ekonomika

Mindaugas Aušra, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt Pensijų kaupimo sistemą gaubia ne visai perregimas rūkas, kuris kartais nusėda ir žmonėms ant smegenų. Kiek yra žmonių, kurie gali drąsiai, padėję ranką ant širdies, pasakyti: aš tikrai žinau, kaip teisingai ir geriausiai kaupti savo senatvei. Turbūt nelabai daug. Kur kas daugiau žmonių vis dėlto tiki tam tikrais mitais, kurie susiformavo ir sklando viešojoje erdvėje.

 Buvęs pasaulio banko vadovas Robertas Zoelickas duodamas interviu leidiniui „Der Spiegel“ tvirtino nenustebęs dėl Kipro krizės, nes istorinė patirtis rodo, kad atsigavimas po finansų krizių vidutiniškai trunka 10 metų, todėl euro zona šiuo metu tėra tik pusiaukelėje. Ekonomisto įsitikinimu kol kas ECB priimtos krizės sprendimo priemonės neišsprendė esamų problemų iš esmės, o tik suteikė daugiau laiko sunkumų kamuojamoms šalims pamatyti teigiamus griežtos fiskalinės politikos rezultatus.

 „Swedbank“ sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę, tačiau Lietuvos prognozės nesikeičia – 2013 ir 2014 metais šalies ekonomika augs po 4 proc., o Lietuva išliks sparčiausiai augančiųjų tarpe. Metinė infliacijos prognozė sumažinta iki 2,5 proc., tačiau kitų metų pradžioje pastaroji paspartės, todėl euro įsivedimo tikimybė, anot „Swedbank“ analitikų, - ne didesnė nei 50 procentų.

Lietuvos bankas pradeda skelbti naują – litais denominuotų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) indeksą, kuris parodys Lietuvos skolinimosi kainos ir rizikos vertinimų pokyčius vidaus rinkoje. VVP indekso skelbimas tampa aktualus valstybei ėmus vis didesnę dalį savo poreikių finansuoti skolinantis būtent vidaus rinkoje. Vien per 2012 m. Vyriausybės skolinimosi apimtis vidaus rinkoje išaugo pusantro karto.

 Pokrizinė ekonomika atneša didelių ekonominių ir finansinių iššūkių visoms Europos valstybėms įskaitant ir Lietuvą. Buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, svarbiausia pasiruošti kitai ekonominei krizei, kuri tikrais ateis.

Europa sulaukė entuziazmo iš finansų rinkų. Panašu, kad spekuliacijos Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tema kuriam laikui pasitraukė į šešėlį. Investuotojai patikėjo Europos lyderių ryžtu imtis visų būtinų priemonių, kurių prireiks siekiant išsaugoti monetarinę sąjungą. Vis dėlto, kartu maža vilties, kad Europa pakiltų tarsi feniksas iš pelenų ir pasiektų ekonominio augimo tempą, kuriuo po krizės džiaugiasi besivystančios ekonomikos.

Lietuvos politologai ir istorikai sako, kad pirmadienį mirusi buvusi Jungtinės Karalystės premjerė Margharet Thatcher (Margaret Tečer) priešinosi Vokietijos suvienijimui ir taip galėjo pristabdyti kovos už laisvę procesus sovietinėje Rytų Europoje. Ekspertai taip pat pažymi, kad vadovaujant M.Thatcher oficialusis Londonas itin atsargiai vertino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo procesus. "Ji išsiskyrė nuo kitų Vakarų Europos šalių vadovų tuo, kad labai priešinosi Vokietijos suvienijimui.

Ironiški internautų juokeliai, kad birželio mėnesį snigs tikrai mažiau, ar atvirukai su gandrų lizduose apsigyvenusiais pingvinais verčia nusišypsoti, tačiau ši šypsena dingsta nuo veido, kai imame skaičiuoti, kiek iš tiesų kainuos užsigulėjęs sniegas ir termometro stulpelis ties minusine padala. Šildymo sezonas baigsis balandžio viduryje Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, kalbėdamas apie šildymo sezono trukmę, sakė: „Sunku spėti, kada baigsis šildymo sezonas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko darbo vizito į Norvegiją. Šalies vadovė dalyvaus Tarptautinės darbo organizacijos susitikime, kuriame bus diskutuojama kaip kovoti su nedarbu, kaip paskatinti ekonominį augimą ir mažinti socialinę atskirtį.

