daržas

Vieni augintojai pomidorų ir paprikų sėklas renka ir ruošia patys, kiti metų metus perka tų pačių veislių sėklas, treti sėklomis ar daigais keičiasi su draugais ir kaimynais. Vertėtų išbandyti hibridinių veislių sėklas, nes jos išvedamos tarsi sudėjus į krūvą pačias geriausias veislių savybes. Hibridai kuriami vienoje augalų kartoje koncentruojant visas įmanomas geriausias tos rūšies augalų savybes – derlingumo, atsparumo ligoms, kenkėjams ir kt.

Gražgarstė kaip vaistinis augalas buvo auginama ir naudojama jau senovės Romos laikais. Ši lapinė daržovė nuo seno buvo ypač populiari italų, prancūzų virtuvėje, o dabar ji plačiai auginama ir valgoma visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Augalas nėra labai reiklus dirvai, tačiau pasižymi viena bloga savybe – greitai perauga. Be to, nemėgsta pernelyg saulėtos arba pavėsingos vietos.

Sunku ir įsivaizduoti, kad rožynas su vingiuojančiais takeliais, apvaliais buksmedžiais ir vijokliais apsivijusia arka – anksčiau čia tebuvo bulvių laukas. Nors gal meluoju – įsivaizduoti labai lengva, nes tik apsidairyk ir kaimynystėje pamatysi tokius bulvių laukus. Ir Giedrės Adomaitytės sodyba tokia buvo.  Bet štai ką reiškia aistra augalams, žinios ir kruopštumas – pasižiūrėkite, koks įspūdingas rožynas sukurtas jos rankomis.

Kai kitą kartą prireiks kovoti su jūsų orchidėją užpuolusia įkyria grybeline ar bakterine infekcija, gali būti, kad vaistą rasite ne sodininkystės parduotuvėlėje – jį greičiausiai jau turite namuose. Tikėkite tuo ar ne, orchidėjos sveikatai palaikyti gali tikti jūsų vaistinėlės ar prieskonių lentynėlės turinys. Daugelis žolelinių preparatų turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, kurios gali padėti apsaugoti orchidėją nuo daugelio ligų, rašoma justaddiceorchids.com.

Kambariniai augalai ne tik suteikia namams jaukumo, bet ir valo orą, sugeria toksinus. Tačiau namų simboliu laikomuose nuostabiuose žieduose ir lapuose gali slypėti didžiulis pavojus. Siūlome susipažinti su kenksmingais augalais, kuriais neretai pasipuošia palangės. Kambarinius augalus reikia rinktis atsakingai, ypač jei namuose yra mažų vaikų ir augintinių.

Šilčiausia per 200 metų žiema iš tiesų tapo didžiule staigmena. „Valstiečių laikraščio“ redakcija sulaukia klausimų, gal jau būtų galima pradėti pavasarinę sėją? Vis dėlto agronomai to daryti nepataria. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos sėklos į perdžiūvusią dirvą blogai dygsta, daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai.

Kaip ir žmogus, prabudęs netinkamu metu, jaučiasi sulūžęs ir sudirgęs, todėl augalai gali irgi jaustis prastai, jei yra pasodinti netinkamame etape. Sodininkai žino, kad kiekviena sėkla „atsibunda“ tinkamu laiku, o kiekvienas daigai turi savo ritmą. Jei kultūra „pažadinama“ netinkamu metu, ji dažnai skaudės, nudžiūs ir blogai duos vaisių. Sodininkų sėjos kalendoriuje siūloma atkreipti dėmesį į augalų biodinamiką ir veikti natūralių ritmų rėmuose.

Dėl savo minkštų, lygių žiedlapių, elegantiškų stiebų ir turtingų atspalvių muselinės orchidėjos yra gėlininkų mėgstamiausios, rašoma besgrow.com. Jas auginti visai nesudėtinga, net jei ypatingais gėlininkystės sugebėjimais nepasižymite, o jų žiedai džiugina ne vieną mėnesį. Bet ką daryti, kad nužydėjusi orchidėja ir vėl išskleistų žiedus? Jei mėgstate orchidėjas, greičiausiai žinote, kad įmigio laikotarpis joms labai svarbus.

