krizė, krizė„, o dabar visa tai atspindi visuomenės nuotaikos.

Lietuvos pramonė toliau demonstruoja įspūdingą atsparumą prastėjančioms ekonominėms sąlygoms. Pernai apdirbamosios gamybos (skaičiuojant be naftos produktų) sukurtos produkcijos apimtys ūgtelėjo 12 proc., o per pirmuosius 7 šių metų mėnesius, nepaisant sudėtingų išorės sąlygų, sektorius ūgtelėjo 9 proc., lyginant su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu. Metinis rugpjūčio mėnesio plėtros rodiklis vėl buvo įspūdingas – 13,7 proc.

Pagrindinių JAV ekonomikos rodiklių indeksas rugpjūtį mažėjo trečią mėnesį, šįkart 0,1 procentinio punkto. Verslo tyrimų organizacijos „Conference Board“ skaičiuojamas indeksas, rodantis ekonomikos perspektyvas per artimiausius 3-6 mėnesius, sumažėjo iki 95,7 punkto, palyginti su 0,5 proc. augimu, užfiksuotu liepos mėnesį. Grupės atstovai teigia, kad silpna vidaus paklausa ir toliau slegia ekonomiką, o indeksas tai puikiai atspindi. 2004 metais indeksas siekė 100 punkto.

Kinijos premjeras Wen Jiabao ketvirtadienį gyrė Europą ir sakė, kad regionas yra teisingame kelyje sprendžiant euro zonos skolų krizę, bei pažadėjo tolesnę paramą įveikiant nuosmukį, informuoja AFP. Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos viršūnių susitikime Wen Jiabao teigė, kad Kinija per pastaruosius mėnesius ir toliau investavo į Europos vyriausybių obligacijas bei aptarė bendradarbiavimą su nauju euro zonos gelbėjimo fondu – 500 mlrd.

Nuo siūlymų mokesčius mokėti natūra iki pažadų pensininkus nuvežti į užsienį pažiūrėti kultūros paveldo, o dirbantiesiems minimalų atlyginimą padidinti iki 1800 litų – netgi patikliausiems rinkėjams partijų atstovų kalbos primena fantastinį apsakymą.

Kanados finansų ministras Džimas Flahertis (Jim Flaherty) trečiadienį pakartojo, kad pasaulio ekonomikai didžiausią grėsmę vis dar kelia įvykiai euro zonoje, tačiau pripažino, kad JAV įstatymų kūrėjai veiksmų dėl šalies fiskalinės politikos turi imtis nedelsiant po lapkričio 6 d. rinkimų. „Nedingsta nerimas dėl įvykių Europoje ir būtinybės regionui išspręsti savo problemas“, – žurnalistams sakė ministras.

Bulgarija, viena iš didžiausių rožių aliejaus gamintojų, pradėjo procedūrą, skirtą užregistruoti savo produktą kaip ES saugomą geografinį prekės ženklą, informuoja AFP. Bulgarija yra antra pagal dydį rožių aliejaus gamintoja pasaulyje po Turkijos, kvepalų ir kosmetikos pramonei ji per metus tiekia 1 200 - 1 500 kg rožių aliejaus.

Lenkijos ekonomikos viceministras Andrzejus Dycha, lankydamasis Vilniuje, su Lietuvos atstovais aptarė dvišalius ekonomikos, prekybos, transporto, energetikos bei investicinius klausimus. Naujienų agentūra ELTA viceministro teiravosi apie Lietuvos vaidmenį Lenkijos ekonomikoje, euro zonos problemas galimus jų sprendimo būdus ir apie abiejų valstybių investicinę aplinką.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas pagal jame gyvenančių milijonierių skaičių pirmą kartą aplenkė Šiaurės Ameriką. Tai lėmė Kinijoje ir Japonijoje išaugęs turtingųjų skaičių, teigiama ataskaitoje. Šiame regione 2011 metais suskaičiuota 3,37 mln. turtingų asmenų, Šiaurės Amerikoje tokių buvo 3,35 mln., rodo konsultavimo bendrovės „Capgemini“ ir „RBC Wealth Management“ atliktas tyrimas. Europoje turtingų asmenų buvo 3,17 mln.

Augant nepasitikėjimui šalies bankininkystės sistema ir gilėjant euro zonos skolų krizei, Didžiosios Britanijos miestas Bristolis įveda savo valiutą – Bristolio svarą, kuri, tikimasi, skatins vietos verslo plėtrą ir palengvins kompanijoms konkurenciją su tarptautinėmis korporacijomis. Bristolio svarą vietos įmonėms buvo planuojama įvesti gegužę, tačiau dėl didelio susidomėjimo šia permaina nuspręsta ją pristatyti tik rugsėjo 19 dieną.

