darbas

Šiemet trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – beveik tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį, bet 1,9 tūkst., arba 7,2 proc., daugiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų nežymiai padaugėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklos įmonėse – jų buvo po 0,2 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pramonės bei transporto ir saugojimo įmonėse – po 0,1 tūkst.

Statybų apimtys euro zonoje rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 0,3 proc., rodo Eurostato pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Rugpjūtį buvo užfiksuotas nulinis pokytis. Vien tik pastatų statybų apimtys rugsėjį per metus sumenko taip pat 0,3 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) statybos darbų euro zonoje padaugėjo 0,4 procento.

Norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys. Išnagrinėjusi pirmojo etapo rezultatus, Užimtumo tarnyba įvertino, kad pagrindinė paraiškų atmetimo priežastis – planuojamos pirkti priemonės yra visiškai nesusijusios su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Taip pat svarbu, kad pretenduojantys į paramą žmonės būtų užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, rašoma tarnybos pranešime spaudai.

Lietuvos oro uostai svarsto ieškoti daugiau keleivių patikros ir aviacijos saugumo specialistų – bendrovė ieško personalo atrankos įmonės, kuri padėtų atrinkti iki 20 tokių specialistų.  Pasak Lietuvos oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, kol kas šiuos specialistus oro uostai samdo savo jėgomis – vien kitą savaitę Vilniuje darbą pradeda daugiau nei 10 specialistų. „Toliau atliekame atrankas ir labai kviečiame domėtis darbo oro uostuose galimybėmis, nes jų tikrai yra.

Lapkričio 22 d. bus pratęsiamas mokytojų streikas – šiemet mokytojų streikas buvo pradėtas rugsėjo pabaigoje ir buvo laikinai sustabdytas spalio viduryje. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas teigė, jog streiko reikalavimai išlieka tokie patys. Jis tikisi, jog prie streiko prisijungs dar daugiau mokytojų LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas teigė, jog tikisi iki 5 tūkst. mokytojų.

Savarankiškas darbas yra tarsi galingas magnetas – traukia vis daugiau šalies gyventojų. Prieš keletą mėnesių VMI skaičiavo, kad individualios veiklos vykdytojų nors vienai dienai šalyje buvo daugiau nei 200 tūkst., o tai yra maždaug 7-8 proc. visos šalies gyventojų. Žmonės nusprendžia išeiti iš samdomo darbo ir pradėti dirbti savarankiškai, kadangi nori turėti laisvę planuoti savo laiką savarankiškai ir išreikšti savo idėjas nepriklausomai nuo darbdavio pozicijos.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. O už juos darbdavys privalo mokėti ir didesnę atlyginimą, primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.

Tapti stiuardese buvo jos svajonė nuo mokyklos laikų. Klaipėdietė Erika Mockutė šiandien gali džiaugtis – jos svajonė išsipildė. Dabar mergina pasipuošusi stiuardesės uniforma, užsidėjusi nepriekaištingą makiažą bei tvarkingai susišukavusi plaukus lydi keleivius lėktuve nuo taško A į tašką B. Apie tai, kaip turi atrodyti stiuardesė, kaip tapti šios profesijos atstovu bei kaip atrodo darbo diena, papasakojo nesenai stiuardese tapusi Erika.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvienam darbuotojui primena, kad dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Be to, atkreipiamas gyventojų dėmesys, kada jūsų sukauptos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) atkreipia gyventojų dėmesį, kada neišnaudotos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos.

Kalėdų Senelių paklausa Lietuvoje šiemet grįžo į priešpandeminį lygį – šios profesijos atstovai teigia šiemet sulaukiantys itin daug užsakymų šventėms ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Šventiniu laikotarpiu Kalėdų Senelio personažas virsta išties geidžiama profesija – daugiau kaip šimtas lietuvių kasmet užsivelka raudoną kostiumą ir už apsilankymą darželio, mokyklos, privačių klientų ar įmonių šventėje prašo sumokėti nuo 40 iki 500 eurų.