Dėl neįprastai šiltos žiemos šiemet pavasarinė sėja prasidėjo itin anksti – sėklų parduotuvėse ant palangės šviežių svogūnų laiškų ar pomidorų daigų užsiauginti trokštantys tauragiškiai šiemet ėmė lankytis jau sausio mėnesį. Tačiau klimato pokyčiais džiaugtis anksti: dėl įšalo trūkumo dirvoje gali būti išlikę ir daržų kenkėjų. Apie prasidedančią sėją „Tauragės žinios“ paprašė papasakoti Šilalės gatvėje įsikūrusios sėklų parduotuvės „Kad augtų ir žydėtų“ savininką Vladą Alijevą.

Riešutų prieskonį turinčios salotinės sultenės sėjamos kelis kartus per vegetaciją. Ne visi žino, kad pasisėti sultenių galima ir prieš žiemą. Lapinių salotų šeimai priklausančios sultenės labiausiai vertinamos dėl to, kad greitai auga ir turi maistinių savybių. Lietuvoje sultenės auginamos jau daugiau nei 10 metų, tačiau sėjama jų vis dar nedaug. Sultenė – greitai auganti, maistingesnė už kitų rūšių lapines salotas žalumyninė daržovė.

„Šiais metais užsiauginome daug svogūnų. Manėme, kad valgysime juos iki pavasario. Deja, pradėjo gesti  roputės, minkštėti ir ruduoti. Ką daryti?“ – klausia Valė iš Kaišiadorių rajono.  Atsako agronomė Regina Sereikienė. Vasaros dabar tokios, kad augalai priversti arba skursti dėl šalčio, arba leipti nuo karščio. Daržininkai žino, kad auginami esant didelei temperatūros kaitai svogūnai vėliau blogiau laikosi.

Už lango pats viduržiemis, sėjos ir darbų sezonas dar toli, o taip norisi savų daržovių, kurios ir kvepia visai kitaip nei iš prekybos centrų. Ir tai misija įmanoma. Įdomu tai, kad savo darže ant palangės galite užsiauginti ne tik prieskonių, bet ir tikrų daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Tam nereikia išskirtinės įrangos ar profesionalios priežiūros. O daržas ant palangės žiemą gali tapti ne tik natūralių vitaminų šaltiniu, bet ir dailia interjero detale.

Pomidorų mylėtojams sėklų sezonas prasidėjo vidurvasarį. Nemažai daržininkų sėklas rinko patys: skobė pomidorus, raugino sėklas, plovė ir džiovino jas. Tingintys tuo užsiimti, sėklų ieško šalies ir užsienio sėklų parduotuvėse, pomidorų augintojų forumuose. Apie tai, ko ten galima rasti ir kiek kainuoja, papasakosiu kituose straipsniuose. O dabar pats metas apžvelgti, ką galima rasti sėklų parduotuvėse.

Porai – viena iš nedaugelio daržovių, kurių į virtuvę šaltuoju metų laiku galima atsinešti tiesiai iš lysvės. Žieminių veislių porai dirvoje gali išsilaikyti iki pavasario. Daržininkai teigia, kad porams nepatinka permainingos lietuviškos žiemos. Atlydžių metu šių daržovių lapai ištęžta, o spustelėjus speigui sušąla. Jei tai kartojasi kelis sykius, augalas praranda ne tik patrauklią išvaizdą, bet ir maistinę vertę. Būtent todėl prasidėjus pirmam atlydžiui porus reikėtų ir tinkamai sandėliuoti.

Pomidorai iš savo šiltnamio žiemą, maistas, paruoštas indaplovėje. Nesąmonė? Pokštas? Tai pirmieji žodžiai, kurie jums atėjo į galvą, perskaičius pirmą sakinį? Nors savo patirtį apie neįprastą maisto ruošimą ir kaip turėti savo pomidorų žiemą verslininkė, visuomenininkė V. Tirevičienė atskleidė su šypsena, viskas, pasirodo, įmanoma. Per šventes feisbuke pasidalijusi nuotraukomis su savo užaugintais, bet svarbiausia žiemą sunokusiais pomidorais, Vilma sulaukė nemažai internautų klausimų.

