darbas

Jei darbe turite kolegų, kuriems nuolat reikia į tualetą, gali būti, kad jie dažnai ten lankosi tikrai ne dėl šlapimo pūslės problemų. Galbūt jie paprasčiausiai ieško protinio atokvėpio. Apklausa parodė, kad trečdalis darbuotojų lankosi tualete, kad atsikvėptų. Apklausus 2 tūkst.

Darbo imigrantų srautai šalyje kasmet vis didesni – per metus jų skaičius išaugo 23,3 tūkst.  Lietuvos darbo rinkoje – iš 132 pasaulio šalių atvykę 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai. Dar 12,2 tūkst. užsieniečių turi Europos Sąjungos šalių pilietybę, praneša Užimtumo tarnyba. Šiemet fiksuojami ryškesni pokyčiai ir šalių, iš kurių atvykstama dirbti, geografijoje. Mažiausiai augo atvykusių rusų skaičius – tik 26 asmenys pradėjo dirbti Lietuvoje.

123 moterys vienu metu ėmėsi virš 80-ies veiklų. Tokį Lietuvos rekordą sugalvojo pasiekti Kūlupėnų bendruomenės atstovės. Susirinkusios į būrį jos ėmė remontuoti mašinas, kapoti malkas, raugti kopūstus ir atlikti dar dešimtis darbų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kūlupėnų kaimo gyventoja Orinta sodo žirklėmis iš koloninės tujos formuoja spiralę. Sako, tai mylimiausia jos veikla.

Vakarų medienos grupė (VMG) Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančiose medienos perdirbimo, baldų gamyklose ir pramonės inovacijų parke Klaipėdos rajone iki metų pabaigos planuoja įdarbinti dar beveik 200 įvairių sričių darbuotojų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Anot VMG grupės Personalo direktorės Raimondos Mačiulskienės, sparčiai vystoma, reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvai kurianti pramonės infrastruktūra Akmenės LEZ ir pajūrio zonoje toliau augins specialistų poreikį.

Karštą vasaros dieną bevaikštant ties Nemunu besidriekiančiu pėsčiųjų ir dviračių taku žvilgsnis nukrypsta į nedidelį vagonėlį, iš kurio sklinda malonus kavos aromatas.  Čia kava, ir ne tik ja, prekiauja keturiolikmetis Kipras ir aštuonmetė Gytė.

Šiandien tikriausiai visi gyventojai turi paskyras socialiniuose tinkluose, kur kasdien ar rečiau kelia įvairias nuotraukas, vaizdo įrašus ar rašo tekstus. Tačiau darbo rinkos ir karjeros specialistai atkreipia dėmesį, kad darbdaviai stebi savo darbuotojų socialinius tinklus ir už netinkamas nuotraukas gali atleisti ar apskritai nepriimti į darbą.

Pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe pirmąjį pusmetį gauta 4 proc. (keturiais atvejais) mažiau nei pernai tuo pat laiku – iš viso 58. 9 darbuotojai mirė – 11 proc. (vienu atveju) mažiau nei prieš metus, remdamasi Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficiento (jų skaičiaus, tenkančio 100 tūkst.

Gyventojų pajamų už darbą rinkimų ar referendumų komisijose bus galima neįtraukti į šeimos pajamas, kai sprendžiama dėl paramos ar socialinių išmokų, pavyzdžiui, šildymo kompensacijų.  Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 104 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.  Tokios pajamos nebūtų įskaitomos į bendras pajamas, nes dėl jų gali būti nutraukiamas bedarbio ar socialinių išmokų mokėjimas.

Norite nemokamai pagyventi vienoje gražiausių Lietuvos vietų ir dar užsidirbti? „Iki“ siūlo šią vasarą pasinaudoti proga suderinti darbą su poilsiu prie jūros. Prekybos tinklas ieško darbuotojų tiek populiariojoje Šventojoje, tiek ką tik atidarytoje naujutėlėje parduotuvėje Nidoje. Siūlomas ne tik nemokamas apgyvendinimas, patogus grafikas, bet ir didesnis atlygis nei kitose parduotuvėse bei kitos naudos.

Nors šiltasis sezonas jau įsibėgėjęs, dalis pajūryje veikiančių įmonių dar nėra suformavusios vasarą dirbančio personalo komandų. Pasak Užimtumo tarnybos, sunkiausiai šiemet sekasi rasti virtuvės darbuotojų, kambarinių, taip pat masažo specialistų. „Palangos darbdaviai kasmetinį personalo samdos procesą pradeda vis anksčiau, nors įprastai įvairioms pozicijoms buvo ieškoma kovą–balandį, o gegužę pasiekdavo piką.

