ekonomika

Pasibaigus antrajam šių metų ketvirčiui valstybių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) euro zonoje pasiekė 90,0 proc., palyginti su 88,2 proc. BVP rodikliu po pirmojo ketvirčio. Visoje Europos Sąjungoje (ES) skola padidėjo nuo 83,5 iki 84,9 proc. BVP. Palyginus su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, valstybių skola išaugo ir euro zonoje (nuo 87,1 iki 90,0 proc.), ir visoje ES (nuo 81,4 iki 84,9 proc.). Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos skola sudarė 44 mlrd. 157 mln.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja investicijų į Lietuvą svarbą, nes tai padėtų sukurti daugiau darbo vietų, teigia šalies vadovės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Prezidentė susitikime su Investicijų patarėjų taryba aptarė investicijų sąlygas bei kaip paskatinti, kad į Lietuvą ateitų kuo daugiau investicijų bei būtų sukurta daugiau darbo vietų.

Interviu su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Iš 38 įmonės „Chesapeake“ skalūnų dujų gręžinių, esančių Heinesvilije, Luizianos valstijoje, dabar veikia tik du. Kadaise „Chesapeake“ kartu su kitomis JAV įmonėmis vadovaudamiesi aukso karštinės logika ir gaudami lengvų pinigų iš Volstrito pristatė gręžinių įvairiuose skalūnų dujų telkiniuose visoje šalyje, rašo „The New York Times“. Didžiajai šalies daliai tai lėmė pigesnės energijos atsiradimą.

Vadinti Kiniją valiutos manipuliatore yra populiaru, tačiau šiuo metu taip teigti būtų neteisinga. Manipuliavimas valiuta buvo aktualus 2000, 2004 ar 2008 metais. Tačiau ne 2012-aisiais. Pastariasiais metais Kinija padarė nemenką pažangą, o valiutų manipuliacijomis dabar daugiau užsiima kitos veikėjos, rašo „Washington Post“. Valiutomis manipuliuojančios šalys stengiasi dirbtinai sumažinti savo valiutos vertę tam, kad jų eksportas būtų pigesnis, pavyzdžiui, lyginant su JAV prekėmis.

Pirmąjį 2012 m. pusmetį Rusijos metinis ekonomikos augimas siekė 4,5 proc. Tačiau nuo sausio iki rugpjūčio dėl didėjusios infliacijos ir mažėjusio privataus vartojimo augimas lėtėjo iki 4 proc. Rugpjūčio mėnesį ekonomika augo 2,8 proc., o rugsėjo mėnesį – 2,5 proc. Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai pakankamai geri, lyginant su situacija Vakarų Europoje, o taip pat ir tokiose šalyse kaip Brazilija, Kinija ar Indija.

Investuotojai ragina būsimąją Vyriausybę nepradėti drastiškų mokesčių reformų ir nespręsti socialinių problemų mokesčių lengvatomis. Lietuvos stabilumui ir konkurencingumui didinti siūloma reguliuoti sveikatos ir socialinį draudimą, jungti žemės bei nekilnojamojo turto mokestį bei naikinti PVM lengvatas.

Ūkio ministerija ir asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ pranešė išrinkusios geriausius magistrinių darbų autorius, kuriems paskirtos piniginės premijos už šalies ekonomikos tyrimus ir konkurencingumo įžvalgas.

Nepritardamas naujam taupymo priemonių paketui, pirmadienį iš Graikijos valdančiosios koalicijos pasitraukė dar vienas parlamentaras. Dar vieną planuojamiems karpymams viešai oponavusį politiką iš valdančiųjų gretų pašalino šalies premjeras Antonis Samaras, praneša naujienų agentūra AFP. 49 metų kardiologas iš Kretos Yiannis Micheloyiannakis pasitraukė iš „Demokratinės kairės“ parlamentinės frakcijos.