Per Kalėdas biržietės Loretos darželyje pražydo gėlė eleboras. Pasak Loretos, paprastai gėlė pražydėdavo anksti pavasarį, tačiau prieš Kalėdas – pirmą kartą. Naujųjų metų išvakarėse kelmas tiesiog linko nuo žiedų. – Kaimynė, pamačiusi darželyje žydinčią gėlę, galvojo, kad ji dirbtinė, – juokėsi Loreta. Eleborą Loreta prie kelerius metus nusipirko parduotuvėje norėdama pasipuošti prieš namus prieš Kalėdas. Pavasarį gėlę persodino lauke. Kiekvieną ankstyvą pavasarį ji pražydėdavo.

Kodėl patyrę daržininkai siūlo neišmesti bulvių lupenų? Pasirodo, jos gali praversti lysvėse. Ir ne tik. Bulvių lupenos, palyginti su tradicinėmis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, turi tam tikrų privalumų: Prieinamumas. Jų iki pavasario galima sukaupti didelį kiekį. Naudingų mikroelementų gausa, galinti konkuruoti su kai kuriomis mineralinėmis trąšomis. Natūralumas. Bulvių lupenose nėra cheminių priedų. Bulvių lupenos yra trąša, tinkanti augant įvairioms daržovėms.

Viržiai – rudeninio grožio standartas. Bet ar būtina juos pirkti ir sodinti kasmet? O gal gražiau erikos, kurios parduodamos tuo pačiu metu rudenį? Kviečiu sužinoti, kaip atskirti viržius nuo erikų, ir kaip juos teisingai sodinti ir auginti, kad savo grožiu jie džiugintų ne vienerius metus: Šiame straipsnyje papasakosiu, kuo skiriasi viržiai ir erikos. Pasidalinsiu patarimais, kaip sodinti ir prižiūrėti viržius, kad šie augalai pražystų jūsų kieme ir kitais metais.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Kai ruduoja tujos, dažnai žmonės pasimeta – juk sakoma, kad tujos yra nereiklūs augalai, ir nieko daryti joms nereikia, tai kas čia dabar? Vis dėlto tujos – ne plastikinės, ir joms skirti dėmesio tikrai reikia. Su Vaiva Maroziene, želdynų specialiste ir mūsų kursų lektore, kalbėjomės apie priežastis, kodėl ruduoja tujos. Priežastys, kodėl ruduoja tujos: 1. NATŪRALI ŠAKELIŲ KAITA Kaip atpažinti: Spygliukai ruduoja ties kamienu, šakelių pradžioje.

Kada geriau sodinti hortenzijas – rudenį ar pavasarį? Kokioje vietoje jas įkurdinti? Vieni gėlininkai teigia, kad joms būtinas pavėsis, kiti priešingai – šias gražuoles augina atokaitoje ir džiaugiasi stambiais žiedais. Internete mirga patarimų, o ką sako hortenzijų augintojai? Svarbiausia tinkamai iškarpyti stiebus Pandėlietė Audronė Butėnienė augina šluotelinės hortenzijos 12 rūšių ir 20 rūšių didžialapių. Pastarąsias vadina lepiomis. Hortenzijomis susidomėjo vartydama vokiškus žurnalus.

Nors už lango apniukę, vis dėlto pagalvoti apie tai, kaip reikėtų pasirūpinti sodu, kad aplinka jame džiugintų visą rudenį, žiemą ir net pavasarį, reikėtų jau dabar.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje apie tai, kokias klaidas darome bei kaip jų išvengti, šiandien kalbamės su apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatore Lina Liubertaite.

Vienmetės kapų gėlės, kurias tenka keisti kas sezoną – ir brangu, ir laiko daug suryja, ir visai neekologiška. Visai kas kita – daugiametės kapų gėlės. Kai kurios iš jų žydi visai vėlai rudenį – kaip tik per Vėlines. Pradėkime nuo to, kad turiu omenyje astrus, kurie yra daugiamečiai, o ne vienmečius ratilius (jie dažnai astrais pavadinami). Augančių astrų tikrai pamatysite kapinėse, ir ne veltui – tai puikios kapų gėlės, žydinčios ramunėlės tipo žiedais rudenį.