Kone pusė biuruose dirbančių šalies didmiesčių gyventojų sako, kad jiems labai svarbu, jog darbo vieta būtų netoli namų. Tuo metu ketvirtadalis dirbančiųjų privačiame sektoriuje ir beveik trečdalis viešojo sektoriaus darbuotojų teigia biure pasigendantys poilsio erdvių, atskleidė Turto banko inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, dirbantieji Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biuruose labiausiai vertina, kad jų darbovietė yra netoli namų. Kaip svarbiausią privalumą tai nurodė 62 proc.

Lietuvoje yra virš 24 tūkst. epilepsija sergančių žmonių. Nors epilepsija yra viena seniausių pasaulyje žinomų ligų, pažymima, kad visuomenė vis dar mažai žino apie šią ligą. Epilepsija sergantys žmonės gali susidurti su diskriminacija darbo vietoje – taip nutiko ir vienai naujienų portalo tv3.lt skaitytojai. Tik sužinojęs apie jos ligą, darbdavys nusprendė jos į darbą nepriimti.

Klaipėdietė Erika Rasčiuvienė (42) savo pačios rankomis kuria tikrus stebuklus – moteris mezga įspūdingo grožio megztinius ir šis hobis jai jau seniai tapo darbu. Šiuo metu ji turi tiek užsakymų, kad naujus užsakymus priimti galės tik po metų, o dvejos rankos suktis nebespėja, todėl jai padeda dar 4 rankos – kartu su ja mezga ir 2 kitos moterys. Savo prekinį ženklą ji pavadino „Ekisshandmade“. Tokį pavadinimą pasirinko dėl to, nes jos visi kūriniai yra tarsi nubučiuoti ir numyluoti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pradėjo Darbo kodekso pataisų dėl mamadienių ir tėvadienių svarstymą ir paskelbė konsultavimosi su visuomene laikotarpį. Svarstomais kodekso pakeitimais siūloma papildomomis poilsio dienomis (mamadieniais ir tėvadieniais) leisti pasinaudoti dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 16 metų. Šiuo metu teisė į mamadienius arba tėvadienius suteikiama dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų.

Užimtumo tarnyba skelbia kvietimą teikti paraiškas paramai verslo pradžiai gauti. Verslo pradžiai skiriama iki 28 tūkst. eurų parama vienai darbo vietai.  „Reta galimybė tapti pasiturinčiu“, – apie projektą „Facebook“ rašo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Pažymėtina, kad už paramą galima įsigyti įrangą ir/ar patalpas įsirengti naujam verslui.

Praeitą savaitę buvo paskelbta, kad Vilniaus miesto savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos“ palieka jos vadovas Gintaras Macijauskas. Teigiama, kad vadovas esą dirbo puikiai, bet karjeros sieks kitur. Vis tik savivaldybės tarybos narys vardijo vadovo klaidas, netinkamus sprendimus ir abejojo, kad jis savo noru išeitų ir atsisakytų 8 tūkst. eurų algos. O kur dar išeitinė, apie kurią savivaldybės įmonė tikina, kad nieko nežino.

„Tylusis išėjimas“, t. y. išėjimas iš darbo jo nepaliekant ir neatsisakant atlyginimo, tapo madingas pirmaisiais nuotolinio darbo eros metais, tačiau kai kurie darbuotojai rado kitą būdą, kaip pailsėti nuo darbo. Kai kurie darbuotojai, užuot išnaudoję savo apmokamas atostogas ar net išėję iš darbo, renkasi „atostogavimą“ oficialiai apie tai net neinformuodami savo viršininkų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), ketina atleisti 39 darbuotojus praneša Užimtumo tarnyba. Tarnyba Eltai pranešė, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras numato atleisti daugiausiai chemikų – 11, mokslo darbuotojų – 7, chemijos technikų – 5, dirvožemininkų – 4.   Darbuotojų grupė atleidžiama, nes Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba šių metų kovo 27 d. nutarė patvirtinti naują LAMMC struktūrą, be Kaune esančios Agrocheminių tyrimų laboratorijos.

Alytaus stiklo paketų gamintoja „Glass LT“, į naują gamybos liniją investavusi 3 mln. eurų, mažina darbuotojų skaičių – įmonė atleidžia 65 žmones ir nutraukia darbą 4 pamainomis. Nuo šiol įmonėje dirbs tik dvi pamainos, skelbia „Verslo žinių“ portalas.  Šiuo metu bendrovėje dirba 234 darbuotojai.