Tarp „prarastosios kartos“ - tų, kuriems dabar nuo 15 iki 29 metų, apie 14 mln. bedarbių ir niekur nesimokančių žmonių visoje Europos Sąjungoje. Toks didžiulis nedarbas tarp jaunimo ES šalims atsieina 153 mlrd. eurų kasmet, arba 1,2 proc. visos ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaip rodo tyrimas, kurį atliko agentūra „Eurofound“, bedarbiai ir neišsilavinę europiečiai nuo 15 iki 29 metų ES ekonomikai kainuoja po 3 mlrd.

Vokietijos finansų ministerija pirmadienį perspėjo, kad šalies ūkio augimas metų pabaigoje smarkiai susilpnės. „Vokietijos ekonomikos augimas per paskutinį 2012 m. ketvirtį smarkiai sulėtės“, - teigiama mėnesinėje ministerijos ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad lėtą augimą lems silpna euro zonos šalių būklė. Silpnėja tiek eksporto, tiek importo gamyba, o kompanijos nedrįsta investuoti esant neramiai aplinkai.

Pirmadienį su Premjeru Andriumi Kubiliumi susitikęs lenkų ekonomistas, buvęs Lenkijos centrinio šalies banko vadovas profesorius Leszekas Balcerowiczas pabrėžė, kad būsima nauja Lietuvos Vyriausybė turėtų išlaikyti dabartinės ekonominės finansų politikos principus, ir krizės sąlygomis ragino nepamiršti reformų.

Lietuvoje viešintis žymus Lenkijos ekonomistas Leszekas Balcerowiczius savo paskaitoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute gyrė Lietuvos sprendimus krizės metu ir pareiškė, kad jokio reikalo keisti dabartinę politiką nėra. Buvęs Lenkijos finansų ministras pažėrė kritikos gerovės valstybei ir patikino, kad kiekviena valstybė savo ekonomines problemas privalo išspręsti pati.

Italijos premjeras Mario Montis savaitgalį sakė, kad tikisi, jog ženklų, leidžiančių spręsti apie šalies ekonomikos atsigavimą, sulauks jau po kelių mėnesių. Italija recesijoje skendi nuo praėjusių metų vidurio. Ekonomikos būklė susilpnėjo po M. Mončio vyriausybės įgyvendintų taupymo priemonių.

Buvęs Lenkijos premjeras, opozicinės Teisės ir teisingumo (PiS) partijos lyderis Jaaroslawas Kaczynskis teigia išmanąs ekonomiką geriau, nei dabartiniai Lenkijos valdantieji. „Jie negali teisingai valdyti ekonomikos, nes yra patys nepatikimi,“ – cituoja politiką Lenkijos portalas dziennik.pl. Pasak J. Kaczynskio, dabartinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir visa šalis turėtų nusileisti ant žemės dėl šalies nacionalinės valiutos, verslo lūkesčių ir bankų sistemos tvarumo.

Graikijos neonacių partijos „Auksinė aušra“ lyderis Nikas Michaloliakas (Nikos Michaloliakos) penktadienį pareiškė, kad jo partiečiai parlamento nariai gali protestuodami atsistatydinti, jeigu vyriausybė susitars su tarptautinių kreditorių „trejetu“ ir bus priimtas naujas taupymo planas. „Mūsų parlamentarai galbūt atsistatydins iš visų apygardų, o gal tik iš vienos, kol kas dar nenusprendėme. Tačiau naujoms taupymo priemonėms tikrai priešinsimės“, - sakė kraštutinių dešiniųjų lyderis.

Buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton) penktadienį agituodamas Gryn Bėjaus mieste Viskonsino valstijoje sakė, kad Barakui Obamai (Barack Obama) kovoti dėl perrinkimo nelengva, nes „nekantrūs“ amerikiečiai dar nespėjo pajusti, kad šalies ekonomika taisosi. Ragindamas rinkėjus prezidento rinkimuose palaikyti B. Obamą, B. Klintonas prašė nenukrypti nuo kurso, nes vis daugėja ženklų, kad JAV ekonomika eina į gerąją pusę, praneša AP.

