ekonomika

Rūta Grigolytė, LRT.lt „Kai teko Europos Komisijai pristatyti mūsų pokyčius krizės sąlygomis, kad buvo sumažintos pensijos, išmokos bedarbiams, tai pirmiausia manęs klausė, kaip sureagavo žmonės. Pasakiau, kad nebuvo nieko. Jie šito nesuprato. Mums sunku suprasti, kaip žmogus gali nejausti, kad dega pirštas, bet, pasirodo, yra tokių ligų. Vadinasi, stadija jau gili“, – apie lietuvių polinkį kęsti tyliai ir kiekvienam atskirai sako prof. Boguslavas Gruževskis.

Jei pažįstate ką nors, kas iš tiesų tiki tuo, kad amerikiečių ekonomika šiuo metu yra geros formos, tiesiog parodykite šiam žmogui šiame straipsnyje pateiktą statistiką. Jei pažvelgsime į ilgalaikes tendencijas, tampa nebeįmanoma neigti tai, kas vyksta. Tai yra siaubingo ekonomikos nuopuolio įkarštis, dešimtmečius priiminėtų labai blogų sprendimų padarinys, rašoma mixednews.ru. Štai 40 statistinių faktų, liudijančių apie JAV ekonomikos saulėlydį.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais verslo, mokesčių ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2013 m. pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 26 223 mln. litų.

Europos krizė – ypač Kipre – leidžia užduoti klausimą, kuris kažkada buvo tabu: ar didiesiems bankams leidžiama sugriūti? Žvelgiant į ne tokią seną finansinę praeitį, sunku rasti pavyzdžių, kai griūna dideli bankai klientų sąskaita. Atvirkščiai – gausu pavyzdžių, kai bankai buvo išgelbėti su arba be visuomenės pagalbos.

Nauja vyriausybė susirūpino šalies ūkyje išsikerojusiu šešėliu ir skambiais šūkiais grasina susidoroti su mokesčių vengėjais, tačiau kol kas ministrai stokoja šviežių kovos ginklų. Gegužę šešėlinio ūkio medžioklę vainikavo rekordinės teisėsaugos pergalės. Muitinės pareigūnai sulaikė didžiausią narkotikų kontrabandos siuntą Lietuvos istorijoje – 768 kilogramus hašišo. Teisėsaugininkai pričiupo ir verslininkus, organizavusius nelegalią prekybą naftos produktais.

Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramų. Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnę, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.

Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis atsidūrė probleminių šalių sąraše – ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas taps rimtu išbandymu ir pensijų sistemoms, ir ekonomikoms. Senėjančios visuomenės tendencijoms vis labiau ryškėjant, Lietuva mėtosi neapsispręsdama dėl tinkamiausio pensijų sistemos modelio. Šiame kontekste dėmesio vertas pavyzdys – Danijos pensijų sistema, kuri pelnytai laikoma viena tvariausių pasaulyje.

Europoje rinkų dalyviams bus aktualūs gegužės mėnesio euro zonos infliacijos duomenys. Tikimasi, jog kainos, palyginti su tuo pačiu 2012 m. mėnesiu, kilo 1,4 proc. Tai būtų aukštesnis lygis nei matytas balandžio mėnesį (1,2 proc.), kai didelę įtaką turėjo atpigę energiniai ištekliai ir Velykų laikotarpis, kuris šiais metais buvo kovo mėnesio pabaigoje. Penktadienį paaiškės, ar euro zona pasiekė naują nedarbo lygio rekordą – 12,2 proc.

Šiemet dėl užsitęsusio šildymo sezono daržovės yra brangesnės nei pernai. Taip teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Ji taip pat pastebi, kad šiemet daržovių augintojų yra mažiau. „Daržovės [...] yra šiek tiek brangesnės negu pernai, bet tai savaime suprantama, nes ir kūrenimo išlaidos buvo didesnės, ilgiau reikėjo kūrenti“, – sako Z. Cironkienė.

