darbas

Kone kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau. Pagrindiniai tokio lietuvių pasirinkimo motyvai − poreikis paįvairinti kasdienybę, noras palaikyti protinius gebėjimus ir socialinius ryšius bei prisidurti papildomų pajamų. Tyrimo duomenimis, toliau dirbti nebenorėtų arba pageidautų išeiti į išankstinę pensiją maždaug trečdalis (34 proc.) apklaustųjų.

Apklausos rodo, kad nemaža dalis darbuotojų karantino metu dirba ir ne darbo valandomis. Dėl to siūloma įstatymiškai įtvirtinti darbuotojų teisę po darbo būti nepasiekiamiems – neatsiliepti telefonu ir neatrašyti į darbdavio ar kolegų laiškus. Kitu atveju, tokiems darbuotojams turi būti mokama už viršvalandžius. Darbuotojų teisės būti nepasiekiamam klausimą antradienį svarstė ir Lietuvos valdžios institucijos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė prašo padidinti viceministrų skaičių – ji siekia, kad ministerijoje dirbtų ne trys, o keturi viceministrai. Teikdama tokį Vyriausybės nutarimo projektą M. Navickienė ketvirto viceministro būtinybę grindžia didelėmis darbo apimtimis.

Nijolės būdas užsidirbti iš jos pinigus tik atėmė. Moteris patikėjo, kad gali dirbti internetu, tačiau jos darbas jai kainavo 7 tūkstančius eurų, nes moteris tiesiog pateko į sukčių pinkles. Kaip tai atsitiko, Nijolė pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Moteris teigė, kad sulaukė netikėto skambučio iš užsienio. Jo metu moteriai buvo pasiūlyta lengvai užsidirbti.

Vienai didžiausių Šiaurės ir Baltijos šalių telekomunikacijų grupių „Telia“ planuojant mažinti darbuotojų skaičių, Lietuvoje jų skaičius šiemet gali netgi augti, sako grupės vadovė. „Telia Company“ strategiją praėjusią savaitę pristačiusi Allison Kirkby pranešė, kad grupė šiemet planuoja atsisakyti apie 1 tūkst. darbuotojų ir iki 2025 metų sumažinti išlaidas 5 mlrd. Švedijos kronų (0,5 mlrd. eurų). „Mūsų verslai Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą, visada stebi produktyvumo lygį.

2020 m. pasaulis keitėsi sparčiau nei įprasta – apribotas laisvalaikis, neįprasta virtuali kasdienybė ir nežinomybė darbo rinkoje. Pandemija visame pasaulyje privertė darbus ar specialybes keisti šimtus tūkstančių žmonių, rašoma pranešime. Personalo valdymo specialistai išanalizavo Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenis ir palygino, kokios specialybės ir sritys artimiausius metus bus perspektyviausios, o kuriose karjeros prošvaisčių vis mažiau.

Nedarbas gruodį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,7 punkto, o per mėnesį – sumažėjo 0,3 punkto ir gruodį buvo 10,1 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 1 punktu daugiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,2 proc. – 1,7 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.

Elonas Muskas atskleidė, kokį klausimą visada užduoda darbo pokalbio metu, norėdamas išsiaiškinti, ar kandidatas nemeluoja. 49 metų amžiaus „Tesla“ generalinis direktorius neseniai tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje – jo turtas viršijo 136 milijardus svarų. Taigi, verslo dalykuose jis tikrai žino, ką daro. Tačiau E. Muskui visai neįdomu, kokį universitetą lankė būsimas darbuotojas, ir ar išvis jį lankė.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje įmonės savininkas yra kaltinamas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, pirmadienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.  Jos teigimu, pernai vasarą Panevėžio įmonėje nelegaliai dirbęs 14-metis metalo apdirbimo staklėmis nusipjovė plaštaką ir taip patyrė sunkų sveikatos sužalojimą.