Karštis vargina ir sunkina daugelio darbuotojų darbo sąlygas. Lietuvą užklupus karščiams daugelis norėtų dirbti iš namų. Tačiau darbo teisės specialistai tikina, kad jeigu darbdavys užtikrina darbo sąlygas, jis turi teisę neleisti darbuotojams dirbti namuose. Visgi įstatymai numato, kad per karščius darbuotojai turėtų dirbti kitaip, ypač tie, kurie dirba lauke. Šiomis dienomis socialiniame tinkle gyventojai nemažai diskutuoja apie darbą per karščius.

Gyventojai skaičiuoja, kad norint oriai gyventi ar nusipirkti būstą, tenka dirbti dviem etatais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai paaiškina, kiek tokiems žmonėms teks mokėti mokesčių. O darbuotojų atstovė pažymi, kad pragyvenimui turėtų užtekti vieno atlyginimo, darbdaviai jį turėtų didinti.  Anot jos, nenormalu, kad žmonės dirba tiek daug, kad nebemato savo šeimos. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie darbą keliais etatais.

VDI informuoja, kad darbo ginčų komisija (DGK) nagrinėja iš esmės visus darbo ginčus dėl teisės: tiek individualius, tiek kolektyvinius, rašoma VDI pranešime žiniasklaidai.

Seimas galutinai pritarė pataisoms, kuriomis griežtinamos baudos nelegaliai asmenis įdarbinančioms įmonėms, griežčiau reguliuojamas iš Trečiųjų valstybių atvykusių asmenų įdarbinimas. Be to, anot įstatymų paketą teikiančios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), keitimais gerinamos sąlygos skolą valstybei turintiems gyventojams. Priėmimo stadijoje ketvirtadienį už jas balsavo 88, prieš buvo 2 ir susilaikė taip pat 2 parlamentarai.

VDI informuoja ir primena, kad laikytis darbų saugos yra svarbu, kad būtų išsaugotos dirbančiųjų gyvybės ir sveikata. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas atkreipia darbdavių dėmesį, kad draudėjai (darbdaviai) atitinkamai aukštesnei nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupei gali būti priskiriami, jei įmonėje įvyko sunkus ar (ir) mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, kurį lėmė darbdavio neįgyvendinti teisės...

Vyras, kuris savo „TikTok“ paskyroje dalinasi vaizdo įrašais apie tai, kad į darbą Londone iš Vokietijos keliauja lėktuvu ir traukiniais, atskleidė, kodėl jis nepersikelia gyventi į Jungtinę Karalystę. Sebas turi daug „TikTok“ sekėjų, kurie stebisi jo neįprastu pasirinkimu, o komentarų sulaukia įvairių – nuo susižavėjimo iki nuostabos, kodėl jis taip daro. Turinio kūrėjas penkias valandas skrenda į darbą iš Hamburgo į Kanarų prieplauką ir tai daro daugumą darbo dienų.

Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. Remiantis ketvirtadienį pristatytos apklausos duomenimis, 74,7 proc. apklaustųjų mokymąsi visą gyvenimą vertina palankiai, tačiau per pastaruosius penkerius metus mokėsi ar lankė kursus trečdalis – 34,1 proc. respondentų. Apie du trečdalius per minėtą laikotarpį nesimokė.

Darbo rinkoje vyksta nemažai pokyčių. Vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas. Anot darbo rinkos specialistų, darbuotojams būtina kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų kompetencijų, jeigu jie nori neprarasti savo darbo vietos ar gauti didesnį atlyginimą.

Ką tik studijas baigusi socialinių tinklų turinio kūrėja Brielle negali patikėti, kaip sunku dirbti pilną darbo dieną. Mergina, neseniai pradėjusi dirbti įmonėje Niujorko (JAV) apylinkėse, savo „TikTok“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kreipdamasi į kamerą atrodė akivaizdžiai nusiminusi ir susierzinusi. Ekrane pasirodžiusiame užraše buvo parašyta: „in 9–5 how do u have time for ur life“ (liet.

Nors nedarbo lygis 2024 m. pradžioje buvo išaugęs, visuomenė optimistiškai žiūri į ateitį, praneša CVbankas.lt portalo vadovas Tomas Toleikis. Anot jo, vis daugiau gyventojų mano, kad nedarbo lygis per artimiausius metus mažės.   „Nedarbo lygis Lietuvoje jau nuo 2023 m. gruodžio mėn. buvo šiek tiek ūgtelėjęs“, – penktadienį darbo rinkos apžvalgos pristatymo metu teigė T. Toleikis. „Gyventojų apklausos duomenimis, nedarbo lygio atžvilgiu prognozės darosi vis optimistiškesnės.