Penktadienį reitingų agentūra „Fitch“ padidino Lietuvos ilgalaikį skolinimosi reitingą užsienio ir vietos valiuta. Skolinimosi užsienio valiuta reitingas padidintas nuo BBB iki BBB+, o vietos valiuta – nuo BBB+ iki A–. Agentūra reitingams nustatė stabilią perspektyvą. Reitingai buvo padidinti atsižvelgiant į atsigaunančią šalies ekonomiką, viešųjų finansų padėties gerėjimą bei atstatyti šalies konkurencingumą.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pripažino, kad Rusijos ir Estijos santykiai šiuo metu „yra ne aukščiausiame lygyje“. „Negaliu paprieštarauti pastabai, kad mūsų santykiai daugeliu parametrų yra ne aukščiausiame lygyje, vienur įšaldyti, kitur negalime rasti supratimo taškų", - kalbėjo D.Medvedevas per spaudos konferenciją po susitikimo su Baltijos regiono šalių vyriausybių vadovais.

Finansų ministerija per artimiausius trejus metus numato nuoseklų ūkio augimą, nuosaikią infliaciją ir gana sparčiai mažėsiantį nedarbo lygį. Ekonomikos augimas 2012 metais Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje.

Vokietijos Bundesbankas ir Federacinės finansinės priežiūros institucija Bafin pradėjo nuodugnų banko „Deutsche Bank“ tyrimą dėl galimai klaidingai pateiktų sandorių portfelio duomenų, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Agentūros šaltiniai teigia, kad ketvirtadienį Vokietijos centrinis bankas sureagavo į kaltinimus, kad „Deutsche Bank“ galėjo pateikti neteisingus banko veiklos duomenis 2007-2010 metais ir nuslėpė apie 12 mlrd. dolerių nuostolius. „Tai yra įprastas tyrimas.

Japonijos centrinis bankas ketvirtadienį pranešė, kad drastiškai padidins pinigų kiekį šalyje siekiant išjudinti trečią pagal dydį pasaulio ekonomiką, praneša BBC. Naujasis Japonijos centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda pareiškė, kad pradės turto supirkimo programą ir per dvejus metus padidins infliaciją iki 2 proc. Japonijos ekonomika jau dešimtmetį kovoja su krentančiomis kainomis. „Japonijos bankas sieks paditinti šalies monetarinę bazę 645-755 mlrd.

Po ekonomikos mokslų baigimo Vilniaus Universitete studijas Vokietijoje tęsęs žinomas finansų analitikas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad studijos užsienyje yra puikus būdas jaunam žmogui išbandyti save ne tik studijuojant ir gilinant savo žinias, bet ir tampant tvirtesne, savarankiškesne asmenybe. Pasak jo, studijos užsienyje padeda pažinti ir savo asmenybę. Dalydamasis patirtimi G. Nausėda pasakojo, kad studijos svetur jam pačiam padėjo „patikrinti“ meilę tėvynei.

BRICS šalys (angliškas akronimas Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir neseniai prisijungusios Pietų Afrikos Respublikos (PAR) valstybių grupei pavadinti) gamina penktadalį pasaulio BVP ir yra svarbios veikėjos savo regionuose, tačiau jų bandymai ekonominę galią paversti globalia politine jėga kol kas nesėkmingi.

Šiais metais Lietuvos ūkis turėtų plėstis 3,5 proc., o didesnio, 5,5 – 6 proc., BVP augimo galima tikėtis nuo 2014 m., vis labiau atsigaunant euro zonos rinkai ir didėjant investicijų apimtims, prognozuoja audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Ernst & Young“ kartu su „Oxford Economics“ atliktoje ketvirtinėje 2013 m. euro zonos ir jai nepriklausančių ES narių augimo prognozėje.  Šalies ūkį labiausiai skatins aktyvėjanti užsienio prekyba.