Atliktas tyrimas ir darbuotojų atstovai tikina, kad dirbant nuotoliniu būdu, koronaviruso pandemijos metu išnyko riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai nori, kad ir po darbo valandų darbuotojai būtų pasiekiami, tačiau apskaičiuoti jų dirbamus viršvalandžius ir už tai papildomai sumokėti esą sudėtinga. Lietuvoje net 44 proc. gyventojų dirbdami nuotoliniu būdu dirba ilgesnes darbo valandas, rodo „Swedbank“ atliktas tyrimas.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio visuomeniniu konsultantu pradėjo dirbti abdominalinės chirurgijos gydytojas Edgaras Kulikauskas, socialinių tinklų erdvėje geriau žinomas „Ciniško chirurgo“ pseudonimu. Teikti visuomeninio konsultanto paslaugas E. Kulikauskas pasisiūlė pats savo iniciatyva, o po pokalbio su ministru sutarta dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda nagrinėti skundą dėl Vilniaus universiteto (VU) taikomo ribojimo dirbti dėstytojams, vyresniems nei 65 metai. Šis procesas vyks rašytinio proceso tvarka, pranešė KT. Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos teismas.

Nors už lango XXI amžius, tačiau nuo seno vis dar egzistuoja įsitikinimas, kad vienos profesijos yra labiau moteriškos, o kitos – labiau vyriškos. Moteris vairuojanti autobusą ar sėdinti už taksi vairo jau nieko nebestebina, tačiau moteris taisanti automobilius vis dar kelia nuostabą. 21-erių Karolinos Stakevičiūtės iš Kauno aistra – automobiliai. Naujienų portalui tv3.lt ji sutiko papasakoti apie tai, kaip sekasi dirbti autoservise ir su kokiomis situacijomis teko susidurti.

Tai beveik kiekvieno, kas rytą važiuojančio į darbą, svajonė, ar bent jau tų, kuriems trūksta vaizduotės svajoti apie darbą iš namų: įsėdi į automobilį, patogiai įsitaisai ir snaudi, kol tavo automobilis nuveža tave į darbą. Mes vis dar esame toli nuo komercinių savaeigių automobilių, kurie gatvėmis galės riedėti be žmogaus priežiūros.

Buvęs Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pradėjo dirbti Lietuvos energetikos agentūroje.  V. Poderys BNS patvirtino, kad nuo šios savaitės dirba agentūros vadovo Dariaus Biekšos patarėju. Į pareigas jis priimtas be konkurso. BNS žiniomis, V. Poderys dalyvavo elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus konkurse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekviena dirbanti besilaukianti, neseniai pagimdžiusi ar vaiką maitinanti moteris, skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai. Darbdaviai taip pat neturėtų pamiršti įvairiuose teisės aktuose aptariamų nėščiųjų darbo sąlygų, specialių garantijų, kurių paisyti turi kiekvienas, besirūpinantis savo darbuotojais.  Atostogos Nėštumo ir gimdymo atostogos.

Oficialiam nedarbui rekordiškai išaugus ir perkopus 16 proc., „Sodra“ pastebi, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl karantino. Daugiau nei pusė šiemet registruotų bedarbių negavo nedarbo išmokos, nes per pastaruosius dvejus su puse metų nėra dirbę nė 12 mėnesių. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai per šį laiką nėra dirbę samdomo darbo ir neturi jokio socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė.

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė. „Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Lietuvai nereikėtų bijoti skolintis ir palaikyti ekonomiką, nes koronaviruso krizės metu svarbiausia išsaugoti darbo vietas, sako finansų ministrė. Anot Gintarės Skaistės, palaikyti ekonomiką ir vartojimą skatina ir tarptautinės organizacijos, o to nesiėmus, žlugtų verslai ir būtų prarastos darbo vietos, kas atneštų didesnę žalą, nei paaugusi skola.

Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. šalies įmonių pernai trūko darbuotojų, o labiausiai – pramonės ir statybos įmonėse, rodo Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa. Darbuotojų kur kas labiau stinga didiesiems darbdaviams: 75 proc. įmonių su 750 ir daugiau žmonių, ir 60 proc. su daugiau nei 50 žmonių pernai sunkiai sekėsi ieškoti tinkamų darbuotojų.  Anot apklausos, dažniausiai sunku rasti tinkamų darbuotojų dėl nepakankamos jų kvalifikacijos (42,9 proc.) bei motyvacijos (26,3 proc.