Dauguma specialistų įsitikinę, kad žmonėms, norintiems turėti patikimą derlių, sėklų vis dėlto vertėtų nusipirkti. Žinoma, iš patikimų firmų. Aišku, niekas nedraudžia eksperimentuoti ir pabandyti sėklų prisirinkti patiems. Ruošimas Yra augalų, kurių sėklų auginti tikrai neapsimoka, pavyzdžiui, salotų. Pasiruošti sėklų paprasta – išsirinkite gražiausią vaisių, išimkite sėklas, išdžiovinkite, suberkite į pakelį, užsirašykite, kad nesupainiotumėt per klaidą, ir ramiai laukite pavasario.

Dauguma daržuose puoselėtų daržovių jau skaniai suvalgytos arba užšaldytos, sugulusios į stiklainius ar saugiai sudėtos rūsiuose. Bet daržininkų darbai dar toli gražu nesibaigę – tuščios lysvės ruošiamos kitam sezonui. Apie populiariausius tarp mūsų rajono daržininkų mėgėjų dirvos paruošimo ir gerinimo būdus kalbėjomės su parduotuvės „Žalia stotelė“ vedėja Gene Šinkūniene. Ji ne tik mato visas populiarias tendencijas, negaili daržininkams patarimų, bet ir pati dalijasi ilgamete patirtimi.

Daržininkai džiūgauja – šiemet pomidorų derlius toks gausus, kad nuo jų lūžta šakos. Pomidorai – viena mėgstamiausių lietuvių daržovių. Šią vasarą pomidorų užteko ir pavalgyti, ir atsargų žiemai prisiruošti. Beje, ši daržovė ne tik skanus maistas, bet ir vaistas. „Gali nieko daugiau nebūti – lašinių, pomidorų, grietinės, svogūnų. Ir ištisus metus. Ir 12 nakties“, – prisipažįsta entuziastai. Lazdijų rajone, Stebulių kaime gyvenanti Rita be pomidorų neįsivaizduoja gyvenimo.

„Pomidorus jau ima pulti ligos. Ką galima būtų padaryti, kad jie ilgiau derėtų, geriau noktų?“ – teiraujasi Gertrūda iš Šiaulių. Atsako agronomė Svetlana Jastramskienė. Auginimo ABC Vėsios naktys, permainingi orai nėra palankūs pomidorams. Ypač kenčia prastai vėdinamuose šiltnamiuose augantys augalai. Geriausia, kai intensyvaus augimo metu vyrauja 18–30 laipsnių šiluma ir 70–80 proc. oro drėgnumas. Kai labai karšta, stiebai būna ploni, lapai smulkūs, pradeda kristi žiedpumpuriai ir žiedai.

Žymi kino ir teatro aktorė Larisa Kalpokaitė visuomet spindi gera nuotaika bei pozityvumu. Garsi aktorė spėja ne tik suktis skirtingose filmavimo aikštelėse, sveikai maitintis, bet taip pat ir prižiūrėti mylimą gėlyną, atrasti laiko artimiesiems. tv3.lt kalbinta aktorė papasakojo, kaip leido savo vasaros dienas, bei atskleidė, kodėl kurį laiką buvo dingusi iš viešumos.

Šiaulietė Rima moliūgus augina jau ne pirmus metus, tačiau šis, užaugęs, įspūdingas gražuolis yra didžiausias moters užaugintas moliūgas per visą laiką. Būtent jis viešoje „Facebook“ erdvėje pastarosiomis dienomis sulaukė ir didžiulio lietuvių dėmesio. Pati šiaulietė Rima, kalbėdama su tv3.lt portalo žurnalistais šiek tiek kuklinasi. Mat, didelių pastangų moliūgo auginimui ji tikrai neskyrė, o jo dydis buvo nemenka staigmena ir pačiai augintojai. „Pasodinau į komposto krūvą ir pamiršau.

Mūsų soduose populiarėja vynuogininkystė. Pasirodo, ir mūsų krašte puikiausiai dera šios saldžios ir vitamino C gausa išsiskiriančios uogos, kurios kaip tik šiuo metu įpusėjo derėjimo sezoną. Šiemet saulės nepašykštėjusi vasara vynuogių augintojus džiugina išskirtiniu derliumi. „Moldaviška vynuogė „Kodrenka“ labai normaliai dera Lietuvoje faktas, sąlygos jai biški per šaltos, bet šiltnamy kuo puikiausiai atrodo.