Jurgita Montvydaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Dėl bankų krizės Kipre nemažai streso ir nuostolių patyrė ir Graikijos verslininkai, kurie iš Kipro bankų turėjo pasiėmę paskolų, kreditų, neišgrynintų čekių. Verslininkai negalėjo įsigyti reikiamų prekių, sumokėti atlyginimų, nes buvo užblokuota visa Kipro bankų sistema.

Didžiausią paklausos didėjimą prognozuoja kūrybinės, meninės ir pramogų organizavimo, programų rengimo ir transliavimo, nuomos ir išperkamosios nuomos veiklų įmonės. Tuo tarpu kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybos, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos, teisinės ir apskaitos veiklų įmonės prognozuoja paklausos mažėjimą. Tai parodė Statistikos departamento atlikta apklausa. Jos duomenimis, pasitikėjimo rodiklis po trijų mėnesių smukimo kovo mėnesį šiek tiek padidėjo.

Rusijos ekonominės plėtros ministerija teigia, kad infliacija šalyje 2013 m. nesieks daugiau kaip 6 proc. Apie tai spaudos konferencijoje penktadienį pareiškė ministerijos vadovas Andrejus Klepačius. Šiuo metu vyrauja infliacijos mažėjimo tendencija. 2013 m. kovo mėnesį infliacija sieks 0,4-0,5 proc. Toks komentaras paneigė kiek anksčiau finansų ministro pavaduotojo Aleksejaus Moisejevo išsakytas prognozes, kad 2013 m. infliacija gali viršyti 6 proc.

Statybos sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad pasitikėjimo rodiklis kovo mėnesį gerokai pagerėjo. Tai lėmė optimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė. Didinti darbuotojų skaičių žada beveik trečdalis (31 proc.) apklaustų įmonių vadovų, mažinti - 16 proc. (prieš mėnesį - atitinkamai 16 ir 21 proc.). Statistikos departamento duomenimis, pagerėjo ir statybos darbų paklausos prognozė artimiausiems mėnesiams. Nuo 22 iki 34 proc.

 Lietuvių nuomone, šiuo metu svarbiausios pasauliui yra ekonominės problemos, skurdas ir atotrūkis tarp vargšų ir turtingųjų, rodo pasaulinė apklausa, atlikta 56 valstybėse. Jos metu buvo apklausta daugiau nei 50 tūkst. vyrų bei moterų. Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai labiau akcentuoja ekonomines nei socialines problemas. Penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad šiuo metu svarbiausios pasauliui yra ekonominės problemos. Šiek tiek mažiau (17 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) teigia, kad 2013 m. pagrindinės pasaulio ekonomikos augs greičiau, nors Europa atsigaus ne taip greitai. Organizacija prognozuoja, kad greičiau augs rinkos JAV, Japonijoje ir Vokietijoje. Apie tai praneša BBC. EBPO susirūpinusi dėl euro zonos šalių. Visa euro zona turės imtis priemonių, kurios didintų ūkių augimą.

Lietuvos regionų savivaldybės vis dažniau ieško partnerių, kurie padėtų užtikrinti darnų bei spartų miestų ir jų rajonų vystymąsi. Kovo 14 dieną sutartimi bendradarbiavimas buvo patvirtintas tarp Rokiškio rajono savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), o kovo 22 dieną universitetas patvirtino bendradarbiavimą ir su Ukmergės rajono savivaldybe.

Dažnai įvairūs autoriai (įskaitant tokius interneto šiukšlintojus kaip A. Užkalnį) mėgsta pabrėžti, kad neturtingieji yra kalti dėl prastos šalies ekonominės situacijos ir kad tik individualūs talentai ir pastangos lemia kiekvieno vertę kapitalistinėje visuomenėje. Ekonomistas Ha-Joon Chang paprastai ir įtikinamai paneigia šiuos laisvosios rinkos šalininkų mitus ir parodo tikrąsias turtinės nelygybės tarp šalių ir jų gyventojų šaknis.