Mados namų „Chanel“ kūrybos vadovas dizaineris Karlas Lagerfeldas (Karl Lagerfeld) apkaltino Prancūzijos prezidentą Fransua Olandą (Francois Hollande) griaunant šalies ekonomiką su įvedamais skausmingais mokesčiais turtingiesiems ir net pavadino prezidentą idiotu. K. Lagerfeldas F. Olandą prilygino buvusiam Ispanijos premjerui socialistui Chosė Luisui Rodrigesui Sapaterui (Jose Luis Rodriguez Zapatero). „Šitas idiotas bus toks pat pražūtingas kaip Ch.

Anksčiau apgyvendintų JAV namų pardavimai rugsėjį smuko. Rugpjūtį jie buvo padidėję iki aukščiausio lygio per dvejus metus. Pardavimai sumažėjo iš dalies todėl, kad buvo parduodama mažiau namų, informuoja AP. Pardavimai rugsėjį sumažėjo 1,7 proc., iki metinio 4,75 mln. lygio. Rugpjūtį metiniai pardavimai siekė 4,83 mln. ir tai buvo aukščiausias lygis per daugiau nei dvejus metus. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pardavimai vis tiek tebėra 11 proc.

Graikijos premjeras Antonis Samaras (Antonis Samaras) penktadienį sakė, kad jo šalis turi pakankamai pinigų, kad išgyventų iki lapkričio vidurio, tačiau jis taip pat teigė esąs tikras, kad šalis greitai gaus naują tarptautinių kreditorių paskolos išmoką, informuoja AFP.

Korporatyvinė socialinė įmonės atsakomybė nėra labdara – tai tam tikras kompanijos pasirinktas verslo būdas, skirtas uždirbti pinigams, bet ne perskirstyti pelnui, tvirtina telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ korporatyvinės atsakomybės vadovė Marie Baumgarts. Kokias pagrindines sritis apima sąvoka „įmonių atsakomybė“? Kodėl šiandien tai yra svarbu? Savo įmonėje vadovaujamės Jungtinių Tautų (JT) Pasauliniu susitarimu (angl.

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė naują miestų klestėjimo reitingą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 19 iš 25 labiausiai klestinčių pasaulio miestų yra Europoje. Net 9 iš jų yra euro zonos valstybėse. Kodėl Europos miestai tebėra įvardijami klestėjimo pavyzdžiais, nors aplinkui nuolat girdime, kad senąjį žemyną kamuoja gili finansų ir ekonominė krizė? Pirmojoje sąrašo vietoje atsidūrė Viena. Pokario metais šis miestas priminė vieną didelę karo pabėgėlių stovyklą.

Estijai svarbu, kad bendra bankų priežiūros sistema būtų taikoma ne tik euro zonos šalims, bet ir visoms Europos Sąjungos valstybėms, sakė Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas, informuoja „Postimees“. Tai jis pareiškė ketvirtadienį vakare Briuselyje per Europos Tarybos posėdį, pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba. Per susitikimą buvo svarstomi tokie klausimai kaip ekonominės ir valiutinės sąjungos stiprinimas, bendros bankų priežiūros sistemos sukūrimas.

Projekto „Pew Global Attitudes China“ organizatoriai apklausė daugiau 3 tūkst. Kinijos gyventojų ir turėjo retą progą susipažinti su visuomenės nuotaikomis šalyje, kurios valdžia stengiasi kontroliuoti viešosios informacijos turinį, rašo „Reuters“. Antradienį paviešinus apklausos duomenis paaiškėjo dėl ko labiausiai nerimauja kinai komunistų partijos viršūnių pokyčių išvakarėse.

Lietuva remia visas priemones, kurios Europai padės įveikti sunkumus, tačiau antikrizinės priemonės turi atitikti visų ES šalių interesus, teigia šalies vadovė. Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų ES narių lyderiais diskutuoja dėl tolesnių priemonių krizei euro zonoje įveikti ir ES ekonomikos augimui paspartinti.