Pandemijos metu dauguma lietuvių, galinčių darbą atlikti iš namų, dirbo nuotoliu. Dalis tų, kurie turėjo karantinuotis, tuo metu „legaliai“ galėjo dirbti net sirgdami. Vis tik, pandemijos bumui pasibaigus, ši tendencija išlieka. Šeimos gydytoja neslėpė, kad beveik kasdien turi pacientų, kurie susirgę pasirinko neiti į polikliniką, neimti biuletenio, o tiesiog gydytis savarankiškai ir dirbti iš namų. Būna ir tokių, kurie sirgdami dirba net ne iš namų, o toliau eina į darbą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kiekvienam darbuotojui primena, kad dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Be to, atkreipiamas gyventojų dėmesys, kada jūsų sukauptos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) atkreipia gyventojų dėmesį, kada neišnaudotos atostogos gali būti tiesiog panaikinamos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo tarnybos nušalino du į darbą neblaivius atvykusius darbuotojus. Tarnyba pranešė, kad du neblaivūs pareigūnai darbo metu aptikti lapkričio 1-ąją VMVT Medininkų pasienio veterinarijos poste. Darbuotojų blaivumui patikrinti iškviesta policija, vienam jų nustatytas sunkus, 2,55 promilės, girtumo laipsnis, kitam – vidutinis (1,6 promilės). Dėl įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas.   „Tokie atvejai nebus toleruojami.

Šyšos kaimo gyventoja, vienintelė Lietuvoje vidaus vandenų kapitonė, plukdo turistų grupes. Ji pasakojo, kaip sureaguoja į laivą sulipę žmonės, kai pamato, jog juos plukdys kapitonė moteris. Į savo laivą pavadintą „Vikingu“ lipa vienintelė Lietuvoje vidaus vandenų kapitonė Aurelija. Moteris vieno mygtuko paspaudimu užveda variklį. Aurelija pati laivą atriša nuo kranto, pati nuo jo ir atstumia. O tada lyg nieko išskirtinio, išvairuoja „Vikingą“ į Šyšos upę.

Darbas ne visuomet būna monotoniškas – kai kurie darbdaviai siunčia žmones į komandiruotes kvalifikacijai pasikelti, leidžia dirbti iš namų ar organizuoja darbostogas. Vienais atvejais darbuotojai nemokamai pakeliauja ir dar papildomai uždirba, kitais – už viską susimoka patys. Vis tik kai kurie sumąsto pagudrauti ir atostogas įforminti kaip komandiruotes.

Gyventojai skundžiasi, kad ir taip mažus atlyginimus mokantys kai kurie darbdaviai  juos dar ir vėluoja išmokėti. Žmonės tikina, kad nebeturi iš ko pragyventi. Tuo metu specialistai pataria, kur ir kada kreiptis dėl neišmokėtos algos. Be to, primena, kad už kiekvieną pradelstą dieną darbdaviai darbuotojams skolingi delspinigius. Vilnietis Nerijus įraše socialiniame tinkle skundėsi, kad praėjusį mėnesį darbdavys algą pervedė dalimis, per kelis kartus.

Kaune pradėjo veikti 14-asis Lietuvoje bendradarbystės centras „Spiečius“, pranešė Inovacijų agentūra. Agentūros direktorė Romualda Stragienė sako, kad Kaunas centrų plėtrai pasirinktas įvertinus sąlygas verslui mieste ir jame esančias mokslo įstaigas.  „Svarstant plėtrą Kauno miestas pasirinktas dėl aktyvios mokslo ir verslo ekosistemos: čia yra ne tik verslui reikalinga infrastruktūra, bet ir talentai, kurių gausu aukštojo mokslo institucijose“, – pranešime sako R. Stragienė.

Per metus 5 proc. punktais padaugėjo manančių, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) penktadienį paskelbta apklausa. Su tokiu teiginiu sutiko 77 proc. apklaustų, o 89 proc. sutiko ir su teiginiu, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama, o 91 proc.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi pataisų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų, tarp jų – ir mokytojų, naujo atlyginimų skaičiavimo kitais metais. Už tokį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą pataisų paketą po pateikimo balsavo 74 Seimo nariai, vienas buvo „prieš“ ir 40 susilaikė. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai. Į įstatymo paketą yra įtrauktas švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Faktinis nedarbas Latvijoje per praėjusį nukrito 0,2 procentinio punkto iki 6,3 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko nuo 4,7 iki 4,5 proc., vyrų – nuo 8,2 proc. iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 60,4 tūkst. bedarbių, iš jų 21,4 tūkst. buvo moterys, 39 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 1,1 tūkst., per metus – 5,7 tūkstančio.

Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas turėtų įvykti 2025 metų vasarį, prieš pat sinchronizuojant tinklus su Vakarų Europa, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Izoliuoto darbo bandymo data yra prieš pat sinchronizaciją – prieš paliekant rusišką IPS/UPS sistemą išeini bandymą ir po bandymo jau nebegrįžti“, – žurnalistams Trakų Vokėje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Nedarbo lygis Turkijoje rugpjūtį smuko nuo 9,4 proc. mėnesiu anksčiau iki 9,2 proc., pasiekęs žemiausią lygį nuo 2014 metų sausio, parodė šalies statistikos instituto antradienį paskelbti duomenys. Bedarbių sumažėjo 56 tūkst. iki 3,223 mln., o užimtųjų skaičius padidėjo 1 tūkst. iki 31,646 mln., rašo portalas „Trading Economics“. Vyrų nedarbo lygis pasiekė 7,5 proc., o moterų – 12,6 procento.  Darbo jėgos aktyvumo lygis paskutinį vasaros mėnesį smuktelėjo nuo 53,4 proc.

Lietuviai dirba daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, bet mažiau nei japonai ar amerikiečiai. Ekonomistas siūlo, kad dabar – pats laikas apsvarstyti, ar nereikėtų sutrumpinti darbo dienų skaičių per savaitę iki 4. „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, į pasaulį žengiant dirbtinio intelekto revoliucijai, dabar galėtų būti pats laikas pasvarstyti apie perėjimą nuo 5 iki 4 darbo dienų per savaitę.

Latvijos gerovės ministras Uldis Augulis antradienį viešai pareiškė, jog šalies darbo rinka turės būti atverta užsieniečiams, nes jau dabar šalyje trūksta darbuotojų. Pasak jo, Lenkijos ir Estijos įmonės jau naudojasi galimybėmis ir faktiškai aprūpina įvairius Latvijos ekonomikos sektorius užsienio darbuotojais, tačiau iš jų gaunami mokesčiai nepatenka į Latvijos iždą.

Nuolat besikeičiančioje statybų pramonės aplinkoje svarbiausia – atsparumas. Nepaisant grėsmingų prognozių, statistika rodo, kad sektorius atlaiko audras. O žvelgiant į ateitį yra priežasčių racionalų optimizmą išlaikyti – statybų rinkoje stabiliai daugėja darbų, susijusių su trimis Lietuvai svarbiais sektoriais. Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant, statybų rinka įgavo antrą kvėpavimą dėl tektoninių pokyčių gynybos, energetikos ir transporto infrastruktūros srityse.

Nedarbas Graikijoje rugpjūtį nepakito, išlikdamas žemiausiame lygyje nuo 2009-ųjų gruodžio – 10,9 proc., rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nedarbių šalyje per mėnesį sumažėjo 2 tūkst. iki 512 tūkst., dirbančiųjų – 47 tūkst. iki 4,171 milijono. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, darbo ieškančių asmenų sumažėjo 12,2 proc., o dirbančiųjų padaugėjo 0,7 procento.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir rugpjūtį siekė 6,1 procento. Rugpjūtį darbo neturėjo 94 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,8 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,6 proc.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Pasauliniame IMD Talentų reitinge Lietuva pakilo trimis pozicijomis į 23 vietą tarp 64 šalių ir tai yra aukščiausias šalies rezultatas per pastaruosius penkerius metus. Aukštesnę poziciją nei Lietuva Baltijos šalių regione užima Estija – ji savo pozicijos nepakeitė ir išliko 17 vietoje. Latvija krito 12 pozicijų žemyn į 39 vietą, o Lenkija užkopė per 6 pozicijas aukštyn į 44 vietą iš 64 pasaulio šalių, pranešė Inovacijų agentūra.

Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad teigiamas pokytis jaučiamas, tačiau verslui ir valstybei toliau reikia bendrai dirbti skatinant rinktis šiuos mokslus.