Baigiantis vasarai ir turint omenyje klimato kaitos aktualijas, dar kartą vertėtų pakalbėti apie augalus, kuriems tikrai turėtų atsirasti vietos mūsų aplinkoje. Dauguma augalų nuo karščio ir sausros leipsta ir džiūsta. Tačiau yra augalų, kurie nuo seno prisitaikę prie sausros. Alpinariumus ir sodus galima puošti ir žoliniais augalais, kurie gražiai atrodo ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros. Pasiruošia iš anksto Sausrai pakantūs augalai dažniausiai turi ilgas šaknis.

Senovėje šeivamedžiai vadinti šventais medžiais, vaistais nuo visų ligų. Buvo manoma, kad kas mėnesį suvalgius po saują jo vaisių, galima išgyventi 100 ir daugiau metų. Atbaido kenkėjus Juodų, raudonų ar mėlynų šeivamedžių uogų sultimis blizgindavo odą, o atskiedus alūnu gautais rudai žaliais dažais dažydavo siūlus. Labai geras šeivamedžių vynas, jų vaisių galima įmesti į degtinę. Pramoniniu būdu iš šeivamedžių gaminami vermutai, likeriai, trauktinės.

Rugpjūčio viduryje švenčiama Žolinė – ne vien krikščioniška šventė. Šią dieną lietuviai nuo seno atsisveikindavo su želmenimis ir gėlėmis, rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo žemei už derlių ir grožį. Tad žolininkams tai – ypatinga šventė. Jų teigimu, per Žolinę surinkti augalai sukaupia savyje stiprią saulės energiją, o iškart po Žolinės prasideda sėklų ir šaknų metas. Žolininkas-vaistininkas Marius Lasinskas sako, jog jam Žolinė asocijuojasi su žolininkų švente.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Jau ketvirtus metus Pagaičiškių kaimo gyventoja tuo pačiu metu sulaukia pražystant kaktuso. Pirmą kartą jo žiedus moteris išvydo, kai palaidojusi sūnų sugrįžo iš kapinių. Moteris ir jos artimieji spėlioja, ar tai sutapimas, ar kažkoks jiems siunčiamas ženklas. Pagaičiškių kaime gyvenanti 77 metų Zina Karinauskienė savo namuose šiuo metu šeimininkauja su šuneliu ir katinėliu. Tiesa, viena retai būna – sulaukia netoli gyvenančių dviejų dukterų bei dvylikos anūkų apsilankymų.

Vilnietė Asta Baronėnienė drauge su vyru visą savo gyvenimą itin mylėjo gamtą. Drauge jie dažnai žvejoja, grybauja ar tiesiog ilsisi, apsupti žalumos ir ramybės. Vieną dieną, sugalvoję atnaujinti tėvų sodą Kaišiadorių rajone, pora šiame kieme pradėjo auginti tikrų tikriausius persikus. Nors vilniečiai iš pradžių persikus bandė auginti atsargiai, vis eksperimentuodavo, dabar jų sode užauga net iki penkiasdešimt kilogramų persikų.

Prieš išmesdami kavos tirščius į šiukšliadėžę, dukart pagalvokite. Kavos tirščiuose yra daug azoto, todėl juos galima panaudoti kaip natūralias trąšas arba kaip priemonę nuo kenkėjų, kuri ypač tinka tuomet, jei auginate pomidorus. Priklausomai nuo to, kokio rezultato tikitės, kavos tirščius galite barstyti aplink pomidoro augalo stiebą arba naudoti jiems tręšti skirtam kompostui.

Apvalučiai, dailūs ir raudoni, pailgi, geltoni, o kur dar tamsūs kaip naktis ir dideli pomidorai. Nors gana vėjavaikiškai būtų galima pajuokauti, kad būtent taip skamba pomidorų rojaus aprašymas, vis dėlto tai tikrai nėra ištrauka iš fantastinio skyriaus. Kupiškio rajone gyvenanti Ingrida (28) savo šiltnamyje yra įkūrusi tikrų tikriausią pomidorų oazę, į kurią vos įėjus, derlius raibsta akyse.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalų apsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Kaip kovoti su daržo priešais? Į pagalbą reikia pasitelkti kompleksinius sprendimus – kenkėjai ir ligos naikinami agrotechninėmis, fizinėmis mechaninėmis, biologinėmis, biofizinėmis ir cheminėmis priemonėmis. Agrotechninės priemonės yra tinkama sėjomaina ir dirvos dirbimo sistema, tinkamas sėklos parengimas, savalaikė sėja ir tr꬚imas, optimali augalų priežiūra.