Spartėjantis indėlių atsiėmimo iš keturių Europos valstybių tempas kelia pavojų ekonomikos augimo atsigavimui ir kenkia pagrindiniam bendros valiutos sistemos principui – integruotai finansinei sistemai. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, per 12 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį liepos 31 d., iš bankų Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ir Graikijoje iš viso atsiimta 326 mlrd. eurų. Sunki Airijos ir Graikijos bankų būklė pernai įsivyravo ir Ispanijoje bei Portugalijoje.

Darbo ir socialinių tyrimo instituto atlikto tyrimo „Šalies regionų demografinės struktūros ir emigracijos tendencijų palyginamoji analizė“ duomenys rodo, kad 2021 m.  gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., darbingo amžiaus žmonių iki 2025 m. gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusę gyventojų gali sudaryti pensininkai.

Japonijos centrinis bankas trečiadienį sumažino šalies ekonomikos būklės prognozę ir, siekdamas paskatinti šalies ekonomikos augimą, nutarė vyriausybės obligacijų ir kitų aktyvų supirkimo programą padidinti dar 10 trln. jenų (per 127 mlrd. JAV dolerių), iki 80 trln. jenų (per 1 trln. JAV dolerių). Centrinis bankas taip pat paliko galioti 0-0,1 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą. Situacija Japonijos ekonomikoje pastaruoju metu kiek pablogėjo, pažymėta per tarybos posėdį.

Ispanijos bankų blogų paskolų vertė liepą išaugo iki 169,3 mlrd. eurų, praneša BBC. Ispanijos centrinio banko duomenimis, blogos paskolos liepą sudarė 9,9 proc. visų paskolų, palyginti su 9,4 proc. rodikliu birželį. Liepos mėnesio blogų paskolų rodiklis yra aukščiausias nuo 1962 metų, kai centrinis bankas pradėjo kaupti duomenis. Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria antradienį sakė, kad vyriausybė šiuo metu vertina Europos centrinio banko (ECB) siūlomos pagalbos sąlygas.

Lietuvoje ekonomika atsigauna ir gyvenimas gerės, bet lėtai. Jei norime, kad jis gerėtų greičiau, turime mažinti šešėlį, geriau dirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Gyvenimas gerės, bet truputį lėčiau, negu mes norėtume. O iš tikrųjų gyvensime geriau, kai dirbsime geriau, kai mažiau vengsime mokėti mokesčius, tai yra save apgaudinėti“ , – antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė Prezidentė.

Niujorko policijos pareigūnai pirmadienį suėmė 124 akcijos „Okupuok Volstritą“ aktyvistus, kurie miesto finansų rajone siekė sutrikdyti eismą ir apsupo Niujorko akcijų biržos pastatą. Taip judėjimo „Okupuok Volstritą“ dalyviai paminėjo pirmąsias protestų metines, rašo „The New York Times“. Metinių dieną aktyvistai surengė vadinamąją „sėdimą blokadą“ prie Niujorko akcijų biržos pastato. Protestuotojai sėdėjo ant šaligatvių, užblokuodami judėjimą jais, už tai buvo sulaikyti.

Iškeisti savo darbą į nuosavą verslą gali būti lengviau nei atrodo, sako verslininkas Richardas Reedas, „Innocent Drinks“ įkūrėjas. „Jei jums teko kada organizuoti vestuves ar draugų atostogas, jūs turite gebėjimų įkurti verslą, – BBC sakė R. Reedas. – Tiesiog svarbu sujungti grupę žmonių, kurie padarytų tam tikrą kiekį užduočių, per tam tikrą laiką, už tam tikrą pinigų kiekį.

2008 m. finansų krizės metu Kinijos valdžia puikiai susitvarkė su sunkumais panaudodama ekonomiką skatinančias priemones. Tačiau šį kartą, kaip praneša „Caixin“, Kinijos valdžia nebeturės tiek lengvų pinigų, rašo „The Telegraph“. Pasaulio banko teigimu, Centrinės vyriausybės pajamos iš mokesčių augo 8 proc., tačiau išlaidos padidėjo 37 proc. Markas Williamsas, iš „Capital Economics“ sako, kad fiskalinio skatinimo priemonės šį kartą yra tik miražas.

Didžiausios pasaulio ekonomikos stuburui – vidurinei klasei JAV – kyla grėsmė, praneša cnbc.com. Tai rodo ir statistika: vidurinės klasės šeimos pajamos piką pasiekė 2000 metais. Nuo tada jos yra nukritusios apie 6 proc. Tai yra blogiausias rodiklis per pastaruosius 12 metų. Dauguma verslų, kurie anksčiau įdarbindavo vidurinės klasės atstovus, dabar yra persikėlę į užjūrio valstybes arba darbo jėgą yra pakeitusios naujausiomis technologijomis. Kitas nerimą keliantis rodiklis – 5 mln.