Kipras buvo tapęs prieglobsčiu neaiškiais būdais uždirbtoms turtingų rusų santaupoms. Įvairiose pasaulio vietose įsikūrusios jurisdikcijos dėl žemų mokesčių tarifų ir pažado laikyti paslaptyje visą informaciją apie savo klientus yra nusipelniusios mokesčių rojaus titulo, rašo „QZ“. Tradiciškai tokiose valstybėse neteisėtais būdais gautus pinigus legalizuoja, nusikaltėliai, korumpuoti valdininkai ir sukčiaujantys verslininkai.

Dėl žemės pardavimo užsieniečiams ūkininkai reikalauja skelbti referendumą, nes baiminasi, kad 2014 m. investuotojai supirks didžiąją dirbamos žemės dalį. Žemdirbiai kategoriški – Lietuva privalo pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, nes ES neištesėjo pažadų dėl tiesioginių išmokų. Ekspertai teigia, kad kartą jau pratęsus draudimo terminą dar kartą tai padaryti nėra nei galimybių, nei būtinybės.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Panašu, kad viduriniajai klasei priskirtini Lietuvos gyventojai migruoja dviem kryptimis: skurdo ribos link arba – iš Lietuvos. Ar įmanoma pakeisti šią tendenciją? Vidurinioji klasė – arčiau skurdo Vidurinioji klasė, paprastai laikoma stabilios ir stiprios ekonomikos garantu, Lietuvoje nebeužpildo prarajos tarp skurstančiųjų ir turtingųjų, nes darosi tam tiesiog per menka. Jeigu vidutinės gyventojų pajamos kiek ir paauga, tą padidėjimą „suvalgo“ kylančios kainos.

 Sekmadienio naktį sukurptas sandoris tarp Kipro ir tarptautinių kreditorių sukėlė pagrįstą gyventojų pasipiktinimą. Šalies gelbėjimo planas kardinaliai skiriasi nuo kitų euro zonos narių, kurios per pastaruosius kelis metus buvo atsidūrusios ties bankroto riba, gelbėjimo projektų. Netradicinį sprendimą lėmė išskirtinė Kipro ir jo bankų sistemos padėtis bei faktas, kad Kipras palūžo pernelyg vėlai.

Europos Sąjunga nuo 2011 m. birželio 22 d. Baltarusijai skyrė ekonominio ir politinio pobūdžio sankcijas: ES valstybėms draudžiama parduoti Baltarusijai visų rūšių ginklus, ribojama galimybė atvykti į ES valstybes, taip pat įšaldyti atitinkamų Baltarusijos pareigūnų bankų aktyvai, esantys ES bankuose. ES šalių firmoms uždrausta palaikyti ekonominius ryšius su Baltarusijos kompanijomis, aktyviausiai remiančiomis A. Lukašenkos režimą.

2013 m. vasarį metinis Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 0,1 proc., pranešė Ekonominės plėtros ministerijos vadovo pavaduotojas Andrejus Klepačas. Šalies ekonomikos augimas mažėja jau ne pirmą mėnesį: sausį jis nukrito 1,6 proc., o 2012 m. gruodį - 2,4 proc. Apie tai praneša "RIA Novosti". Atskaičiavus sezoninius svyravimus BVP vasarį sumažėjo 0,1 proc., o sausį - 0,3 proc.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, jog yra 60–70 proc. tikimybė, kad Lietuvai pavyks 2015 m. įsivesti eurą. „Tikrai niekada, man atrodo, nesu davęs didesnės tikimybės negu 50 proc. Šiuo metu man atrodo, jog tikimybė, kad mums pavyks tai padaryti, yra 60–70 proc.“, – ketvirtadienį trumpojoje spaudos konferencijoje, surengtoje po SEB banko analitikų parengtos „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ pristatymo, kalbėjo jis.