Nuo šių metų padidinus valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ketina aktyviau tikrinti, kaip jų laikomasi.  „Valstybei skiriant didesnę paramą verslui, tikimės, kad darbdaviai elgsis sąžiningai ir atsakingai tiek su savo valstybe, tiek su savo darbuotojais. Tačiau joks piktnaudžiavimas ar kiti neteisėti veiksmai nebus toleruojami“, – pranešime teigė VDI vadovas Jonas Gricius.

Užimtumas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, antrąjį praėjusių metų ketvirtį kritęs žemiausiai nuo 2010-ųjų pabaigos, trečiąjį ketvirtį pakilo, bet nepasiekė ikikrizinio lygio. Darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų užimtumas liepos-rugsėjo mėnesiais padidėjo nuo 64,8 proc. metų ketvirčiu anksčiau iki 66,7 proc., tačiau buvo 2,5 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Moterų užimtumas augo nuo 58,3 iki 60,3 proc.

Lietuvoje per pandemiją daug žmonių netenkant darbo bei išaugus jų perkvalifikavimo poreikiui, darbas nuotoliniu būdu gerokai apsunkina šį procesą, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, šiuo metu daug darbo vietų neužimama, persikvalifikavimas vyksta lėtai ne dėl teisinių priežasčių. „Teisinė bazė yra sudėliota taip, kad perkvalifikavimo sistema tikrai gali veikti.

Vos pradėjusi dirbti pagal individualią veiklą jauna kosmetologė liko be nieko, kai paskelbus karantiną teko uždaryti grožio salonus. Mergina baigė įvairius kursus, jaunimo integracijos į darbo rinką programą, sumokėjo už darbo vietą salone. Užimtumo tarnyba aiškina, kad kiekvieną atvejį sprendžia individualiai, bet realybėje situacija kitokia. Mokesčius mokėti reikia, o pajamų gauti neįmanoma.

Naujojo Seimo darbo pradžia nebuvo lengva, tačiau pandemijos akivaizdoje Seimo nariai užtikrino teisėkūros tęstinumą, baigiant pirmąją sesiją sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Akivaizdu, darbo pradžia nebuvo lengva. Kalbu ne apie vidines nuotaikas. Jos, mano nuomone, buvo sveikos demokratijos pavyzdys, aktyvus Seimas negali būti tylus. Politika be aistrų vargiai įmanoma.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas? Dideli praradimai Daugiau  nei 3,2 mln.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Seimui nuo sausio įteisinus dosnesnes subsidijas už darbuotojų prastovas, Užimtumo tarnyba prognozuoja, kad per pirmuosius metų mėnesius išmokos gali siekti 100 mln. eurų. Inga Balnanosienė sako, jog vasarį ir kovą, kai subsidijos bus mokamos už sausį ir vasarį, jų suma bus itin didelė.   „Įmonės už sausį gali kreiptis vasarį. Vasarį prognozuojame labai didelį piką. Šiems mėnesiams  suplanuota apie 100 mln.

Naminių gyvūnų mitybos ekspertai iš „Purina“ kartu su psichologe Jo Hemmings savo „Paws–itive Work“ kampanijos metu aiškinosi, kodėl darbas su gyvūnais yra tokia gera terapija. Jei prieš metus kas nors būtų mums pasakęs, kad į darbinius susitikimus įsiverš per viršininko stalą vaikštantis katinas, būtume tik pasijuokę, bet 2020 metai pakeitė visas pokalbių su kolegomis taisykles,  rašoma mirror.co.uk.

Nors visuomenėje ir žiniasklaidoje daugiausiai kalbama apie politikų bei medikų indėlį užkardant pandemiją, į kovą su COVID-19 virusu yra stoję ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai. Jų darbas svarbus atsekant užsikrėtusiųjų kontaktus, tačiau tuo neapsiriboja. „Labai dažnai centro darbuotojams tenka „sugerti“ blogas žmonių emocijas ir teikti psichologinę pagalbą“, – pasakoja NVSC visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Dar pirmajam karantinui prasidėjus, didelė dalis žmonių ėmė jaudintis, kad liks be pajamų šaltinio. Buvo uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, suvaržomos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės ir kiti verslai. Tyrėjai sako, kad gyventojų baimės išsipildė – pandemija ir jos suvaldymo priemonės šalies nedarbo lygį pakėlė į ilgai nematytas aukštumas. Koronaviruso pandemijai prasidėjus, imta spėlioti, ar virusas neturės neigiamos įtakos gyventojų nedarbo lygiui šalyje.

