daržas

Ankstyvosios daržovės. Pavasarį sunku atsispirti vos pasirodantiems agurkams, ridikėliams, bulvėms, morkoms ir žalumynams. Bet kas iš tikrųjų slypi po daržovių odele? Nesubrendusiose ir ankstyvose daržovėse visada yra daugiau... nitratų. Nitratai – azoto rūgšties druskos. Gamtoje jos susidaro natūraliai, todėl be jų negali augti jokios daržovės. Taigi, nitratų yra visose uogose ir daržovėse. Bet visa esmė – jų kiekyje.

Pasirodė plukės, prasidėjo darbingo, bet malonaus laiko sode ir darže pradžia. Dėmesio! Daržas paruoštas Daržoves, pvz., pupas ir cukinijas, kurioms reikia daugiau šilumos, galima sėti nuo gegužės vidurio, ir jei prieš sodindami porus palauksite birželio 5-osios, išvengsite juose svogūninės kandies. Pirmoji morkinės musės karta ima skraidyti gegužę, todėl jei nepaslėpėte morkų tarp svogūnų ar medetkų, uždenkite jas tinkleliu nuo vabzdžių. Jį galima naudoti daug kartų. Pvz.

Pasak pašnekovo, užsiimti gamtine žemdirbyste nesunku. Kita vertus, ji verčia mąstyti, analizuoti, ugdyti intelektą ir tokiu būdu padeda žmogui tobulėti. D.Ražauskas – diplomuotas vadybos ir firmų organizavimo magistras. Jis išbandė įvairią veiklą: dirbo pagalbiniu darbininku, tarpininku, žurnalistu ir naktinio klubo direktoriumi. „Gyvenime atsirado tikrasis pašaukimas ir širdies džiaugsmas – Vedų studijos ir dalijimasis jų žiniomis.

Norintieji užsiauginti savų daržovių jau ne pirmus metus noriai perka sėklas, tačiau augintojai tvirtina konkurencijos nejaučiantys. Brangstantis maistas, ekonominė krizė, kalbos apie chemiją maisto produktuose – įvardijamos priežastys, kodėl žmonės aktyviau imasi dirbti savo daržuose. Tai rodo ir sėklas parduodančiųjų turimi duomenys. Nors gyventojai, kiek galima spręsti pagal didėjantį sėklų pardavimą, vis dažniau daržoves auginasi patys, ūkininkai to itin nejaučia.

Kapstymasis sode gali padėti įveikti įtampą, padaryti jus lankstesnius ir pakelti nuotaiką. Niujorko laikraščio „Maplewood“ redaktorė Gillian Aldrich (42) prieš trejus metus sode pradėjo auginti daržoves, o šiuo metu jau rūpinasi gėlių darželiais ir krūmokšniais. „Jei visą dieną sėdi prie darbo stalo, imi vertinti tokias akimirkas, kai gali sukišti rankas į dirvą ir sukurti ką nors išties gražaus“, – sako G. Aldich. Ji – ne viena tokia.

Nuolat margaspalvėje televizijos karuselėje besisukanti Violeta Baublienė nemėgsta dalyti interviu ir būti dėmesio centre. Ji nelaiko savęs kuo nors išskirtinesne nei kitų profesijų atstovai ir nesistengia visiems įtikti nei išvaizda, nei balsu. Violeta ne iš tų žurnalistų, kuriems vis tiek kokiame kanale dirbti. Viliojama buvo ne sykį. Vis dėlto liko ištikima televizijai, kurioje pradėjo žurnalistės karjerą.

Ne naujiena, kad lietuviai – itin prie žemės prisirišę žmonės, mėgstantys sukišti pirštus į dirvą ir nemenkai paplušėti, kad užsiaugintų sveikų, meile tręštų žalumynų ir susikurtų jaukią aplinką. Juk kiekvieno mūsų sodelis – savaip išpuoselėtas! O jei neturime žemės plotelio, galime tokį įsirengti kad ir daugiabučio balkone. Kaip įrengti sodą? Svarbu – tinkamai pasiruošti. Apsispręskite, ko norite. Sugalvokite sodui temą, išsikelkite tikslą.

„Mes augalais nesirūpiname, mes rūpinamės dirvožemio gyvų organizmų bendrija, o ana jau tikrai žino, ko reikia mūsų bulvėms ar burokėliams“, — sako kaunietis Saulius Jasionis, sparčiai populiarėjančios Lietuvoje Gamtinės žemdirbystės pradininkas.

Apklausos rodo, kad šiemet kas antras miestietis ketina pats užsiauginti daržovių. Grįžimas atgal į daržą, nuo kurio lietuviai ir taip nebuvo toli, susijęs su keliais pagrindiniais dalykais: ekonomija, ekologija, patiriamu malonumu ir net mada, besiritančia ir per Ameriką, ir per Europą. Sėklų pardavėjai trina rankas: šiemet prekyba sėklomis patrigubėjo. Ekologija Sėklų parduotuvėje sutikta jauna radviliškietė Dovilė Adomaitienė ieškojo sėklų savo mamai, turinčiai kolektyvinį sodą.

Nors ruduo dar nė neįpusėjo, soduose jau baigiamas nuimti derlius. Privirta uogienių, prikonservuota daržovių, priraugta vynuogių vyno, nukastos bulvės. Beliko rudeninių veislių obuolius sandėliuoti, burokėlius ir morkas nurauti. Lengviau atsipūtę sodininkai apie šį sezoną jau kalba būtuoju laiku ir skaičiuoja, ką šįmet pavyko nuveikti. Jei kas ir skundžiasi sulaukę mažesnio derliaus, tik ne kauniečiai Rina, Romanas ir Asta Zamkevičiai.

Ruduo – gėrybių metas. Sodai lūžta nuo obuolių, miškai – nuo grybų, o daržuose – pačios įvairiausios daržovės. Šviežią ir gardų maistą gali valgyti net tie, kurie neturi sąlygų užsiauginti gamtos gėrybių, mat jų gausu turguose. Tačiau šiomis gėrybėmis galima džiaugtis ne vien šviežiomis, bet ir pasiruošti skanėstų žiemai. Pateikiame kelis receptus, kurie leis pasireikšti jūsų fantazijai ir geram skoniui.

Ne tik valdžia, bet ir gamta nenusiteikusi padėti bedarbiams. Daugelio viltys bent kiek užsidirbti rudenį skinant obuolius versliniuose soduose sužlugo. Verslinių sodų savininkai rudeninių veislių obuolius skina nuo šios savaitės pradžios, bet darbininkų pasamdė perpus mažiau ir darbo jie turės ne du mėnesius, o tik iki spalio vidurio. Taip yra dėl to, kad soduose šiemet obuolių derlius gerokai menkesnis nei pernai.

Sekmadienio vidudienį Vilniuje rastas, kaip įtariama, sprogmuo. Pranešimą, kad Avinėlių gatvėje, darže, rastas daiktas, panašus į sprogmenį, Bendrasis pagalbos centras bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gavo 12.35 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.