Naujų paraiškų gauti bedarbio pašalpą skaičius JAV praėjusią savaitę padidėjo 46 tūkst., iki 388 tūkst. - didžiausio skaičiaus per keturis mėnesius. Ankstesnę savaitę paraiškų smarkiai sumažėjo, tačiau šiuos svyravimus daugiausia lėmė techniniai veiksniai. Keturių savaičių vidurkis, pagal kurį galima geriau spręsti apie pagrindines tendencijas, šiek tiek padidėjo - iki 365 tūkst.

Japonijos premjeras Yoshihiko Noda pavedė savo ministrų kabinetui parengti naujas ekonomikos skatinimo priemones, informuoja BBC. Japonijos ūkio augimui pakenkė mažėjanti jos eksporto paklausa pagrindinėse rinkose – JAV, euro zonoje ir Kinijoje. Be to, neauga ir vidaus paklausa. Y. Noda skatinimo priemonių paketą nurodė paruošti iki kito mėnesio, tačiau detalesnės informacijos apie jo apimtį nepateikė.

Italijos finansų ministras Vittorious Grillis mano, kad Graikijai prireiks daugiau laiko įgyvendinti reformas ir sustiprinti savo ekonomikos būklę, tačiau iš euro zonos ji nepasitrauks. „Ji tikrai gali ir bus išsaugota. Akivaizdu, kad restruktūrizacijos procesas yra dar sudėtingesnis nei mūsų, tačiau alternatyvų nėra. Tikrai prireiks daugiau laiko, bet Graikija bus išsaugota“, – Italijos žiniasklaidai sakė V. Grilli.

Kinijos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, kaip ir prognozavo analitikai, išaugo 7,4 proc., informuoja Kinijos nacionalinis statistikos biuras. Šis rodiklis buvo silpniausias nuo 2009 m. pirmojo ketvirčio, kai pasaulį drebino pasaulinė ekonominė krizė, pažymi ekspertai. Antrąjį metų ketvirtį Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su 2011 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 7,6 proc.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad Graikija ir Ispanija skendi „ne recesijoje, o depresijoje“ ir dėl jų ekonominio nuosmukio kaltina griežtas taupymo priemones, informuoja AFP. J. Stiglitzas taip pat sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo(TVF) prognozės dėl euro zonos ūkio augimo yra pernelyg optimistiškos. Fondas numato, kad euro zonos ūkis šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 0,2 proc.

Čekijos premjeras Petras Necasas trečiadienį pagrasino blokuoti planus kurti naują Europos Sąjungos (ES) bankų priežiūros sistemą ir pabrėžė grėsmes, kurias ji gali kelti Čekijos bankams, praneša AFP. „Jeigu pasiūlymas dėl bankų sąjungos bus įgyvendinamas dabartine forma, mes, be jokios abejonės, jam priešinsimės ir panaudosime savo veto teisę“, - žurnalistams sakė P. Necasas.

Vakarų primestos ekonominės sankcijos Iranui – bausmė už nepaklusimą atsisakyti savo branduolinių ambicijų. Bet ar iš tiesų šios sankcijos duoda laukiamų rezultatų, o kiek ekonominės negandos priklauso nuo netinkamo šalies finansų valdymo? Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos (ES) ir jų partnerių taikomos sankcijos Irano atžvilgiu – prekybos santykių ir finansinių paslaugų nutraukimas, naftos embargas ir tarptautinių banko sąskaitų įšaldymas – panašu, kad pagaliau duoda pirmuosius rezultatus.

Vengrijos vyriausybė trečiadienį paskelbė apie naują taupymo priemonių paketą ir informavo, kad priemones, apie kurias vyriausybė pranešė prieš dvi savaites, Europos Sąjunga (ES) įvertino kaip nepakankamas, informuoja AFP. Spalio 4 d. ekonomikos ministras Gyorgy Matolcsy paskelbė apie planuojamas 1,4 mlrd. eurų santaupas, kuriomis biudžeto deficitą kitąmet siekiama sumažinti iki 2,7 proc.