Daugiau nei tuzinas JAV komunalines paslaugas tiekiančių bendrovių kasdien patiria kibernetines atakas, rašo „Forbes“. Teigiama, kad tokių atakų metu, siekiama sutrikdyti įmonių kontrolės sistemas. Apsauga minimali Elektros energijos tinklas yra vienas pagrindinių programišių taikinių. Tai elektros srauto paskirstymo priemonė, kuri yra kritiškai svarbi kiekvienai ekonomikai. Vis dėlto elektra yra esminis prekybą ir vakarietišką gyvenimo stilių palaikantis resursas.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Miesto sociologai kalba apie tai, kad šiuolaikiniame mieste kuriasi tarsi du miestai. Viename gyvena turtingi, pasisekimo sulaukę naujos globalios ekonomikos gyventojai, o likusioje miesto dalyje – tuos pasisekimo sulaukusius aptarnaujanti klasė. Globalių tendencijų galima pastebėti ir Lietuvoje.

Daug kas šią istoriją jau žinote. Žinote labai gerai. Kai kam – priminsiu. Kas nutinka, kai varlę įmetate į verdantį vandenį? Ji su siaubu stryktėli lauk iš ten. Kas atsitinka, jei mes varlę įmetam į vandenį, pastatom indą su ja ir tuo vandeniu ant ugnies, ir lėtai kaitinam? Labai lėtai. Matot, varlė temperatūros skirtumą pajunta, kai tas skirtumas labai ryškus ir staigus. Bet, deja, kai temperatūros skirtumas nedidelis, tada varlė nebegali pastebėti, kad temperatūra keičiasi.

Gegužės 22 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fegda“ pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Pasak specialistų, naujasis terminalas paskatins ypač spartų ekonominį Kauno regiono augimą. Kliūtys įveiktos Kauno VLC projektas yra pripažintas svarbiu valstybės ekonomikai, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra Vyriausybės įpareigota jį įgyvendinti.

 Pirmą šių metų ketvirtį Vokietijos ūkis demonstravo minimalų augimą. Tokią padėtį lėmė sumažėjęs eksportas ir investicijos. Vis dėlto nuosmukio pavyko išvengti dėl augančio vartojimo, kurį skatina padidėję atlyginimai, rašo BBC. Pirmą ketvirtį Vokietijos BVP išaugo 0,1 proc. Vis dėlto lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu buvo užfiksuotas 1,4 proc. nuosmukis. Vokietija tik per plauką išvengė recesijos. Paskutinį 2010 metų ketvirtį Vokietijos ekonomika susitraukė 0,7 proc.

 Naujasis Japonijos centrinio banko pirmininkas Haruhiko Kuroda, tik šį pavasarį stojęs prie banko vairo, jau spėjo palikti ryškų skatinamosios pinigų politikos šalininko pėdsaką. Centrinio banko kartu su šalies vyriausybe įgyvendinami agresyvūs veiksmai jau subrandino pirmuosius vaisius – pirmąjį 2013 m. ketvirtį Japonijos BVP šoktelėjo iki 3,5 proc.

Mažiau kylančios kainos ir didesnis darbo užmokestis leidžia prognozuoti, kad vidaus paklausa augs, o lėtėjant anksčiau išskirtinai aukštam eksporto augimui, Lietuvos ūkio plėtra labiau priklausys nuo vidaus paklausos, teigia Lietuvos banko (LB) specialistai. Tačiau ketvirtadienį pristatydamas naują Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir makroekonomines prognozes LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigė neįžvelgiantis šaltinių, galinčių ženkliai padidinti vidaus vartojimą.

  LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Euro zonos šalių ekonomika šiemet toliau traukėsi. Anot ekonomistų, į recesiją pateko ir antroji pagal dydį šalis – Prancūzija, o iš didžiųjų valstybių tik Vokietija išvengė nuosmukio, tačiau ir jos ūkis augo ne taip sparčiai, kaip buvo tikėtasi.