Darbo vietoje darbuotojai naudoja įvairias darbo priemones. Jas privalo suteikti darbdavys. Tačiau kartais darbuotojai, gavę darbinį telefoną ar automobilį, norėtų jais naudotis ir laisvalaikiu. Darbo teisės specialistai paaiškina, kaip, kada galima darbo priemonėmis naudotis asmeniniais tikslais ir kiek už tai teks sumokėti darbdaviui. Portalo tv3.lt skaitytojas Remigijus pasakojo, kad darbe naudojasi darbiniu telefonu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Seimui antradienį ketina pateikti įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti įpareigojus darbdavius už saugos pažeidimus mokėti papildomas socialinio draudimo išmokas. Anot įstatymų iniciatorių, šiuo metu darbuotojų sauga ir sveikata statybos sektoriuje užtikrinama nepakankamai.

Iš Kelmės rajono – tiesiai į Lenkiją ar Ispaniją. Tokį popierinių puodelių gamybos verslą 2016 m. įsuko vienos įmonės vadovai. Kalbinti darbuotojai ir savo veikla, ir atlyginimais patenkinti. Štai vyriausioji pakuotoja Ieva uždirba per tūkstantį eurų, sausį alga esą pakilo maždaug šimtu eurų.  „Atlyginimai geri, moka laiku, visada pakelia, kai reikia. Žiūrima, kaip ir tu stengiesi, pats žmogus“, – sako vyriausioji pakuotoja Ieva.

Lietuvoje įsidarbina vis daugiau asmenų su negalia, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė Monika Navickienė. Be to, daugėja ir Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių bedarbių skaičius, nurodo ministrė. „2024 m. sausio 1-ąją dieną Užimtumo tarnyboje buvo registruota beveik 12 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia. Palyginti su situacija prieš metus, tokių žmonių yra 5,5 proc. punkto daugiau“, – per Vyriausybės pusvalandį Seime kalbėjo M. Navickienė.

Po koronaviruso pandemijos daugelis žmonių ir toliau dirba iš namų arba renkasi hibridinį darbo modelį, tačiau darbdaviai vis labiau stengiasi susigrąžinti darbuotojus į biurą. Tai daroma skirtingais būdais: vieni daugiau dėmesio skiria įrenginėjant poilsio erdves, sveikatingumui, kiti – tvarumui arba investuoja į geresnę kavą.

Samdymo tempas JAV kovą paspartėjo kur kas labiau, nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Naujausi skaičiavimai greičiausiai palaikys spaudimą Federaliniam rezervų bankui (FED), kuris svarsto, kada pradėti mažinti palūkanų normas. Didžiausia pasaulio ekonomika kovą sukūrė 303 tūkst. darbo vietų – kur kas daugiau, nei ankstesnį mėnesį, pranešė Darbo departamentas. Anot briefing.com, rinkos tikėjosi, kad prieaugis bus gerokai mažesnis ir sieks 200 tūkst.

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Tęsiantis diskusijoms dėl trumpesnės darbo savaitės pritaikymo įmonėse ar organizacijose, tokioms permainoms šiuo metu pritartų tik 8 proc. Lietuvos darbdavių, rodo Užimtumo tarnybos atlikta apklausa.  Apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė (54 proc.) darbdavių teigė nepritariantys trumpesnės darbo savaitės idėjai. Daugiausiai tokių – transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos ir žemės ūkio sektoriuose.

Iki 2030 m. vadinamoji žalioji transformacija (angl. green transition) pasaulyje sukurs iki 30 milijonų naujų darbo vietų, rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys. Nors tvarumo specialistų ir vadovų poreikis intensyviai auga, personalo atrankas vykdančios įmonės suka galvas, kaip prisitraukti talentus iš užsienio – Lietuvoje šios srities profesionalų nėra daug.

Tyrėjų teigimu, pagal „blogiausią scenarijų“ dirbtinis intelektas (DI) gali sunaikinti iki 8 mln. darbo vietų Jungtinėje Karalystėje. Viešosios politikos tyrimų instituto (IPPR) analizė parodė, kad dėl DI panaudojimo JK yra ant permainų slenksčio, todėl vyriausybė raginama sukurti sąžiningą pramonės strategiją. Pranešime kalbama apie du pagrindinius DI pritaikymo etapus: pirmąją bangą, kuri jau vyksta, ir antrąją, per kurią įmonės dar labiau integruos DI technologijas į savo procesus.