Bedarbių skaičius Didžiojoje Britanijoje per tris mėnesius iki rugpjūčio, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 50 tūkst., iki 2,53 mln., praneša BBC, remdamasi Nacionalinio statistikos biuro duomenimis. Nedarbo lygis šiuo laikotarpiu sumažėjo iki 7,9 proc. Nacionalinis statistikos biuras taip pat pranešė, kad bedarbio pašalpą gaunančiųjų skaičius rugsėjį sumažėjo 4 tūkst., iki 1,57 mln. Turinčių darbą asmenų skaičius padidėjo beveik iki 30 mln.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, statybų mastas euro zonoje padidėjo 0,7 proc., o ES - 0,2 proc. Rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, statybų euro zonoje sumažėjo 5,5 proc., o ES - 6,8 proc. Turimais valstybių narių duomenimis, rugpjūtį, palyginti su liepa, statybų mastas padidėjo aštuoniose šalyse, sumažėjo - septyniose.

Likus mėnesiui iki galutinių derybų dėl Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 metams, Europos politikai vis dar neranda sprendimo, koks jis turėtų būti. Vieną svarbiausių Europos Sąjungos valstybių uždavinių – derybas dėl bendro biudžeto – užgožia euro zonos problemų sprendimas. Pokalbiai dėl Europos Sąjungos biudžeto vis nejuda iš vietos, nors derybas siekta baigti dar iki metų pabaigos, o tam beliko vos pora mėnesių.

Vokietijos investuotojų pasitikėjimas spalį augo antrą mėnesį iš eilės, nes sustiprėjo lūkesčiai, kad Europos lyderiams geriau sekasi spręsti euro zonos skolų krizę. Manheime įsikūręs Europos ekonomikos tyrimų centras ZEW antradienį pranešė, kad jo sudaromas investuotojų ir analitikų lūkesčių indeksas padidėjo nuo minus 18,5 punkto rugsėjį iki minus 11,5 punkto spalį. Analitikai prognozavo, kad indeksas padidės mažiau, iki minus 15 punktų.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija šių metų spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, gali sudaryti 0,2 proc., prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas Metinė infliacija spalį, tikėtina, gali siekti 3,6, o vidutinė metinė - 3,4 proc. (rugsėjo mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 3,3, o vidutinė metinė - 3,4 proc.

Nepasitikėjimas politikais pasiekė precedento neturintį lygį krizės drebinamoje Ispanijoje, kur gatvės protestai tampa vis dažnesni ir aršesni. „Sparčiai augant ekonominiam nestabilumui ar net akivaizdžiam skurdui, egzistuojantį politinį modelį ištiko „teisėtumo krizė", – sako politikos mokslininkas iš Madrido Karloso III universiteto Pedro Chavesas.

Šį rudenį Lietuvoje viešėjo keletas užsienio ekspertų, kurie negailėjo gražių ateities prognozių mūsų šaliai. Vieni žadėjo turtus ir galią, kiti gyrė Lietuvos interneto galimybes ir gyventojų sumanumą, treti siūlė mūsų šaliai rinktis laisvosios rinkos kelią. Visi jie kaip susitarę išsakė mintį, kad Lietuva po 20-mečio gali būti viena labiausiai klestinčių šalių pasaulyje.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) pirmadienį sakė, kad į tvaraus augimo kelią Europa gali sugrįžti tik mažindama vyriausybių skolas, informuoja AFP. „Jeigu norime pasiekti tvarų augimą, turime mažinti valstybių skolas beveik visose išsivysčiusiose ekonomikose. Nėra kito pasirinkimo, išskyrus vidutinės trukmės laikotarpiu mažinti per didelius įsiskolinimus“, - sakydamas kalbą Tailando centriniame banke tikino ministras.

Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yiannis Stournaras) pirmadienį sakė, kad šalies vyriausybė gali nepajėgti derybų su kreditorių „trijule“ baigti iki numatytos datos - Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo, kuris vyks spalio 18 dieną, informuoja „RIA Novosti“, AFP. „Derybos tęsis iki susitikimo ir po jo“, - po susitikimo su premjeru Antoniu Samaru (Antonis Samaras) sakė finansų ministras. Šalies premjeras anksčiau žadėjo, kad derybas vyriausybė užbaigs iki ES susitikimo.

Dėl gilios ekonominės krizės vis daugiau ispanų ryžtasi palikti savo tėvynę. Per pirmus devynis šių metų mėnesius emigravo 55 tūkst. Ispanijos gyventojų - 21,6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Ispaniją paliko ir maždaug 365 tūkst. gyventojų iš užsienio. Nuo praėjusių metų sausio iki šių metų rugsėjo iš Ispanijos emigravo beveik 928 tūkst. žmonių, tarp jų buvo maždaug 810 tūkst. užsienio piliečių.

Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto pirmadienį pasiūlė Ispanijai pagalbą brendant iš skolų krizės ir pažadėjo įgyvendinti sprendimus, kurie padės tai padaryti. Madride viešintis E. P. Njetas sakė, kad įgyvendins ekonomines strategijas, kurios bus naudingos „šalies ekonominiam vystymuisi, o kartu ir Ispanijai įveikiant krizę“. Ispanija yra viena iš pagrindinių Meksikos prekybos partnerių ir didžiausia užsienio investuotoja. Į Lotynų Amerikos šalį ji investavo 45 mlrd. JAV dolerių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį netiesiogiai atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad Vokietija ketina gelbėti Graikiją nuo bankroto, ir pažymėjo, kad gali pažadėti tik tai, jog nebus jokių nekontroliuojamų procesų. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble praėjusią savaitę sakė, kad Graikijos bankroto jis nesitiki.

Jungtinių Valstijų ekonomika 2013 metais augs sparčiau, teigia ekonomistai iš didžiausių šalies bankų ir kompanijų. Tačiau apklausa parodė, kad dauguma ekspertų tokias prognozes skelbia su prielaida, jog Kongresas neleis smarkiai didinti mokesčių ir mažinti išlaidų. JAV ekonomika, kaip prognozuojama, kitais metais ūgtelės 2,4 proc. po 1,9 proc.

Portalo Ekonomika.lt kalbinti finansų analitikai sako nesistebintys savaitgalį įvykusių Seimo rinkimų rezultatais, tačiau prognozuoja ekonominės politikos pokyčius. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad nors rinkimų rezultatus buvo galima nuspėti, bet jie dar gali slinktis į kairiąją pusę: „Dar prieš rinkimus artimiesiems esu pateikęs labai panašius referendumo rezultatus.

Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį šių metų pusmetį vėl ims augti, teigiama naujausioje ekonominių prognozių grupės „Ernst and Young Item Club“ ataskaitoje. Tačiau „Item Club“ prognozuoja, kad šalies ekonomika per visus šiuos metus susitrauks 0,2 proc., informuoja BBC. „Item Club“ prognozėmis, Didžiosios Britanijos ekonomika kitais metais augs 1,2 proc., 2014 ir 2015 metais - 2,4 proc., nes mažėjant infliacijai ir augant darbo rinkai turėtų didėti vartojimas.

Tokijuje paskelbti prestižiniai „Finance minister and Central bank gowernor awards“ apdovanojimai. Kaip ir kasmet keliose nominacijose apdovanota dešimt labiausiai per praėjusius metus nusipelniusių ekonomistų bei Pasaulio banko padalinių vadovų. Lenkų ekonomistas Jacekas Rostowskis pripažintas metų Europos finansų ministru, taip pat iš Europos regiono apdovanojimą gavo ir Erdemas Bascis iš Turkijos.