Didžiausią pavojų Didžiosios Britanijos ekonomikos atsigavimui kelia nesibaigiantis euro zonos silpnumas, sekmadienį interviu televizijai sakė darbą baigiantis Anglijos banko valdytojas Mervynas Kingas (Mervinas Kingas). Jis paragino parengti „patikimą vidutinio laikotarpio planą“ ekonomikai atgaivinti ir sakė, kad turėtų būti leista veikti automatiniams ekonomikos stabilizatoriams. M.Kingas taip pat prognozavo, kad per artimiausius porą metų atsigaus naftos gavyba Šiaurės jūroje.

Sporto sektorius turi būti stiprinamas kaip darantis didelę įtaką Europos Sąjungos (ES) ekonomikai, sako vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Šią savaitę Briuselyje Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje jis pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai sporto sektoriuje prioritetus.

 Mikrobiologas, buvęs biržos makleris Johnas Coatsas teigia, kad ekonominė situacija galėtų būti visiškai kitokia, jei laiku būtų prisiminta biologija. Protas ir kūnas Johno Coatso teigimu, dabar pernelyg dažnai, kalbant apie žmogų, jo kūnas atskiriamas nuo proto, tarsi tai būtų du skirtingi dalykai – protas sau, kūnas sau. Nors toks požoūris madingas, bet protas ir kūnas yra nedaloma visuma. Mes negalime kalbėti apie protą, ignoruodami jam siunčiamus kūno signalus.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kovai su šešėliu ir atlyginimais vokeliuose jau pasitelktos priemonės nuo įspėjimų iki atsiskaitymų stebėjimo. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas parodė, kad atlyginimus vokeliuose gauna daugiau kaip 20 proc. darbuotojų, o šešėlinė darbo rinka šalyje, palyginti su 2007-aisiais, kone padvigubėjo. Ministro Pirmininko teigimu, šešėlinė ekonomika išaugo būtent konservatorių valdymo laikotarpiu.

 Dauguma apklaustų Lietuvos įmonių vadovų įsitikinę, kad euro įvedimas Lietuvos ekonomikai reikš ne tik išaugusį investuotojų susidomėjimą ir eksporto galimybes, tačiau ir didėjančias sąnaudas darbuotojų atlyginimams bei žaliavoms.

 Ketvirtadienį Pietų Korėja tapo paskutiniaja valstybe, kuri šią savaitę nutarė palūkanų karpymu papildyti pigių pinigų aruodą, rašo CNBC. Pietų Korėjos centrinis bankas 0,25 procentiniais punktais iki 2,75 proc. sumažino bazinę palūkanų normą. Kiek anksčiau, antradienį tokio pat žingsnio ėmėsi Australijos centrinis bankas. Praėjusią savaitę palūkanų normų mažinimą inicijavo Europos centrinis bankas ir Indijos centrinis bankas.

Balandį Kinijos prekybos apimtys augo sparčiau nei buvo progozuotą ir suteikė vilčių tikėtis spartesnio šalies ekonomikos augimo, rašo BBC. Eksporto rodikliai palyginti su praėjusių metų balandžio mėnesiu išaugo 14,7 proc. Tuo tarpu kovą šis augimas siekė tik 10 proc. Tuo tarpu importo apimtys išaugo 16,8 proc. Kovą šis augimas buvo kuklesnis ir siekė 14,1 proc. Kinijos prekybos deficitą šį mėnesį pakeitė perteklius, tačiau kai kurie ekonomistai abejoja duomenų tikslumu.