Italijos darbdavių federacijos vadovas antradienį pareiškė, kad siūlydama apmokestinti banko indėlius Kipre Europa elgiasi kaip "pikta pamotė", informuoja "EUbusiness". Tokia iniciatyva "sukuria pavojingą precedentą ir paverčia Europą pikta pamote", savo laiške rašo "Confindustria" vadovas Džordžijas Skvinzis (Giorgio Squinzi). Laiške, adresuotame Europos verslo sluoksniams, D. Skvinzis rašo, kad yra "labai susirūpinęs dėl to, kas vyksta". "Piliečių santaupos yra šalies turtas ir, be jokios abej...

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, teigia "Nordea Bank Lietuva" ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, tam reikia, kad šalies verslininkai, 2008 m. pražiopsoję iš už Atlanto besiartinančią pasaulinę krizę, šįkart nepražiopsotų iš JAV kylančią ekonominio augimo bangą ir nutrauktų "investicijų badą". "Mes piešiame gana optimistinį scenarijų, bet tai priklausys nuo to, ar verslas nebelaikys pinigų kojinėse ir aktyviau skolinsis ir ieškos investicijų ir...

Nepopuliarus Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimas gelbėjant Kipro ekonomiką apmokestinti visus indėlius, laikomus Kipro bankuose, gali turėti įtakos Lietuvai – šalies tiesioginių investicijų krepšelyje Kipras užima 3 vietą. Vis dėlto, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įsitikinęs, kad Kipro gelbėjimo planas Lietuvai nekirs skaudžiomis pasekmėmis.

Slovėnijos filosofas ir kultūros kritikas Slavojus Žižekas, vienų laikomas „pavojingiausiu pasaulio filosofu“, kitų – charizmatišku šiuolaikinio intelektualinio avangardo pranašu, parašė ironišką knygą apie neoliberalaus kapitalizmo ir su juo taikiai sugyvenančių „kairuoliškų alternatyvų“ krachą.

„Išdaužtų langų“ teorija – tai teorija, kurią 1982 m. suformulavo sociologai Jamesas Q. Wilsonas ir George‘as L. Kellingas. Ši teorija dažniausiai pristatoma labai populiariai ir suprantamai vienu sakiniu, tarsi mokyklinė aksioma: „Jei pastate kas nors išdauš langą ir niekas to išdaužto lango nepakeis, tai po kurio laiko tame pastate neliks nė vieno sveiko lango“. Vis tik patys šios teorijos autoriai kalba apie kur kas rimtesnius dalykus nei langų daužymas, bet pristatydami teoriją pasirin...

Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sutarė dėl 10 mlrd. eurų finansinės pagalbos Kiprui, kuri padės šalį išgelbėti nuo bankroto, praneša BBC. Kipras įpareigojamas sumažinti biudžeto deficitą ir bankų sektorių bei padidinti mokesčius. "Finansinė pagalba padės išsaugoti finansinį šalies ir visos euro zonos stabilumą", - sakė euro grupės vadovas Jerunas Deiselblumas (Jeroen Dijsselbloem) po 10 valandų trukusių derybų.

Džimas Onylas (Jim O'Neill), pirmasis sugalvojęs akronimą BRIC, dabar sako, kad euras gali išnykti iki 2020 metų. Apie tai praneša CNN. Italijoje Komo mieste į forumą "Spring Ambrosetti Forum" susirinkę delegatai rūpinosi dėl niūrios Europos Sąjungos (ES) ateities. "Jei ir toliau tęsime taip, kaip dabar, euras gali ir neišgyventi iki 2020 metų, - teigė Dž. Onylas.

Ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, vienos valandos darbo sąnaudos nominalia verte euro zonoje ir ES ūgtelėjo 1,3 proc., skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje darbo sąnaudos minėtuoju laikotarpiu padidėjo 4,7 proc. Darbo sąnaudas sudaro atlyginimai ir kitos sąnaudos. Ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais, atlyginimai per valandą euro zonoje padidėjo 1,4 proc., 1,0 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų vasarį metinė infliacija euro zonoje sudarė 1,8 proc., šių metų sausį šis rodiklis buvo didesnis - 2,0 proc. Prieš metus, 2012 m. vasarį, metinė infliacija sudarė 2,7 proc. 2013 m. vasarį mėnesinė infliacija euro zonoje siekė 0,4 proc. Visoje ES metinė infliacija šių metų vasarį siekė 2,0 proc., 2013 m. sausį ji sudarė 2,1 proc. Prieš metus metinė infliacija sudarė 2,9 proc. Mėnesinė infliacija ES siekė 0,4 proc.