„Šią vasarą mūsų augalus šiltnamyje užpuolė mažos baltos muselės. Išsiaiškinome, kad tai – baltasparniai. Patarkite, ką daryti, kaip atsikratyti šių vabzdžių?“, – klausia Irena iš Alytaus r. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Baltasparniai labai maži, tačiau kenksmingesni nei atrodo. Be to, jie labai vislūs vabzdžiai, būtent dėl to prarandama gana daug derliaus. Viena patelė apatinėje augalo lapo pusėje deda apie 100–200 kiaušinėlių, kurie tokie maži, kad plika akimi sunkiai pastebimi.

Dažnas, išvydęs piktžoles savo sode, stengiasi jas kuo greičiau pašalinti. Tačiau pradžioje neskubėkite, o užmeskite akį į šių žolių įvairovę, kuri padės apie sodą gauti nemažai naudingos informacijos. Jei sode auga daug vaistinių ramunių, juodųjų kiauliauogių ar baltųjų balandų, dirvožemyje trūksta azoto. Gailiosios dilgėlės mėgsta perpuvusį mėšlą, o jei dar dirvožemyje gausu fosforo ir drėgna, jų sąžalynus sunku išnaikinti net herbicidais.

Nuostabus jausmas ragauti savo užsiaugintų salotų, o dabar – pats laikas pasisėti jų šiltnamyje. Norite salotų turėti kuo ilgiau, bet pasėti jas galite tik per vieną kartą? Jei nesugudrausite, gausite didelį salotų derlių vienu metu. Dažnai taip atsitinka, kad dalį dar įmanoma suvalgyti, o dalis perauga ir tenka išmesti. Kad taip neatsitiktų jums, štai keletas gudrybių, kaip prailginti derliaus laiką.

Citrinos, mandarinai, apelsinai, o kur dar laimai, greipfrutai ar net bananai ir figos. Ne, tai nėra tik paprastas egzotinių vaisių sąrašas. Nors dažnam lietuviui visai nesudėtinga užduotis yra namuose užsiauginti pomidorų ar agurkų, štai Jūratė Rachmangulova galėtų pasigirti savo namuose augančiais egzotiniais vaisiais. Vilniaus rajone gyvenanti Jūratė Rachmangulova savo namuose skaičiuoja jau daugiau nei penkiasdešimt vaismedžių.

Dauguma iš mūsų susiduriame su nederlinga žeme, kurią sunku pagerinti ir kurioje sudėtinga ką nors išauginti. Šiuo atveju gali padėti gamtinės kilmės medžiagos agroperlitas ir agrovermikulitas. Paveikus aukšta temperatūra, jos išgarina vandens likučius ir išsipučia, tampa lengvos ir porėtos. Oras. Augalui vystytis reikalingas oras, kurio patenka per šaknis. Jei dirva suplūkta, nekvėpuoja, blogai vystosi šaknų sistema, sulėtėja augimas, ir augalas skursta.

Tinkama mityba – sveiko gyvenimo būdo pagrindas ir vienas iš gydytojų akcentuojamų veiksnių, padėsiančių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Galima išskirti 5 nuosavame sode ar darže augančius vaisius bei daržoves, kurie pasitarnaus kovojant su dideliu cholesterolio kiekiu. Kai kurie jų kraujo riebalų kiekį gali sumažinti net iki 9 proc.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Kiaušinių lukštų galima daug prikaupti per žiemą, ypač ruošiantis šventėms, bet kur juos panaudoti? Jei turite savo kiemą ar sodybą, kiaušinių lukštai pravers ne tik norint pagerinti dirvožemį, bet ir kovojant su sraigėmis. Panagrinėkime, kiek naudingi kiaušinių lukštai augalams ir ar verta juos rinkti jau nuo dabar. KAIP KIAUŠINIŲ LUKŠTAI GALI PAGERINTI DIRVOŽEMĮ Tradiciškai kiaušinių lukštai augalams panaudojami dedant lukštus į kompostą arba tiesiog užkasant.