Covid-19 pandemija sudavė reikšmingą smūgį Lietuvos darbo rinkai. Nors darbdaviai teigia, kad dešimtmečio rekordą sumušęs nedarbo lygis Lietuvoje dirbtinai išpūstas, vis tiek matyti, kad rinkoje reikšmingai mažėjo darbo pasiūlymų. Be to, darbuotojai netenka optimizmo ir juos kamuoja nežinia. Klausimas, kada situacija darbo rinkoje grįš į senas vėžes. Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas.

Per pandemiją Europoje iš namų dirbančių asmenų skaičius išaugo iki maždaug trečdalio visų dirbančiųjų. Tačiau vis daugiau jų pradėjo susidurti su ta pačia problema – išnykstančia darbo ir poilsio riba. Ne išimtis ir Lietuva. Darbuotojams, pasibaigus darbo dienai, turi būti užtikrinta teisė neatsakyti į vadovo ar darbdavio skambučius, elektroninio pašto laiškus, įsitikinęs Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

Kalėdos – laikas, kai daugelis nori būti su brangiausiais žmonėmis, juos stipriai apkabinti, ištarti šiltą žodį, sukelti šypseną. Tačiau kiekvieną iš mūsų saugantys ugniagesiai gelbėtojai, medikai ar policijos pareigūnai tokios galimybės dažnai neturi, mat šventes sutinka darbe. Beveik 26-erius metus policijoje dirbanti Rasa Tumėnienė ne vienas Kalėdas yra praleidusi darbe, tačiau sako, kad nuoskaudų dėl to nejaučia, nes dar tik renkantis šį kelią, žinojo, kas jos laukia.

Jeigu netekote darbo ir pajamų, tapo sunku išlaikyti šeimą, galite pasinaudoti valstybės teikiama parama: darbo paieškos išmoka, nedarbo socialinio draudimo išmoka, ilgalaikio darbo išmoka ar pinigine socialine parama nepasiturintiems. DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.

Ne vienas žmogus svajoja apie stulbinamą karjerą ir daro viską, kad darbe pasiektų taip trokštamas aukštumas, būtų pripažintas. Tačiau alinančios pastangos neretai baigiasi perdegimu, kai, atrodo, viskas, dėl ko tiek laiko buvo stengtasi, nebetenka prasmės. Ar perdegimo sindromas yra šių laikų problema, kas dažniausiai su juo susiduria ir į kokius ženklus nereikėtų numoti ranka, pasakoja Asmens sveikatos klinikos psichiatrė Lina Matutytė.

Kitais metais padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, tačiau „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys.

Nuo kitų metų dvigubai didėja subsidijos prastovų metu, darbdaviams nelieka pareigos prie darbuotojo atlyginimo prisidėti savo lėšomis. Šie pakeitimai darbdaviams padės išlaikyti darbo vietas, o darbuotojams – neprarasti pajamų. Tai ypač aktualu nuo pandemijos stipriai nukentėjusiam verslui: viešbučiams, sanatorijoms, kavinėms, grožio salonams ir kt. „Siekiame, kad darbdaviui mokamos subsidijos darbo užmokesčiui dydis būtų siejamas su iki karantino darbuotojui priskaičiuotu darbo užmokesčiu.

Sugriežtinus karantino sąlygas, teismų darbas nestabdomas – jis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus išimtis, kai asmenims reikia susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdžiuose, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak SAM, gyventojams vykstant į teismus ir teisėsaugos institucijas bus netaikomas trečiadienį įsigaliojęs draudimas palikti savo savivaldybę, kadangi vykstama dėl pagrįstų priežasčių.