Latvijos ekonomika gali tapti euro zonos numylėtine, jos ekonomikos augimas gali pastebimai spartėti jai įstojus į euro zoną, teigia Ivaras Kigemagis (Ivar Kiigemagi) iš "Ernst & Young Baltic". Praėjusį ketvirtį ekonomikos augimas trijose Baltijos šalyse pralenkė visas kitas ES nares, pirmaujant Latvijai ir kiek nusileidžiant Estijai. Tačiau Estija yra vienintelė iš trijų Baltijos šalių, priklausančių euro zonai.

 Kai kurių ekonomistų ir politikų nuomone, šią savaitę pristatyta pensijų skaičiuoklė neatitinka tikrovės ir remiasi optimistinėmis prielaidomis.

Europos Sąjunga yra sukūrusi daug instrumentų ekonomikos augimui ir konkurencingumui skatinti, tačiau smarkiai vėluoja juos įgyvendinti, pabrėžė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį dalyvaujanti Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

Šių metų sausio-vasario mėnesių duomenimis, Rusijos biudžeto deficitas siekia 259,5 mlrd. rublių, t.y. 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Sausį deficitas siekė 15,6 mlrd. rublių, o vasarį biudžeto išlaidos viršijo pajamas 244 mlrd. rublių, praneša laikraštis "Kommersant". Biudžeto pajamos per šiuos du mėnesius siekė beveik 2 trln. rublių, t.y. 15,4 proc. metinių planuotų pajamų. Biudžeto išlaidos (2,2 trln. rublių) sudarė 16,7 proc. BVP.

Italijos mokesčių tarnyba ketvirtadienį iš italų juvelyrinių dirbinių gamintojos ir pardavėjos "Bvlgari" konfiskavo 46 mln. eurų, areštavusi kompanijos sąskaitas, taip pat nekilnojamąjį turtą. Konfiskuotas prestižinis namas centrinėje Romos gatvėje, kur įsikūrusi parduotuvė, garsėjanti brangiais juvelyriniais dirbiniais su brangakmeniais, informuoja naujienų agentūra ANSA.

Artimiausiu metu įkurta Inovatyvios ekonomikos taryba bus atsakinga už valstybės institucijų, verslo ir mokslo visuomenės efektyvesnį bendradarbiavimą ir sieks sudaryti palankesnę aplinką inovacijas diegti versle. Tarybos sudėtis bus tvirtinama ūkio ministrės Birutės Vėsaitės įsakymu. „Tarybos sudėtis bus formuojama taip, kad į ją patektų geriausi šalies ekonomikos ekspertai, mokslo institucijų atstovai, verslo konfederacijų, asociacijų ir valstybės institucijų atstovai.

Minimalus mėnesinis pragyvenimo lygis nuo 175,46 lato sausį smuko iki 174,14 lato vasarį, pranešė Latvijos centrinė statistikos tarnyba. 2012 m. vasarį minimalus mėnesinis pragyvenimo lygis siekė 173,38 lato. Minimalus vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis buvo nustatytas vyriausybės 1991 metais. Į jį nepatenka alkoholiniai gėrimai, tabakas ir prabangos prekės.

JAV vartotojai numoja ranka į didesnius mokesčius ir vasarį, palyginti su sausio mėnesiu, jų išlaidos mažmeninės prekybos sektoriuje išaugo 1,1 proc., t. y. daugiausiai per 5 mėnesius, praneša BBC. Daugiausiai įtakos tokiam padidėjimui turėjo pakilusios benzino kainos, tačiau taip pat buvo daug išleista automobiliams, drabužiams, namų apyvokos daiktams ir baldams. Tokie duomenys nustebino ekonomistus, nes jie tikėjosi, kad sausį padidinti mokesčiai privers išleisti mažiau.