Darbuotojams darbdaviai siūlo įvairių papildomų naudų: lankstų darbo grafiką, automobilio stovėjimą vietą, įvairių dovanų, papildomų laisvų dienų. Darbdaviai tikina, kad jaunesniems darbuotojams be konkrečių naudų dar ypač svarbu girdėti darbdavių padėkas ar pagyrimus. Tačiau darbuotojų atstovė pažymi, kad darbuotojai labiausiai vertina didesnį atlyginimą, o ne įvairias dovanas.

Visą darbo laiką dirbusių ir minimalią mėnesio algą gavusių darbuotojų šalies ūkyje pernai spalį buvo 25,5 tūkst., arba 2,4 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Viešajame sektoriuje jų buvo 1,8 proc. (5,5 tūkst.), privačiajame – 2,6 proc. (19,9 tūkst.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per metus šių darbuotojų dalis viešajame sektoriuje nepasikeitė, o privačiajame – sumažėjo 0,1 punkto.

Šiuo metu skirtingi verslo sektoriai patiria įvairių iššūkių. Ekonomistai skaičiuoja, kad daliai įmonių greitai auga išlaidos, senka apyvartinės lėšos. Todėl dalis verslų gali atsidurti ant bankroto slenksčio. Tokiu atveju jų darbuotojai turės ieškoti naujo darbo. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė skaičiavo, kad bankrutuojančių įmonių skaičiai pandemijos laikotarpiu buvo neįprastai maži ir pastaruoju metu jie tiesiog panašėja į prieš pandemiją buvusį lygį.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 227 tūkst. užsieniečių, tai yra 8,1 proc. visų šalies gyventojų. Auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Vidaus reikalų ministerija siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė naujausia visuomenės apklausa, atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų – 33 proc. – nurodė, kad darbovietėje patiria vidutinio lygio stresą ir nerimą, o „stiprų“ ir „labai stiprų“ – 22 proc. apklausos dalyvių. Dar 24 proc.

Dergęs ir keikęs lietuvius bei lietuvių kalbą baltarusis prarado leidimą gyventi Lietuvoje. Nors baltarusis dar gali šį sprendimą apskųsti, Migracijos departamentas neabejoja, kad jaunas vyras turės grįžti į Baltarusiją. Priežastis, kodėl leidimas buvo panaikintas – vyro melas apie darbą. Sparčiai augant baltarusių srautams, Vidaus reikalų ministerija siūlo griežtinti ribojimus visiems atvykėliams.

Norėdami išlaikyti esamus ar pritraukti naujų darbuotojų darbdaviai paprastai turi mokėti konkurencingus atlyginimus. Tačiau, panašu, kad kai kuriems pigiau yra atsivežti užsieniečių, nei daugiau mokėti lietuviams. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo rekordiškai ir dabar viršija 142 tūkst. Nors šiuo metu bedarbių turime net 166 tūkst. Lietuvos darbdaviai įdarbina vis daugiau baltarusių, ukrainiečių ir vidurio Azijos šalių gyventojų.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena 227 tūkst. užsieniečių, tai yra 8,1 proc. visų šalies gyventojų. Auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Vidaus reikalų ministerija siūlys griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Pilotiniai eksperimentai Europoje ir kituose žemynuose mums kol kas tik iš šono pavydžiai leidžia stebėti kaip keičiasi visą amžių gyvavusi 5 darbo dienų savaitės samprata ir nenumaldomai artėja trumpesnis, 4 darbo dienų modelis. Šiandien mums, Lietuvoje, 5 darbo dienų savaitė atrodo kaip duotybė. Taip dirbame mes, taip dirbo mūsų tėvai, seneliai. Tikriausiai daugelis nustebs sužinojęs, kad Indijoje ar Meksikoje dauguma darbuotojų iki šiol dirba 6 dienas per savaitę.

Ankstyvą antradienio rytą Europos Sąjungos įstatymų leidėjai suderino naujo reglamento, pagal kurį bus draudžiama prekiauti naudojant priverstinį darbą pagamintais produktais, metmenis. Pagal reglamento projekto nuostatas, esant rizikai, kad tam tikri produktai gali būti pagaminti naudojant priverstinį darbą, valstybės narės privalės atlikti atitinkamų produktų patikrinimą – nesvarbu, ar jie būtų įvežtiniai, ar pagaminti ES.