Pirmieji bandomieji posėdžiai organizuojant Seimo darbą nuotoliniu būdu vyks kitą savaitę, visiškai tokiam darbui parlamentas būtų pasiruošęs sausį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvoje nuo trečiadienio įsigalioja griežti ribojimai, apibrėžiantys ne tik judėjimo, bet ir kontaktinio darbo su klientais taisykles. Tiesa, medicinos įstaigoms taikomos išimtys, todėl jos dirbs ir toliau, ne išimtis ir odontologijos klinikos. Dalis gyventojų ryte jau sulaukė informacinių pranešimų, nurodančių, kad karantino sugriežtinimas odontologų darbo neapribos. „Norime jus nuraminti.

Nors nuo ryto Lietuvą drebina žinia apie pralaimėjimus kovoje su koronavirusu, Skvernelio Vyriausybės ministrai paskutiniame posėdyje kalba apie gerus darbus, rašo sau gerus pažymius ir dovanoja vienas kitam šmaikščias dovanas. S. Skvernelis pripažįsta, kad galbūt buvo per daug užsispyręs ir padarė klaidų. O į jį laikinieji ministrai rinkosi ne tik automobiliais, bet ir dviračiais. Veryga ta proga kolegas apdovanojo šmaikščiomis dovanomis, tiesa, panaudoti ją ryžosi tik vienas.

Siekdamos sušvelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį darbo rinkai ir gyventojų pajamoms, ES šalyse įdiegta beveik 800 priemonių. Kokios yra bendriausios tendencijos ir kaip jos sietinos su Lietuvoje įdiegtomis priemonėmis? Aiškėja, kad Lietuvoje beveik kas ketvirtam darbuotojui teko dirbti viršvalandžius, taip pat beveik tokiai pat daliai žmonių sumažėjo ne tik priedai ir premijos, bet ir atlyginimas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad darbo neturintys „veltėdžiai“ privalo būti įdarbinti, kad neprisidėtų prie šalyje jau beveik keturis mėnesius protestuojančių opozicijos šalininkų, sakoma pirmadienį per socialinius tinklus paskelbtame pranešime. „Drauge su milicijos tarnybomis įtraukite tuos, kuriuos, kaip manote, reikia. Nedelsiant registruokite visus dykinėjančius veltėdžius ir priverskite juos dirbti“, – pareiškė A. Lukašenka.

Įvedus karantiną daugiau žmonių ėmė dirbti nuotoliniu būdu. Ir nors nuotolinis darbas dažnam lygu darbui iš namų, panašu, kad dalis lietuvių dirbti nuotoliniu būdu namuose vengia. Sunku atskirti darbo ir asmeninio gyvenimo erdves, tad ieškoma išeičių. Atvirus biurus nuomojančios įmonės sako vis dar sulaukiančios užsakymų, o viešbučiai pastebi ir naują lietuvių įprotį – lietuviai darbui nuomojasi viešbučių numerius. Įvestas karantinas dalį dirbančių lietuvių iš biurų išvarė dirbti į namus.

Seimo darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui, pažymi prezidentas Gitanas Nausėda. „Esame kritiškai svarbiame kovos su pandemija taške, be to, būtina sklandžiai užbaigti ir Vyriausybės tvirtinimą. Nepaisant visų Seimui tenkančių išbandymų, šios vienos svarbiausių valstybės institucijų darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituojamas prezidentas.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai laimėjo ginčą prieš ligoninės administraciją dėl neišmokėtų priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais, pranešė naujienų portalas lrt.lt. Darbo ginčų komisija lapkričio pradžioje įpareigojo ligoninę išmokėti priedus ir delspinigius visiems skundą teikusiems 135 šios ligoninės medikams. Portalo teigimu, tam gali prireikti per 400 tūkst. eurų.

Seimas pagaliau apsisprendė, kaip saugosis nuo čia kaip reikiant įsisukusio koronaviruso. Parlamentui tapus vienu iš viruso židinių, nuspręsta neįsileisti lankytojų, uždaryti rūkymo ir poilsio vietas, neorganizuoti renginių, salėje statyti pertvaras tarp parlamentarų, savaitę nevyks ir plenariniai posėdžiai. Pirmadienį parlamento rūmuose pradėjo veikti ir mobilus tyrimų punktas. Į jį suskubę parlamentarai stumdėsi eilėje, juokavo ir beveik visi iš kabineto išėjo su ašaromis akyse.