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad Lietuvoje į gerąją pusę keičiasi gyventojų požiūris apie darbuotojus su negalia. Štai daugiau nei pusė (59 proc.) šalies gyventojų teigia, kad jiems nėra jokio skirtumo, ar bendradarbis turi negalią, jei darbas atliekamas taip pat. Tuo metu dar 20 proc. respondentų atsakė, kad jiems nebūtų jokio skirtumo, net jeigu kolegai su negalia tektų skirti daugiau dėmesio, skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Šiemet sausį-rugpjūtį Užimtumo tarnyba gavo 41 pranešimą apie numatomus atleisti 1,7 tūkst. darbuotojų, kai prieš metus gauti 53 pranešimai apie 4,5 tūkst. darbuotojų. Vien rugpjūtį keturi darbdaviai pranešė apie grupinius atleidimus ir numatomus atleisti 235 dirbančiuosius. Rugpjūtį pranešimų apie grupinius atleidimus gauta vienu daugiau nei liepą, bet trimis mažiau nei prieš metus.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse liepą padidėjo iki 4,8 proc., pranešė organizacija. Birželį šis rodiklis buvo nukritęs žemiausiai nuo jo skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – iki 4,7 procento. Pranešime pažymima, 5 proc. ribos vidutinis nedarbas EBPO narėse nesiekia jau 13-ą mėnesį iš eilės. Bedarbių šioje valstybių grupėje liepą padaugėjo 284 tūkst. iki 32,942 mln. žmonių.

Artėjantis šildymo sezonas ir toliau sparčiai kylančios kainos, ypač paslaugų, skatina gyventojus ieškoti papildomo pajamų šaltinio. Dažnas gyventojas ėmė svarstyti apie papildomą darbą. Tuo metu darbdaviai irgi nestabdo savo darbuotojų, o kaip tik skatina dirbti papildomai. Štai viename socialiniame tinkle vilnietė Julija klausė, kas geriau, dirbti papildomai ar ieškoti kito labiau apmokamo darbo. Komentatoriai pasidalijo į dvi stovyklas.

Kol vieni specialistai prognozuoja neišvengiamą krizę, kiti kalba apie galimą Lietuvos ekonomikos pakilimą. Bent kol kas labiausiai jis jaučiamas darbo rinkoje, kurioje daug gerų darbo pasiūlymų, o algos ant popieriaus siekia ir 8 tūkst. eurų. „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos darbo rinka iš tiesų demonstruoja netikėtą atsparumą.

Po vidurvasario štilio darbo rinkoje rugpjūtį suintensyvėjo darbuotojų paieška, daugiau sugrįžo į darbo rinką, traukėsi darbo ieškančių žmonių skaičius, praneša Užimtumo tarnyba.  Laisvas darbo vietas rugpjūtį, palyginus su liepa, paskelbė tūkstančiu daugiau darbdavių. Darbo pasiūlymų skaičius ūgtelėjo nuo 4,2 tūkst. iki 18,6 tūkst. Aštuoniolikoje savivaldybių darbo skelbimų buvo daugiausiai nuo metų pradžios, rašoma pranešime spaudai.

Pagal sezoniškumą suderintas nedarbas Airijoje praėjusį mėnesį nepakito, išlikdamas žemiausiame nuo 2021-ųjų lygyje – 4,1 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Bedarbių gretos šalyje per mėnesį praretėjo nuo 112,2 tūkst. iki 111,5 tūkst. žmonių. Vien tik jaunimo nedarbo lygis išaugo nuo 10,8 proc. liepą iki 11,2 proc. rugpjūtį.

Norėdami daugiau užsidirbti, žmonės renkasi vietoje 1 etato dirbti 1,5 ar 2 etatais. Tačiau gyventojai baiminasi, kad tada daugiau teks susimokėti mokesčių. Tai patvirtina ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuo daugiau gyventojas uždirba, tuo daugiau mokesčių ir moka. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rimantė pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti 1,5 etato. „Iš pradžių dirbau 1 etatu. Tačiau netenkino atlyginimas, ieškojau papildomo darbo vakarais ir savaitgaliais.

Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dar kartą prašant valdžios institucijų panaikinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų sistemą, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad kvotų naikinimas problemos neišspręstų.   „Panaikinimas reikštų tai, kad jie nebegali darbuotojų atsivežti palengvinta tvarka. Tai reikštų, kad visais atvejais turėtų darbą visų pirma pasiūlyti lietuviams“, – BNS penktadienį sakė V. Šilinskas.

Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 1,5 tūkst. arba 5,8 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 1,3 tūkst. arba 4,7 proc. daugiau nei prieš metus. Labiausiai – 0,6 tūkst. – per ketvirtį laisvų darbo vietų padaugėjo prekybos įmonėse. Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, pramonės ir statybos įmonėse – po 0,2 tūkst. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Nacionalinėje loterijoje britė išlošė daugiau nei 1 mln. eurų. Sulaukusi netikėto laimėjimo, kitus moteris nustebino pasakydama, kad net ir laimėjusi milijoną, ji neplanuoja mesti savo darbo. 53 metų britė Karen Dakin, dirbanti vaikų mokytoja, teigia, kad laimėjusi tokią sumą pinigų, ji ketina nusipirkti sau ir šeimai namus, tačiau neketina mesti savo darbo.  „Myliu savo darbą, mokyklą ir vaikus“, – sakė ji.

Gyventojai tikina, kad keisti darbą paskatina įvairios priežastys, tačiau dažniausiai nepriimtinas darbdavio elgesys. Pavyzdžiui, įžeidinėjimai ir spaudimas, nesumokėta alga, nesutikimas išleisti atostogų ir t.t.. Žmonės dalijasi įvykiais, kurie paskatino parašyti prašymą, išeiti iš darbo. O Valstybinė darbo inspekcija pataria, kaip išeiti iš darbo patiriant, kuo mažiau nuostolių. Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi įvykiais darbe, kurių neapsikentę nusprendė išeiti iš darbo.

Kaip karališkieji asmenys, tokie kaip karalius Karolis III, princas Williamas ir Kate Middleton, leidžia savo dienas, nes yra užimti ir dirbantys karališkieji asmenys? Ką tiksliai karališkoji šeima veikia visą dieną? Karališkuosius asmenis matome viešumoje, tačiau daugeliui labai įdomu sužinoti, ką jie veikia už uždarų durų.

Bankrutuojanti Alytaus baldų gamybos įmonė „S-Form“ atleidžia visus – 161 – darbuotoją, penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Anot jos, darbuotojų atleidimo priežastis – įmonės bankrotas.  Nuo liepos 31 dienos „S-Form“ nemokumo administratoriumi paskirtas Arūnas Gedeikis sakė, kad pagal šiuo metu galiojantį sprendimą įmonės darbuotojai bus atleisti rugpjūčio 28 dieną.

Priverstinio darbo ar psichologinio smurto darbe atvejai – vieni sudėtingiausių, o jų aukomis gali tapti bet kurios šalies gyventojai. Su tokiais pažeidimais susiduriantys Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai pastebi, kad šiuolaikinė prekyba žmonėmis nebūtinai pasižymi grubia jėga, bet kur kas subtilesniais būdais. Todėl neretai darbuotojai kenčia vergiškas sąlygas iš bejėgiškumo ar bijodami prarasti darbą.

Darbo našumas Lietuvoje 2022 metais mažėjo 3,3 proc., rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Ekonomistai šį rodiklį vertina skirtingai ir sako, kad jis šalies konkurencingumą veikia ir teigiamai, ir neigiamai. 2022 metais produktyvumas Lietuvoje sumažėjo ne dėl blogų priežasčių, BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Pernai Lietuvoje buvo didelis užimtumo šuolis – dirbančiųjų padaugėjo daugiau nei 4 proc.

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, nes dar mokykloje įprantame prie laisvės ir nerūpestingumo pojūčio šiuo laikotarpiu. Aišku, dirbantys žmonės neturi galimybių atostogomis mėgautis visą šiltąjį sezoną. Kai kuriais atvejais vasaros metu darbo krūvis kaip tik išauga, nes reikia pavaduoti atostogaujančius kolegas. Suplanuoti darbai taip pat nebūtinai vyksta itin sklandžiai dėl to, kad nėra galimybės gauti reikalingų žmonių indėlio.

Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį ketvirtį sudarė 5,9 proc. ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,7 punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis antrąjį ketvirtį buvo 6 proc., moterų – 5,9 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 8,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 7,6 punkto, per metus – 3,1 punkto.