11,5 trilijonų dolerių vis dar nuslėpta ofšoruose. Bankų paslaptys ir mokestinių oazių neskaidrumas jau daugiau nei pusę amžiaus padeda pasaulinio masto nusikaltėliams slėpti pavogtus milijardus. Pastarųjų dešimtmečių istorija rodo, kad pats ofšorų sistemos egzistavimas sudaro sąlygas stambioms vagystėms, nuskurdinančiomis ištisas valstybes.

Investuotojų lūkesčiai, atlyginimų dinamika ir žemos bankų palūkanų normos kilstelėjo Vokietijos vertybinių popierių biržos indeksą DAX iki rekordinių aukštumų, praneša Frankfurter Allgemeine Zeitung interneto svetainė. Dax pagerino ankstesnį rodiklį 8151,57, pasiektąsu 13 2007 m. liepos 17 dieną. Tiesa, ekspertai perspėja, kad ne viskas būtinai taip gerai.

Dauguma verslo lyderių mano, kad didžiąją nelegalios ekonomikos dalį Lietuvoje sudaro akcizinių prekių kontrabanda ir mokesčių vengimas slepiant tikrąsias pajamas. Tik kas ketvirtam vadovui pernai neteko susidurti su korupcija, sukčiavimu ar nesąžiningu elgesiu versle.

Nemaža dalis pinigų, kuriuos generuoja Rusijos ekonomika, pačioje Rusijoje neužsibūna ir tai nėra jokia paslaptis. Yra keletas būdų ištekinti pinigus iš šalies. Vienas jų – patikėti juos ofšorinėse zonose registruotoms kompanijoms ar užsienio bankams. Pavyzdžiui, Rusijos Federacijos Audito rūmų duomenimis, 2012 metais sandorių, kuriuos šalies įmonės vykdė per ofšorinėse zonose esančias kompanijas, apyvarta viršijo 10,1 trilijono rublių sumą (http://www.dp.

Diskusijos tarp griežto taupymo ir ekonomikos skatinimo šalininkų atgijo po svarbiausio eurobiurokrato užuominų apie būtinybę keisti požiūrį į valstybių skolų krizę. Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso pareiškė: „Taupymo priemonės – savaime suprantamos, tačiau jų taikymas pasiekė maksimalią ribą ir trumpuoju laikotarpiu derėtų sutelkti dėmesį į ekonomikos augimą.

DNB banko vyriausioji ekonomistės Baltijos šalims Jekaterina Rojaka žurnalistams pasakojo, kad smagu stebėti, jog Lietuva ir Baltijos šalys demonstruoja spartesnį augimą nei ES vidurkis. Ekonomistė pastebėjo, kad šių metų gale nedarbo vidurkis šalyje jau bus mažesnis už ES vidurkį. Priduriama, kad iš dalies tai lems augantis nedarbas Pietų Europoje, kur bedarbių daugiau nei 20 proc.

Žmogui pasiekti tikslą dažniausiai trukdo ne išorinės kliūtys, o netinkamas mąstymas. Lietuvai, vis bandančiai aplenkti nuo Baltijos šalių atitrūkusią Estiją, taip pat kelią pastoja ne ekonominės, o psichologinės problemos. Statistiškai estai mus daug kur lenkia. Nors Lietuvos ekonomika kone dvigubai didesnė nei Estijos (atitinkamai 113 mlrd. ir 58 mlrd. litų), vienam gyventojui tenkanti sukurto produkto dalis didesnė šalyje kaimynėje. Vienam estui tenka 56 tūkst.

Ankstesni perspėjimai, kad technologinė pažanga atims darbus iš žmonių buvo perspausti. Visgi skaitmeninė revoliucija verčia mokslininkus daryti išvadas, kad šįkart situacija yra kitokia ir automatizacijos procesų greitis gali sudrebinti pasaulinę darbo rinką, rašoma „Der Spiegel“ Masačiusetso technologijų institutas yra vienas prestižiškiausių universtietų JAV.

Šventvagiškas klausimas, pasakytų daugelis. Juk mama – neįkainojama. Tačiau rinka randa kaip užklijuoti etiketę ant bet ko. Tad kokia suma būtų galima įvertinti mamų atliekamą darbą ir kodėl jos tokios svarbios ekonomikai? Už mamą – 150 tūkst. litų Sakoma, kad mama – tai profesija. Tad amerikiečių draudimo tinklalapis insure.com paskaičiavo, kokį atlyginimo už savo atliekamus darbus galėtų tikėtis šios profesijos atstovė.

Tikimasi, kad pasitikėjimo sugrįžimas paspartins Lietuvos ekonomikos augimą ir padės pritraukti daugiau investicijų, skelbiama už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Europos Komisijos (EK) Pirmininko pavaduotojo Ollio Rehno penktadienį spaudos konferencijoje Briuselyje pristatytoje Europos Sąjungos (ES) ekonomikos apžvalgoje. EK prognozuoja, kad mūsų šalies ekonomiką į priekį stums pagyvėjusios investicijos ir vidaus paklausa. EK numato, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,1 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 3,4 proc. ir siekė 26,355 mlrd. litų, skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Šį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, pridėtinė vertė augo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų balandžio mėnesį buvo minus 11. Palyginti su kovo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Balandžio mėn. 13 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 32 proc. – kad pablogėjo, 55 proc. – kad nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 10, 32 ir 58 proc.

Premjero Algirdo Butkevičiaus netenkina kovos su korupcija rezultatai. Tačiau tam tikri darbai, nors kol kas ir neviešinami, anot jo, jau yra padaryti. ,,Kol kas netenkina, nes rezultatai dar nėra apčiuopiami. Tam tikri žingsniai jau yra žengti, bet jie viešai nėra skelbiami, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Premjeras. – Aš manau, kad artimiausiu metu jie bus atskleisti ir parodyti.

„Societe Generale“ strategas Albertas Edwardas ketvirtadienį paviešino prognozę, kurioje tegiama esą aukso kaina viršys 10 tūkst. JAV dolerių už unciją, JAV centrinis bankas sukels hiperinfliaciją, o akcijų rinka patirs nuosmukį. „30 metų darbo patirtis suteikė progą įsitikinti, kad valstybių bandymai kištis ir reguliuoti ekonominius ciklus visada pridarydavo daugiau žalos nei naudos“, - teigia A. Edwardas.

Jungtinės Karalystės ekonomika išvengė nugrimzdimo atgal į recesiją – nuosmukio padėjo išvengti greitesnis nei tikėtasi augimas per pirmuosius tris šių metų mėnesius, skelbia BBC. Nacionalinio statistikos biuro paskelbti duomenys atskleidė, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį 2013 metų ketvirtį išaugo 0,3 procento.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Pietų Korėjos ekonomika augo sparčiausiai per pastaruosius du metus. Ekonomikos atsigavimą paskatino eksportas, investicijos ir statybų sektorius, rašo BBC. Centrinio banko duomenimis šalies BVP per pirmuosius šių metų mėnesius  lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 0,9 procento. Naujausi duomenys leidžia kiek atsikvėpti, nes anksčiau Pietų Korėjos vyriausybė buvo sumažinusi BVP augimo ir eksporto prognozes.

Lietuvos ekonomikos augimo tempai stebina Europą, todėl ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys vėl bando matuotis „tigrų“ kailius. Pasak DNB banko vyriausioios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, šiais metais galima tikėtis sparčiausio po ekonominio nuosmukio darbo užmokesčio augimo, mažesnės infliacijos ir žemų palūkanų normų skatinamo didesnio vartojimo. Tačiau dėl sulėtėjusio eksporto ir investicijų trūkumo Lietuvos ūkio plėtra bus nuosaikesnė nei pernai.

 Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Nyderlanduose dėl užsitęsusių šaltų orų vėluoja pražysti gėlės. Jų trūko ir ruošiantis kasmetiniam gėlių paradui, jį surengti gėlių pirkta iš užsienio. Nyderlandai kasmet eksportuoja maždaug 70 procentų gėlių derliaus. Tačiau šiemet vėsus ir sausas pavasaris užsitęsė. Labiausiai tai pajuto gėlių augintojai, šiemet žiedų mažiau, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

 Didelė virtualios erdvės skvarba jaučiama kiekvieno mūsų gyvenime, bet apčiuopti ekonominę šio reiškinio naudą – sunku. Nerasime abejojančiųjų, kad internetas iš esmės transformavo kasdienį gyvenimą – nuo rytinio laikraščio skaitymo ritualo iki bendravimo su draugais bei artimaisiais.

Pagrindinis Europos Sąjungos (ES) dirigentas teigia, kad bendrija trumpalaikėje perspektyvoje turėtų skirti didesnį dėmesį ekonomikos skatinimui, o ne išlaidų mažinimui, rašo „The Wall Street Journal“.

Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso teigimu pastaraisiais metais visos ES mastu taikyta taupymo politika prarado palaikymą visuomenės ir politikų tarpe.

 EK pirmininkas tik papildė pastarųjų savaičių balsų chorą, kuris žymi posūkį ES ekonominėje politikoje.

Užsitęsęs šaltasis sezonas džiugino tik šilumininkus, bet ne verslininkus ir žemdirbius. Darbininkų dar nereikia Prasidėjus pavasariui darbo jėgos paklausa terminuotiems darbams paprastai išauga. Tačiau šiemet užsitęsus žiemai, darbo rinkos pagyvėjimas, kuris paprastai pajuntamas jau kovą, kol kas nėra didelis. „Darbo pasiūlymų nepadaugėjo taip ryškiai, kaip ankstesniais metais. Tai ypač akivaizdu sektoriuose, kurie labiausiai priklauso nuo sezono – žemės ūkyje, apželdinimo, statybų sferoje.

Kiekviena nauja valdžia pirmaisiais valdymo metais susigundo sunkiai pasiekiamais šešėlinės ekonomikos milijardais. Nesistebėkime – valstybei trūksta realių pinigų, o šešėlinėje ekonomikoje, ekspertų tikinimu, nuolat sukasi 7–8 mlrd. Lt. Jei Lietuva šešėlinę ekonomiką sumažintų nors iki ES vidurkio (20 proc. nuo BVP), į valstybės biudžetą patektų daugiau nei 2 mlrd. Lt.

Acheno pramonės ir prekybos rūmuose balandžio 16 dieną surengtame Lietuvos pristatyme ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis supažindino su šalies ekonomikos perspektyvomis ir verslo sąlygomis. Ambasadorius pristatė Lietuvos patirtį kovoje su ekonomikos krize, pastangas užtikrinti stabilumą nepaisant didelio šalies ekonomikos atvirumo.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius su Švedijos premjeru Fredriku Reinfeldtu penktadienį Stokholme aptarė energetinį saugumą. "Turiu pasakyti, kad vyko susitikimas "tete a tete" iš pradžių, po to turėjome su juo pietus ir buvo labai daug diskutuojama apie energetikos saugumą, apie finansinę-ekonominę padėtį tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje, tiek Europoje“, - telefonu iš Stokhlomo BNS sakė A.Butkevičius.

Euro zonos stabilumui svarbi Italija ir toliau skendi politinėje krizėje. Šaliai spręsti ekonomines problemas trukdo jau pusantro mėnesio niekaip nesuformuojamas ministrų kabinetas. Italijos ekonomika – šiuo metu antra labiausiai prasiskolinusi visoje Europoje, ją lenkia tik Graikija. 2012 metais valstybės skola siekė 127 proc. BVP. Biudžeto planą atnaujinęs laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Mario Monti paskelbė, kad valstybės skola 2013-aisiais išaugs iki 130,4 proc. BVP.